EESRK išdėstė viziją, kaip pertvarkyti ES žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto sistemas, kad esant krizei būtų užtikrintas atsparumas ir tvarumas. 

Spalio mėn. priimtoje nuomonėje EESRK ragino sukurti konkurencingą, atsparią krizėms ir su ES aplinkos ir socialiniais tikslais suderintą maisto sistemą. Joje pabrėžiama apsirūpinimo maistu saugumo, teisingų pajamų gamintojams, aplinkos atsparumo ir paramos naujai maisto produktų gamintojų kartai svarba.

„Būtina užtikrinti gamintojams stabilias ir tvarias pajamas, taip pat skatinti žiniomis grindžiamą maisto politiką, kuria skatinamos inovacijos“, – sakė Pasaulio ūkininkų organizacijos pirmininkas ir vienas iš trijų nuomonės pranešėjų Arnold Puech d’Alissac.

Šiam tikslui pasiekti EESRK siūlo derybose dėl kainų stiprinti žemės ūkio sektoriaus derybinę galią ir didinti finansavimą ES žemės ūkiui ir žuvininkystei. Nuomonėje taip pat raginama į būsimus prekybos susitarimus įtraukti žaliojo kurso ir strategijos „nuo ūkio iki stalo“ standartus, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir aukštą maisto kokybę.

„Ypač svarbu užtikrinti teisingas pajamas pirminiams gamintojams“, – teigė kita nuomonės pranešėja Piroska Kállay.

Šiuo tikslu EESRK paragino griežčiau taikyti sąžiningos prekybos praktiką ir uždrausti pardavimą mažesne nei savikaina kaina, kad būtų atkurta maisto tiekimo grandinės pusiausvyra. Taip pat itin svarbi kartų kaitą skatinanti politika, kurioje daugiausia dėmesio skiriama jaunimui ir moterims, taip pat švietimui, mokymui ir paramai kooperatyvams.

Siekdamas remti tvarumą, EESRK rekomendavo atlyginti už anglies dioksido sekvestracijos pastangas, pavyzdžiui, tvarų dirvožemio valdymą ir anglies dioksido nutekėjimo prevenciją. „Šios priemonės padėtų suderinti maisto gamybą su ES klimato tikslais ir pasauliniais įsipareigojimais aplinkos apsaugos srityje“, – sakė vienas iš pranešėjų Joe Healy.

Kitas pasiūlymas – sukurti valstybinę draudimo sistemą siekiant apsaugoti gamintojus nuo su klimatu susijusių nelaimių, užtikrinant maisto tiekimo tęstinumą.

EESRK ragino vykdyti politiką, kuria būtų siekiama atkurti gerą dirvožemio ir vandens būklę, pagerinti vandens naudojimo efektyvumą ir sumažinti jo naudojimą, kartu mažinti biurokratizmą ir didinti skaidrumą užtikrinant skaitmeninį kainų ir sąnaudų stebėjimą.

Galiausiai EESRK rekomendavo įsteigti Europos maisto politikos tarybą (EFPC), kuri skatintų dialogą su maistu susijusiais klausimais ir suderintų maisto politiką su platesniais socialiniais ir aplinkos tikslais. Šiuose pasiūlymuose pateikiamos veiksmų gairės, kaip užtikrinti, kad ES maisto sistemos būtų atsparesnės, tvaresnės ir teisingesnės sprendžiant pasaulinius uždavinius.

EESRK ragina ES rodyti pavyzdį taikant tvarios bioekonomikos modelį, suderintą su Europos žaliuoju kursu ir klimato srities tikslais.

Savo nuomonėje „Žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos suderinimas ES ir nacionaliniu lygmenimis“ EESRK išdėstė, kaip tvirta bioekonomika gali Europai duoti daug ekonominės ir ekologinės naudos, didinti atsparumą ir paremti sąžiningą pertvarką. Strateginės investicijos į tarpsektorinį bendradarbiavimą ir bendruomenės dalyvavimą gali padėti ES bioekonomikai tapti pasauliniu tvaraus augimo modeliu.

Tvari bioekonomika turi derėti su ES sistemomis, kaip antai žaliuoju kursu ir žiedine ekonomika ir biologinės įvairovės tikslais. Taip užtikrinama, kad bioekonomikos veikla padėtų siekti klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų, neviršijant planetos išgalių.

