Parengė Alena Mastantuono

Kasmet daugiau nei 10 milijonų pacientų Europoje naudojasi branduolinės medicinos paslaugomis, kai diagnozuojamos ir gydomos tokios ligos, kaip vėžys, taip pat širdies ir kraujagyslių bei neurovaskulinės ligos.

Radiologinės ir branduolinės technologijos, kuriose naudojami radioaktyvieji izotopai, yra itin svarbios kovojant su vėžiu visuose sveikatos priežiūros etapuose: ankstyvo nustatymo, diagnostikos, gydymo ir palaikomosios slaugos.

Pacientų, kuriems taikoma branduolinė medicina, skaičius didėja, daugiausia dėl mokslo laimėjimų. Europos tyrėjai ir įmonės sukūrė naujausią novatorišką radioligandų vėžio terapiją kaip antai vaistus, kurie veikia endokrininės sistemos ir prostatos vėžinius darinius bei išplitusias metastazes. Pavyzdžiui, liutecis-177 yra labai daug žadantis radioaktyvusis izotopas prostatos vėžiui gydyti, dėl kurio Europoje kasmet miršta 90000 žmonių. Palyginti su tradiciniais gydymo būdais, šiuolaikinė radionuklidų terapija leidžia gerai nusitaikyti į vėžio ląsteles ir dažnai yra ne tokia kenksminga. Dešimtims tūkstančių vėžiu sergančių pacientų reikalinga tikslinė radionuklidinė terapija, kuri dažnai yra vienintelis galimas gydymo būdas.

Tačiau branduolinės medicinos, kol ji pasiekia pacientą, tiekimo grandinė yra labai sudėtinga. Ji apima žaliavų tiekimą ir jų saugojimą, švitinimą, perdirbimą, logistiką ir taikymą. Pagaminus radioaktyviuosius izotopus, jie turi būti apdorojami, išsiunčiami ir naudojami per palyginti trumpą laiką, kai kurie – tą pačią dieną, kiti – per kelias dienas, priklausomai nuo jų pusėjimo trukmės. Jie yra irūs ir genda labai greitai.

Stebina tai, kad šios ypatybės neatsispindi tarpvalstybinėse transporto ir muitinės procedūrose. Pavyzdžiui, kai kalbama apie tarpvalstybinį vežimą, yra keletas kliūčių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pirmenybė gali būti teikiama krevetėms, o ne radioaktyviesiems izotopams, vežamiems gelbstint paciento gyvybę.

Todėl savo nuomonėje dėl medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo EESRK ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų pašalintos reguliavimo kliūtys. Nuomonėje apžvelgiamas kiekvienas radioaktyviųjų izotopų tiekimo grandinės etapas Europoje ir nurodomos tarpvalstybinio pristatymo kliūtys, taip pat priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Joje taip pat pateikiami sprendimai dėl trūkstamos infrastruktūros Europoje ir poreikio koordinuoti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

Mūsų nuomonėje pateiktose rekomendacijose EESRK pritaria balandžio mėn. ES valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime padarytoms išvadoms, kuriose pabrėžiama, kad reikia mažinti Europos strateginę priklausomybę pažeidžiamuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos ir ypatingos svarbos technologijų. Jose taip pat pabrėžiama, kaip nurodyta Enrico Letta ataskaitoje, kad daugiausia dėmesio reikia skirti tarpvalstybiniam paslaugų teikimui, taip pat tarpvalstybiniam prekių, įskaitant tokias būtiniausias prekes kaip vaistai, judėjimui.

Europa turi sukurti gamybos paskatas, siekiant užtikrinti didesnį strateginį radioaktyviųjų izotopų tiekimo savarankiškumą. Nepaisant to, kad Europa yra pasaulio lyderė medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo srityje, ji yra labai priklausoma nuo JAV ir Rusijos dėl didelės koncentracijos mažai įsodrinto urano (HALEU)) tiekimo ir kai kurių įsodrintų izotopų, skirtų radioaktyviųjų izotopų gamybos reikmėms, tiekimo.

