Gynybos ir socialinės išlaidos turėtų būti derinamos: negalima aukoti gerovės valstybės siekiant padidinti gynybos išlaidas. Stipri gerovės valstybė ir toliau yra pagrindinė priemonė siekiant sustabdyti kraštutinių dešiniųjų partijų siekius atkartoti Kremliaus stiliaus autokratiją ES.
Gynybos ir socialinės išlaidos turėtų būti derinamos – negalima aukoti gerovės valstybės siekiant padidinti gynybos išlaidas. Stipri gerovės valstybė ir toliau yra pagrindinė priemonė siekiant sustabdyti kraštutinių dešiniųjų partijų siekius atkartoti Kremliaus stiliaus autokratiją ES.
Prasidėjus ketvirtiesiems karo Ukrainoje metams ir ypač po politinių pokyčių JAV, daug kas ragina didinti išlaidas gynybai, Europos šalių apsauga nebeatrodo užtikrinta. Šiuo požiūriu jau sulaužyta daug tabu ne tik diskutuojant kariniais klausimais ES lygmeniu, bet ir dėl didesnio įsiskolinimo.
Tačiau kai kurie jau yra pareiškę, kad JAV kariuomenės stiprumą lemia nulinis kompromisas gerovės valstybės atžvilgiu, tarsi JAV kariuomenės stiprumą lemtų tinkamos socialinės apsaugos trūkumas šalyje arba tarsi mūsų kariuomenė būtų susilpnėjusi dėl pensijų ir socialinės apsaugos.
Darbuotojų grupė nori atkreipti dėmesį į du klausimus:
ES yra antra pagal karinių išlaidų dydį pasaulyje. Tam tikrais atvejais gali prireikti bendrų ar papildomų išlaidų, tačiau iš tiesų, siekiant užtikrinti strateginį savarankiškumą, būtinas koordinavimas ir bendri projektai. Turime gintis, o ne konkuruoti su JAV.
Gerai veikianti gerovės valstybė ir pastangos mažinti skurdą ir nelygybę yra pagrindinė priemonė, padedanti užkirsti kelią kraštutinių dešiniųjų įsigalėjimui daugelyje valstybių narių. Šioms kraštutinėms dešiniosioms partijoms, kurių populiarumas vis auga, nelabai patinka demokratija, jos neslepia priešiškumo daugumai mūsų vertybių, siekia atkartoti Kremliaus autokratiją mūsų valstybėse narėse ir, jei jos bus valdžioje, užtikrins, kad nebūtų formuojama jokia koordinuota gynybos politika.
Todėl valstybės narės turi vertinti gynybą ir socialines investicijas kaip viena kitą stiprinančias priemones, užtikrinančias tiek vienos, tiek kitos įgyvendinimą.
Pateikė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
EESRK nuo pat pradžių turi būti įtrauktas į Europos Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama aktyviau bendradarbiauti su pilietine visuomene. EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės nuomone, būsimas EESRK tyrimas „Pilietinio dialogo praktikos ES institucijose nustatymas“ gali vertingai prisidėti prie šios veiklos.
Pateikė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
EESRK nuo pat pradžių turi būti įtrauktas į Europos Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama aktyviau bendradarbiauti su pilietine visuomene. EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės nuomone, būsimas EESRK tyrimas „Pilietinio dialogo praktikos ES institucijose nustatymas“ gali vertingai prisidėti prie šios veiklos.
Prasidėjus naujam ES instituciniam ciklui ir Komisijos darbo programoje paskelbus 2025 m. trečiajam ketvirčiui skirtą „ES pilietinės visuomenės rėmimo, apsaugos ir įgalinimo strategiją“, Pilietinės visuomenės organizacijų grupė surengė konferenciją, kurioje pabrėžė pagrindinius veiksmus, kurių reikia imtis 2024–2029 m. laikotarpiu. Kovo 3 d. renginyje dalyvavo apie 100 nacionalinių ir Europos pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir piliečių atstovų.
Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland teigė, kad PVO tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad politikos formavimas būtų pagrįstas ir atitiktų žmonių poreikius. Jis dar kartą pakartojo savo atstovaujamos grupės ir Komiteto raginimą, kad EESRK dalyvautų Europos Komisijos planuojamoje pilietinės visuomenės platformoje.
„EESRK, atsižvelgiant į jo patirtį ir turimą platformą, nuo pat pradžių turi būti įtrauktas į Europos Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama aktyviau bendradarbiauti su pilietine visuomene. EESRK turi dalyvauti valdyme ir atlikti svarbų vaidmenį pilietinės visuomenės platformos kūrimo iniciatyvos srityje“, – pabrėžė Seamus Boland.