„Itin svarbu, kad bioekonomikos strategija būtų išsami ir plataus užmojo. Su žiedine ekonomika ir darnaus vystymosi tikslais deranti bioekonomika gali skatinti ES konkurencinį pranašumą kuriant tvarias ir gerai apmokamas darbo vietas ir užtikrinant ekonomikos augimą neperžengiant ekologinių ribų“, – teigė nuomonės pranešėjas Cillian Lohan.

Bioekonomika gali remtis žiedinės ekonomikos principais ir, taikant pakopinį išteklių naudojimą ir biologinių medžiagų recirkuliaciją, mažinti atliekų kiekį ir didinti efektyvumą. Ji teikia socialinę naudą, ypač kaimo vietovėms, nes kuriamos darbo vietos ir sudaromos galimybės ugdyti įgūdžius. Labai svarbu remti kaimo bendruomenes ir jaunimo dalyvavimą šiame sektoriuje.

Švietimas bioekonomikos klausimais gali prisidėti prie kvalifikuotos darbo jėgos ugdymo ir informuotumo apie tvarumą didinimo. Be to, bioekonomika padeda gerinti visuomenės sveikatą ir taip sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas. Šiuo požiūriu labai svarbi yra pažanga plėtojant technologijas ir tvarų žemės naudojimą, kaip antai regeneracinę žemdirbystę ir miškininkystę, nes tai didina anglies dioksido saugojimą ir biologinę įvairovę.

Miesto ūkiai ir žiediniai maisto centrai gali sumažinti maisto švaistymą ir sustiprinti vietos maisto sistemas. ES turėtų išsaugoti aukštus verslo ir inovacijų standartus ir skatinti ankstyvą biologinių technologijų diegimą. Finansavimas pirmiausia turėtų būti teikiamas inovacijų lyderiams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms remti.

Kad bioekonomiką būtų galima integruoti į įvairių sričių ES politiką, būtina ją aiškiai apibrėžti. Bioekonomikos strategijos atnaujinimas, kurį numatoma atlikti iki 2025 m., turi derėti su žaliuoju kursu ir Paryžiaus susitarimu ir pateikti tvarios ir atsparios bioekonomikos veiksmų planą. (ks) 

Parengė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland

Nepaisant to, kad ES yra turtingesnė nei dauguma pasaulio regionų, milijonai vaikų vis dar yra priklausomi nuo savo mokyklos, kurioje kasdien gali gauti maisto. Tiesą sakant, vis daugiau valstybių narių organizuoja vaikų maitinimą per moksleivių atostogas. Vien tai rodo, kad baziniu lygmeniu egzistuoja skurdas ir jis didėja, todėl naujoji Europos Komisija turi ryžtingai ir nesvyruodama jį šalinti.

Europos skurdo statistika atrodo liūdnai. Apie 21 proc. ES gyventojų gresia skurdas ir socialinė atskirtis (2023 m. Eurostato duomenys) ir 25 proc. vaikų rizikuoja patekti į skurdo spąstus (2023 m. Eurostato duomenys). Jei nebūtų dabartinių ES iniciatyvų pokyčiams šioje srityje skatinti, problema gali būti dar didesnė, vis dėlto reikia pripažinti, kad šių iniciatyvų nepakanka. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir jo Pilietinės visuomenės organizacijų grupė palankiai vertina Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimą, kad 2024–2029 m. kadencijos laikotarpiu Komisija parengs ES kovos su skurdu strategiją, skirtą šalinti pagrindines skurdo priežastis. EESRK ir ypač mano grupė jau seniai ragina parengti tokią strategiją.

Deja, skurdas reiškia ne tik pagrindinių išteklių, kurių šeimoms reikia kiekvieną dieną, „trūkumą“. Tai per ilgą laiką susiklosčiusių aplinkybių ir ilgalaikio nepritekliaus rezultatas. Šis nepriteklius siejamas su politinėmis sistemomis, kuriose geriausiu atveju neatsižvelgiama į tam tikras gyventojų grupes, o blogiausiu atveju – jos yra diskriminuojamos.

