Sanglaudos politika jau seniai tapo Europos integracijos ramsčiu, stiprinančiu ekonominę, socialinę ir geografinę vienybę visoje ES. Rengiant daugiametę finansinę programą (DFP) po 2027 m. būtina modernizuoti sanglaudos politiką, kad ji būtų veiksmingesnė, tvaresnė ir geriau reaguotų į naujus iššūkius.

Neseniai priimtoje nuomonėje Stipresnis sanglaudos politikos po 2027 m. orientavimas į rezultatus EESRK pabrėžė, kad būtina laikytis į rezultatus orientuoto požiūrio, siekiant, kad sanglaudos politika ir toliau teiktų apčiuopiamą naudą ir mažintų nelygybę bei skatintų tvarų konkurencingumą.

„Sanglaudos politika turi išlikti pagrindine ES regioninės plėtros priemone. Į rezultatus orientuotas požiūris leidžia užtikrinti, kad kiekvienu išleistu euru bus prisidėta prie ekonominės ir socialinės gerovės“, – sakė nuomonės pranešėjas David Sventek.

Daugiametę finansinę programą po 2028 m. (DFP 2028+) reikės iš esmės pertvarkyti, kad ja būtų remiamas regionų vystymasis, ekologinė ir skaitmeninę pertvarka ir stiprinamas ekonomikos konkurencingumas. Kadangi investicijų poreikis kasmet viršija 750-800 mlrd. eurų, būtinos tvirtos ES finansavimo priemonės.

EESRK ragina išlaikyti 1,8 proc. ES BVP fiskalinį pajėgumą ir padidinti sanglaudos politikos finansavimą. Pagrindiniai prioritetai – tai pasidalijamasis valdymas, pritaikyta regioninė politika, į rezultatus orientuotas finansavimas ir supaprastinti procesai.

Į rezultatus orientuotas požiūris didina veiksmingumą, tačiau reikalauja geresnio įgyvendinimo ir priežiūros. Konkurencingumo ir socialinių investicijų derinimas, techninės paramos stiprinimas ir skaidrumo užtikrinimas leis padidinti sanglaudos politikos poveikį, stiprinti ekonominį atsparumą ir mažinti skirtumus visoje Europoje. (tk)

Turizmas yra ES ekonomikos variklis ir gali padidinti Europos konkurencingumą. Atėjo laikas permąstyti, kaip turizmas veikia, ir siekti ne tik tvaraus, bet ir atkuriamojo turizmo, kad mūsų lankomos vietovės ne vos išgyventų, o klestėtų.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina Europos Sąjungą skubiai pertvarkyti turizmo sektorių, akcentuojant tvarumą ir atkūrimą, kad būtų užtikrinta ilgalaikė ekonominė ir aplinkosauginė nauda.

Kadangi turizmas išlieka svarbiu ES ekonomikos ramsčiu, ypač regionuose, kurie yra labai priklausomi nuo šio sektoriaus, EESRK pasisako už spartesnį perėjimą prie tvaraus turizmo ir atkuriamojo turizmo strategijų įgyvendinimą, kaip nurodyta nuomonėje Turizmas ES. Tvarumas kaip ilgalaikio konkurencingumo varomoji jėga.

„Turime užtikrinti, kad turizmas atliktų tam tikrą vaidmenį atgaivinant Europos konkurencingumą. Tai labai svarbu atsižvelgiant į tai, kad šis sektorius sudaro itin reikšmingą daugelio valstybių narių ir regionų BVP, taip pat jų vertės grandinių dalį“, – sakė nuomonės pranešėja Isabel Yglesias.

I. Yglesias pažymėjo, kad nuomonė grindžiama Palmos deklaracija, priimta 2023 m. antrąjį pusmetį – Ispanijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Deklaracija atspindi pasiektą platų sutarimą, kaip užtikrinti, kad tvarumas sudarytų turizmo ateities pagrindą.

Šiuo tikslu Europos institucijos ir nacionalinės, regioninės bei vietos valdžios institucijos turi aktyviai remti šį pertvarką išgyvenantį sektorių, užtikrinti nuolatinį dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais ir stiprinti socialinį dialogą.

