Parengė EESRK Darbuotojų grupė 

Šiuo metu didelėse tarptautinėse bendrovėse yra daugiau kaip 1 200 Europos darbo tarybų. Jos yra svarbi priemonė demokratijai darbo vietoje užtikrinti, nes turi teisę iš įmonės vadovybės gauti informacijos tarpvalstybiniais klausimais ir pateikti savo nuomonę. Tai būtų klausimai dėl esamos ekonominės ir finansinės padėties ir tikėtinų pokyčių, susijusių su darbo vietomis, investicijomis ar naujais darbo metodais. Europos darbo tarybos neturi teisės derėtis dėl susitarimų. 

Šios tarybos tampa vis svarbesnės, nes įmonių sprendimai daugiausia priimami būstinėse, o įgyvendinami visose bendrovės veiklos srityse. Jos padeda darbuotojų atstovams geriau suprasti įmonės sprendimus. Be to, suteikusi tinkamą informaciją ir pasikonsultavusi įmonės vadovybė gali lengviau priimti sprendimus, kuriuos bus galima sklandžiai taikyti visose šalyse. 

Vis dėlto dabartinėje Europos darbo tarybų direktyvoje (kuri buvo priimta 2009 m.) ir ją įgyvendinant nustatyta didelių trūkumų. Svarbiausia, kad pažeidus jų teises jos negali kreiptis į teismą. Ankstesnių teismo procesų ir sprendimų analizė rodo, kad esama teisinio netikrumo, ypač dėl sąvokų „informavimas“, „konsultavimasis“, „tarpvalstybinis“ ir „konfidencialumas“ apibrėžčių, taip pat dėl Europos darbo tarybų teisės kreiptis į ekspertus (pvz., teisininką ar profesinės sąjungos atstovą). Be to, yra įvairių pasenusių taisyklių, kurias reikia pritaikyti atsižvelgiant į dabartinę situaciją pasaulyje. 

Įmonės ir jų darbuotojai susiduria su daugialypiais iššūkiais: skaitmenizacija, kovos su klimato kaita priemonėmis, demografija, įgūdžiais. Tokie pokyčiai gali trikdyti įmonės veiklą ir daryti poveikį jos konkurencingumui, taip pat socialinei apsaugai ir darbuotojų našumui. Remiantis moksliniais tyrimais, veiksmingos informavimo, konsultavimosi ir (arba) darbuotojų dalyvavimo teisės skatina įmonių sprendimų tvarumą ir jų konkurencingumą, o tai savo ruožtu rodo, kad Europos darbo tarybos gali atlikti labai svarbų vaidmenį įgyvendinant teisingą pertvarką. 

Todėl, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir tinkamą Europos darbo tarybų veikimą, direktyvą būtina persvarstyti. Greita ir sklandi direktyvos peržiūra padėtų pašalinti esamus trūkumus ir užtikrinti, kad Europos darbo tarybos būtų pasirengusios ateičiai. EESRK nuomonėje vertinamas Komisijos pasiūlymas ir teisės akto leidėjams pateikiama konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima direktyvą patobulinti.

EESRK pradėjo naują programą, skirtą toliau plėtoti santykius su nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų (NESRT) bendruomene. Šios iniciatyvos tikslas – padėti keistis informacija dėl prioritetinių temų, planuojamų nuomonių bei pranešimų ir gerosios praktikos pavyzdžių.

Pirmasis tokio pobūdžio pasikeitimas nuomonėmis buvo surengtas šių metų kovo mėn. su EESRK jaunimo grupės pirmininke Katrīna Leitāne. Per dviejų dienų vizitą į Prancūzijos ekonomikos, socialinių ir aplinkos reikalų tarybą ji diskutavo su tarybos nariais apie jaunimo politiką. Ko pasiekta? Pateikta naujų idėjų, kaip propaguoti jaunimo darbotvarkę ES ir nacionaliniu lygmenimis, kaip EESRK veikloje atsižvelgti į jaunimo lūkesčius ir kaip valstybėse narėse organizuoti susitikimus su naujais kolegomis, dirbančiais šioje srityje. 

Šiame vaizdo siužete Katrīna Leitāne dalijasi savo įspūdžiais apie darbo vizitą ir vaisingas diskusijas su Prancūzijos ekonomikos, socialinių ir aplinkos reikalų tarybos nariais. 

Daugiau informacijos apie mainų programą rasite mūsų tinklalapyje. 

