Šiais metais Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) kartu su kitais partneriais parengta ir plėtojama iniciatyva – suvienijo jėgas su ES Tarybai pirmininkaujančia Belgija ir Suomijoje įsteigtu Pasauliniu žiedinės ekonomikos forumu ir prisidėjo prie balandžio 15–16 d. įvykusios pavyzdinės konferencijos organizavimo.

Briuselio konferencijų centre „Square“ surengtoje konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 1000 dalyvių ir 150 pranešėjų, buvo pristatyti veiksmingi žiediniai sprendimai, grindžiami naujausiomis mokslinėmis išvadomis. EESRK atstovai pasidalijo Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos sėkmės istorija.

Cillian Lohan, EESRK narys ir vienas platformos steigėjų, ją pristatė kaip tinklų tinklą, jungiantį žiedinės ekonomikos pažangos siekiančius politikos formuotojus ir pilietinę visuomenę. Anders Ladefoged, Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos iniciatyvinės grupės narys, pabrėžė šios platformos, kuri suteikia erdvę bendradarbiavimui ir mokymuisi, vaidmenį aptariant Europos žiedinės ekonomikos pažangą ir spragas. EESRK narė Maria Nikolopoulou kalbėjo apie didėjantį platformos interaktyvumą ir joje sudaromas palankesnes sąlygas dialogui tokiomis iniciatyvomis kaip #EUCircularTalks.

Konferencijos baigiamajame plenariniame posėdyje už tarptautinę partnerystę atsakinga Komisijos narė Jutta Urpilainen paskelbė dvi iniciatyvas, kuriomis bus remiamas visuotinis perėjimas prie žiedinės ekonomikos: tai ES žiedinės ekonomikos išteklių centras, kuriai Europos Komisija skirs 15 mln. EUR, ir programa „SWITCH to Circular Economy in East and South Africa“, kurią Europos Komisija per penkerius metus parems 40 mln. EUR. Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma įsipareigojo remti abi iniciatyvas.

2017 m. EESRK ir Europos Komisijos inicijuotoje Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformoje skatinamas dialogas, skleidžiama geroji patirtis ir teikiama informacija apie žiedinę ekonomiką siekiant viziją paversti konkrečiais veiksmais. EESRK nuolat aktyviai propaguoja žiediškumą ir dar 2015 m. tvirtai pritarė ES žiedinės ekonomikos veiksmų planui. Platforma padeda įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus į bendrą žiedinės ekonomikos vizijos įgyvendinimą ir paspartinti pertvarką palaikant dialogą ir plėtojant bendradarbiavimą. (ks)

Jaroslaw Pietras

Buvęs Lenkijos stojimo į ES vyriausiojo derybininko pavaduotojas dr. Jarosław Pietras dalijasi apmąstymais apie prieš 20 metų įvykusios plėtros poveikį, ekonominę naudą ir kitus privalumus, kuriuos ši plėtra suteikė ne tik Lenkijai ir kitoms į ES įstojusioms šalims, bet ir visai ES. 2004 m. priimtas sprendimas išplėsti Europos Sąjungą buvo Sąjungos įsipareigojimo siekti vienybės, įvairovės ir solidarumo įrodymas. Šiandien vis dar galima pasimokyti iš tos vertingos patirties, kad visos būsimos pasirengimo narystei derybos vyktų sklandžiau. 

Praėjus 20 metų akivaizdu, kad daugumos Vidurio Europos šalių, taip pat Maltos ir Kipro priėmimas į ES buvo ne tik „didžioji plėtra“, bet ir istorinis visos Europos Sąjungos raidos etapas. Padarytas poveikis buvo didžiulis, ypač naujai priimtų tautų ekonominiam kraštovaizdžiui.