Nors turizmo sektoriuje įdėta labai daug pastangų stiprinti tvarumą, kelionių bumas po pandemijos sukėlė spaudimą daugeliui populiarių vietovių. Dėl tokio aktyvumo regionams vis sunkiau suderinti ekonomikos augimą ir tvarų vystymąsi, kartu spręsti darbuotojų trūkumo bei turimų darbo vietų ir darbuotojų įgūdžių neatitikimo problemas.

Todėl EESRK taip pat ragina pereiti prie atkuriamojo turizmo ir įtraukti jį į Europos tvaraus turizmo strategiją, kurią Europos Komisija pateiks artimiausiais mėnesiais.

Skirtingai nuo tradicinio darnaus turizmo, kurio pagrindinis tikslas – mažinti žalą aplinkai, atkuriamojo turizmo tikslas – atkurti ir padidinti gamtinį, socialinį ir ekonominį kapitalą. Šis pažangus požiūris apima žiedinės ekonomikos principus ir juo siekiama sukurti ilgalaikį teigiamą poveikį lankomoms vietovėms ir vietos bendruomenėms. (ll)

Europos ūkininkai susiduria su vis didėjančiomis krizėmis – nuo ekstremalių oro sąlygų iki rinkų nestabilumo ir nesąžiningos konkurencijos. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) įspėja, kad dabartine ES politika neužtikrinama ūkininkų apsauga, ir ragina skubiai imtis reformų, kad būtų apsaugotos jų pajamos, sustiprinta derybinė galia ir užtikrintas tvarus žemės ūkis.

ES pirmininkaujančios Lenkijos prašymu parengtoje nuomonėje EESRK paragino sukurti atsparesnę žemės ūkio sistemą, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama ūkininkams.

„Ūkininkavimas yra kilni profesija, kurios pagrindiniai tikslai yra du: gaminti aukščiausios kokybės ir saugų maistą žmonėms maitinti ir išsaugoti bei gerinti aplinką. Viskas, ko prašome mainais, tai teisingo užmokesčio už sąžiningai atliktą darbą, pagarbos ir teisingos kainos už tiekiamą maistą“, – nurodė vienas iš trijų nuomonės pranešėjų Joe Healy.

EESRK nuomone, bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) nėra tinkamai pritaikyta šiandienos iššūkiams atremti. Finansinės priemonės, kuriomis Komitetas rekomenduoja remti ūkininkus, apima valstybinį draudimą nuo stichinių nelaimių, anticiklinę pagalbą ir tiesiogines išmokas. Savitarpio pagalbos fondai, kurie kai kuriose ES valstybėse jau yra naudojami, galėtų būti papildoma apsaugos priemonė, kurią bendrai finansuotų ūkininkai, pramonės atstovai, regionų valdžios institucijos ir ES.

Kadangi po 2027 m. BŽŪP bus peržiūrima, EESRK pasisakė už tai, kad BŽŪP biudžetas vėl sudarytų bent 0,5 proc. ES BVP. Siekiant užtikrinti, kad importuojami produktai atitiktų ES aplinkosaugos ir darbo standartus, reikia griežtesnių prekybos taisyklių.

Kita opi problema – pardavimas už mažesnę kainą nei savikaina, nes ši praktika ūkininkams kelia didžiulį finansinį spaudimą. EESRK primygtinai ragina ES politikos formuotojus rimtai apsvarstyti galimybę uždrausti pirkimą už mažesnę kainą nei savikaina, kad stambūs mažmeninės prekybos tinklai negalėtų išstumti ūkininkų iš verslo, kaip pavyzdžiu remiantis Ispanijos maisto grandinės įstatymais.

Siekdamas padidinti skaidrumą ir ūkininkų galią rinkoje, EESRK pasiūlė įsteigti ES skaitmeninį centrą, kuris stebėtų kainas, sąnaudas ir pelną. Jis taip pat pasisakė už tai, kad būtų vedamos kolektyvinės derybos dėl kainų ir teikiama didesnė parama kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms. ES žemės ūkiui būtinas didesnis ekonominis savarankiškumas ir konkurencingumas.

Nors klimato kaitos tikslai yra itin svarbūs, ūkininkai negali vieni padengti susijusių išlaidų. Pereiti prie ekologiškesnės praktikos jiems galėtų padėti tvarumo fondas. Nuomonėje įspėjama apie anglies dioksido nutekėjimo pavojų, kai dėl griežtų ES taisyklių vietos ūkininkai atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su konkurentais iš ES nepriklausančių šalių.

