Nuo gruodžio mėn. skiltyje „Aš balsuosiu. O tu?“ skelbiame svečių nuomones apie Europos Parlamento rinkimus. Šį kartą mūsų viešnia – lenkė Malgorzata Molęda-Zdziech, sociologė, politologė, aktyviai komentuojanti įvykius Lenkijoje.
Nuo gruodžio mėn. skiltyje „Aš balsuosiu. O tu?“ skelbiame svečių nuomones apie Europos Parlamento rinkimus. Šį kartą mūsų viešnia – lenkė Malgorzata Molęda-Zdziech, sociologė, politologė, aktyviai komentuojanti įvykius Lenkijoje.
Ji yra Varšuvos ekonomikos mokyklos Politikos mokslų departamento vadovė ir rektoriaus atstovė, atsakinga už bendradarbiavimą su Europos Sąjunga. Savo straipsnyje ji komentuoja svarbų Lenkijos pilietinės visuomenės vaidmenį darant įtaką pastarųjų Lenkijos nacionalinių rinkimų, įvykusių 2023 m. spalio mėn., rezultatams. Ji taip pat kalba apie vieną iš ES Tarybai pirmininkausiančios Lenkijos prioritetų, susijusį su pilietinės visuomenės vaidmeniu apsaugant teisinę valstybę. (ehp)
Žako Deloro gyvybė užgeso pragyvenus ilgą ir prasmingą gyvenimą, o jo nuveikto darbo rezultatus matome iki šiol. Žakas Deloras buvo vienas svarbiausių Europos, kurioje gyvename, architektų: jis tiesiogiai prisidėjo kuriant bendrąją rinką, Šengeno erdvę, programą „Erasmus“, eurą, Sanglaudos fondą. Bet Europos kūrimo darbai grindžiami veiksmų etika.
Žako Deloro gyvybė užgeso pragyvenus ilgą ir prasmingą gyvenimą, o jo nuveikto darbo rezultatus matome iki šiol. Žakas Deloras buvo vienas svarbiausių Europos, kurioje gyvename, architektų: jis tiesiogiai prisidėjo kuriant bendrąją rinką, Šengeno erdvę, programą „Erasmus“, eurą, Sanglaudos fondą. Bet Europos kūrimo darbai grindžiami veiksmų etika.
Žakas Deloras visuomenės angažuotumą sutaurino. Visuomeninėje, profesinių sąjungų, o vėliau ir politinėje veikloje aktyvistą, kaip jis buvo linkęs save kukliai vadinti, įkvėpė Emanuelio Munjė personalizmas. Būdamas santūrus krikščionis jis kiekvieną žmogų laikė unikalia socialinių ryšių tinklo dalele, būtina bet kokiai didelio masto veiklai.
Susirūpinęs dėl augančio individualizmo šis socialdemokratas tikėjo pilietiniu angažuotumu, kai kiekvienas savo darbais prisideda prie bendro labo. Žako Deloro vardas neatsiejamas nuo konsultavimosi, bendro valdymo, kolegialumo ir kitų kolektyvinių veiksmų formų, kurias jis skatino ir propagavo. Būtent todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, kuriuos jis padėjo sukurti, jam buvo tokie svarbūs. Jis vertino tarpininkų darbą ir tikėjo nuoširdžiu socialiniu dialogu bei kompromisų dvasia.
Šių įsitikinimų jis laikėsi visur Europoje, vėliau šią praktiką išplėtė ir dialoge su religijomis. Žakas Deloras nebuvo pranašas. Jis buvo savamokslis, tačiau laikė save ne savikūros dalimi, o asmeniu, kurį ugdo kiti ir kuris tobulėja kartu su kitais žmonėmis, per veiklą. Žako Deloro mintims būdinga dinamika, kurią įkvepia grįžtamasis ryšys, skatinantis teigiamą tolesnių veiksmų ciklą. Jis buvo principų ir įsitikinimų, kuriuos lėmė gilus tikėjimas, žmogus ir aklai nesekė ideologijomis. Žengdamas galimą žingsnį į priekį, jis norėjo aiškiai suprasti realijas, gebėjo įvertinti padėtį ir atsižvelgti į nacionalines tradicijas.