Plėtra gerokai pakėlė gyvenimo lygį Vidurio Europos šalyse. Aštuoniose šio regiono šalyse – Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje – smarkiai padidėjo perkamosios galios paritetu (PGP) paremtas BVP vienam gyventojui ir buvo viršyta tai, ką būtų buvę galima pasiekti, jei jos būtų likusios už ES ribų. Statistikoje visada nurodomi integracijos suteiktos apčiuopiamos naudos vidurkiai. Verta pažymėti, kad net jei nauda nebuvo tolygiai pasiskirsčiusi tarp valstybių narių (kai kur padėtis pagerėjo labiau nei kitur), visose šalyse padėtis labai pagerėjo. Pavyzdžiui, Lietuva ir Lenkija išsiveržė į priekį, pasinaudodamos didžiausia narystės ES teikiama nauda, o Estija ir Slovėnija padarė mažesnę pažangą, nes susidūrė su sunkumais, ypač dėl 2008 m. finansų krizės poveikio.

Įstojus į Europos Sąjungą prasidėjo naujas Lenkijos ir kitų Vidurio Europos šalių ekonominio klestėjimo amžius. Kaip sėkmingo vystymosi po įstojimo į ES pavyzdys ypač išsiskiria Lenkija. Šalis patyrė precedento neturintį ekonomikos augimą: nuo 2004 m. iki 2022 m. jos BVP padvigubėjo. Kitose regiono valstybėse narėse BVP vienam gyventojui taip pat smarkiai augo, tačiau ne visur vienodai. Pavyzdžiui, Slovakija ir Lietuva padarė pagirtiną pažangą, vis labiau mažindamos vystymosi atotrūkį nuo Vakarų Europos. Šio laikotarpio statistiniai duomenys rodo atsparumą ir dinamiškumą, nes šios šalys pasinaudojo naryste ES, kad paskatintų ekonomikos augimą ir padidintų savo konkurencingumą pasaulyje. Puikūs pasiekimai rodo, kad integracija į Europos Sąjungą padarė transformacinį poveikį visų naujųjų valstybių narių ekonomikai. Tai įvyko nepaisant finansų krizės, kurios metu naujosios ES valstybės narės pasiekė didesnius augimo tempus, nei tikėtasi.

Laikotarpis po 2004 m. ES plėtros nepraėjo be iššūkių. Pavyzdžiui, 2008 m. pasaulinė finansų krizė sukėlė sumaištį visoje Europos ekonomikoje, išbandydama tiek senųjų, tiek naujai integruotų valstybių narių atsparumą. Nepaisant neigiamo krizės poveikio, naujosios ES narės parodė didelį atsparumą ir savo rodikliais pranoko pradines augimo prognozes. Šių šalių gebėjimas atlaikyti audrą ir išlaikyti teigiamus augimo tempus liudijo apie jų ekonomikos tvirtumą ir integracijos į Europos Sąjungą naudą. Nepaisant didelių iššūkių, krizė taip pat suteikė šioms šalims neribotų galimybių pasinaudoti savo glaudžiais ryšiais su Europos ekonomika. Kartu tai tapo patikrinimu, kaip stipriai naujai prisijungusios šalys yra įsipareigojusios puoselėti Europos vertybes ir solidarumą sunkiais laikais.

Derybų proceso metu Lenkijos pilietinė visuomenė tapo galinga pokyčių ir pažangos varomąja jėga. Pilietinės visuomenės organizacijos, visuomeniniai judėjimai ir įvairios interesų gynimo grupės atliko labai svarbų vaidmenį skatindamos ES integraciją ir puoselėdamos demokratines vertybes Lenkijoje. Jų nenuilstamos pastangos didinti informuotumą, telkti paramą ir reikalauti vadovų atsakomybės labai prisidėjo prie viešosios nuomonės formavimo ir teigiamų pokyčių. Aktyviai bendradarbiaudama su piliečiais, skatindama dialogą ir propaguodama skaidrumą, Lenkijos pilietinė visuomenė padėjo užtikrinti, kad derybų procesas išliktų įtraukus, būtų demokratiškas ir atitiktų žmonių poreikius. Jos indėlis ne tik padėjo Lenkijai sklandžiau įstoti į ES, bet ir sustiprino demokratijos ir pilietinės visuomenės pagrindus šalyje.