ES tebėra labai priklausoma nuo tikslinės medžiagos, iš kurios gaunami stabilieji izotopai, kurie leidžia gaminti tam tikrus šiuolaikinius arba rinkai dar nepateiktus molekulinius radioaktyviuosius izotopus, pavyzdžiui, iterbį-176, naudojamą liuteciui-177 gaminti, tiekimo.

Tai tikras iššūkis šio konkretaus radioaktyviojo izotopo, kurio pasaulinė paklausa artimiausiais metais turėtų patrigubėti, tiekimo grandinei.

Tiekimo grandinė taip pat priklauso nuo gamybos reaktoriuose ar greitintuvuose, apdorojimo ir pristatymo į ligoninę modelių. Siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis valstybės narės, visų pirma mokslinių tyrimų centrai ir ligoninės turėtų glaudžiau bendradarbiauti. Vis dėlto ne visose valstybėse narėse yra vienodos galimybės naudotis radioterapijos priemonėmis, ypač tomis, kurios yra kūrimo ir bandomajame etapuose. Būtina sudaryti galimybę pacientams greičiau pradėti vartoti dar tiriamus vaistus arba vaistus, kurie naudojami kaip vilties vaistiniai preparatai, taip pat reikia pagerinti jų prieinamumą mažose ligoninėse, kurioms gali trūkti kompetencijos ir infrastruktūros. Kai kuriems pacientams ši galimybė naudotis vaistais gali būti gyvybiškai svarbi.

Europos finansavimas branduolinės medicinos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, visų pirma pagal programą „Horizontas“ ir Euratomo programą, yra labai svarbus siekiant patenkinti pacientų poreikius. Pagal būsimą ES daugiametę finansinę programą (DFP) Europa turėtų vykdyti strateginius šios srities bendros svarbos projektus. Europos Komisijos strategija SAMIRA ir Europos radioaktyviųjų izotopų slėnio iniciatyva (ERVI), susijusi su Europos kovos su vėžiu planu, yra vertingi projektai. Europos Komisija turėtų nuveikti dar daugiau ir branduolinę mediciną labiau įtraukti į Europos kovos su vėžiu planą ir programos „Europos horizontas“ kovos su vėžiu misiją.

Valstybės narės taip pat turėtų finansuoti visuomenės sveikatos politiką, daug dėmesio skirdamos medicininėms radiologinėms ir branduolinėms technologijoms. Tai bus gera paskata pramonei ir sudarys sąlygas Europoje plėtoti ir plėsti mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat pramonės infrastruktūrą. Tai taip pat pritrauks daugiau žmonių į šį sektorių.

Galiausiai, jei priimsime drąsius politinius sprendimus, galėsime geriau užtikrinti radioaktyviųjų izotopų tiekimą Europoje ir patenkinti didėjančią paklausą pacientams. 

Nors Europa yra pagrindinė pasaulio medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekėja, ji labai priklauso nuo pagrindinių žaliavų tiekimo iš trečiųjų šalių ir jose vykdomų konkrečių perdirbimo operacijų. Tai gali sutrikdyti tiekimo grandines ir kelti grėsmę daugelio europiečių prieigai prie gyvybiškai svarbios diagnostikos ir gydymo. EESRK nuomonės dėl medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo pranešėja Alena Mastantuono pabrėžia, kad norint pakeisti šią padėtį ir pacientams patenkinti didėjančią paklausą, reikia viešųjų ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus, plėtrą ir naują gamybos infrastruktūrą, taip pat patikimo reglamentavimo ir drąsių politinių sprendimų. 

Paskutiniame mūsų skilties Aš balsuosiu. O tu? straipsnyje Europos aklųjų sąjungos Interesų gynimo ir kampanijos veiklos skyriaus vadovas Antoine Fobe rašo apie savo organizacijos reikalavimus užtikrinti didesnį rinkimų prieinamumą. Nepaisant neįgaliųjų organizacijų, EESRK ir Europos Parlamento pastangų, šių metų Europos Parlamento rinkimuose ir vėl nepavyko parodyti gero pavyzdžio.