Priimant sprendimus reikės įvertinti istorines skurdo ištakas. Tai reiškia, kad reikia išanalizuoti kiekvieną žmonių gyvenimo etapą nuo gimimo iki mirties. Tai pasakytina ir apie aprūpinimą būstu, kuris tampa viena didžiausių Europos visuomenei tenkančių problemų. Todėl mano grupės prašymu EESRK užsakė tyrimą dėl įperkamo ir tvaraus būsto ES. Jis buvo pristatytas lapkričio 21 d. mūsų surengtoje konferencijoje dėl pažeidžiamiausių Europos gyventojų apsaugos užtikrinant tvarų ir įperkamą būstą. Šioje konferencijoje galėjome parodyti, kad įperkamas būstas yra viena iš pagrindinių kovos su skurdu priemonių.

Džiaugiamės, kad naujosios sudėties Europos Komisijoje bus už energetiką ir būsto sektorių atsakingas Komisijos narys, padėsiantis mažinti skurdą. Tačiau nerimą kelia tai, kad dauguma politikų skurdo panaikinimą vis dar laiko problema, kuriai išspręsti būtinos didelės biurokratiškai valdomos lėšos. Tik pakeitus tokį mąstymą ištekliai iš tiesų pasieks tuos, kuriems jų reikia. Skurdas yra kompleksinis klausimas, todėl už energetiką ir būsto sektorių, lygybę, sanglaudą ir reformas bei teisingą pertvarką atsakingi naujieji Europos Komisijos nariai turi kuo skubiau prisiimti atsakomybę už šių pokyčių skatinimą.

EESRK paragino parengti pavyzdinę Europos iniciatyvą sveikatos srityje, kurioje būtų pasiūlyta sukurti Europos sveikatos sąjungą, o Europos Komisija raginama paskelbti Retųjų ligų veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti aiškiai pasiekiami tikslai.

Spalio mėn. plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje „Europos pavyzdinė iniciatyva sveikatos srityje“ EESRK paragino ES pradėti plataus užmojo iniciatyvą, kuria būtų siekiama sukurti kompleksinę ES sveikatos struktūrą. Į darbotvarkę taip pat buvo įtrauktas Europos retųjų ligų veiksmų plano sukūrimas.

Pradėdamas diskusijas, EESRK pirmininkas Oliveris Röpke pareiškė: „Labai svarbu, kad visi ES gyventojai turėtų galimybę gauti kokybiškas, įperkamas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Turime investuoti į novatoriškas ir tvarias sveikatos sistemas ir imtis ryžtingų veiksmų šalinti sveikatos priežiūros skirtumus tiek ES, tiek visame pasaulyje. Retų ligų atvejais išliekanti nelygybė ir pažeidžiamumas yra dar akivaizdesni. Todėl mums reikia visapusiškų Europos veiksmų retųjų ligų srityje.“

Nuomonės dėl Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje pranešėjas Alain Coheur sakė: „Šiandien norime priimti būsimiems ES Komisijos nariams skirtą veiksmų planą, kuriuo būtų skatinama sveikatos priežiūra visiems ir žmonės būtų apsaugoti nuo būsimų krizių.“ Nuomonės dėl retųjų ligų pranešėja Ágnes Cser pridūrė: „Turime parengti veiksmų planą. Tačiau turime sutelkti dėmesį ne tik į retųjų ligų veiksmų planą, bet ir į sveikatą apskritai – sveikata yra pagrindinis konkurencingumo veiksnys. Mūsų sveikatos sąjunga negali likti tuščia fraze.“

Nuomonėje dėl Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje nustatyti strateginiai ramsčiai valstybių narių solidarumui ir bendradarbiavimui sveikatos srityje stiprinti. Tarp jų – Europos priežiūros ir sveikatos priežiūros garantijos, kuria būtų nustatyti daugiamečiai sveikatos tikslai ES lygmeniu, sukūrimas. Šiuo klausimu galėtų būti parengtas teisiškai privalomas tekstas (pvz., direktyva).