Realybė jam buvo svarbesnė už idėją, kuriai jis mokėjo atverti kelią, kai tai buvo būtina atsižvelgiant į aplinkybes. Taigi jis sugebėjo atnaujinti bendros valiutos idėją ir nuo pat pradžių rėmė Vokietijos susivienijimą, kuris griuvus Berlyno sienai tapo neišvengiamas. Žinoma, dabartinis pasaulis ir jame vykstantys neramumai neturi nieko bendro su Deloro laikų Europa. Jo pasiekimai, pavyzdžiui, vidaus rinka, turi būti pritaikyti ir papildyti, kad atlaikytų galingas kylančias grėsmes. Tačiau jie sudaro šiandienos veiksmų pagrindą. Prie Europos vadovų stalo reikėtų atgaivinti įtraukų ir įžvalgų Žako Deloro požiūrį į tikrovę, susiejantį tvirtus principus ir atvirumą kompromisams, kad būtų galima kartu žengti į priekį.
Sébastien Maillard, Žako Deloro instituto specialusis patarėjas, buvęs direktorius (2017–2023 m.)
2023 m. gruodžio 27 d. mirusį Žaką Delorą prisiminsime kaip žinomiausią, daugiausiai nuveikusį, toliaregišką viziją turintį Europos Komisijos pirmininką, vieną iš suvienytos Europos kūrėjų, kaip ir jo pirmtakai Žanas Monė ir Roberas Šumanas.
2023 m. gruodžio 27 d. mirusį Žaką Delorą prisiminsime kaip žinomiausią, daugiausiai nuveikusį, toliaregišką viziją turintį Europos Komisijos pirmininką, vieną iš suvienytos Europos kūrėjų, kaip ir jo pirmtakai Žanas Monė ir Roberas Šumanas.
Iki jo Europos Komisijos pirmininkas tebuvo eurokratas ir būtent Žakas Deloras suteikė šiai pareigybei statusą, kuris, kaip vėliau buvo visuotinai pripažinta, prilygsta valstybės ar vyriausybės vadovo statusui. Per savo dešimties metų kadenciją, t. y. 1985–1995 m., remiamas Vokietijos kanclerio Helmuto Kolio ir Prancūzijos prezidento Fransua Miterano, jis aktyviai ir ryžtingai paspartino Europos integracijos procesą. Jis nedelsdamas atnaujino šį procesą ir užsibrėžė tikslą iki 1992 m. muitų sąjungą, pagrįstą bendrąją rinką, paversti tikra bendrąja rinka. Vėliau, kai dar tik buvo kuriama bendroji rinka, jis ėmėsi kito svarbaus savo projekto – pinigų sąjungos. Tuo pat metu dėjo pastangas, kad būtų išplėsta Bendrijos kompetencija. Tai įtvirtinta Mastrichto sutartimi, kuria buvo įkurta Europos Sąjunga.
Be to, jis pirmasis ėmėsi spręsti Europos Sąjungos „demokratijos stokos“ problemą: pasiūlė ir pasiekė, kad Europos Parlamentui būtų suteikta daugiau galių, pirmiausia taikant bendradarbiavimo procedūrą (numatytą Suvestiniame Europos akte), o vėliau (pradedant Mastrichto reforma) – bendro sprendimo procedūrą, pagal kurią Strasbūro asamblėjai galiausiai buvo suteiktas tikrasis bendro įstatymų leidėjo vaidmuo sprendžiant klausimus, dėl kurių Taryba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma.
Strateginio bendrosios rinkos sukūrimo tikslo pradėta siekti paskelbiant du dokumentus: ES veiksmų nebuvimo kaštų ataskaitą, kurioje atskleista likusių vidaus reguliavimo kliūčių pašalinimo ekonominė nauda, ir pirmąją baltąją knygą, kurioje nurodytos visos teisėkūros priemonės (apie 200), reikalingos šioms kliūtims pašalinti.
Nuo pat pradžių Žakas Deloras teigė, kad sprendimų priėmimo procesų ir Bendrijos institucijų stiprinimas yra pagrindinės priemonės, padėsiančios sėkmingai užbaigti šį projektą. Todėl jis pasiūlė Suvestinį Europos aktą – pirmąją tikrą 1957 m. Romos sutarčių, kuriomis įsteigta Europos Bendrija (bendroji rinka ir Euratomas), reformą ir įtikino valstybes nares jį patvirtinti (1987 m.).
Vėliau Žakas Deloras atliko pagrindinį vaidmenį pertvarkant ES finansinę struktūrą, gerokai padidino biudžeto išteklius, kurie „Ž. Deloro I paketu“ (1988–1992 m.) buvo padidinti iki 1,20 proc. viso valstybių narių BVP, o „Ž. Deloro II paketu“ – iki 1,27 proc. (1993–1999 m.); be to, buvo gerokai padidintos lėšos ekonominei ir socialinei sanglaudai (regioninei ir struktūrinei politikai), kuri laikoma būtinu vidaus rinkos suvienijimo veiksniu. Dar ryžtingesnis žingsnis buvo struktūrinis Europos Sąjungos biudžeto sistemos pakeitimas: įsigaliojus dviem „Ž. Deloro paketams“, nuo metinės biudžeto sistemos pereita prie vidutinės trukmės sistemos (septynerių metų).