Biljana Spasovska

Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklas (BCSDN)

Po daugybės nesėkmių ir vėlavimų, kuriuos lėmė neišspręsti dvišaliai ginčai ir mažėjanti visuomenės parama, Šiaurės Makedonijos kelias į ES pasiekė kritinį etapą. Nepaisant šių kliūčių, tautos norą tapti ES nare toliau skatina viltys dėl ekonomikos klestėjimo ir stabilumo regione.

Visuomenės nuomonės apklausos atskleidžia nerimą keliančią tendenciją, kad pastaraisiais metais parama narystei ES mažėja. Šis mažėjimas atspindi platesnį nepasitenkinimą lėta pažanga ir tariamu ES valstybių narių įsipareigojimo trūkumu.

Šalies kelias į ES yra kupinas sudėtingų iššūkių, kurie peržengia Šiaurės Makedonijos sienas. Integracijos procesą gerokai apsunkina demokratijos krizė ir politinis nestabilumas regione ir tarp ES valstybių narių, taip pat dešiniojo nacionalizmo stiprėjimas. Tačiau, nepaisant šių iššūkių, yra pagrindo optimizmui ir naujai vilčiai, nes daug žmonių tiki, kad integracija į Europos Sąjungą yra vartai į tolesnę gerovę ir aukštesnį gyvenimo lygį. Daug vilčių teikia ir tai, kad šalis pasiekė gana gerą suderinamumą su ES teise.

Žengdama į priekį, Šiaurės Makedonija turi daryti pažangą dėl reformų ir derybų skyrių itin svarbiose srityse, kaip antai teisinė valstybė, teisingumas, demokratija ir geresnis viešasis administravimas. Stojimo į ES proceso nulemta akivaizdi pažanga šiose srityse taip pat sustiprintų visuomenės pritarimą ES. Įsipareigojimas puoselėti demokratines vertybes, vykdyti regioninį bendradarbiavimą ir siekti bendros ateities Europoje turės lemiamos reikšmės šiai šaliai, kad ji galėtų įveikti vingiuotą ir nelygų stojimo kelią.

Nors šalis turėtų būti politiškai brandi ir įgyvendinti reikiamas reformas, ES turi parodyti Šiaurės Makedonijos žmonėms, kad stojimo procesas yra sąžiningas, grindžiamas nuopelnais ir juda į priekį. Reikia parodyti politinę valią sudaryti palankesnes sąlygas stojimui, kaip tai buvo padaryta Ukrainos atveju; už pažangą turi būti atlyginama ir imamasi priemonių užtikrinti abipusį pajėgumą tęsti procesą.

Galiausiai reikia aiškiai pasakyti, kad nėra geresnės visiems naudingos alternatyvos, kaip Šiaurės Makedonijos ir viso regiono įstojimas į Europos Sąjungą. Galų gale, nors Šiaurės Makedonija – maža šalis, tačiau jos turtingas kultūros paveldas, strateginė padėtis ir įsipareigojimas demokratinėms vertybėms užtikrins regiono stabilumą bei ekonomikos augimo galimybes ir taip sustiprins ES įvairovę ir sanglaudą.

Kviečiame klausytis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) tinklalaidės „Vietos požiūris“. Šioje dalyje nagrinėjame ekonomikos valdymo sudėtingumą ir iššūkius, su kuriais susiduriama Europos ekonomikoje. Kalbėsime apie tai, kiek sutampa ES valstybių narių požiūriai į ekonomikos valdymą ir apie sunkius sprendimus, kuriuos Europa turės priimti siekdama pritaikyti savo ekonomiką prie XXI a. poreikių.