2004 m. priimtas sprendimas išplėsti Europos Sąjungą buvo Sąjungos įsipareigojimo siekti vienybės, įvairovės ir solidarumo įrodymas. Priimdama daugumą Vidurio Europos šalių, taip pat Maltą ir Kiprą, ES sustiprino savo ekonominį potencialą, praturtino kultūrą ir išplėtė geopolitinę įtaką. Šių šalių įstojimas atvėrė Sąjungai naujas perspektyvas, atvedė į ją talentingų žmonių ir suteikė galimybių, padidino jos įvairovę ir sustiprino jos pozicijas pasaulyje. Geopolitiniu požiūriu plėtra sustiprino ES įtaką ir stabilumą, nes Vidurio ir Rytų Europos šalys buvo įtrauktos į jos bendradarbiavimo ir partnerystės sistemą. Instituciniu požiūriu ji suteikė įvairovės ES požiūriui įvairiais klausimais ir sustiprino integraciją, paklodama pamatus vieningesnei ir atsparesnei sąjungai.

Apsvarstant 2004 m. ES plėtros patirtį, galima pasisemti vertingos patirties, ypač derybų proceso ir pasirengimo narystei atžvilgiu. Jei šiandien reikėtų leistis į panašią kelionę, raginčiau visose būsimose derybose daugiau dėmesio skirti pasirengimo narystei sąlygoms ir paramos mechanizmams, ypač valdymo ir teisinės valstybės srityse. Nepaprastai svarbu užtikrinti, kad šalys kandidatės, prieš įstodamos į ES, atitiktų būtinus kriterijus ir standartus, kad būtų apsaugotas Sąjungos vientisumas ir puoselėjamos jos vertybės. Be to, siekiant sėkmingos integracijos ir ilgalaikio stabilumo ES, būtina derybų proceso metu šalims kandidatėms teikti tinkamą paramą ir pagalbą.

Derybų dėl 2004 m. ES plėtros proceso pagrindas buvo bendras įsipareigojimas skatinti stabilumą, demokratiją ir gerovę visoje Europoje. Derantis buvo vadovaujamasi siekiu stiprinti Europos tautų bendradarbiavimo ir solidarumo ryšius, nes tiek šalys kandidatės, tiek esamos ES narės pripažino abipusę plėtros naudą. Nors derybos buvo sudėtingos ir sunkios, jos visų pirma buvo grindžiamos bendra svajone apie vieningą ir klestinčią Europą, kurioje visos šalys galėtų klestėti kartu, būdamos Europos Sąjungos dalimi.

Šalims kandidatėms artėjant prie įstojimo į ES 2024 m., reikia atsižvelgti į keletą svarbių aplinkybių. Pirma, siekiant sėkmingos integracijos ir ilgalaikio Sąjungos stabilumo, labai svarbu teikti pirmenybę reformoms, kuriomis užtikrinama atitiktis ES standartams ir vertybėms. Tai apima demokratinių institucijų stiprinimą, teisinės valstybės skatinimą ir pagrindinių teisių bei laisvių apsaugą. Be to, siekiant sklandaus įsitraukimo į Sąjungą, labai svarbu proaktyviai bendradarbiauti su esamomis ES narėmis siekiant didinti pasitikėjimą ir paramą. Parodydamos tikrą įsipareigojimą puoselėti Europos vertybes ir bendradarbiauti, šalys kandidatės gali nutiesti kelią į šviesesnę ateitį Europos Sąjungoje.

Šiuo metu Jaroslaw Pietras yra Briuselyje įsikūrusio Wilfriedo Martenso Europos studijų centro kviestinis mokslo darbuotojas ir kviestinis profesorius Briugės Europos kolegijoje.