EESRK pabrėžė investicijų į kaimo plėtrą, inovacijų ir paprastesnių BŽŪP taisyklių svarbą. Ūkininkams patiriant vis didesnį spaudimą, akivaizdu viena: ES vadovybė privalo veikti nedelsiant, kol veiklos nenutraukė dar daugiau ūkių. (ks)

ES atsidūrė kritinėje dirbtinio intelekto plėtros kryžkelėje. Nors generatyvinio DI (GDI) rinkoje dominuoja JAV įmonės, kurioms tenka 80 proc. pasaulinių privačių investicijų, Kinija sparčiai vejasi. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), bendradarbiaudamas su Europos politikos studijų centru (CEPS), paskelbė naują tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, kokių veiksmų imtis, kad Europa išliktų konkurencinga.

Tyrime, kurį parengė EESRK Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius (INT) ir kuris buvo reguliariai aptariamas EESRK Bendrosios skaitmeninės rinkos observatorijoje, nagrinėjamos pagrindinės galimybės, kylantys iššūkiai ir politikos priemonės, reikalingos Europos dirbtinio intelekto aplinkai išplėsti.

Pagrindinės rekomendacijos ES:

• didinti investicijas į DI ir kompiuterijos pajėgumus – Europa turi didinti investicijas į dirbtinio intelekto infrastruktūrą, kad skatintų inovacijas;
• sutelkti dėmesį į tris didelį potencialą turinčius sektorius – DI gali paskatinti automobilių pramonės, švarios energijos ir švietimo sektorių augimą;
• skatinti atvirojo kodo DI – remiant atviruosius DI modelius padidės prieinamumas ir konkurencija;
• geriau integruoti MTP veiklą visoje ES;

įgalėti pilietinę visuomenę DI valdymo srityje
. Tyrime pabrėžiama pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) svarba formuojant DI politiką ir valdymą. Siekiant didinti įtraukumą ir etišką DI diegimą, ataskaitoje rekomenduojama:

• rengti DI raštingumo programas, įgyvendinti mokymo ir socialinio dialogo iniciatyvas, kuriomis siekiama įgalėti darbuotojus ir visuomenę;
• taikyti socialinį požiūrį, užtikrinti, kad DI plėtra būtų orientuota į žmogų ir atitiktų visuomenės poreikius;
• didinti PVO finansavimą, remti ne pelno siekiančias organizacijas, kurios mažina atotrūkį tarp DI technologijų ir visuomenės supratimo;
• užtikrinti etišką DI diegimą, teikti pirmenybę patikimoms DI sistemoms, atitinkančioms Europos vertybes.

EESRK potencialo išnaudojimas DI politikoje
. EESRK turi visas galimybes sudaryti palankias sąlygas struktūriniam PVO dalyvavimui DI politikoje. Tyrime rekomenduojama propaguoti atvirojo kodo DI ir skatinti etiškas inovacijas pasitelkiant viešųjų pirkimų ir finansavimo schemas. EESRK turėtų būti pagrindinis bendradarbiavimo su PVO ir atvirojo kodo bendruomenėmis centras. Jis turi padėti didinti visuomenės informuotumą apie dirbtinio intelekto poveikį.

Tyrime taip pat pateikiamas bendras DI terminų žodynėlis, kuriuo siekiama sukurti vienodą terminiją ir užtikrinti veiksmingą politikos formuotojų, kūrėjų ir naudotojų bendravimą – tai labai svarbu siekiant atsakingai kurti, valdyti ir diegti DI visuose sektoriuose.

Šis tyrimas bus pateiktas pagrindinėms ES institucijoms ir, tikimasi, bus įtrauktas į būsimą DI politiką. Visą ataskaitą galima rasti čia. (vk)

Parengė EESRK Darbuotojų grupė

Gynybos ir socialinės išlaidos turėtų būti derinamos – negalima aukoti gerovės valstybės siekiant padidinti gynybos išlaidas. Stipri gerovės valstybė ir toliau yra pagrindinė priemonė siekiant sustabdyti kraštutinių dešiniųjų partijų siekius atkartoti Kremliaus stiliaus autokratiją ES.