Laidoje dalyvauja buvęs EESRK pirmininkas ir dabartinis EESRK Europos semestro grupės pirmininkas Luca Jahier, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė Margarida Marques, Briuselio Europos ir pasaulio ekonomikos laboratorijos (Brugel) vyresnioji darbuotoja Maria Demertzis ir Briuselyje dirbanti korespondentė Maria Tadeo. (tk)

2024 m. gegužės 4 d., šeštadienį, EESRK atvėrė savo duris visuomenei tradicinės atvirų durų dienos proga: lankytojams buvo pasakojama apie Komiteto vaidmenį Europos institucijų struktūroje ir apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus raginant juose dalyvauti.

Atvirų durų dieną EESRK surengė keletą renginių savo būstinėje Jacques Delors pastate Briuselyje. Komiteto svečiai galėjo apsilankyti patalpose ir sužinoti, ką mūsų institucija gali nuveikti žmonių labui, koks jos vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese, taip pat pasidalyti jiems svarbiais klausimais ir nuogąstavimais su EESRK nariais.

Be to lankytojai turėjo galimybę sužinoti apie EESRK narių darbą gimtosiose šalyse ir dalyvauti įvairioje veikloje, pavyzdžiui, interaktyviuose žaidimuose ir ES viktorinoje, o vaikams buvo pasiūlyta piešimo ant veido pramoga.

Ryte Komitetas pasveikino grupę EESRK narių ir darbuotojų, kurie dviračiais nuvažiavo kelis šimtus kilometrų per Prancūziją ir Belgiją siekdami atkreipti dėmesį į Europos Parlamento rinkimų svarbą.

Dviratininkų grupė, kuriai vadovavo EESRK narys iš Darbdavių grupės Bruno Choix, keliavo keturias dienas iš Kano (Prancūzija) į Briuselį ir iš viso įveikė apie 500 km. Paskutiniame etape, nuo Vaterlo iki EESRK būstinės Briuselyje, prie grupės prisijungė kiti EESRK nariai ir darbuotojai. (mp)

EESRK Išorės santykių skyrius (REX), padedant pilietinei visuomenei įgyvendindamas bendrą projektą dezinformacijos tema, surengė antrąją kovos su dezinformacija kampaniją ir konferenciją.

Po sėkmingos kampanijos Bulgarijoje šį kartą renginys balandžio 18 d. vyko Moldovoje. Moldova neseniai sustiprino savo gebėjimus strateginės komunikacijos ir dialogo srityje – įsteigtos dvi specialios įstaigos: Strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija centras ir Tautinių mažumų pilietinių iniciatyvų centras.

Konferencija buvo surengta bendradarbiaujant su Moldovos valstybiniu universitetu Kišiniove.

Kalbėdamas konferencijoje EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad svarbu skatinti dialogą ir įtraukti visus įvairios kilmės ir bendruomenių piliečius į kovą su užsienio šalių kišimusi ir dezinformacija.

Dezinformacija paprastai plinta tarp gyventojų, dažnai horizontaliai, o tai reiškia, kad geriausias būdas šiai problemai spręsti yra ne principas „iš viršaus į apačią“, o piliečių diskusijos ir tiesioginis dalyvavimas. Būtent šioje srityje organizuota pilietinė visuomenė gali atlikti labai svarbų vaidmenį, nes dezinformacija griauna mūsų visuomenės struktūrą.

Strateginių ryšių ir kovos su dezinformacija centro direktorė ir viena iš pagrindinių konferencijos pranešėjų Ana Revenco pabrėžė, kad piliečiai negali vieni spręsti šią problemą, o Centras galėtų pagerinti jų įgūdžius, kad ilguoju laikotarpiu gyventojai galėtų kovoti su toksiška dezinformacija.

„Dezinformacijos panaikinimas yra nerealus tikslas. Bendromis pastangomis sieksime demaskuoti melagingas naujienas, užkirsti joms kelią ir sušvelninti žalingą jų poveikį mūsų visuomenėms“, – pridūrė ji.