Jis priklausė grupei, kuri derėjosi dėl Lenkijos stojimo į ES nuo 1998 m., kai derybos prasidėjo, iki 2004 m., kai Lenkija įstojo į ES. 1990–2006 m. savo gimtojoje Lenkijoje jis ėjo Finansų ministerijos valstybės sekretoriaus, Europos reikalų valstybės sekretoriaus ir Europos integracijos komiteto biuro vadovo pareigas. 2008–2020 m. jis dirbo Europos Sąjungos Tarybos generaliniu direktoriumi, atsakingu už įvairias politikos sritis (klimato kaitą, aplinką, transportą, telekomunikacijoas, energetiką, švietimą, kultūrą, audiovizualinį sektorių, jaunimą ir sportą). J. Pietras yra įgijęs Varšuvos universiteto ekonomikos mokslų daktaro laipsnį ir paskelbęs ne vieną publikaciją ES, tvarumo ir prekybos klausimais. Be to, jam buvo skirta Fulbright fondo stipendija ir 2008–2011 m. jis priklausė BRUEGEL ekspertų grupės valdybai. 

Parengė EESRK Darbuotojų grupė

Europos Parlamento kampanija „Balsuok, kad kiti nenuspręstų už tave“ yra labai taikli. EP parengtas rinkimų vaizdo įrašas, kuriame atsigręžiama į Europos projekto ištakas – taikios ateities kūrimą iš karo ir genocido pelenų – kaip pirštu į akį. Ypač šiais laikais, kai siautėja ekstremizmas ir apatija, politika dažnai atrodo panašesnė į realybės šou, o ne į tikrą diskusijų forumą.

Ar tikrai norite, kad kiti nuspręstų už jus? Jie tai jau daro ir vėl renkasi taupymą.

Mūsų pirmininkė Lucie Studničná aiškiai ir garsiai pasakė: „negalime sau leisti dar vienos taupymo krizės“. Po priemonių, kurių buvo imtasi per paskutinę finansų krizę, kai kurios šalys vis dar patiria ekonominį nuosmukį ir protų nutekėjimą. Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje nedarbo lygis tebėra aukštas, o BVP vienam gyventojui vis dar gerokai atsilieka nuo 2008 m. lygio. Reakcija į šį netikusį sprendimą yra euroskepticizmo ir populizmo augimas, kurį lydi poslinkis į kraštutinę dešinę.

Dėl naujųjų fiskalinių taisyklių dauguma valstybių narių nebus pajėgios spręsti būsimas klimato ir socialines problemas. La Hulpės pažadai ir liks tik pažadais. Nukentės piliečiai, o papildomi ekonominiai sunkumai, kuriuos vyriausybės neabejotinai apibūdins kaip „primestus iš Briuselio“, daugeliui gali būti paskutinis lašas.

Demokratija – tai ne tik balsavimas: pilietinė visuomenė ir profesinės sąjungos yra labai svarbios norint išsaugoti sveiką demokratiją. Tačiau balsavimas nėra tik teisėtumo užtikrinimo priemonė ir jis toli gražu nėra beprasmis. Balsavimo teisę sunkiai iškovojo milijonai žmonių per kelias kartas, įdėdami daug pastangų, kurios neretai kainavo ir jų gyvybes. Mums kyla grėsmė ją prarasti.

Sprendimai dėl taupymo nėra nepajudinami. Pakartojame savo raginimą dėl birželio mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų ir visų vėlesnių nacionalinių rinkimų: ateikite balsuoti! Neleiskite kitiems nuspręsti už jus. Balsuokite už socialinę pažangą. Kartu galime pagerinti savo šalių ir Europos Sąjungos padėtį ir pakeisti tai, kas neveikia. 

Balandžio mėn. EESRK plenarinėje sesijoje Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoja Maive Rute ir EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad ES konkurencingumo stiprinimas yra labai svarbus didesnio mūsų ekonomikos ir visuomenės augimo ir gerovės veiksnys.