Prasidėjus ketvirtiesiems karo Ukrainoje metams ir ypač po politinių pokyčių JAV, daug kas ragina didinti išlaidas gynybai, Europos šalių apsauga nebeatrodo užtikrinta. Šiuo požiūriu jau sulaužyta daug tabu ne tik diskutuojant kariniais klausimais ES lygmeniu, bet ir dėl didesnio įsiskolinimo.

Tačiau kai kurie jau yra pareiškę, kad JAV kariuomenės stiprumą lemia nulinis kompromisas gerovės valstybės atžvilgiu, tarsi JAV kariuomenės stiprumą lemtų tinkamos socialinės apsaugos trūkumas šalyje arba tarsi mūsų kariuomenė būtų susilpnėjusi dėl pensijų ir socialinės apsaugos.

Darbuotojų grupė nori atkreipti dėmesį į du klausimus:

• ES yra antra pagal karinių išlaidų dydį pasaulyje. Tam tikrais atvejais gali prireikti bendrų ar papildomų išlaidų, tačiau iš tiesų, siekiant užtikrinti strateginį savarankiškumą, būtinas koordinavimas ir bendri projektai. Turime gintis, o ne konkuruoti su JAV.
• Gerai veikianti gerovės valstybė ir pastangos mažinti skurdą ir nelygybę yra pagrindinė priemonė, padedanti užkirsti kelią kraštutinių dešiniųjų įsigalėjimui daugelyje valstybių narių. Šioms kraštutinėms dešiniosioms partijoms, kurių populiarumas vis auga, nelabai patinka demokratija, jos neslepia priešiškumo daugumai mūsų vertybių, siekia atkartoti Kremliaus autokratiją mūsų valstybėse narėse ir, jei jos bus valdžioje, užtikrins, kad nebūtų formuojama jokia koordinuota gynybos politika.

Todėl valstybės narės turi vertinti gynybą ir socialines investicijas kaip viena kitą stiprinančias priemones, užtikrinančias tiek vienos, tiek kitos įgyvendinimą.

Pateikė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė

EESRK nuo pat pradžių turi būti įtrauktas į Europos Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama aktyviau bendradarbiauti su pilietine visuomene. EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės nuomone, būsimas EESRK tyrimas „Pilietinio dialogo praktikos ES institucijose nustatymas“ gali vertingai prisidėti prie šios veiklos.

Prasidėjus naujam ES instituciniam ciklui ir Komisijos darbo programoje paskelbus 2025 m. trečiajam ketvirčiui skirtą „ES pilietinės visuomenės rėmimo, apsaugos ir įgalinimo strategiją“, Pilietinės visuomenės organizacijų grupė surengė konferenciją, kurioje pabrėžė pagrindinius veiksmus, kurių reikia imtis 2024–2029 m. laikotarpiu. Kovo 3 d. renginyje dalyvavo apie 100 nacionalinių ir Europos pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir piliečių atstovų.

Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland teigė, kad PVO tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad politikos formavimas būtų pagrįstas ir atitiktų žmonių poreikius. Jis dar kartą pakartojo savo atstovaujamos grupės ir Komiteto raginimą, kad EESRK dalyvautų Europos Komisijos planuojamoje pilietinės visuomenės platformoje.

„EESRK, atsižvelgiant į jo patirtį ir turimą platformą, nuo pat pradžių turi būti įtrauktas į Europos Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama aktyviau bendradarbiauti su pilietine visuomene. EESRK turi dalyvauti valdyme ir atlikti svarbų vaidmenį pilietinės visuomenės platformos kūrimo iniciatyvos srityje“, – pabrėžė Seamus Boland.

Jis teigė, kad struktūruotas, reguliarus, skaidrus ir įtraukus pilietinis dialogas turėtų remtis esamomis struktūromis ir suburti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus. Todėl Europos institucijos turėtų sukurti darbo grupę dėl pilietinio dialogo, prie kurios prisidėtų EESRK.

„Darbo grupė dėl pilietinio dialogo galėtų parengti planą, kaip sudaryti palankesnę aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti politikos formavimo procese“, – teigė Seamus Boland.  Tai galėtų būti pirmas žingsnis kuriant labiau struktūruotą pilietinį dialogą ir padėtų atsakyti į šiuos klausimus: su kuo konsultuojamasi, kokiomis temomis, laikantis kokių terminų, kokių rezultatų pasiekta?