Jis teigė, kad struktūruotas, reguliarus, skaidrus ir įtraukus pilietinis dialogas turėtų remtis esamomis struktūromis ir suburti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus. Todėl Europos institucijos turėtų sukurti darbo grupę dėl pilietinio dialogo, prie kurios prisidėtų EESRK.
„Darbo grupė dėl pilietinio dialogo galėtų parengti planą, kaip sudaryti palankesnę aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti politikos formavimo procese“, – teigė Seamus Boland. Tai galėtų būti pirmas žingsnis kuriant labiau struktūruotą pilietinį dialogą ir padėtų atsakyti į šiuos klausimus: su kuo konsultuojamasi, kokiomis temomis, laikantis kokių terminų, kokių rezultatų pasiekta?
Be to, siūloma darbo grupė galėtų remtis EESRK būsimu esamos dialogo praktikos tyrimu „Pilietinio dialogo praktikos ES institucijose nustatymas“.
Tyrimą užsakė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė. Tikimasi, kad jo rezultatai bus paskelbti 2025 m. liepos mėn. Tyrime išsamiai nagrinėjama pilietinio dialogo praktika ES institucijose: kokie PVO įtraukimo procesai šiuo metu organizuojami ir kokia metodika taikoma? Žinios apie esamą praktiką turėtų pagrįsti ir remti labiau struktūruotą pilietinį dialogą per naująjį teisėkūros ciklą. Preliminarias tyrimo išvadas konferencijoje jau pristatė Europos politikos studijų centro (CEPS) atstovė Berta Mizsei.
Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad PVO finansinis patikimumas yra būtina sąlyga dialogui ir politikos formuotojų informavimui apie žmonių poreikius. Būtina užtikrinti jų finansinį stabilumą ir nepriklausomumą.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė aukšto lygio forumą dėl moterų teisių, kuriame susirinkę aktyvistai aptarė aktualius moterų teisių klausimus ir nustatė pagrindinius prioritetus prieš artėjančią JT Moterų padėties komisijos sesiją.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė aukšto lygio forumą dėl moterų teisių, kuriame susirinkę aktyvistai aptarė aktualius moterų teisių klausimus ir nustatė pagrindinius prioritetus prieš artėjančią JT Moterų padėties komisijos sesiją.
EESRK aukšto lygio forumo dėl moterų teisių žinia buvo aiški – pažanga yra, tačiau jos nepakanka. Nors ES ėmėsi priemonių, kad apsaugotų moteris ir mergaites, struktūrinės nelygybės formos, lyčių stereotipai ir išpuoliai prieš moterų teises tebekelia grėsmę sunkiai pasiektiems laimėjimams Europoje. Kol nebus pašalintos struktūrinės kliūtys, moterų visavertis dalyvavimas visuomenės gyvenime bus ribotas.
Vasario 26 d. EESRK plenarinėje sesijoje surengtame aukšto lygio forume dalyvavo EESRK ad hoc grupės dėl lygybės pirmininkė Sif Holst, EESRK pirmininkas Oliver Röpke, už lygybę, pasirengimą krizėms ir jų valdymą atsakinga Komisijos narė Hadja Lahbib, Europos lyčių lygybės instituto direktorė Carlien Scheele, JT moterų biuro Briuselyje direktorė Florence Raes, ES atstovė Turkijos moterų verslininkių organizacijoje KAGIDER Ayşe Yürekli, Europos moterų lobistinės organizacijos generalinė sekretorė Mary Collins ir asociacijos „ILGA Europe“ vyresnysis politikos pareigūnas Cianán Russell.
Forumo metu surengtos dvi dinamiškos diskusijos, kuriose aptarti aktualūs lyčių lygybės klausimai, susiję su pagrindinėmis sesijos metu priimtomis EESRK nuomonėmis. Ekspertai, moterų teisių gynėjai ir politikos formuotojai susirinko pasidalyti įžvalgomis, pasiūlyti sprendimų ir sustiprinti įsipareigojimus dėl moterų teisių gerinimo Europoje ir už jos ribų.
Žymiausias EESRK Pilietinės visuomenės apdovanojimas teikiamas už išskirtinį pilietinės visuomenės indėlį į Europos tapatybės ir pilietiškumo išsaugojimą ir stiprinimą. Kiekvienais metais konkursas rengiamas vis kita visuomenei aktualia, su EESRK veikla susijusia tema.
Žymiausias EESRK Pilietinės visuomenės apdovanojimas teikiamas už išskirtinį pilietinės visuomenės indėlį į Europos tapatybės ir pilietiškumo išsaugojimą ir stiprinimą. Kiekvienais metais konkursas rengiamas vis kita visuomenei aktualia, su EESRK veikla susijusia tema.
Kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) apdovanojo tris pilietinės visuomenės organizacijas iš Slovakijos, Belgijos ir Prancūzijos už jų novatoriškus projektus, kuriais kovojama su visoje Europos Sąjungoje didėjančia žalinga poliarizacija.
32 000 EUR prizinį fondą pasidalijo trys nugalėtojai.
Didžiausią premiją –14 000 EUR – EESRK skyrė Slovakijos debatų asociacijai už novatorišką iniciatyvą Kritinio mąstymo olimpiada, kuria siekiama didinti Slovakijos jaunimo atsparumą dezinformacijai. Įgyvendinant šį projektą organizuojamas trijų amžiaus grupių moksleivių konkursas, kurio metu mokiniai sprendžia tikro žiniasklaidos pasaulio užduotis ir vertina turinio patikimumą.
Dar dvi asociacijos gavo po 9 000 EUR.
Reporters d'Espoirs iš Prancūzijos užėmė antrą vietą už Prix Européen Jeunes Reporters d’Espoirs – mokymo programą prancūzų kalba žurnalistikos sprendimų srityje.
Trečioji premija atiteko Belgijos įmonei FEC Diversité asbl už projektą "ESCAPE GAME EXTREME DROITE pour se désintoxiquer" – įtraukiantį žaidimą, kuriuo kovojama su kraštutinių dešiniųjų ideologijomis.
Apie 15-ąjį EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimą
15-asis EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimas skirtas ne pelno projektams, kuriuos įgyvendino pavieniai asmenys, privačios įmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos ir kurie padėjo kovoti su žalinga poliarizacija visoje Europos Sąjungoje.
Pastaraisiais metais Europą ištiko daugybė krizių: Rusijos agresijos karas Ukrainoje, kylančios energijos kainos ir didėjančios pragyvenimo išlaidos, tebesitęsiantys ekonominiai ir socialiniai pandemijos COVID-19 padariniai. Tokios krizės gali pakirsti pasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir sukelti žalingą visuomenės poliarizaciją.
Nors poliarizacija gali būti atviros ir pliuralistinės visuomenės elementas, stiprėjantis populizmas ir neigiama poliarizacija yra didelis iššūkis Europos šalių demokratijai. Europa taip pat susiduria su nuolatiniu tradicinės žiniasklaidos susiskaldymu, didėjančia klaidinga informacija ir išpuoliais prieš žiniasklaidos laisvę – visa tai kelia dar didesnę grėsmę demokratinėms vertybėms.
Šių metų nugalėtojai buvo atrinkti iš daugiau kaip 50 paraiškas pateikusių kandidatų iš 15 valstybių narių. Laimėję projektai buvo atrinkti už ypatingą kūrybiškumą, entuziazmą ir atsidavimą kovojant su žalinga Europos visuomenės poliarizacija.
„Organizuota pilietinė visuomenė atlieka esminį vaidmenį užtikrinant Europos demokratiją, kaip dar kartą parodė šių metų puikūs ir plataus masto projektai“, – pasakė už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Aurel Laurenιiu Plosceanu.
Kovo 6 d., likus kelioms dienoms iki kovo 12 d. Taryboje vyksiančių diskusijų, EESRK aptarė Europos Komisijos parengtą švarios pramonės kursą. Politikos formuotojai, pramonės lyderiai ir pilietinės visuomenės atstovai nagrinėjo, ar šis planas iš tiesų gali padėti Europos švariųjų technologijų sektoriui, energijai imlioms pramonės šakoms ir strateginiam savarankiškumui.
Kovo 6 d., likus kelioms dienoms iki kovo 12 d. Taryboje vyksiančių diskusijų, EESRK aptarė Europos Komisijos parengtą švarios pramonės kursą. Politikos formuotojai, pramonės lyderiai ir pilietinės visuomenės atstovai nagrinėjo, ar šis planas iš tiesų gali padėti Europos švariųjų technologijų sektoriui, energijai imlioms pramonės šakoms ir strateginiam savarankiškumui.
Dėl geopolitinio nestabilumo ir kintančių transatlantinių santykių Europai kaip niekada reikalingas strateginis savarankiškumas. Švarios pramonės kursu siekiama paspartinti dekarbonizaciją ir žiediškumą ir didinti pramonės konkurencingumą, pradedant nuo energijos kainų mažinimo. Jo įgyvendinamumas ir finansavimas vis dar kelia abejonių.