Maive Rute teigimu, negalime gaišti laiko. Norėdama neatsilikti ir išgyventi susidūrusi su itin didele pasaulio ekonomikos milžinų galia, ES turi veikti greitai ir skubiai.

Vertindama dabartinę ES konkurencingumo padėtį, M. Rute pasakė: „Mums reikia radikalių pokyčių. Kurdami bendrąją rinką negalime pasikliauti vien tik gera valia: reikia iš tikrųjų vykdyti priimtus teisės aktus. Turime eksportuoti savo prekes ir technologijas, bet ne darbo vietas. Mūsų pramonė turi būti konkurencinga, o investicijos vykdomos ES viduje.“

Pabrėždamas, kad konkurencingumas yra ES ekonominės sėkmės kertinis akmuo, skatinantis augimą, inovacijas ir gerovę, kartu didinantis jos pasaulinę įtaką ir atsparumą, Oliver Röpke pridūrė: „Diskusijose apie Europos konkurencingumą turime daugiausia dėmesio skirti žmonėms ir užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Galiausiai konkurencingumo poveikį ir reikšmę lems jo indelis į žmonių ir bendruomenių gerovę, galimybes ir klestėjimą. Todėl visose diskusijose dėl konkurencingumo pirmenybė turi būti teikiama žmonių poreikiams, teisėms ir siekiams.“

Plenarinėje sesijoje taip pat buvo priimta nuomonė dėl Ilgalaikio konkurencingumo strategijos, kurią parengė pranešėja Emilie Prouzet ir bendrapranešėjis Stefano Palmieri. (mp)

Viena iš dešimties moterų gyvena dideliame skurde. Kas trečia patiria smurtą. Stebime didėjančią priešišką reakciją į moterų teises visame pasaulyje, įskaitant ES. Sparčiai artėjant Europos Parlamento rinkimams ir naujai Europos Komisijos kadencijai, nuolatinė institucinė ir pilietinės visuomenės parama bus labai svarbi siekiant skatinti moterų ir mergaičių įgalėjimą.

Siekdamas pabrėžti, kad būtina toliau kovoti už moterų teises per kitą ES kadenciją, balandžio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė plenarinės sesijos diskusijas, kuriose dalyvavo keletas pagrindinių lyčių lygybę ginančių ES organizacijų.

Diskusijos vyko kitą dieną po to, kai Europos Parlamentas pritarė pirmajai ES direktyvai dėl kovos su smurtu dėl lyties, o per jas aptartos JT Moterų padėties komisijos 68-osios sesijos (UNCSW68) išvados. Moterų padėties komisija yra aukščiausio lygio pasaulinis tarptautinis forumas, kuriame vertinama pažanga siekiant lyčių lygybės. Šiais metais jis daugiausiai dėmesio skyrė moterų skurdui.

EESRK prisidėjo prie kovo mėn. Niujorke vykusios UNCSW68 sesijos pateikdamas deklaraciją „Skurdas iš lyties perspektyvos“, kurioje išdėstyta 10 veiksmų, susijusių su moterų ekonominiu įgalėjimu ir socialine apsauga.

„Kadangi skurdas nėra neutralus lyčių atžvilgiu, tokios negali būti ir mūsų priemonės, skirtos su juo kovoti. Smurtas prieš moteris daro poveikį moterų skurdo rizikai ir jų gebėjimui lygiomis teisėmis dalyvauti darbo rinkoje. Todėl galiu tik pasidžiaugti galutiniais balsavimo Europos Parlamente dėl pirmosios istorijoje direktyvos, kuria siekiama apsaugoti moteris nuo smurto dėl lyties ir smurto šeimoje Europos lygmeniu, rezultatais“, – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.

„Vykdant suderintus veiksmus visais lygmenimis per šią Komisijos kadenciją pasiekta nemažai kertinių etapų, pavyzdžiui, ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyva ir priežiūros strategija“, – sakė už lygybę atsakingos Komisijos narės Helenos Dalli asmeninio kabineto narys Lanfranco Fanti.