Kitas ramstis – koncepcijos „Viena sveikata“, susiejančios žmonių, gyvūnų, augalų ir aplinkos politiką, įgyvendinimas. Nuomonėje dėl kovos su retosiomis ligomis Komisija raginama paskelbti komunikatą, kuriame būtų pateiktas išsamus Europos retųjų ligų veiksmų planas, nustatantis SMART tikslus, kuriuos galima pasiekti iki 2030 m. (lm) 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas organizuoja renginį Sukrečiantys susitikimai: kaip panaikinti energijos nepriteklių – tai paveiki fotografijos paroda, kurioje savo darbus pristatys fotografė Miriam Strong. Parodoje, surengtoje bendradarbiaujant su organizacija „Friends of the Earth Europe“, atkreipiamas dėmesys į energijos nepriteklių patiriančių bendruomenių aktyvumą, kolektyviškumą ir įgalėjimą visoje Europoje. EESRK pilietinės visuomenės organizacijų grupės iniciatyva rengiama paroda gruodžio 4–16 d. vyks EESRK JDE pastate, Rue Belliard 99–101, Briuselyje.

Per atidarymą už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Aurel Laurenţiu Plosceanu ir EESRK pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland pabrėžė EESRK įsipareigojimą siekti panaikinti skurdą, skatinti įperkamą energiją, sisteminius pokyčius ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT). 

Savo kalboje S. Boland aptarė didėjančias pragyvenimo išlaidas ir kylantį skurdo lygį Europoje, pabrėždamas, kad naujoji Europos Komisija ir Europos Parlamentas turi duoti tvirtą politinį atsaką. „Pirmoji ES kovos su skurdu strategija ir švarios pramonės kursas, apie kuriuos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė savo politinėse gairėse naujai Europos Komisijai, turi pasiūlyti tvarius vietos problemų sprendimus“, – sakė S. Boland.

Už teisingą energetiką kovojanti Laia Segura ir „Friends of the Earth Communications“ atstovė Yvonne Lemmen pabrėžė, kad šiame fotografijos projekte bandoma pažvelgti į tai, kaip žmonės susiduria su energijos nepritekliumi ir kovoja už savo teisę į padorius, klimato kaitos poveikiui atsparius namus, aprūpintus įperkama ir švaria energija. Daugiau informacijos rasite spustelėję čia.

parengė Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia

Donaldas Trumpas laimėjo rinkimus JAV ir antrą kartą taps šalies prezidentu. Balsavimo rezultatai yra aiškūs ir juos reikia gerbti. Tačiau kas bus dabar?

ES ir JAV tebėra svarbios geopolitinės ir prekybos partnerės, nes mūsų santykiai grindžiami abipusiškumo principu. Dabartiniame tarpusavyje susijusiame pasaulyje nėra vietos izoliacijai ar protekcionizmui, nes toks požiūris kenkia mūsų tarpusavio ir pasauliniam bendradarbiavimui ir ekonominei gerovei.

ES ir JAV – didžiausios viena kitos prekybos partnerės. ES ir JAV dvišalė prekyba yra istoriškai didelė – 2023 m. ji viršijo 1,6 trln. EUR, o dvišalės investicijos viršijo 5 trln. EUR. JAV yra pagrindinis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) šaltinis ES: apskaičiuota, kad JAV TUI Europoje sudaro apie 3,6 trln. USD, o ES investicijos JAV – apie 3 trln. USD. Šios abipusės investicijos stiprina ekonominę tarpusavio priklausomybę ir sukuria milijonus darbo vietų abiejose Atlanto pusėse.

Dėl šios priežasties svarbu ir toliau gerinti mūsų santykius. Įvedus muitus ES prekėms, kaip jau pasiūlė Donaldas Trumpas, ir nustačius 10–20 proc. muitus importui iš visų šalių, įskaitant ES, atsidurtume aklavietėje. Todėl raginame pradėti atviresnį dialogą ir parengti perspektyvią bendradarbiavimo darbotvarkę.

ES ir JAV prekybos ir technologijų taryba sudarė palankesnes sąlygas dialogui tokiais svarbiais klausimais kaip dirbtinis intelektas ir puslaidininkiai. Šį dialogą reikia stiprinti ir tobulinti, tačiau kartu ES turi daryti pažangą vykdydama politines reformas, susitelkti ir ieškoti būdų, kaip kuo geriau bendradarbiauti su JAV.