Tautinių mažumų pilietinių iniciatyvų centro vadovas Mihai Peicov teigė, jog tai, kad vyriausybė įsteigė šį centrą, yra svarbus žingsnis siekiant kiekvieno asmens integracijos į visuomenę. Jis pridūrė, kad mažumoms reikalinga nauja švietimo politika.

Konferencijoje pabrėžtas švietimo vaidmuo ir dėmesys jaunimui, nes daug įžvalgų pateikė centro veikloje dalyvavę jauniausi gyventojai, studentai ir žurnalistai.

Konferencijos vaizdo reportažą galite žiūrėti čia.

#EUvsDisinfo (at)

Šiaurės Makedonijai 20 metų pralaukus „ES priimamajame“, visuomenės parama siekiui tapti ES nare šioje šalyje labai sumažėjo. Tačiau, nepaisant lėtos pažangos, nesėkmių ir vėlavimų, ekonominės gerovės ir regioninio stabilumo viltys ir toliau skatina šalį siekti tapti ES valstybe nare: Šiaurės Makedonijai kandidatės statusas buvo suteiktas 2005 m. gruodžio mėn. ir nuo to laiko iki stojimo derybų pradžios praėjo 15 metų – ilgiausias laikotarpis per visą ES istoriją. ES taip pat turi parodyti, kad yra pasirengusi paspartinti stojimo procesą ir atlyginti už padarytą pažangą, – rašo mūsų netikėta viešnia, Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklo vykdomoji direktorė Biljana Spasovska. Ji taip pat yra viena iš šalims kandidatėms atstovaujančių EESRK narių, paskirta Šiaurės Makedonijos.

Biljana Spasovska yra Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklo (BCSDN) – regioninio pilietinės visuomenės organizacijų tinklo vykdomoji direktorė. Šio tinklo organizacijos bendradarbiauja siekdamos įgalinti Balkanų pilietinę visuomenę ir stiprinti jos vystymąsi. Ji taip pat yra viena iš platformos „CSO Partnership for Development Effectiveness“ bendrapirmininkių, partnerystės „Global Standard for CSO Accountability“ narė ir plėtros šalies narė EESRK.

B. Spasovska jau daugiau nei dešimtmetį dalyvauja politinėje veikloje, propaguoja pilietinės visuomenės vaidmenį Balkanuose bei stiprina jos balsą nacionaliniuose ir ES politikos procesuose. Ji dalyvavo, įskaitant vadovavimą, regioniniuose, ES ir pasauliniuose bendradarbiavimo projektuose, skirtuose skatinti sudaryti palankesnes sąlygas pilietinei visuomenei, patikimesnę ES plėtros politiką, geresnę pilietinės visuomenės atskaitomybę ir veiksmingesnį vystomąjį bendradarbiavimą.

B. Spasovska turi Bolonijos universiteto tarpdisciplininių studijų magistro laipsnį ir šiuo metu siekia globalizacijos ir demokratijos mokslų daktaro laipsnio.

Šiais metais Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) kartu su kitais partneriais parengta ir plėtojama iniciatyva – suvienijo jėgas su ES Tarybai pirmininkaujančia Belgija ir Suomijoje įsteigtu Pasauliniu žiedinės ekonomikos forumu ir prisidėjo prie balandžio 15–16 d. įvykusios pavyzdinės konferencijos organizavimo.

Briuselio konferencijų centre „Square“ surengtoje konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 1000 dalyvių ir 150 pranešėjų, buvo pristatyti veiksmingi žiediniai sprendimai, grindžiami naujausiomis mokslinėmis išvadomis. EESRK atstovai pasidalijo Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos sėkmės istorija.