Diskusijų dalyviai paragino įsteigti ES Tarybą lyčių lygybės klausimais, paskirti ES koordinatorių smurto prieš moteris klausimais ir atnaujinti už lygybę atsakingo Komisijos nario įgaliojimus.

„Mums reikia politinės ES paramos“, – sakė organizacijos „JT Moterys“ Briuselio biuro direktorė Florence Raes. Nepaisant realios pažangos lygybės srityje, moterų teisės pažeidinėjamos beprecedenčiu mastu ir didėja pavojus, kad lyčių lygybė gali būti išbraukta iš prioritetų sąrašo.

„Būti moterimi ir mažumos atstove nelengva. Turime prisiminti, kad vien tik lygybės nebepakanka – taip pat reikia užtikrinti ir sąryšingumą“, – sakė Europos ir Centrinės Azijos lesbiečių organizacijos direktorė propagavimo klausimais Ilaria Todde.

„Smurtas prieš moteris yra giliai įsišaknijęs viso pasaulio patriarchalinėse sistemose. Šiandien palankiai vertiname tai, kad priimta pirmoji ES direktyva dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje“, – sakė Europos moterų lobistinės organizacijos direktorė Mary Collins. (ll)

Balandžio mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas aptarė specialistų judumo dokumentų rinkinį. Ši iniciatyva apima keletą naujų priemonių, kuriomis siekiama padaryti Sąjungą patrauklesnę specialistams iš ES nepriklausančių šalių ir palengvinti judumą joje.

Kviestinė pranešėja, už vidaus reikalus atsakinga Komisijos narė Ylva Johansson paragino EESRK padėti suburti valstybes nares ir pilietinės visuomenės organizacijas, kad šios naujovės būtų diegiamos ir būtų užtikrinta veiksminga darbo jėgos migracijos politika.

Viena iš pagrindinių specialistų judumo dokumentų rinkinio priemonių yra specialistų rezervo iniciatyva – pirmoji ES lygmens savanoriška sutapdinimo priemonė, kuria naudodamosi suinteresuotos valstybės narės galės suburti ES darbdavius ir darbo ieškančius asmenis trečiosiose šalyse.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad „dėl perėjimo prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos ir dėl demografinių iššūkių ES susiduria su dideliu darbo jėgos ir įgūdžių trūkumu. Specialistų judumo dokumentų rinkinys, be kita ko, gali būti viena iš priemonių šiems iššūkiams sušvelninti“.

Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson paragino remti Europos komandos požiūrį į darbo jėgos migraciją, turinčią platesnį europinį matmenį. „Darbo jėgos migracija iš esmės priklauso nacionalinei kompetencijai ir taip bus ir toliau. Tačiau turime suformuoti Europos komandos požiūrį, kurį taikydamos ES institucijos, valstybės narės ir pilietinės visuomenės organizacijos bendradarbiautų, kad sutelktų naujas iniciatyvas ir palengvintų darbo jėgos judumo politikos įgyvendinimą.“

EESRK narė Tatjana Babrauskienė, šioje plenarinėje sesijoje priimtos nuomonės dėl specialistų judumo dokumentų rinkinio pranešėja, pabrėžė, kad „ES specialistų rezervas turi būti praktiška, lengvai naudojama ir patikima priemonė, kuri būtų patraukli darbuotojams ir darbdaviams. Kartu ja reikėtų remti sąžiningą ir etišką teisėtą darbo jėgos migraciją“. (at) 

EESRK Išorės santykių skyrius (REX) surengė du posėdžius su kolegomis iš Serbijos ir Juodkalnijos atitinkamuose jungtiniuose konsultaciniuose komitetuose (JKK). Ši bendra institucija suteikia galimybę abiejų šalių pilietinės visuomenės organizacijoms stebėti šalies stojimo derybas, aptarti bendro intereso klausimus ir nurodyti susirūpinimą keliančius aspektus, kuriuos reikia nagrinėti siekiant narystės Europos Sąjungoje.