Išsamios informacijos kreipkitės į Ryšių su nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir pilietinės visuomene skyriaus sekretoriatą (EESC-ESCS-relations@eesc.europa.eu).

EESRK pabrėžia, kad į ES politiką svarbu įtraukti jaunimo požiūrį, todėl nuoširdžiai kviečia jaunimo organizacijas dalyvauti EESRK iniciatyvoje „Jaunimo testas“, kuria siekiama stiprinti jaunimo balsą formuojant politiką. 

Neseniai paskelbtame kvietime teikti paraiškas EESRK ragina jaunimo organizacijas iki 2024 m. birželio 30 d. pareikšti susidomėjimą dalyvauti EESRK iniciatyvoje „Jaunimo testas“. Atrinktos organizacijos galės pasirinkti jas dominančias EESRK nuomones, kurias rengiant jos galės daryti įtaką, dalyvauti posėdžiuose bei klausymuose ir pateikti pastabas raštu. Reikalavimus atitinkančios organizacijos turi būti demokratiškai įsteigtos, laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos principų ir jų veiklai ar sprendimų priėmimo organams privalo vadovauti jaunimas. 

Praėjusiais metais EESRK vykdė bandomąjį šios iniciatyvos projektą, per kurį jaunimo atstovai iš visos Europos galėjo prisidėti prie diskusijų svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl demokratijos, bendros žemės ūkio politikos bei ES ir JK jaunimo dalyvavimo. Sėkmingai įgyvendinus šį bandomąjį etapą, „Jaunimo testas“ tapo nuolatine priemone ir dabar EESRK ragina kitas ES institucijas imtis panašių iniciatyvų. 

Per neseniai plenarinėje sesijoje surengtas diskusijas jaunimo atstovai nurodė esantys labai patenkinti šia iniciatyva, nes ja užtikrinamas jų dalyvavimas neapsiribojant tradiciškai į jaunimą orientuotomis temomis, kaip antai klimato krizė. 

EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad ši iniciatyva yra esminis politinis įsipareigojimas, kuriuo akcentuojamas nuolatinio jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese poreikis. Jis pažymėjo, kad rinkimai neturėtų būti vienintelė galimybė išgirsti jaunimo nuomonę ir kad „Jaunimo testas“ užtikrins jų reguliarų indėlį į ES politiką. 

EESRK ad hoc grupės jaunimo klausimais pirmininkė Katrīna Leitāne atkreipė dėmesį į pažangą integruojant jaunimo požiūrį į ES sprendimų priėmimo procesą ir pažymėjo, kad „Jaunimo testas“ yra gyvoji dokumentika, kuri bus plėtojama pagal sukauptą patirtį. Europos jaunimo forumo pirmininko pavaduotojas Elias Dray padėkojo EESRK už lyderystę ir paragino jaunimo organizacijas prisijungti prie šios iniciatyvos, kuri užtikrina būsimų EESRK nuomonių formavimą pagal jaunimo požiūrį. 

EESRK plenarinėje sesijoje taip pat dalyvavo Albanijos jaunimo ir vaikų reikalų ministrė Bora Muzhaqi. Jos šalis siekia tapti pavyzdžiu jaunimo politikos srityje ir parodyti, kaip yra naudinga valdžios institucijose turėti žmonių, kurie būtų atsakingi tik už jaunimo reikalus. „Nuoširdžiai tikiu, kad šiandien dirbdami su jaunimu ir jaunimo labui rengiame jaunuolius ateičiai... Mes įgaliname juos tapti dabartinės bendruomenės lyderiais, kad jie galėtų perimti tvarią ir ekologiniu požiūriu įvairią planetą.“

EESRK palaiko puikius darbo santykius su Albanija. Tai rodo labai svarbų tarptautinės partnerystės vaidmenį skatinant jaunimo dalyvavimą visais valdymo lygmenimis.

Įgyvendinti šią iniciatyvą EESRK įsipareigojo 2022 m. rugsėjo mėn., kai buvo priimta nuomonė dėl ES jaunimo testo. Šį pasiryžimą didinti jaunimo dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese išryškina nuolatinė EESRK veikla, įskaitant kasmetinį renginį „Tavo Europa, tavo balsas!“. 

Šiais metais renginys vyko kovo mėn. ir per jį buvo parengtos kitos kadencijos ES vadovams skirtos rekomendacijos, su kuriomis galima susipažinti internete. (ks)

Europos Komisija pasiūlė tikslą iki 2040 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritarė šiam tikslui, pabrėždamas, kad šie tikslai atitinka mokslines rekomendacijas apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C. 

