Spalio ir lapkričio mėn. vykę du svarbiausi pasauliniai aukščiausiojo lygio susitikimai aplinkos klausimais – COP 16, JT biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija, ir COP 29, JT klimato kaitos konferencija – patyrė nesėkmę. Šiuose susitikimuose daugiausia dėmesio skirta finansavimui, kurio nepaprastai reikia gamtai išsaugoti ir klimato kaitai švelninti. Šių metų klimato kaitos konferencijoje dalyvavusių EESRK atstovų – Peter Schmidt, Diandra Ní Bhuachalla ir Arnaud Schwartz – paprašėme pasidalyti mintimis apie tai, kuo rizikuojame, jei pasaulyje nebus imtasi veiksmų klimato srityje.
Spalio ir lapkričio mėn. vykę du svarbiausi pasauliniai aukščiausiojo lygio susitikimai aplinkos klausimais – COP 16, JT biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija, ir COP 29, JT klimato kaitos konferencija – patyrė nesėkmę. Šiuose susitikimuose daugiausia dėmesio skirta finansavimui, kurio nepaprastai reikia gamtai išsaugoti ir klimato kaitai švelninti. Šių metų klimato kaitos konferencijoje dalyvavusių EESRK atstovų – Peter Schmidt, Diandra Ní Bhuachalla ir Arnaud Schwartz – paprašėme pasidalyti mintimis apie tai, kuo rizikuojame, jei pasaulyje nebus imtasi veiksmų klimato srityje.
Šį mėnesį mūsų netikėtas svečias – baltarusių kino režisierius ir žurnalistas Andrey Gnyot, neseniai paleistas iš vienus metus trukusio namų arešto Serbijoje, kur buvo sulaikytas ekstradicijos tikslais dėl Baltarusijoje jam pareikštų įtarimų ekonominiais nusikaltimais. Dalydamasis savo asmenine patirtimi jis pasakoja apie nepriklausomų žurnalistų likimą dabartinėje Baltarusijoje, kur dėl menkiausios kritikos valdžioje esančių žmonių atžvilgiu žurnalistas gali būti paskelbtas „liaudies priešu“ ir įkalintas dangstantis fiktyviais kaltinimais ekonominiais nusikaltimais.
Šį mėnesį mūsų netikėtas svečias – baltarusių kino režisierius ir žurnalistas Andrey Gnyot, neseniai paleistas iš vienus metus trukusio namų arešto Serbijoje, kur buvo sulaikytas ekstradicijos tikslais dėl Baltarusijoje jam pareikštų įtarimų ekonominiais nusikaltimais. Dalydamasis savo asmenine patirtimi jis pasakoja apie nepriklausomų žurnalistų likimą dabartinėje Baltarusijoje, kur dėl menkiausios kritikos valdžioje esančių žmonių atžvilgiu žurnalistas gali būti paskelbtas „liaudies priešu“ ir įkalintas dangstantis fiktyviais kaltinimais ekonominiais nusikaltimais.
„Connecting EU“ fotografijos konkurso nugalėtoja yra Martina Cikojević, Kroatijos pašto darbuotojų profesinės sąjungos redaktorė ir žurnalistė. Už nuotrauką „Briuselio Didžioji aikštė mėnulio šviesoje“ jai atiteko dviejų dienų viešnagė Briuselyje per EESRK pilietinės visuomenės savaitę 2025 m. kovo mėn.
„Connecting EU“ fotografijos konkurso nugalėtoja yra Martina Cikojević, Kroatijos pašto darbuotojų profesinės sąjungos redaktorė ir žurnalistė.
Už nuotrauką „Briuselio Didžioji aikštė mėnulio šviesoje“ jai atiteko dviejų dienų viešnagė Briuselyje per EESRK pilietinės visuomenės savaitę 2025 m. kovo mėn.
Martina Cikojević dalyvavo šių metų spalio 17–18 d. Briuselyje vykusiame „seminare „Connecting EU“ („Priartinti ES“). Seminare dalyvavo ES pilietinės visuomenės organizacijų spaudos ir komunikacijos specialistai, taip pat žurnalistai. Seminare pavadinimu „Demokratijos tvirtovė. Kaip padėti žurnalistikai išgyventi ir klestėti?“ daugiausia dėmesio skirta precedento neturintiems iššūkiams, su kuriais susiduria žurnalistai sparčiai tobulėjančio dirbtinio intelekto ir didėjančios politinės įtampos pasaulyje.