„Tai nėra pasirinkimo tarp strateginio savarankiškumo, konkurencingumo ar dvejopos pertvarkos klausimas. Tai taikytina visiems pramonės sektoriams ir jie turi prisitaikyti. Jie gali to siekti savo tempu, tačiau prisiimdami aiškius įsipareigojimus“, – teigė EESRK Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) pirmininkas Pietro de Lotto, įvardydamas šį iššūkį kaip pusiausvyros paieškas.
Komisija pabrėžė geopolitinę būtinybę tapti nepriklausoma nuo Rusijos energetikos srityje, tačiau vis didesnį susirūpinimą kelia Europos pramonės nuosmukis. Per pastaruosius dvejus metus itin sumažėjo ir pramonės produkcija, ir tiesioginių užsienio investicijų srautai.
Finansavimas bus didelis iššūkis. Norint pasiekti plano tikslus, reikalingas ES institucijų, valstybių narių ir pramonės bendradarbiavimas. Nors Europos investicijų bankas pažadėjo suteikti 500 mln. EUR priešpriešinių garantijų ir 1,5 mlrd. EUR energijos tinklams gerinti, nacionalinės vyriausybės turi sutelkti papildomų išteklių.
Dar vienas svarbus klausimas – socialinis pertvarkos poveikis, ypač energijai imliose pramonės šakose, kuriose prarasta daug darbo vietų. Pilietinės visuomenės atstovai suabejojo, ar sumažinus energijos mokesčius (tai svarbus kurso pasiūlymas) nebus sumažintas švietimo ir sveikatos priežiūros finansavimas.
Nepaisant optimizmo dėl ilgalaikių švarios pramonės kurso tikslų, ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl jo gebėjimo spręsti trumpalaikius uždavinius. Sparta ir supaprastinimas yra labai svarbūs, nes didelės energijos sąnaudos ir reguliavimo kliūtys gali sulėtinti pažangą. Dar neišspręsta susiskaidžiusios nacionalinės politikos problema, o švarios pramonės kursas kelia pavojų, kad bus praleista itin svarbi proga suderinti pramonės politiką visoje Europoje.
Susirūpinimą kelia ir technologinis neutralumas, nes diskutuojama dėl tinkamo atsinaujinančiųjų energijos išteklių, vandenilio ir biodegalų derinio. Nors dėmesys atsinaujinantiesiems energijos ištekliams yra sveikintinas, reikalingi tvirti įsipareigojimai didinti energijos vartojimo efektyvumą. Atsinaujinantieji energijos ištekliai 2021–2023 m. Europos vartotojams jau sutaupė 100 mlrd. EUR. ES turėtų pasinaudoti šia sėkme. (jh)
„Minėdami jau trečiąsias žiaurios ir neišprovokuotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą metines – šis išpuolis nukreiptas ne tik prieš suverenią valstybę, bet ir prieš pagrindines demokratijos vertybes, žmogaus orumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką – išreiškiame savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis“, – teigė EESRK pirmininkas Oliveris Röpke vasario mėn. plenarinės sesijos metu paskelbtame pareiškime.
„Minėdami jau trečiąsias žiaurios ir neišprovokuotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą metines – šis išpuolis nukreiptas ne tik prieš suverenią valstybę, bet ir prieš pagrindines demokratijos vertybes, žmogaus orumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką – išreiškiame savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis“, – teigė EESRK pirmininkas Oliveris Röpke vasario mėn. plenarinės sesijos metu paskelbtame pareiškime.
Nuo pat pirmos šios invazijos dienos palaikome Ukrainą – ne tik simboliškai, bet ir konkrečiais veiksmais. Šiandien dar kartą patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainos suverenitetą, demokratiją ir europinę ateitį. Raginame ES tęsti ir stiprinti politinę, ekonominę, humanitarinę ir karinę paramą.
Ukrainos žmonės pademonstravo nepaprastą drąsą ir ištvermę gindami savo šalį ir mus, visus europiečius, vienijančius principus. Nuo pat pirmos šio karo dienos EESRK, jo nariai ir Europos pilietinė visuomenė, kuriai Komitetas atstovauja, ne tik simboliškai, bet ir konkrečiais veiksmais palaiko Ukrainą.
Didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui, didelį nerimą kelia naujausi JAV atstovų pareiškimai, kuriuose abejojama NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimais. Europa negali sau leisti likti pasyvi.
Ukraina kovoja ne tik dėl savo išlikimo, bet ir dėl viso Europos žemyno saugumo.