Siūlydamas savo paramą EESRK pabrėžė, kad svarbu sąžiningai prisidėti prie pasaulinių kovos su klimato kaita pastangų ir kartu užtikrinti Europos pramonės konkurencingumą pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Nuomonės „ES 2040 m. klimato srities tikslas“ pranešėjas Teppo Säkkinen pabrėžė, kad iki 2040 m. reikia sukurti visiškai anglies dioksido neišmetančią elektros energijos sistemą, kuri padėtų sumažinti pramonės, transporto ir pastatų priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir ragino iš tikrųjų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį laipsniškai atsisakant iškastinio kuro. 

EESRK įspėjo dėl pernelyg didelio pasikliovimo anglies dioksido absorbavimu dėl tokios rizikos kaip miškų gaisrai ir kenkėjai, ragindamas laikytis subalansuoto požiūrio į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą ir anglies dioksido absorbavimą. Kitame ES klimato politikos etape daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama investicijoms, tvirtos ekonomikos kūrimui, energetinio saugumo didinimui ir kokybiškų darbo vietų kūrimui. Šiuo tikslu labai svarbu pasiekti 2030 m. tikslą 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir įgyvendinti Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį. 

EESRK ragina siekti, kad iki 2040 m. ES gaminant elektros energiją (o vėliau ir šildymo bei vėsinimo sektoriuose) nebebūtų išskiriama anglies dioksido. Švari ir įperkama energija yra būtina sąlyga mažinant pramonės, pastatų ir transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. 

EESRK taip pat pasiūlė nustatyti orientacinį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą žemės ūkio maisto produktų sektoriui, kuris būtų nustatytas palaikant dialogą su ūkininkais ir suinteresuotaisiais subjektais, užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir atsižvelgiant į skirtingas gamtines sąlygas ES. 

Visuomenės parama ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra labai svarbūs siekiant 2040 m. tikslo. Todėl EESRK ragina nustatant 2040 m. tikslą ir rengiant politiką užmegzti plataus masto dialogą, be kita ko, su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir piliečiais. 

ES rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl 2040 m. tikslo, EESRK pabrėžia poreikį atlikti išsamią konkurencingumo patikrą kitų didžiųjų ekonomikų atžvilgiu, kad būtų išlaikytas Europos konkurencingumas pasaulyje ir pramonės bazė, kartu išsaugant aukštus aplinkos ir socialinius standartus. (ks)

Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė dvi nuomones, kuriose pabrėžiamas esminis sanglaudos politikos – pagrindinės ES regioninės plėtros finansavimo priemonės – vaidmuo būsimuose plėtros etapuose. Be kita ko, EESRK ragina į stojimo sutartis įtraukti atitikties užtikrinimo priemones, kad būtų pasirengta galimiems iššūkiams po įstojimo, pavyzdžiui, migracijos ir teisinės valstybės srityse. 

Savo naujame rekomendacijų rinkinyje EESRK pabrėžė, kad svarbu integruoti pilietinės visuomenės organizacijas (PVO) ir suteikti joms galių, kad sanglaudos fondai būtų naudojami veiksmingai Sanglaudos politikos sėkmė vertinama pagal teritorinius ir socialinius rezultatus, o ne tik pagal ekonomines investicijas. Siekiant sanglaudos labai svarbu stiprinti viešojo administravimo gebėjimus. 

Plenarinės sesijos metu vykusioje diskusijoje su už sanglaudą ir reformas atsakinga Komisijos nare Elisa Ferreira ir Europos regionų komiteto (RK) pirmininku Vasco Alves Cordeiro pabrėžta pasirengimo narystei pagalbos ir galių suteikimo pilietinės visuomenės organizacijoms svarba. 

EESRK pirmininkas Oliver Röpke ir kiti pasisakiusieji pabrėžė, kad norint spręsti su plėtra susijusias ES problemas ir užkirsti kelią ES susiskaidymui reikia tvirtos sanglaudos politikos. Siekiant taikos ir klestėjimo labai svarbu pagalbą pritaikyti šalių kandidačių regionams, pateikiant pagrindines rekomendacijas: be kita ko, stiprinti švietimo sistemas, įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir naudoti specialius mechanizmus tokioms šalims kaip Ukraina. 