Cillian Lohan, EESRK narys ir vienas platformos steigėjų, ją pristatė kaip tinklų tinklą, jungiantį žiedinės ekonomikos pažangos siekiančius politikos formuotojus ir pilietinę visuomenę. Anders Ladefoged, Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos iniciatyvinės grupės narys, pabrėžė šios platformos, kuri suteikia erdvę bendradarbiavimui ir mokymuisi, vaidmenį aptariant Europos žiedinės ekonomikos pažangą ir spragas. EESRK narė Maria Nikolopoulou kalbėjo apie didėjantį platformos interaktyvumą ir joje sudaromas palankesnes sąlygas dialogui tokiomis iniciatyvomis kaip #EUCircularTalks.

Konferencijos baigiamajame plenariniame posėdyje už tarptautinę partnerystę atsakinga Komisijos narė Jutta Urpilainen paskelbė dvi iniciatyvas, kuriomis bus remiamas visuotinis perėjimas prie žiedinės ekonomikos: tai ES žiedinės ekonomikos išteklių centras, kuriai Europos Komisija skirs 15 mln. EUR, ir programa „SWITCH to Circular Economy in East and South Africa“, kurią Europos Komisija per penkerius metus parems 40 mln. EUR. Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma įsipareigojo remti abi iniciatyvas.

2017 m. EESRK ir Europos Komisijos inicijuotoje Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformoje skatinamas dialogas, skleidžiama geroji patirtis ir teikiama informacija apie žiedinę ekonomiką siekiant viziją paversti konkrečiais veiksmais. EESRK nuolat aktyviai propaguoja žiediškumą ir dar 2015 m. tvirtai pritarė ES žiedinės ekonomikos veiksmų planui. Platforma padeda įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus į bendrą žiedinės ekonomikos vizijos įgyvendinimą ir paspartinti pertvarką palaikant dialogą ir plėtojant bendradarbiavimą. (ks)

Jaroslaw Pietras

Buvęs Lenkijos stojimo į ES vyriausiojo derybininko pavaduotojas dr. Jarosław Pietras dalijasi apmąstymais apie prieš 20 metų įvykusios plėtros poveikį, ekonominę naudą ir kitus privalumus, kuriuos ši plėtra suteikė ne tik Lenkijai ir kitoms į ES įstojusioms šalims, bet ir visai ES. 2004 m. priimtas sprendimas išplėsti Europos Sąjungą buvo Sąjungos įsipareigojimo siekti vienybės, įvairovės ir solidarumo įrodymas. Šiandien vis dar galima pasimokyti iš tos vertingos patirties, kad visos būsimos pasirengimo narystei derybos vyktų sklandžiau. 

Praėjus 20 metų akivaizdu, kad daugumos Vidurio Europos šalių, taip pat Maltos ir Kipro priėmimas į ES buvo ne tik „didžioji plėtra“, bet ir istorinis visos Europos Sąjungos raidos etapas. Padarytas poveikis buvo didžiulis, ypač naujai priimtų tautų ekonominiam kraštovaizdžiui.

Plėtra gerokai pakėlė gyvenimo lygį Vidurio Europos šalyse. Aštuoniose šio regiono šalyse – Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje – smarkiai padidėjo perkamosios galios paritetu (PGP) paremtas BVP vienam gyventojui ir buvo viršyta tai, ką būtų buvę galima pasiekti, jei jos būtų likusios už ES ribų. Statistikoje visada nurodomi integracijos suteiktos apčiuopiamos naudos vidurkiai. Verta pažymėti, kad net jei nauda nebuvo tolygiai pasiskirsčiusi tarp valstybių narių (kai kur padėtis pagerėjo labiau nei kitur), visose šalyse padėtis labai pagerėjo. Pavyzdžiui, Lietuva ir Lenkija išsiveržė į priekį, pasinaudodamos didžiausia narystės ES teikiama nauda, o Estija ir Slovėnija padarė mažesnę pažangą, nes susidūrė su sunkumais, ypač dėl 2008 m. finansų krizės poveikio.