EESRK primygtinai ragina ES vadovus pasinaudoti šiuo istoriniu momentu ir sustiprinti Europos saugumo ir gynybos pajėgumus, iš naujo apibrėžti strateginį savarankiškumą, ginti daugiašališkumą ir stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis, kartu kuriant tvirtesnes pasaulines partnerystes su demokratiniais sąjungininkais už Europos ribų.
Europa turi veikti dabar.
Neapsisprendimas – ne išeitis. Autokratai ir agresoriai tik ir laukia, kol susvyruosime.
Demokratinės šalys turi būti vieningos ir tvirtos.
EESRK ragina ES stiprinti savo strateginį savarankiškumą, ginti demokratiją ir pagrindines teises bei ryžtingai palaikyti Ukrainą. ES turi nedelsdama imtis strateginių geopolitinių veiksmų.
ES plečiantis tarpvalstybinei veiklai, tenka laviruoti prieštaraujančių PVM taisyklių ir dokumentų tvarkymo labirinte, o tai lemia didesnes sąnaudas. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tenka neproporcingai didelė reglamentavimo našta, todėl joms sunkiau plėstis ir konkuruoti. Dviejose vasario mėn. plenarinėje sesijoje priimtose nuomonėse EESRK, remdamasis E. Letta ir M. Draghi pranešimais, ragina imtis skubių reformų. Siūloma suderinti finansines taisykles, į dirbtinį intelektą orientuotą atskaitomybę ir koordinuotą pramonės politiką.
ES plečiantis tarpvalstybinei veiklai, tenka laviruoti prieštaraujančių PVM taisyklių ir dokumentų tvarkymo labirinte, o tai lemia didesnes sąnaudas. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tenka neproporcingai didelė reglamentavimo našta, todėl joms sunkiau plėstis ir konkuruoti. Dviejose vasario mėn. plenarinėje sesijoje priimtose nuomonėse EESRK, remdamasis E. Letta ir M. Draghi pranešimais, ragina imtis skubių reformų. Siūloma suderinti finansines taisykles, į dirbtinį intelektą orientuotą atskaitomybę ir koordinuotą pramonės politiką.
„Bendroji rinka yra Europos ekonomikos klestėjimo pagrindas, tačiau ji vis dar neužbaigta kurti tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip finansų, energetikos ir skaitmeninių paslaugų", – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke. „Šiandienos diskusijos rodo, kad reikia skubiai vykdyti reformas siekiant pašalinti kliūtis ir sustiprinti paslaugų sektorių, užtikrinant vienodas sąlygas įmonėms visoje ES.“
Už finansines paslaugas ir santaupų ir investicijų sąjungą atsakinga Komisijos narė Maria Luís Albuquerque pritarė šiam raginimui: „Mano santaupų ir investicijų sąjungos vizija – kurti gerovę mūsų piliečiams ir užtikrinti augimą mūsų bendrovėms, jas susiejant saugioje, konkurencingoje, gerai reguliuojamoje ir prižiūrimoje aplinkoje“.
Visoje Europoje įmonėms tenka taikyti sudėtingus ir vienas kitą dubliuojančius teisės aktus. Dėl to gaištamas laikas ir švaistomi pinigai, lėtėja žaliojo kurso įgyvendinimas, o vidutinio dydžio įmonėms ribojamos galimybės gauti finansavimą. Tai lemia įmonių nusivylimą, didesnes vartotojų išlaidas ir silpnėja ekonomikos augimas.
Europa ne tik patiria reguliavimo naštą, bet ir susiduria su gilesnėmis struktūrinėmis problemomis, dėl kurių mažėja jos konkurencingumas. Lėta pažanga kuriant bendrąją rinką, skaitmeninės ir energetikos infrastruktūros skirtumai ir nepakankamai koordinuota pramonės politika riboja ES gebėjimą konkuruoti pasaulyje. Kitiems ekonominiams blokams sparčiai pritraukiant investicijas ir skatinant inovacijas, Europa rizikuoja atsilikti.
Koks gali būti sprendimas?
Siekiant stiprinti konkurencingumą būtinas visapusiškas požiūris, pagal kurį būtų šalinamos kliūtys pagrindiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, finansų ir energetikos, sparčiau vykdoma skaitmeninė transformacija ir užtikrinama, kad MVĮ galėtų plėstis ir konkuruoti vienodomis sąlygomis.