EESRK taip pat atkreipė dėmesį į platesnį plėtros poveikį dabartinėms valstybėms narėms ir pabrėžė, kad nukentėjusiems regionams reikia skirti papildomų lėšų. 9-ojoje sanglaudos ataskaitoje raginama prisitaikyti prie naujų iššūkių investuojant į MVĮ, stiprinant vietos administracijas ir remiant sąžiningas galimybes įsidarbinti. Dinamiška sanglaudos politika yra labai svarbi siekiant išnaudoti ES ekonominį potencialą ir užtikrinti veiksmingą naujųjų valstybių narių integraciją (tk).

Jei norime visiems pacientams Europoje užtikrinti vienodas galimybes gydytis nuo vėžio, branduolinė medicina ir radioaktyviųjų izotopų tiekimas turi tapti svarbiu Europos Sąjungos prioritetu. 

ES ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų finansuojamos medicininės radiologinės ir branduolinės technologijos. Tuo pat metu jos taip pat turėtų stiprinti bendradarbiavimą, kad būtų pašalintos reguliavimo kliūtys radioaktyviųjų izotopų tiekimui ir sumažinta priklausomybė nuo žaliavų iš trečiųjų šalių. 

Siekiant šio galutinio tikslo, gegužės mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje EESRK nuomonėje „Europos kovos su vėžiu planas. Medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo saugumo užtikrinimo veiksniai“ pabrėžiama, kad kovojant su vėžiu reikia imtis visų įmanomų priemonių. 

Pranešėjai Alena Mastantuono ir Philippe Charry yra tvirtai įsitikinę, kad vienintelis būdas geriau užtikrinti radioaktyviųjų izotopų tiekimą Europoje ir patenkinti didėjančią pacientų paklausą yra priimti drąsius politinius sprendimus ir užtikrinti tinkamą reguliavimą. 

Kasmet iki 10 mln. Europos pacientų naudojasi branduolinės medicinos vaizdinimo priemonėmis diagnozuojant įvairias ligas, pavyzdžiui, vėžį ir širdies ligas. Radiologinės ir branduolinės technologijos, kuriose naudojami radioaktyvieji izotopai, yra itin svarbios kovojant su vėžiu visuose sveikatos priežiūros etapuose: ankstyvo nustatymo, diagnostikos, gydymo ir palaikomosios slaugos. (mp)

Parengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia 

Nurimus aistroms po ES rinkimų, akivaizdu, kad atsidūrėme rimtų neramumų sūkuryje. Konservatorių pergalė užkirto kelią įtikinamai kraštutinių dešiniųjų pergalei. Tačiau, nors centro dešinieji išlaikė savo pozicijas, negalime ignoruoti fakto, kad kraštutinė dešinė naujame Europos Parlamente bus daug galingesnė, todėl balsuoti dėl svarbiausių klausimų jau bus sudėtingiau. Tai jau patyrėme, kai EPP frakcijai per plauką nepavyko suburti dešiniųjų blokuojančios daugumos, kad praėjusiais metais būtų užkirstas kelias gamtos atkūrimo teisės akto priėmimui. 

Verslo atstovams susirūpinimą keliančių klausimų sąrašo viršuje – pažangos užtikrinimas pramonės politikos ir ekonominio saugumo srityse, visų pirma technologijų, svarbiausiųjų žaliavų, puslaidininkių, elektra varomų transporto priemonių, ekonominio atsparumo ir bendro konkurencingumo srityse. Itin svarbu stiprinti bendrąją rinką ir skatinti privačias investicijas kuriant tikrą kapitalo rinkų sąjungą. Ar šis naujas Parlamentas sugebės atlikti šią užduotį? 

Neturime kito pasirinkimo, kaip tik konkuruoti su galingomis pasaulio valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. 

2008 m. euro zonos ir JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) esamomis kainomis sudarė atitinkamai 14,2 trln. JAV dolerių ir 14,8 trln. JAV dolerių (13,1 trln. EUR ir 13,6 trln. EUR). Praėjus penkiolikai metų euro zonos BVP tik šiek tiek viršija 15 trln. JAV dolerių, o JAV BVP šoktelėjo iki 26,9 trln. JAV dolerių. Jei penkios didžiausios Europos ekonomikos – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija ir Ispanija – 1997–2022 m. būtų išlaikiusios Amerikos našumo augimo tempą, jų BVP vienam gyventojui vidutiniškai būtų beveik 13 000 JAV dolerių (12 000 EUR) didesnis, vertinant pagal perkamosios galios paritetą. Šie skaičiai šį tą reiškia. 