Dalyviai taip pat dalyvavo tinklaveikos sesijoje „Darbas spaudos ar komunikacijos pareigūnu Instagram, TikTok ir DI amžiuje. Kaip perduoti informaciją“, kurios metu surengti ir du praktiniai seminarai. Fotografijos konkursas buvo praktinio seminaro „Komunikacijos turinio pamokos“, kurį vedė komunikacijos specialistas Tom Moylan, dalis.
Martina Cikojević sakė, kad jos nuotrauka, kurioje mėnulio šviesa prasiskverbia pro tamsius debesis ir apšviečia naktį, galėtų simboliškai atspindėti seminaro temą. „Niekas negali sutrukdyti mėnuliui apšviesti tamsą. Niekas neturėtų sutrukdyti žurnalistams skleisti tiesą geresnei, saugesnei ir teisingesnei visuomenei“, – sakė ji.
Martina Cikojević, kaip fotografijos konkurso laimėtoja, dalyvaus antrojoje EESRK pilietinės visuomenės savaitėje, kuri vyks kovo 17–21 d. EESRK patalpose Briuselyje. Šių metų tema – sanglaudos stiprinimas ir dalyvavimas poliarizuotose visuomenėse.
EESRK Spaudos skyrius sveikina Martiną ir dėkoja visiems, atsiuntusiems savo nuotraukas.(ll)
Spalio mėn. EESRK priėmė nuomonę, kurioje siūloma iš esmės persvarstyti ES finansų sistemą. Jis paragino užtikrinti didesnį skaidrumą ir piliečių dalyvavimą visoje ES, nes tai sustiprintų demokratiją ir padidintų visuomenės pasitikėjimą.
Spalio mėn. EESRK priėmė nuomonę, kurioje siūloma iš esmės persvarstyti ES finansų sistemą. Jis paragino užtikrinti didesnį skaidrumą ir piliečių dalyvavimą visoje ES, nes tai sustiprintų demokratiją ir padidintų visuomenės pasitikėjimą.
Siekdamas šio tikslo EESRK rekomendavo sukurti bendrą fiskalinio skaidrumo sistemą, įtraukti piliečius į biudžeto sudarymo procesus, ir parengti skaitmenines priemones siekiant teikti aiškesnę informaciją apie biudžetą.
„Tik įsivaizduokite, kad galėtumėte sekti kiekvieną ES finansavimo eurą – nuo Briuselio per nacionalines vyriausybes iki jūsų vietos bendruomenės“, – sakė nuomonės pranešėja Elena Calistru.
EESRK manymu, bendra fiskalinio skaidrumo sistema būtų nustatyti aiškūs ir nuoseklūs visų ES finansuojamų programų standartai, užtikrintas vienodas ataskaitų teikimas ir visose valstybėse narėse būtų galima lengvai susipažinti su finansiniais duomenimis. Daugiausia dėmesio būtų skiriama geriausiai praktikai skatinti, o ne naujoms taisyklėms nustatyti.
Dalyvaujamasis biudžeto sudarymas suteiktų galimybę piliečiams tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų išlaidų, ypač vietos lygmeniu, kartu įtraukiant dalyvaujamuosius elementus į ES lygmens biudžeto sudarymo procesus.
EESRK paragino sukurti bendrą patogią naudoti skaitmeninę platformą, kurioje būtų pateikiami tikralaikiai biudžeto duomenys, aiški vizualizacija ir įžvalgos, kokių rezultatų pasiekta ES lėšomis. Tai padės visuomenei geriau suprasti finansinę informaciją ir paskatins ja domėtis
EESRK taip pat pabrėžė, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą, užtikrinti griežtesnę priežiūrą ir suderinti finansinę praktiką su ES tikslais, pavyzdžiui, sanglaudos ir tvarumo tikslais, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir atskaitomybę.
„ES finansai – tai ne tik skaičiai. Tai pasitikėjimo, demokratijos ir siekio, kad Europa tarnautų savo piliečiams, klausimas“, – baigdama nurodė E. Calistru. (tk)
Lietuvoje visiškai neseniai įsteigtos klimato naujienų agentūros „Klimato reporteriai“ tikslas – pasipriešinti informavimo klimato klausimais sukeltam nuovargiui ir siekti, kad klimato kaitos tema vėl taptų redaktorių darbotvarkės prioritetu. Klimato reporteriai siekia per komunikaciją ir aktyvią veiklą klimato srityje informuoti žmones apie klimato kaitą ir suteikti Motinai žemei balsą vykstant ekologinei krizei ir tai yra puikus piliečių žurnalistikos pavyzdys.