EESRK nuomonėse siūloma:
supaprastinti taisykles nesumažinant aplinkos apsaugos ir socialinių standartų;
sukurti bendrą dirbtiniu intelektu grindžiamą platformą siekiant supaprastinti MVĮ ir vidutinio dydžio įmonių ataskaitų teikimą, kad būtų galima greičiau ir paprasčiau laikytis reikalavimų;
suderinti įvairių sektorių taisykles, kad būtų mažiau besidubliuojančių dokumentų tvarkymo;
suvienodinti finansinius reglamentus visose valstybėse narėse ir vykdyti koordinuotą ES pramonės politiką;
reformuoti pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM) siekiant teisingesnės ir mažesnę naštą lemiančios sistemos. (gb)
2025 m. kovo 13–14 d. vyko Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) metinis jaunimo renginys „Tavo Europa, tavo balsas!“, kuriame buvo pabrėžtas jaunimo vaidmuo kolektyviai formuojant atsparią ateitį. Renginio tema buvo „Suteikti jaunimui balsą“.
2025 m. kovo 13–14 d. vyko Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) metinis jaunimo renginys „Tavo Europa, tavo balsas!“, kuriame buvo pabrėžtas jaunimo vaidmuo kolektyviai formuojant atsparią ateitį. Renginio tema buvo „Suteikti jaunimui balsą“.
Šiais metais renginyje dalyvavo beveik 100 jaunuolių iš visos ES, devynių ES šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės. Dalyviai atstovavo jaunimo organizacijoms, nacionalinėms jaunimo taryboms ir vidurinėms mokykloms, todėl buvo apsvarstyti įvairioms grupėms susirūpinimą keliantys klausimai. Nors daug dalyvių buvo patyrę jaunimo teisių gynėjai, kitiems šis renginys buvo pirmas svarbus žingsnis įsitraukiant į dalyvaujamąją demokratiją savo bendruomenėse ir už jų ribų.
Per seminarus jaunuoliai, padedami moderatorių, nurodė aktualiausius klausimus, kuriuos, jų manymu, turėtų spręsti politiniai veikėjai. Šie klausimai įvairūs – nuo kovos su korupcija iki nuoseklios klimato strategijos parengimo ir vienodų teisių užtikrinimo visiems. Kadangi korupcija mažina pasitikėjimą institucijomis ir silpnina demokratiją, būtina remti tiriamąją žurnalistiką ir didinti mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo skaidrumą.
„Privalome užtikrinti atskaitomybę. Negalime sau leisti būti tik stebėtojai, nes neveiklumo kaina yra per aukšta. Turime su tuo kovoti ir laimėti“, – teigė vienas renginio dalyvis.
Jaunieji dalyviai nurodė, kad reikia nustatyti bendrus tikslus kovojant su klimato kaita, ir pabrėžė būtinybę „įtvirtinti teisę gyventi be neigiamo klimato kaitos poveikio“. Jie paragino sukurti vertybėmis grindžiamas mokymo programas, kurios teigiamai veiktų elgesį internetinėje erdvėje ir padėtų mažinti dezinformaciją. Renginio dalyviai taip pat pasisakė už lygias teises, vienodą požiūrį ir visiems užtikrinamas galimybes, taip pat už kiekvieno žmogaus įtraukimą į visas erdves. Kalbėdami apie nepakankamą jaunimo atstovavimą politinių sprendimų priėmimo procesuose, jie pabrėžė, kad demokratija reikalauja išgirsti visus balsus.
Pusantros dienos trukusį renginį vainikavo baigiamasis jaunimo plenarinis posėdis, per kurį jaunieji dalyviai su dideliu įsipareigojimu ir entuziazmu pateikė savo rekomendacijas EESRK pirmininkui Oliveriui Röpkei ir ES jaunimo reikalų koordinatorei Bilianai Sirakovai. Renginio dalyviai balsuodami nusprendė, kurie klausimai yra patys svarbiausi. Tai:
(1) Kova su korupcija užtikrinant skaidrumą ir jaunimo dalyvavimą.
(2) Aktyvus pilietiškumas: iš klasės – į bendruomenę.
(3) Už lygybę.
(4) Jaunimas nusipelno sėdėti prie derybų stalo.
(5) Nuoseklios strategijos dėl klimato kaitos kūrimas.
Pirmininkas O. Röpke pabrėžė, kad šios rekomendacijos gali padėti formuoti EESRK konsultacinį darbą, ir priminė, kad lyčių lygybė yra vienas svarbiausių Komiteto prioritetų. B. Sirakova pažymėjo, kad šios rekomendacijos taip pat suteiks naudingos informacijos, kuri pagrįs visos ES darbus. (cpwb)
Išpuoliai prieš pilietinės visuomenės organizacijas vyksta Europoje ir Amerikoje. ES turi nedelsdama imtis veiksmų, kad jas apgintų ir apsaugotų demokratiją. Tarptautinės nevyriausybinių organizacijų (NVO) dienos proga surengtose plenarinėse diskusijose Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) laikėsi aiškios pozicijos: pilietinės visuomenės organizacijos yra demokratijos gynėjos. Mažinamas finansavimas kelia grėsmę šių organizacijų išlikimui, todėl ES turi imtis skubių priemonių joms apsaugoti ir paremti.