Metų metus, kol ES prekybos balansas buvo teigiamas, niekas net nemanė, kad mūsų konkurencingumui grėstų pavojus. Pasitikėjome vienodomis sąlygomis visame pasaulyje ir taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka, tikėdamiesi, kad ir kiti darys tą patį. Tačiau dabar pasaulis sparčiai keičiasi ir ES turi susiimti ir sparčiai reaguoti į visus iki šiol nepaisytus įspėjamuosius signalus. Tikimės, kad šis Parlamentas sugebės atlikti šią užduotį ir neapsiribos tik partijų politika.

Parengė Pilietinės visuomenės organizacijų grupė

Sveikatos priežiūros specialistai ir pilietinės visuomenės atstovai ragina politikos formuotojus pradėti taikyti visų būsimų sveikatos sektoriaus priemonių padėties patikrinimą. Naujuoju teisėkūros laikotarpiu teisė į sveikatą turi išlikti svarbiausiu ES ir jos valstybių narių darbotvarkės klausimu. Tai buvo vienas iš europiečių reikalavimų Konferencijoje dėl Europos ateities. 

Nacionalinės ir Europos sveikatos priežiūros priemonės turi būti geriau koordinuojamos ir derinamos, siekiant sukurti tvaresnį sveikatos sektorių, atsparų būsimiems sukrėtimams ir užtikrinantį visiems vienodas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. 

Kaip kalbėta birželio 4 d. Lježe vykusioje konferencijoje „Sveikatos padėtis ES“, šioje srityje svarbus vaidmuo tenka investicijoms, prevencijai, technologinėms inovacijoms ir ankstyvajam sveikatos ugdymui. Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu šį renginį organizavo EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė kartu su dviem ligoninėmis – „CHU Liège“ ir „Hôpital de la Citadelle“.  

„Kitos, 2024–2029 m. kadencijos, laikotarpiu sveikata turi išlikti pagrindiniu naujos sudėties Europos Komisijos, naujojo Europos Parlamento ir Tarybos strateginiu prioritetu“, – sakė Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland. Europos institucijos turėtų laikytis bendros sveikatos koncepcijos, kuria būtų skatinamos sveikatos politikos ir kintančios demografinės, skaitmeninės ir ekologinės pertvarkos, ekonominio saugumo ir pramonės politikos sąsajos. 

S. Boland pabrėžė, kad sveikatos politika gali būti veiksminga tik užtikrinant prieinamas, tinkamas ir kokybiškas socialines paslaugas ir socialinės politikos priemones, taip pat turint pakankamą skaičių gerai parengtų sveikatos priežiūros specialistų. Jis pakartojo, kad pilietinės visuomenės organizacijos, pavyzdžiui, pacientų asociacijos, turi tiesiogiai dalyvauti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir prisiimti atsakomybę: „Europos sveikatos priežiūros iniciatyvos ir programos bus priimtinos ir sėkmingai įgyvendinamos tik tuo atveju, jei vyks skaidrus, reguliarus ir struktūruotas dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis. Jų gebėjimas atlikti šį darbą savo ruožtu priklauso nuo tvaraus ir nuspėjamo finansavimo.“ 

Konferencijoje buvo aptarti keli pagrindiniai sustiprintos Europos sveikatos sąjungos aspektai: 

• įsipareigojimas įgyvendinti bendros sveikatos koncepciją; 
• skaitmeninės inovacijos ir jų poveikis sveikatai; 
• sveikatos priežiūros sistemų tvarumas ir perspektyvios socialinės investicijos; ir
• pasaulinė kova su nelygybe sveikatos sektoriuje iš Europos solidarumo perspektyvos: retųjų ligų pavyzdys. 

Konferencijos išvados ir rekomendacijos bus paskelbtos renginio tinklalapyje. 

Daugiau apie konferenciją skaitykite pranešime spaudai.

Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) aptarė 2004 m. ES plėtros etape įgytą patirtį. Dėl dabartinių geopolitinių ir saugumo aplinkybių tolesnė plėtra tampa vis labiau neatidėliotina užduotimi Europai. 

EESRK pasidžiaugė, kad plenarinio posėdžio diskusijoje, skirtoje didžiajai 2004 m. plėtrai, dalyvavo pranešėjai, kurie atliko svarbų vaidmenį derybų procese, įskaitant buvusį Lenkijos valstybės sekretorių, atsakingą už stojimą į ES, Jarosławą Pietrasą, Europos pažangiųjų tyrimų fondo generalinį sekretorių László Andorą iš Vengrijos ir buvusį už plėtrą atsakingą Europos Komisijos narį Štefaną Füle iš Čekijos. 