Lietuvoje visiškai neseniai įsteigtos klimato naujienų agentūros „Klimato reporteriai“ tikslas – pasipriešinti informavimo klimato klausimais sukeltam nuovargiui ir siekti, kad klimato kaitos tema vėl taptų redaktorių darbotvarkės prioritetu. Klimato reporteriai siekia per komunikaciją ir aktyvią veiklą klimato srityje informuoti žmones apie klimato kaitą ir suteikti Motinai žemei balsą vykstant ekologinei krizei ir tai yra puikus piliečių žurnalistikos pavyzdys.
Parengė Rūta Trainytė
Šiais metais Lietuvoje pradėjo veikti klimato naujienų agentūra „Klimato reporteriai“. Tai – nevyriausybinių organizacijų (NVO) vykdoma iniciatyva ir piliečių žurnalistikos pavyzdys. Naujienų agentūros tikslas – padėti žurnalistams rengti reportažus apie įvairius ekologinės krizės aspektus. Šiuo tikslu agentūros komanda rengia tekstus ir perduoda juos redakcijoms.
Agentūrai dirba aktyvistų bendruomenė. Tekstus rašo žurnalistai, viešųjų ryšių specialistai, NVO atstovai, aktyvistai ir mokslininkai – trumpai tariant, žmonės, kuriems rūpi tai, kas vyksta, ir kurie nori socialinių pokyčių. Jie taip pat priklauso agentūros „Klimato reporteriai“ valdybai. Valdyba užtikrina, kad naujoji iniciatyva būtų patikima.
Komunikacija klimato reporteriams nėra naujas dalykas, jie yra sukaupę daug patirties viešųjų ryšių, redakcinio darbo ir interneto portalų kūrimo bei priežiūros srityse. Klimato problemos mums taip pat gerai žinomos. Būtent taip ir gimė ši idėja. Darome tai, ką geriausiai išmanome ir tai susiejame su aktyvia veikla klimato srityje. Šios ekologinės krizės akivaizdoje suteikiame balsą Motinai žemei.
Žinoma, palaikome ryšius su žurnalistais. Redakcijose vyrauja nuomonė, kad visuomenės nedomina klimato naujienos ir jos nesurinks daug spustelėjimų. Vengiama skelbti straipsnius su antraštėmis, kuriose vartojami terminai „klimato kaita“ arba „klimato krizė“. Ką reiškia toks klimato krizės neigimas? Ar taip bandoma apsaugoti visuomenę nuo blogų naujienų ir baimės?
O gal ne viskas taip ir blogai. Nėra lengva fiziškai įveikti kasdien į redakcijas plūstančių naujienų srautus, jau nekalbant apie pranešimų klimato klausimais rengimą. Be to, šią temą reikia išmanyti. O čia jau būtų mūsų užduotis. Kitas klimato reporterių uždavinys – mokyti žurnalistus. Matome, kad norint išvengti ekomanipuliavimo, žurnalistams reikia žinių.
Kita idėja – tam tikras grupes su klimato kaita supažindinti patraukliai. Visų pirma norime pasiekti jaunimą ir esame pastebėję, kad humoras jiems yra nesvetimas. Dar nesame tikri, kaip tai ateityje atrodys, tačiau apie tai jau mąstome.
Naujienų agentūra veikia jau gerą pusmetį. Iš patirties žinome, kad reikia apsišarvuoti kantrybe. Nuolatos ir tikslingai miname redakcijų slenkstį ir norime pasiūlyti savo naujienas. Mūsų tekstai jau skelbiami pagrindiniuose Lietuvos naujienų portaluose ir esame kviečiame į radijo laidas.
Siekiant, kad mūsų redakcinis darbas būtų kokybiškas, labai svarbi tvirta Lietuvos aplinkosaugos organizacijų parama, kad mūsų organizacijos priklausytų tarptautiniams NVO tinklams, kad mūsų nariai dalyvautų ES lygmens darbo grupėse ir atstovautų Lietuvai EESRK. Tai leistų mums išplėsti temų spektrą ir sekti aktualijas.