2024 m. balandžio 5 d. EESRK priėmė jungtinio konsultacinio komiteto narius, kurie atvyko iš Serbijos į Briuselį aptarti dabartinę ES ir Serbijos santykių padėtį ir stojimo proceso derybas su ES. Taip pat buvo apsvarstytos Serbijos galimybės atsižvelgiant į naująjį Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą ir reformų ir augimo priemonę, padėtis šalyje po rinkimų ir demokratijos bei teisinės valstybės padėties apžvalga.

Renginyje dalyvavo naujai paskirtas Serbijos Respublikos misijos ES vadovas Danijel Apostolović, kuris pabrėžė bendrą ES ir Serbijos poziciją dėl glaudesnio bendradarbiavimo visais svarbiais Serbijos stojimo derybų klausimais.

Už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurentiu Plosceanu pabrėžė šių susitikimų svarbą, nes jie užtikrina pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimą, kad būtų sustiprintas Serbijos stojimo į Europos Sąjungą naratyvas. 

Posėdžio pabaigoje buvo priimta bendra deklaracija, kuri bus perduota ES institucijoms ir Serbijos vietos valdžios institucijoms bei vyriausybei.

Posėdžio vaizdo įrašą galite žiūrėti čia.

Gegužės 13 d. ES ir Serbijos JKK narė Nataša Vučković išrinkta nauja Europos vietos demokratijos asociacijos (ALDA) pirmininke. ALDA generalinėje asamblėjoje Barselonoje EESRK atstovavo L. Plosceanu, kuris pasveikino pirmininke paskirtą N. Vučković. 

******

Balandžio 16 d. Podgoricoje įvyko 18-asis ES ir Juodkalnijos jungtinio konsultacinio komiteto (JKK) posėdis, kuriame ES institucijoms buvo duotas aiškus ženklas, kad Juodkalnija yra tvirtai įsipareigojusi iki 2028 m. tapti 28-ąja ES valstybe nare.

JKK nariai paragino savo organizacijas, nacionalines valdžios institucijas ir ES institucijas dėti visas pastangas siekiant įgyvendinti teisinės valstybės tarpinius kriterijus. Kertinis stojimo į ES proceso etapas bus gauti teisinės valstybės principo taikymo tarpinių kriterijų įgyvendinimo ataskaitą (IBAR) iki birželio mėn. – tada bus galima preliminariai uždaryti kitus skyrius.

JKK bendrapirmininkis ir EESRK narys Decebal-Ștefăniță Padure sakė: „Juodkalnijos valdžios institucijos turėtų įgyvendinti savo plataus užmojo tikslus, o organizuota pilietinė visuomenė turėtų būti įtraukta į kiekvieną stojimo derybų etapą.“ Bendrapirmininkė iš Juodkalnijos Gordana Đurović paragino visus suinteresuotuosius subjektus remti pastangas, kad Komisija iki birželio mėn. pateiktų teigiamą ataskaitą.

Vyriausiasis derybininkas dr. Predrag Zenović atkreipė dėmesį į svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį ir konkrečią pagalbą derybų procese – visuomenės pritarimas Juodkalnijos narystei ES siekia 80 proc.

ES ambasadorė Juodkalnijoje Oana Cristina Popa pažymėjo, kad Juodkalnija galiausiai pasiekė būtiną stabilumą, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama stojimui į ES kaip pagrindiniam strateginiam prioritetui, ir pridūrė: „Visi stengsimės užtikrinti, kad šia galimybe būtų pasinaudota.“

Posėdžio pabaigoje buvo priimta bendra deklaracija, kuri bus pateikta Stabilizacijos ir asociacijos komitetui, Stabilizacijos ir asociacijos parlamentiniam komitetui, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos Komisijai ir Juodkalnijos vyriausybei. (at)