Diskusijoje dalyviai pabrėžė, kad ES, kurioje tik neseniai atgijo susidomėjimas tolesne plėtra, turi šalims kandidatėms pateikti aiškias stojimo į ES gaires. Palikus šias šalis per ilgai laukti prie uždarų durų, plėtros procesas gali tapti nebe toks patikimas. 

EESRK pirmininkas Oliver Röpke sakė: „20 metų sukaktis žymi ne tik svarbų etapą, bet ir sėkmingą ES plėtros procesą, prie kurio nori prisijungti dar daugiau šalių.“ 

J. Pietras teigė: „Plėtra yra dvikryptis transformacinis procesas, naudingas ne tik šalims kandidatėms, bet ir ES valstybėms narėms“. 

Š. Füle, kuris dabar pirmininkauja Europos politikos centro darbo grupei, atsakingai už ES plėtrą, pabrėžė, kad „turime parengti šalis kandidates ir ES valstybes nares naujai plėtros bangai“. 

Kalbėdamas apie 2004 m. plėtros varomąją jėgą, Europos politikos studijų centro ES užsienio politikos skyriaus mokslo darbuotojas dr. Tinatin Akhvlediani pažymėjo ekonominius plėtros aspektus, nes tuo metu šalių kandidačių finansinė padėtis buvo prasta. Tačiau pagrindinė būsimos plėtros motyvacija dabar yra saugumas. 

L. Andoro nuomone, teisinė valstybė buvo vienas iš 2004 m. plėtros trūkumų, o ES nesukūrė tinkamų priemonių šiai problemai spręsti. Dėl to neseniai buvo nustatytas su teisine valstybe susijęs reikalavimas. 

Rugsėjo mėn. EESRK surengs pilietinės visuomenės aukščiausiojo lygio susitikimą plėtros tema, kuriame visos šalys kandidatės bus pakviestos pirmą kartą dalyvauti Komiteto plenarinėje sesijoje.

Visoje ES nerimą keliančiu greičiu daugėjant vėžinių susirgimų ir su vėžiu susijusių mirčių, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina imtis labai reikalingų vėžio prevencijos priemonių, nes manoma, kad maždaug 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti. 

Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuomonę, kurioje palankiai įvertino Europos Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl vėžio, kurio galima išvengti skiepijantis – vieną iš tolesnių Europos kovos su vėžiu plano iniciatyvų. 

Nuomonėje daug dėmesio skiriama skiepijimui nuo žmogaus papilomos virusų (ŽPV) ir hepatito B (HBV), nes skiepai galėtų užkirsti kelią kelių rūšių vėžiniams susirgimams, kuriuos sukelia šie virusai. 

EESRK pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą informavimą, švietimą ir komunikaciją, kad tikslinės grupės būtų skatinamos skiepytis. Nuomonėje taip pat pabrėžiamas svarbus bendrosios praktikos gydytojų, šeimos gydytojų, mokyklų gydytojų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo siekiant šio tikslo. 

Nuomonės dėl vėžio, kurio galima išvengti skiepijantis, pranešėja Milena Angelova sakė: „Mes privalome kovoti su stigmomis ir neteisingais įsitikimais, kurie susiję su vakcinomis. Pavyzdžiui, klaidingai manoma, kad skiepijamos tik mergaitės. Tačiau taip nėra. Siekdami išnaikinti šiuos virusus (ŽPV, HBV), taip pat turime įtraukti berniukus ir jų tėvus.“ Vakcinos turi būti prieinamos visiems. 

Labai svarbu „pakeisti skepticizmo tendenciją“, pridūrė bendrapranešėjė Sára Felszeghi. Kova su klaidinga informacija ir dezinformacija yra labai svarbi skatinant žmones skiepytis. 

EESRK ragina laikytis visapusiško požiūrio į kovą su vėžiu, taikant gerai veikiančią ir integruotą visų formų prevencijos, įskaitant pirminę prevenciją (skiepijimą, sveiką gyvenseną), antrinę prevenciją (atrankinis tikrinimas) ir tretinę prevenciją (priežiūra ir reabilitacija), sistemą. 

M. Angelova dar kartą patvirtino, kad „valstybės narės turi labiau koordinuoti veiksmus ir keistis geriausia praktika“, kad būtų galima daug veiksmingiau kovoti su vėžiu ir padidinti skiepijimo aprėptį visoje ES. Itin svarbu vėžio prevenciją laikyti politiniu prioritetu. (sg)