Mūsų ryšiai su EESRK neapsiriboja tuo, kad vienas iš projekto iniciatorių – Kęstutis Kupšys – yra Komiteto narys. EESRK nariai gali pasidalyti aktualia savo šalių patirtimi ir taip praturtinti klimato reporterių skelbiamas klimato naujienas. Pavyzdžiui, neseniai, vykstant COP16 – pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui biologinės įvairovės klausimais, kalbėjomės su Prancūzijai atstovaujančiu EESRK nariu Arnaud Schwartz. Jo įžvalgos iš susitikimo Kalyje paskatino klimato reporterius parengti straipsnį ir jo mintys visai netrukus pasklido Lietuvos žiniasklaidoje. Šis modelis, kai EESRK narių patirtis naudojama siekiant vietos auditorijai veiksmingai perduoti pasaulines naujienas, pasiteisino. Todėl ir ateityje ja pasinaudosime.
Rūta Trainytė yra klimato naujienų agentūros „Klimato reporteriai“ redaktorė. Agentūra dalyvauja įgyvendinant valstybės finansuojamą projektą ŽALINK. Projektas, kurį įgyvendina Vartotojų aljansas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma ir NVO „Žiedinė ekonomika“, finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato kaitos programą.
1992 m. Billo Clintono rinkimų kampanijos šūkio „Tai ekonomika, kvaileli!“, kuris tuo metu sulaukė didelio atgarsio tarp recesijos prislėgtų Amerikos rinkėjų, parafrazė šiandien atrodo kaip niekada aktuali. Pakanka pažvelgti į naujausios, po Europos Parlamento rinkimų surengtos„Eurobarometro“ apklausos rezultatus, ir iš karto tampa aišku, kad infliacija ir ekonomika buvo pagrindinės temos, paskatinusios žmones balsuoti.
1992 m. Billo Clintono rinkimų kampanijos šūkio „Tai ekonomika, kvaileli!“, kuris tuo metu sulaukė didelio atgarsio tarp recesijos prislėgtų Amerikos rinkėjų, parafrazė šiandien atrodo kaip niekada aktuali. Pakanka pažvelgti į naujausios, po Europos Parlamento rinkimų surengtos „Eurobarometro“ apklausos rezultatus, ir iš karto tampa aišku, kad infliacija ir ekonomika buvo pagrindinės temos, paskatinusios žmones balsuoti.
Išspręsti pragyvenimo išlaidų krizę labai svarbu Europos ateičiai, nes išryškėja mūsų visuomenės ir ekonomikos struktūrinės problemos ir kartu kyla abejonių dėl principų, kuriais remiasi mūsų demokratijos socialinė struktūra.
EESRK išdėstė viziją, kaip pertvarkyti ES žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto sistemas, kad esant krizei būtų užtikrintas atsparumas ir tvarumas.
Spalio mėn. priimtoje nuomonėje EESRK ragino sukurti konkurencingą, atsparią krizėms ir su ES aplinkos ir socialiniais tikslais suderintą maisto sistemą. Joje pabrėžiama apsirūpinimo maistu saugumo, teisingų pajamų gamintojams, aplinkos atsparumo ir paramos naujai maisto produktų gamintojų kartai svarba.
„Būtina užtikrinti gamintojams stabilias ir tvarias pajamas, taip pat skatinti žiniomis grindžiamą maisto politiką, kuria skatinamos inovacijos“, – sakė Pasaulio ūkininkų organizacijos pirmininkas ir vienas iš trijų nuomonės pranešėjų Arnold Puech d’Alissac.
Šiam tikslui pasiekti EESRK siūlo derybose dėl kainų stiprinti žemės ūkio sektoriaus derybinę galią ir didinti finansavimą ES žemės ūkiui ir žuvininkystei. Nuomonėje taip pat raginama į būsimus prekybos susitarimus įtraukti žaliojo kurso ir strategijos „nuo ūkio iki stalo“ standartus, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir aukštą maisto kokybę.
„Ypač svarbu užtikrinti teisingas pajamas pirminiams gamintojams“, – teigė kita nuomonės pranešėja Piroska Kállay.
Šiuo tikslu EESRK paragino griežčiau taikyti sąžiningos prekybos praktiką ir uždrausti pardavimą mažesne nei savikaina kaina, kad būtų atkurta maisto tiekimo grandinės pusiausvyra. Taip pat itin svarbi kartų kaitą skatinanti politika, kurioje daugiausia dėmesio skiriama jaunimui ir moterims, taip pat švietimui, mokymui ir paramai kooperatyvams.