Ši reforma leido išvengti kasmet pasikartojančių įtemptų valstybių narių finansinių derybų, dėl kurių mėnesiams buvo sutrikdomas Europos institucijų darbas. Kitas ypač svarbus Žako Deloro įvestas Europos politikos elementas – tai dėmesys socialiniam aspektui (būtent jis, be kita ko, inicijavo socialinį dialogą tarp įmonių, profesinių sąjungų organizacijų ir institucijų Europos lygmeniu). Vienas iš projektų, kurių jam nepavyko sėkmingai užbaigti, buvo jo socialinė programa, kurioje buvo numatyta suderinti priemones, skirtas darbuotojams apsaugoti krizės atveju ir kovoti su gamybos perkėlimo tendencija.
Visgi skaudžiausia jo nesėkmė buvo jo antroji baltoji knyga dėl augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo, kuri 1993 m. buvo pakiliai paskelbta ir kurią jis buvo sumanęs kaip paskutinį svarbų savo kadencijos darbą. Tai buvo pasiūlymas atgaivinti ir paskatinti ekonomiką (skiriant 20 mlrd. EUR per 20 metų), be kita ko, remiantis bendra skolos emisija (8 mlrd. EUR per metus) ir įnašais iš ES biudžeto bei Europos investicijų banko paskolomis, siekiant paremti transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros kūrimą ir daugelį kitų ekonominių ir socialinių iniciatyvų (iš esmės numatė tai, kuo po daugiau nei 20 metų, reaguojant į pandemijos krizę tapo priemonė „NextGenerationEU“).
Iš pradžių šiam planui pritarė Europos Vadovų Taryba, tačiau vėliau jį sukritikavo ir atmetė ES finansų ministrai. Žako Deloro dešimtmečio kadencijos pabaigą lydėjo nesėmės, jo veikla buvo vertinama nepalankiai, jis buvo kaltinamas pernelyg didelėmis ambicijomis, centralizuotu jakobinizmu ir pertekliniu reguliavimu, nors vėliau buvo perimtos kai kurios jo idėjos, pavyzdžiui, transeuropinių tinklų arba priemonė „SURE“, skirta darbuotojų integracijos sistemoms remti per COVID-19 krizę.
EESRK narė, Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pirmininkė ir nuomonės pranešėja Sandra Parthie rubrikoje „Tiesiai prie reikalo!“ atkreipia dėmesį į sausio mėn. plenarinėje sesijoje numatomus priimti Komiteto pasiūlymus dėl naujos Europos vidaus rinkos strategijos.
EESRK narė, Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pirmininkė ir nuomonės pranešėja Sandra Parthie rubrikoje „Tiesiai prie reikalo!“ atkreipia dėmesį į sausio mėn. plenarinėje sesijoje numatomus priimti Komiteto pasiūlymus dėl naujos Europos vidaus rinkos strategijos.
2023 m. gruodžio 27 d. mirė Žakas Deloras. 1985–1995 m. jis buvo Europos Komisijos pirmininkas, o 1981–1985 m. – Fransua Miterano vyriausybės finansų ministras. Jo atminimą pagerbė buvęs Paryžiaus Žako Deloro instituto direktorius, dabar – specialusis instituto patarėjas, buvęs ES korespondentas Briuselyje Sébastien Maillard.
2023 m. gruodžio 27 d. mirė Žakas Deloras. 1985–1995 m. jis buvo Europos Komisijos pirmininkas, o 1981–1985 m. – Fransua Miterano vyriausybės finansų ministras.
Jo atminimą pagerbė buvęs Paryžiaus Žako Deloro instituto direktorius, dabar – specialusis instituto patarėjas, buvęs ES korespondentas Briuselyje Sébastien Maillard.
Prisiminimais apie Žaką Delorą su EESRK info skaitytojais taip pat pasidalijo vienas žinomiausių Europos žurnalistų Lorenzo Consoli.
Lorenzo Consoli – italų žurnalistas, Europos korespondentas nuo 1991 m., vienas iš labiausiai patyrusių Europos politikos specialistų, dirbantis Italijos naujienų agentūroje „Askanews“. 2006–2010 m. jis buvo Briuselyje esančios Tarptautinės spaudos asociacijos (API) pirmininkas ir Briuselio IHECS instituto Europos žurnalistikos ir komunikacijos aukštesniųjų magistro studijų programos kviestinis dėstytojas. (eph)
Reagavimas į klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikį taikai, saugumui ir gynybai