Be to, siūloma darbo grupė galėtų remtis EESRK būsimu esamos dialogo praktikos tyrimu „Pilietinio dialogo praktikos ES institucijose nustatymas“.

Tyrimą užsakė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė. Tikimasi, kad jo rezultatai bus paskelbti 2025 m. liepos mėn. Tyrime išsamiai nagrinėjama pilietinio dialogo praktika ES institucijose: kokie PVO įtraukimo procesai šiuo metu organizuojami ir kokia metodika taikoma? Žinios apie esamą praktiką turėtų pagrįsti ir remti labiau struktūruotą pilietinį dialogą per naująjį teisėkūros ciklą. Preliminarias tyrimo išvadas konferencijoje jau pristatė Europos politikos studijų centro (CEPS) atstovė Berta Mizsei.

Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad PVO finansinis patikimumas yra būtina sąlyga dialogui ir politikos formuotojų informavimui apie žmonių poreikius. Būtina užtikrinti jų finansinį stabilumą ir nepriklausomumą.

Konferencijos išvados ir rekomendacijos pateikiamos EESRK interneto svetainėje.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė aukšto lygio forumą dėl moterų teisių, kuriame susirinkę aktyvistai aptarė aktualius moterų teisių klausimus ir nustatė pagrindinius prioritetus prieš artėjančią JT Moterų padėties komisijos sesiją.

EESRK aukšto lygio forumo dėl moterų teisių žinia buvo aiški – pažanga yra, tačiau jos nepakanka. Nors ES ėmėsi priemonių, kad apsaugotų moteris ir mergaites, struktūrinės nelygybės formos, lyčių stereotipai ir išpuoliai prieš moterų teises tebekelia grėsmę sunkiai pasiektiems laimėjimams Europoje. Kol nebus pašalintos struktūrinės kliūtys, moterų visavertis dalyvavimas visuomenės gyvenime bus ribotas.

Vasario 26 d. EESRK plenarinėje sesijoje surengtame aukšto lygio forume dalyvavo EESRK ad hoc grupės dėl lygybės pirmininkė Sif Holst, EESRK pirmininkas Oliver Röpke, už lygybę, pasirengimą krizėms ir jų valdymą atsakinga Komisijos narė Hadja Lahbib, Europos lyčių lygybės instituto direktorė Carlien Scheele, JT moterų biuro Briuselyje direktorė Florence Raes, ES atstovė Turkijos moterų verslininkių organizacijoje KAGIDER Ayşe Yürekli, Europos moterų lobistinės organizacijos generalinė sekretorė Mary Collins ir asociacijos „ILGA Europe“ vyresnysis politikos pareigūnas Cianán Russell.

Forumo metu surengtos dvi dinamiškos diskusijos, kuriose aptarti aktualūs lyčių lygybės klausimai, susiję su pagrindinėmis sesijos metu priimtomis EESRK nuomonėmis. Ekspertai, moterų teisių gynėjai ir politikos formuotojai susirinko pasidalyti įžvalgomis, pasiūlyti sprendimų ir sustiprinti įsipareigojimus dėl moterų teisių gerinimo Europoje ir už jos ribų.

Pirmojoje diskusijoje daugiausia dėmesio skirta artėjančiai 69-ajai JT Moterų padėties komisijos sesijai (UNCSW69), o antrojoje – smurtui prieš moteris ir mergaites kaip žmogaus teisių problemai. Po forumo plenariniame posėdyje taip pat buvo priimtos dvi susijusios nuomonės: EESRK indėlis į ES prioritetus Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijoje (UNCSW69) ir Smurtas prieš moteris kaip žmogaus teisių problema. (lm)

Žymiausias EESRK Pilietinės visuomenės apdovanojimas teikiamas už išskirtinį pilietinės visuomenės indėlį į Europos tapatybės ir pilietiškumo išsaugojimą ir stiprinimą. Kiekvienais metais konkursas rengiamas vis kita visuomenei aktualia, su EESRK veikla susijusia tema.

Kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) apdovanojo tris pilietinės visuomenės organizacijas iš Slovakijos, Belgijos ir Prancūzijos už jų novatoriškus projektus, kuriais kovojama su visoje Europos Sąjungoje didėjančia žalinga poliarizacija.

32 000 EUR prizinį fondą pasidalijo trys nugalėtojai.