Siekdamas remti tvarumą, EESRK rekomendavo atlyginti už anglies dioksido sekvestracijos pastangas, pavyzdžiui, tvarų dirvožemio valdymą ir anglies dioksido nutekėjimo prevenciją. „Šios priemonės padėtų suderinti maisto gamybą su ES klimato tikslais ir pasauliniais įsipareigojimais aplinkos apsaugos srityje“, – sakė vienas iš pranešėjų Joe Healy.
Kitas pasiūlymas – sukurti valstybinę draudimo sistemą siekiant apsaugoti gamintojus nuo su klimatu susijusių nelaimių, užtikrinant maisto tiekimo tęstinumą.
EESRK ragino vykdyti politiką, kuria būtų siekiama atkurti gerą dirvožemio ir vandens būklę, pagerinti vandens naudojimo efektyvumą ir sumažinti jo naudojimą, kartu mažinti biurokratizmą ir didinti skaidrumą užtikrinant skaitmeninį kainų ir sąnaudų stebėjimą.
Galiausiai EESRK rekomendavo įsteigti Europos maisto politikos tarybą (EFPC), kuri skatintų dialogą su maistu susijusiais klausimais ir suderintų maisto politiką su platesniais socialiniais ir aplinkos tikslais. Šiuose pasiūlymuose pateikiamos veiksmų gairės, kaip užtikrinti, kad ES maisto sistemos būtų atsparesnės, tvaresnės ir teisingesnės sprendžiant pasaulinius uždavinius.
EESRK ragina ES rodyti pavyzdį taikant tvarios bioekonomikos modelį, suderintą su Europos žaliuoju kursu ir klimato srities tikslais.
Savo nuomonėje „Žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos suderinimas ES ir nacionaliniu lygmenimis“ EESRK išdėstė, kaip tvirta bioekonomika gali Europai duoti daug ekonominės ir ekologinės naudos, didinti atsparumą ir paremti sąžiningą pertvarką. Strateginės investicijos į tarpsektorinį bendradarbiavimą ir bendruomenės dalyvavimą gali padėti ES bioekonomikai tapti pasauliniu tvaraus augimo modeliu.
Tvari bioekonomika turi derėti su ES sistemomis, kaip antai žaliuoju kursu ir žiedine ekonomika ir biologinės įvairovės tikslais. Taip užtikrinama, kad bioekonomikos veikla padėtų siekti klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų, neviršijant planetos išgalių.
„Itin svarbu, kad bioekonomikos strategija būtų išsami ir plataus užmojo. Su žiedine ekonomika ir darnaus vystymosi tikslais deranti bioekonomika gali skatinti ES konkurencinį pranašumą kuriant tvarias ir gerai apmokamas darbo vietas ir užtikrinant ekonomikos augimą neperžengiant ekologinių ribų“, – teigė nuomonės pranešėjas Cillian Lohan.
Bioekonomika gali remtis žiedinės ekonomikos principais ir, taikant pakopinį išteklių naudojimą ir biologinių medžiagų recirkuliaciją, mažinti atliekų kiekį ir didinti efektyvumą. Ji teikia socialinę naudą, ypač kaimo vietovėms, nes kuriamos darbo vietos ir sudaromos galimybės ugdyti įgūdžius. Labai svarbu remti kaimo bendruomenes ir jaunimo dalyvavimą šiame sektoriuje.
Švietimas bioekonomikos klausimais gali prisidėti prie kvalifikuotos darbo jėgos ugdymo ir informuotumo apie tvarumą didinimo. Be to, bioekonomika padeda gerinti visuomenės sveikatą ir taip sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas. Šiuo požiūriu labai svarbi yra pažanga plėtojant technologijas ir tvarų žemės naudojimą, kaip antai regeneracinę žemdirbystę ir miškininkystę, nes tai didina anglies dioksido saugojimą ir biologinę įvairovę.
Miesto ūkiai ir žiediniai maisto centrai gali sumažinti maisto švaistymą ir sustiprinti vietos maisto sistemas. ES turėtų išsaugoti aukštus verslo ir inovacijų standartus ir skatinti ankstyvą biologinių technologijų diegimą. Finansavimas pirmiausia turėtų būti teikiamas inovacijų lyderiams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms remti.