Įstojus į Europos Sąjungą prasidėjo naujas Lenkijos ir kitų Vidurio Europos šalių ekonominio klestėjimo amžius. Kaip sėkmingo vystymosi po įstojimo į ES pavyzdys ypač išsiskiria Lenkija. Šalis patyrė precedento neturintį ekonomikos augimą: nuo 2004 m. iki 2022 m. jos BVP padvigubėjo. Kitose regiono valstybėse narėse BVP vienam gyventojui taip pat smarkiai augo, tačiau ne visur vienodai. Pavyzdžiui, Slovakija ir Lietuva padarė pagirtiną pažangą, vis labiau mažindamos vystymosi atotrūkį nuo Vakarų Europos. Šio laikotarpio statistiniai duomenys rodo atsparumą ir dinamiškumą, nes šios šalys pasinaudojo naryste ES, kad paskatintų ekonomikos augimą ir padidintų savo konkurencingumą pasaulyje. Puikūs pasiekimai rodo, kad integracija į Europos Sąjungą padarė transformacinį poveikį visų naujųjų valstybių narių ekonomikai. Tai įvyko nepaisant finansų krizės, kurios metu naujosios ES valstybės narės pasiekė didesnius augimo tempus, nei tikėtasi.

Laikotarpis po 2004 m. ES plėtros nepraėjo be iššūkių. Pavyzdžiui, 2008 m. pasaulinė finansų krizė sukėlė sumaištį visoje Europos ekonomikoje, išbandydama tiek senųjų, tiek naujai integruotų valstybių narių atsparumą. Nepaisant neigiamo krizės poveikio, naujosios ES narės parodė didelį atsparumą ir savo rodikliais pranoko pradines augimo prognozes. Šių šalių gebėjimas atlaikyti audrą ir išlaikyti teigiamus augimo tempus liudijo apie jų ekonomikos tvirtumą ir integracijos į Europos Sąjungą naudą. Nepaisant didelių iššūkių, krizė taip pat suteikė šioms šalims neribotų galimybių pasinaudoti savo glaudžiais ryšiais su Europos ekonomika. Kartu tai tapo patikrinimu, kaip stipriai naujai prisijungusios šalys yra įsipareigojusios puoselėti Europos vertybes ir solidarumą sunkiais laikais.

Derybų proceso metu Lenkijos pilietinė visuomenė tapo galinga pokyčių ir pažangos varomąja jėga. Pilietinės visuomenės organizacijos, visuomeniniai judėjimai ir įvairios interesų gynimo grupės atliko labai svarbų vaidmenį skatindamos ES integraciją ir puoselėdamos demokratines vertybes Lenkijoje. Jų nenuilstamos pastangos didinti informuotumą, telkti paramą ir reikalauti vadovų atsakomybės labai prisidėjo prie viešosios nuomonės formavimo ir teigiamų pokyčių. Aktyviai bendradarbiaudama su piliečiais, skatindama dialogą ir propaguodama skaidrumą, Lenkijos pilietinė visuomenė padėjo užtikrinti, kad derybų procesas išliktų įtraukus, būtų demokratiškas ir atitiktų žmonių poreikius. Jos indėlis ne tik padėjo Lenkijai sklandžiau įstoti į ES, bet ir sustiprino demokratijos ir pilietinės visuomenės pagrindus šalyje.

2004 m. priimtas sprendimas išplėsti Europos Sąjungą buvo Sąjungos įsipareigojimo siekti vienybės, įvairovės ir solidarumo įrodymas. Priimdama daugumą Vidurio Europos šalių, taip pat Maltą ir Kiprą, ES sustiprino savo ekonominį potencialą, praturtino kultūrą ir išplėtė geopolitinę įtaką. Šių šalių įstojimas atvėrė Sąjungai naujas perspektyvas, atvedė į ją talentingų žmonių ir suteikė galimybių, padidino jos įvairovę ir sustiprino jos pozicijas pasaulyje. Geopolitiniu požiūriu plėtra sustiprino ES įtaką ir stabilumą, nes Vidurio ir Rytų Europos šalys buvo įtrauktos į jos bendradarbiavimo ir partnerystės sistemą. Instituciniu požiūriu ji suteikė įvairovės ES požiūriui įvairiais klausimais ir sustiprino integraciją, paklodama pamatus vieningesnei ir atsparesnei sąjungai.