Didžiausią premiją –14 000 EUR – EESRK skyrė Slovakijos debatų asociacijai už novatorišką iniciatyvą Kritinio mąstymo olimpiada, kuria siekiama didinti Slovakijos jaunimo atsparumą dezinformacijai. Įgyvendinant šį projektą organizuojamas trijų amžiaus grupių moksleivių konkursas, kurio metu mokiniai sprendžia tikro žiniasklaidos pasaulio užduotis ir vertina turinio patikimumą.

Dar dvi asociacijos gavo po 9 000 EUR.

Reporters d'Espoirs iš Prancūzijos užėmė antrą vietą už Prix Européen Jeunes Reporters d’Espoirs – mokymo programą prancūzų kalba žurnalistikos sprendimų srityje.

Trečioji premija atiteko Belgijos įmonei FEC Diversité asbl už projektą "ESCAPE GAME EXTREME DROITE pour se désintoxiquer" – įtraukiantį žaidimą, kuriuo kovojama su kraštutinių dešiniųjų ideologijomis.

Apie 15-ąjį EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimą

15-asis EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimas skirtas ne pelno projektams, kuriuos įgyvendino pavieniai asmenys, privačios įmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos ir kurie padėjo kovoti su žalinga poliarizacija visoje Europos Sąjungoje.

Pastaraisiais metais Europą ištiko daugybė krizių: Rusijos agresijos karas Ukrainoje, kylančios energijos kainos ir didėjančios pragyvenimo išlaidos, tebesitęsiantys ekonominiai ir socialiniai pandemijos COVID-19 padariniai. Tokios krizės gali pakirsti pasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir sukelti žalingą visuomenės poliarizaciją.

Nors poliarizacija gali būti atviros ir pliuralistinės visuomenės elementas, stiprėjantis populizmas ir neigiama poliarizacija yra didelis iššūkis Europos šalių demokratijai. Europa taip pat susiduria su nuolatiniu tradicinės žiniasklaidos susiskaldymu, didėjančia klaidinga informacija ir išpuoliais prieš žiniasklaidos laisvę – visa tai kelia dar didesnę grėsmę demokratinėms vertybėms.

Šių metų nugalėtojai buvo atrinkti iš daugiau kaip 50 paraiškas pateikusių kandidatų iš 15 valstybių narių. Laimėję projektai buvo atrinkti už ypatingą kūrybiškumą, entuziazmą ir atsidavimą kovojant su žalinga Europos visuomenės poliarizacija.

„Organizuota pilietinė visuomenė atlieka esminį vaidmenį užtikrinant Europos demokratiją, kaip dar kartą parodė šių metų puikūs ir plataus masto projektai“, – pasakė už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Aurel Laurenιiu Plosceanu.

Kovo 6 d., likus kelioms dienoms iki kovo 12 d. Taryboje vyksiančių diskusijų, EESRK aptarė Europos Komisijos parengtą švarios pramonės kursą. Politikos formuotojai, pramonės lyderiai ir pilietinės visuomenės atstovai nagrinėjo, ar šis planas iš tiesų gali padėti Europos švariųjų technologijų sektoriui, energijai imlioms pramonės šakoms ir strateginiam savarankiškumui.

Dėl geopolitinio nestabilumo ir kintančių transatlantinių santykių Europai kaip niekada reikalingas strateginis savarankiškumas. Švarios pramonės kursu siekiama paspartinti dekarbonizaciją ir žiediškumą ir didinti pramonės konkurencingumą, pradedant nuo energijos kainų mažinimo. Jo įgyvendinamumas ir finansavimas vis dar kelia abejonių.

„Tai nėra pasirinkimo tarp strateginio savarankiškumo, konkurencingumo ar dvejopos pertvarkos klausimas. Tai taikytina visiems pramonės sektoriams ir jie turi prisitaikyti. Jie gali to siekti savo tempu, tačiau prisiimdami aiškius įsipareigojimus“, – teigė EESRK Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) pirmininkas Pietro de Lotto, įvardydamas šį iššūkį kaip pusiausvyros paieškas.

Komisija pabrėžė geopolitinę būtinybę tapti nepriklausoma nuo Rusijos energetikos srityje, tačiau vis didesnį susirūpinimą kelia Europos pramonės nuosmukis. Per pastaruosius dvejus metus itin sumažėjo ir pramonės produkcija, ir tiesioginių užsienio investicijų srautai.