Kad bioekonomiką būtų galima integruoti į įvairių sričių ES politiką, būtina ją aiškiai apibrėžti. Bioekonomikos strategijos atnaujinimas, kurį numatoma atlikti iki 2025 m., turi derėti su žaliuoju kursu ir Paryžiaus susitarimu ir pateikti tvarios ir atsparios bioekonomikos veiksmų planą. (ks)
Parengė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland
Nepaisant to, kad ES yra turtingesnė nei dauguma pasaulio regionų, milijonai vaikų vis dar yra priklausomi nuo savo mokyklos, kurioje kasdien gali gauti maisto. Tiesą sakant, vis daugiau valstybių narių organizuoja vaikų maitinimą per moksleivių atostogas. Vien tai rodo, kad baziniu lygmeniu egzistuoja skurdas ir jis didėja, todėl naujoji Europos Komisija turi ryžtingai ir nesvyruodama jį šalinti.
Parengė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland
Nepaisant to, kad ES yra turtingesnė nei dauguma pasaulio regionų, milijonai vaikų vis dar yra priklausomi nuo savo mokyklos, kurioje kasdien gali gauti maisto. Tiesą sakant, vis daugiau valstybių narių organizuoja vaikų maitinimą per moksleivių atostogas. Vien tai rodo, kad baziniu lygmeniu egzistuoja skurdas ir jis didėja, todėl naujoji Europos Komisija turi ryžtingai ir nesvyruodama jį šalinti.
Europos skurdo statistika atrodo liūdnai. Apie 21 proc. ES gyventojų gresia skurdas ir socialinė atskirtis (2023 m. Eurostato duomenys) ir 25 proc. vaikų rizikuoja patekti į skurdo spąstus (2023 m. Eurostato duomenys). Jei nebūtų dabartinių ES iniciatyvų pokyčiams šioje srityje skatinti, problema gali būti dar didesnė, vis dėlto reikia pripažinti, kad šių iniciatyvų nepakanka. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir jo Pilietinės visuomenės organizacijų grupė palankiai vertina Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimą, kad 2024–2029 m. kadencijos laikotarpiu Komisija parengs ES kovos su skurdu strategiją, skirtą šalinti pagrindines skurdo priežastis. EESRK ir ypač mano grupė jau seniai ragina parengti tokią strategiją.
Deja, skurdas reiškia ne tik pagrindinių išteklių, kurių šeimoms reikia kiekvieną dieną, „trūkumą“. Tai per ilgą laiką susiklosčiusių aplinkybių ir ilgalaikio nepritekliaus rezultatas. Šis nepriteklius siejamas su politinėmis sistemomis, kuriose geriausiu atveju neatsižvelgiama į tam tikras gyventojų grupes, o blogiausiu atveju – jos yra diskriminuojamos.
Priimant sprendimus reikės įvertinti istorines skurdo ištakas. Tai reiškia, kad reikia išanalizuoti kiekvieną žmonių gyvenimo etapą nuo gimimo iki mirties. Tai pasakytina ir apie aprūpinimą būstu, kuris tampa viena didžiausių Europos visuomenei tenkančių problemų. Todėl mano grupės prašymu EESRK užsakė tyrimą dėl įperkamo ir tvaraus būsto ES. Jis buvo pristatytas lapkričio 21 d. mūsų surengtoje konferencijoje dėl pažeidžiamiausių Europos gyventojų apsaugos užtikrinant tvarų ir įperkamą būstą. Šioje konferencijoje galėjome parodyti, kad įperkamas būstas yra viena iš pagrindinių kovos su skurdu priemonių.
Džiaugiamės, kad naujosios sudėties Europos Komisijoje bus už energetiką ir būsto sektorių atsakingas Komisijos narys, padėsiantis mažinti skurdą. Tačiau nerimą kelia tai, kad dauguma politikų skurdo panaikinimą vis dar laiko problema, kuriai išspręsti būtinos didelės biurokratiškai valdomos lėšos. Tik pakeitus tokį mąstymą ištekliai iš tiesų pasieks tuos, kuriems jų reikia. Skurdas yra kompleksinis klausimas, todėl už energetiką ir būsto sektorių, lygybę, sanglaudą ir reformas bei teisingą pertvarką atsakingi naujieji Europos Komisijos nariai turi kuo skubiau prisiimti atsakomybę už šių pokyčių skatinimą.