Išpuoliai prieš pilietinės visuomenės organizacijas vyksta Europoje ir Amerikoje. ES turi nedelsdama imtis veiksmų, kad jas apgintų ir apsaugotų demokratiją. Tarptautinės NVO dienos proga surengtose plenarinėse diskusijose Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) aiškiai pasakė: pilietinės visuomenės organizacijas yra demokratijos gynėjai. Mažinamas finansavimas kelia grėsmę šių organizacijų išlikimui, todėl ES turi imtis skubių priemonių joms apsaugoti ir paremti.
Vasario 27 d. EESRK surengė diskusiją „ES ir pilietinė visuomenė: stiprinti demokratiją ir dalyvavimą“, kurioje pilietinės visuomenės organizacijų atstovai ir ekspertai bei Europos Parlamento (EP) nariai turėjo galimybę aptarti ir įvertinti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį šiose svarbiose veiklos srityse.
EP narė Raquel García Hermida-Van Der Walle, atstovaujanti frakcijai „Renew Europe“, pabrėžė, kad pilietinės visuomenės organizacijos dažnai prisideda prie stabdžių ir atsvarų sistemos. Šios organizacijos taip pat siūlo įvairius socialinės sąveikos metodus, galinčius pakeisti valstybines paslaugas, kurių gali trūkti. Todėl pilietinės visuomenės organizacijos tampa pirmaisiais išpuolių taikiniais, nes kai kurioms vyriausybėms jos gali būti politiškai nepatogios.
„Transparency International“ Europos padalinio direktorius Nicholas Aiossa teigė: „Europos Parlamente vykdoma organizuota politinė kampanija, kuria siekiama diskredituoti pilietinės visuomenės organizacijas, sumažinti joms skiriamą finansavimą ir sužlugdyti jų vaidmenį bei funkcijas. Tačiau jokių finansinių pažeidimų įrodymų nerasta.“
Sausio mėn. Europos Parlamento centro dešinioji Europos liaudies partija (PPE) apkaltino aplinkosaugos ir klimato srities nevyriausybines organizacijas, teigdama, kad Europos Komisija finansuoja jų lobistinę veiklą Parlamente, kitose ES institucijose ir vykdomą Europos Parlamento narių atžvilgiu, ir sukėlė Europos pilietinės visuomenės organizacijų pasipiktinimą.
Kritika šioms organizacijoms nėra naujas reiškinys, tačiau pastaruoju metu išpuolius sustiprino melagingos naujienos ir dezinformacija. EESRK ryšių grupės bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi teigimu, ši padėtis tai įspėjimas visoms pilietinės visuomenės organizacijoms susitelkti ir skatinti pokyčius. „Žmonės turėtų žinoti, kad daugumoje pilietinės visuomenės organizacijų dirba savanoriai ir jos nešvaisto mokesčių mokėtojų pinigų.“
Diskusijos dalyviai taip pat paragino Europos Komisiją ryžtingiau kalbėti šia tema ir pasiūlė keletą sprendimų, kaip sustiprinti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį.
García Hermida-Van Der Walle pažadėjo siekti, kad teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje būtų labiau pripažintas ir sustiprintas pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo, o teisinės valstybės sąlygų mechanizmas būtų laikomas reikiama sąlyga.
EP narys Michał Wawrykiewicz, atstovaujantis Europos liaudies partijai, pabrėžė, kad jo užduotis – savo frakcijoje didinti informuotumą šiomis svarbiomis temomis. Jo nuomone, taip pat svarbu, kad sprendimus priimantys asmenys suprastų, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir NVO – tai struktūros, kurios veikia vietoje ir teikia svarbias paslaugas, darančias poveikį žmonių gyvenimui.
EESRK pirmininkas Oliver Röpke pritarė pilietinės visuomenės organizacijų atstovų pozicijai ir paragino: „Turime priešintis pastangoms paneigti šių organizacijų teisėtumą arba apriboti jų galimybes naudotis demokratiniam dalyvavimui būtinais ištekliais. Akivaizdu, kad turime padėti pilietinės visuomenės organizacijoms finansavimo apribojimų ir didėjančio politinio spaudimo sąlygomis ir suteikti joms didesnę ir labiau nuspėjamą paramą, kad jos galėtų tęsti savo gyvybiškai svarbų darbą.“ (at)
Į 2025 m. kovo 17–20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto surengtą Pilietinės visuomenės savaitę iš visos Europos suvažiavo daugiau kaip 800 dalyvių, atstovavusių piliečių organizacijoms ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant jaunimo organizacijas, NVO ir žurnalistus. Įžanginėje sesijoje buvo kalbama apie teisiniais veiksmais užtikrinamą pilietinės erdvės apsaugą, dar kartą patvirtinant pagrindinį pilietinės visuomenės vaidmenį: reikalauti valdančiųjų atskaitomybės, užmegzti ryšius, remti socialinį atsparumą ir suteikti balsą tiems, kurių pernelyg dažnai nepaisoma.