Finansavimas bus didelis iššūkis. Norint pasiekti plano tikslus, reikalingas ES institucijų, valstybių narių ir pramonės bendradarbiavimas. Nors Europos investicijų bankas pažadėjo suteikti 500 mln. EUR priešpriešinių garantijų ir 1,5 mlrd. EUR energijos tinklams gerinti, nacionalinės vyriausybės turi sutelkti papildomų išteklių.

Dar vienas svarbus klausimas – socialinis pertvarkos poveikis, ypač energijai imliose pramonės šakose, kuriose prarasta daug darbo vietų. Pilietinės visuomenės atstovai suabejojo, ar sumažinus energijos mokesčius (tai svarbus kurso pasiūlymas) nebus sumažintas švietimo ir sveikatos priežiūros finansavimas.

Nepaisant optimizmo dėl ilgalaikių švarios pramonės kurso tikslų, ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl jo gebėjimo spręsti trumpalaikius uždavinius. Sparta ir supaprastinimas yra labai svarbūs, nes didelės energijos sąnaudos ir reguliavimo kliūtys gali sulėtinti pažangą. Dar neišspręsta susiskaidžiusios nacionalinės politikos problema, o švarios pramonės kursas kelia pavojų, kad bus praleista itin svarbi proga suderinti pramonės politiką visoje Europoje.

Susirūpinimą kelia ir technologinis neutralumas, nes diskutuojama dėl tinkamo atsinaujinančiųjų energijos išteklių, vandenilio ir biodegalų derinio. Nors dėmesys atsinaujinantiesiems energijos ištekliams yra sveikintinas, reikalingi tvirti įsipareigojimai didinti energijos vartojimo efektyvumą. Atsinaujinantieji energijos ištekliai 2021–2023 m. Europos vartotojams jau sutaupė 100 mlrd. EUR. ES turėtų pasinaudoti šia sėkme. (jh)

„Minėdami jau trečiąsias žiaurios ir neišprovokuotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą metines – šis išpuolis nukreiptas ne tik prieš suverenią valstybę, bet ir prieš pagrindines demokratijos vertybes, žmogaus orumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką – išreiškiame savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis“, – teigė EESRK pirmininkas Oliveris Röpke vasario mėn. plenarinės sesijos metu paskelbtame pareiškime.

Nuo pat pirmos šios invazijos dienos palaikome Ukrainą – ne tik simboliškai, bet ir konkrečiais veiksmais. Šiandien dar kartą patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainos suverenitetą, demokratiją ir europinę ateitį. Raginame ES tęsti ir stiprinti politinę, ekonominę, humanitarinę ir karinę paramą.

Ukrainos žmonės pademonstravo nepaprastą drąsą ir ištvermę gindami savo šalį ir mus, visus europiečius, vienijančius principus. Nuo pat pirmos šio karo dienos EESRK, jo nariai ir Europos pilietinė visuomenė, kuriai Komitetas atstovauja, ne tik simboliškai, bet ir konkrečiais veiksmais palaiko Ukrainą.

Didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui, didelį nerimą kelia naujausi JAV atstovų pareiškimai, kuriuose abejojama NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimais. Europa negali sau leisti likti pasyvi.

Ukraina kovoja ne tik dėl savo išlikimo, bet ir dėl viso Europos žemyno saugumo.

EESRK primygtinai ragina ES vadovus pasinaudoti šiuo istoriniu momentu ir sustiprinti Europos saugumo ir gynybos pajėgumus, iš naujo apibrėžti strateginį savarankiškumą, ginti daugiašališkumą ir stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis, kartu kuriant tvirtesnes pasaulines partnerystes su demokratiniais sąjungininkais už Europos ribų.

Europa turi veikti dabar.

Neapsisprendimas – ne išeitis. Autokratai ir agresoriai tik ir laukia, kol susvyruosime.

Demokratinės šalys turi būti vieningos ir tvirtos.

EESRK ragina ES stiprinti savo strateginį savarankiškumą, ginti demokratiją ir pagrindines teises bei ryžtingai palaikyti Ukrainą. ES turi nedelsdama imtis strateginių geopolitinių veiksmų.

Visas pranešimo tekstas pateikiamas čia. (at)