Apsvarstant 2004 m. ES plėtros patirtį, galima pasisemti vertingos patirties, ypač derybų proceso ir pasirengimo narystei atžvilgiu. Jei šiandien reikėtų leistis į panašią kelionę, raginčiau visose būsimose derybose daugiau dėmesio skirti pasirengimo narystei sąlygoms ir paramos mechanizmams, ypač valdymo ir teisinės valstybės srityse. Nepaprastai svarbu užtikrinti, kad šalys kandidatės, prieš įstodamos į ES, atitiktų būtinus kriterijus ir standartus, kad būtų apsaugotas Sąjungos vientisumas ir puoselėjamos jos vertybės. Be to, siekiant sėkmingos integracijos ir ilgalaikio stabilumo ES, būtina derybų proceso metu šalims kandidatėms teikti tinkamą paramą ir pagalbą.

Derybų dėl 2004 m. ES plėtros proceso pagrindas buvo bendras įsipareigojimas skatinti stabilumą, demokratiją ir gerovę visoje Europoje. Derantis buvo vadovaujamasi siekiu stiprinti Europos tautų bendradarbiavimo ir solidarumo ryšius, nes tiek šalys kandidatės, tiek esamos ES narės pripažino abipusę plėtros naudą. Nors derybos buvo sudėtingos ir sunkios, jos visų pirma buvo grindžiamos bendra svajone apie vieningą ir klestinčią Europą, kurioje visos šalys galėtų klestėti kartu, būdamos Europos Sąjungos dalimi.

Šalims kandidatėms artėjant prie įstojimo į ES 2024 m., reikia atsižvelgti į keletą svarbių aplinkybių. Pirma, siekiant sėkmingos integracijos ir ilgalaikio Sąjungos stabilumo, labai svarbu teikti pirmenybę reformoms, kuriomis užtikrinama atitiktis ES standartams ir vertybėms. Tai apima demokratinių institucijų stiprinimą, teisinės valstybės skatinimą ir pagrindinių teisių bei laisvių apsaugą. Be to, siekiant sklandaus įsitraukimo į Sąjungą, labai svarbu proaktyviai bendradarbiauti su esamomis ES narėmis siekiant didinti pasitikėjimą ir paramą. Parodydamos tikrą įsipareigojimą puoselėti Europos vertybes ir bendradarbiauti, šalys kandidatės gali nutiesti kelią į šviesesnę ateitį Europos Sąjungoje.

Šiuo metu Jaroslaw Pietras yra Briuselyje įsikūrusio Wilfriedo Martenso Europos studijų centro kviestinis mokslo darbuotojas ir kviestinis profesorius Briugės Europos kolegijoje.

Jis priklausė grupei, kuri derėjosi dėl Lenkijos stojimo į ES nuo 1998 m., kai derybos prasidėjo, iki 2004 m., kai Lenkija įstojo į ES. 1990–2006 m. savo gimtojoje Lenkijoje jis ėjo Finansų ministerijos valstybės sekretoriaus, Europos reikalų valstybės sekretoriaus ir Europos integracijos komiteto biuro vadovo pareigas. 2008–2020 m. jis dirbo Europos Sąjungos Tarybos generaliniu direktoriumi, atsakingu už įvairias politikos sritis (klimato kaitą, aplinką, transportą, telekomunikacijoas, energetiką, švietimą, kultūrą, audiovizualinį sektorių, jaunimą ir sportą). J. Pietras yra įgijęs Varšuvos universiteto ekonomikos mokslų daktaro laipsnį ir paskelbęs ne vieną publikaciją ES, tvarumo ir prekybos klausimais. Be to, jam buvo skirta Fulbright fondo stipendija ir 2008–2011 m. jis priklausė BRUEGEL ekspertų grupės valdybai.