Taip pat turime pasirengti scenarijui, pagal kurį svarbiais klausimais, pavyzdžiui, klimato kaitos ir Ukrainos, mums gali tekti imtis veiksmų vieniems. Tai labai reali galimybė, todėl turėtume pradėti ją laikyti de facto nauja realybe.

Naujos sudėties Komisija turi būti Plėtros Komisija. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtame Aukšto lygio forume dėl plėtros padaryta išvada ne dėl to, ar reikia plėtros, bet kaip ją teisingai įgyvendinti. Forume dalyvavo EESRK pirmininkas Oliver Röpke, už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys Nicolas Schmit ir ES valstybių narių bei plėtros šalių kandidačių ministrai.

Vykstant spalio mėn. plenarinei sesijai EESRK kartu su Europos Komisija surengė Aukšto lygio forumą plėtros klausimais. Jame pirmą kartą dalyvavo daugiau kaip 140 pilietinės visuomenės atstovų iš plėtros šalių kandidačių. Pagrindinė dalyvių išvada buvo aiški: pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams, kurie stojimo procese dažnai lieka nuošalyje, turi būti suteiktas svarbus vaidmuo ES plėtros procese.

Oliver Röpke pabrėžė: „Kalbame ne tik apie apie ES plėtrą, bet ir būsimų valstybių narių pasirengimą aktyviai dalyvauti kuriant ES ir užtikrinimą, kad jos būtų visapusiškai pasirengusios spręsti būsimus uždavinius. Bendradarbiaudami su pilietine visuomene, darbdavių federacijomis ir profesinėmis sąjungomis, kuriame būtiną įtraukesnės ir stipresnės Europos pagrindą.“

Debatuose pabrėžta, kad reikia išlaikyti pastaruoju metu įgautą plėtros pagreitį, nes 2024–2029 m. Komisija atliks labai svarbų vaidmenį užbaigiant plėtros procesą.

Kita svarbi diskusijose išreikšta mintis buvo tai, kad svarbu užtikrinti laipsnišką, nuspėjamą ir nuopelnais grindžiamą integraciją, kai pažanga pripažįstama ir už ją atlyginama realiomis stojimo perspektyvomis.

Nicolas Schmit pabrėžė svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį: „Gerai veikiantis dvišalis ir trišalis socialinis dialogas ir socialinių partnerių dalyvavimas yra labai svarbūs stojimo į ES proceso elementai, nes jie yra mūsų socialinės rinkos ekonomikos dalis“.

Vokietijos valstybės sekretorius Rolf Schmachtenberg sakė: „Darbo ir socialiniai aspektai yra labai svarbūs sėkmingam stojimui į ES. Tiems, kurie nori pagerinti visų piliečių gyvenimą, atverti galimybes ir kovoti su socialine nelygybe, reikia veiksmingos užimtumo politikos, gerų darbo sąlygų ir veikiančių socialinės apsaugos sistemų ir patikimų socialinių partnerių“.

Debatuose Juodkalnijos darbo, užimtumo ir socialinio dialogo ministrė Naida Nišić pabrėžė, kad aukšto lygio forumas yra svarbi dialogo platforma, leidžianti Juodkalnijai įvertinti savo pažangą.

Graikijos darbo ir socialinės apsaugos ministras Niki Kerameus pabrėžė: „Man buvo didelė garbė dalyvauti šioje svarbioje diskusijoje apie ES plėtrą ir ypač svarbų socialinių partnerių vaidmenį formuojant Europos darbo ir socialinių teisių ateitį“.

Albanijos ekonomikos, kultūros ir inovacijų ministro pavaduotoja Olta Manjani sakė: „Albanija aktyviai dalyvauja ES institucijose, komitetuose ir darbo grupėse, o Jungtinio konsultacinio komiteto su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu įsteigimas yra viena iš šių pastangų rezultatų“.

EESRK nuolat pasisako už ES plėtrą. 2024 m. jis pradėjo bandomąjį projektą – narių kandidačių iniciatyvą, pagal kurią šalių kandidačių pilietinė visuomenė gali prisidėti prie EESRK darbo. Iniciatyva rodo, kaip aktyvus šalių kandidačių pilietinės visuomenės dalyvavimas stiprina plėtros procesą.  (mt)