Į 2025 m. kovo 17–20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto surengtą Pilietinės visuomenės savaitę iš visos Europos suvažiavo daugiau kaip 800 dalyvių, atstovavusių piliečių organizacijoms ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant jaunimo organizacijas, NVO ir žurnalistus. Įžanginėje sesijoje buvo kalbama apie teisiniais veiksmais užtikrinamą pilietinės erdvės apsaugą, dar kartą patvirtinant pagrindinį pilietinės visuomenės vaidmenį: reikalauti valdančiųjų atskaitomybės, užmegzti ryšius, remti socialinį atsparumą ir suteikti balsą tiems, kurių pernelyg dažnai nepaisoma.
apsvarstyti, kaip galima kovoti su didėjančia poliarizacija, kurią pastaraisiais metais sustiprino finansų krizės, klimato kaitos ir augančios pajamų nelygybės poveikis;
pabrėžti, kad šiomis aplinkybėmis pilietinė visuomenė gali atlikti itin svarbų vaidmenį;
parengti pilietinės visuomenės sprendimų ir reikalavimų rinkinį ES politikos formuotojams, siekiant padėti sumažinti Europos poliarizaciją stiprinant visuomenės sanglaudą ir demokratinį dalyvavimą svarbiausiose visuomeninio gyvenimo srityse.
Savo įžanginėje kalboje EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė: „Pilietinė visuomenė turi priimti šį iššūkį. Dalyvavimas, dialogas ir solidarumas – tai ne tik idealai, bet ir atsparios bei vieningos Europos pagrindas. Susirinkę į Pilietinės visuomenės savaitę dar kartą patvirtinkime, kad esame įsipareigoję siekti įtraukties ir aktyvaus pilietiškumo. Stipri demokratija priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo visų žmonių dalyvavimo.“
Londono Sent Džordžo universiteto politikos ir socialinių mokslų profesorė Albena Azmanova, kuri skaitė pagrindinį pranešimą, kalbėjo apie didėjantį ekonominį nesaugumą, su kuriuo susiduria dauguma žmonių – ji tai vadino „nesaugumo epidemija“. A. Azmanova paaiškino, kaip pilietinė visuomenė gali tapti pagrindiniu veiksniu pasiekiant proveržį didelio nesaugumo laikais.
„Didžiulis ekonominis nesaugumas išsekino daugumos žmonių valią kovoti. Tačiau ryžto kovoti turi pilietinė visuomenė. Jos aktyvistai jaučia vidinį pašaukimą šalinti konkrečius sopulius. Jie įkūnija demokratiją savo veiksmais ir darbais“, – kalbėjo ji.
Kaip pasakė Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Younous Omarjee, „šiais stiprėjančio individualizmo laikais pilietinė visuomenė turi tapti žmones vienijančiąja jėga ir užtvaru prieš vis plačiau plintančias kraštutinių dešiniųjų pažiūras".
Itin svarbų NVO vaidmenį užtikrinant socialinį atsparumą ir šių organizacijų teikiamą paramą pažeidžiamoms ir sunkiai pasiekiamoms grupėms taip pat pabrėžė ES pirmininkaujančios Lenkijos pilietinės visuomenės reikalų ministrė Adriana Porowska. Ji papasakojo apie Lenkijos patirtį, kaip pilietinė visuomenė užtikrina nacionalinį atsparumą.
EESRK ryšių su Europos pilietinės visuomenės tinklais grupės bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi pabrėžė, kad šūkis „suvienijusi įvairovę“, kuriuo ES labai didžiuojasi, tampa realybe vietos bendruomenėse. Tačiau ji paminėjo, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir NVO dabar yra puolamos, nes pradėta abejoti jų finansavimu ir vaidmeniu. „Pilietinės visuomenės organizacijos negali veikti neturėdamos išteklių. Mums reikia institucijų, kurios gintų pilietinę visuomenę, taip pat teisinės apsaugos pilietinei erdvei, kad visuomenė išliktų darni ir suvienyta įvairovėje.“
