Septyniolikmetis moksleivis Adamas Mokhtari buvo vienas iš Airijos atstovų renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ Kovo mėn. Briuselyje vykusio renginio tema – „Suteikti jaunimui balsą“. „Tavo Europa, tavo balsas!“ rekomendacijas Adamas pristatė vėliau vykusioje EESRK Pilietinės visuomenės savaitėje, kalbėdamas sesijoje Europos krypties nustatymas. Poliarizuotos visuomenės sujungimas bendruomeninio mokymosi ir pilietinio ugdymo priemonėmis. Adamas pasakoja, kuo jam patiko „Tavo Europa, tavo balsas!“, ir dalijasi savo asmenine istorija, kodėl norėtų, kad Europoje visi jaustųsi jos dalimi.
Septyniolikmetis moksleivis Adamas Mokhtari buvo vienas iš Airijos atstovų renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ Kovo mėn. Briuselyje vykusio renginio tema – „Suteikti jaunimui balsą“.„Tavo Europa, tavo balsas!“ rekomendacijas Adamas pristatė vėliau vykusioje EESRK Pilietinės visuomenės savaitėje, kalbėdamas sesijoje Europos krypties nustatymas. Poliarizuotos visuomenės sujungimas bendruomeninio mokymosi ir pilietinio ugdymo priemonėmis. Adamas pasakoja, kuo jam patiko „Tavo Europa, tavo balsas!“, ir dalijasi savo asmenine istorija, kodėl norėtų, kad Europoje visi jaustųsi jos dalimi.
Adamas Mokhtari
Sveiki, aš Adamas Mokhtari, ir man teko nuostabi patirtis atstovauti Airijai 2025 m. renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“. Apie 90 jaunuolių iš visos Europos susirinko Briuselyje pasidalinti idėjomis, kaip kurti Europos ateitį.
Vienas man labiausiai patikusių užsiėmimų buvo darbas grupėse svarstant svarbius klausimus ir priimant sprendimus. Man taip pat labai patiko veikla, kurios metu paeiliui buvome klausytojai, kalbėtojai ir stebėtojai, diskutavome apie tai, ką Europa reiškia kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Kiekvienam dalyviui buvo skirtos septynios minutės pasisakyti – taip buvo užtikrinta, kad kiekvieno balsas bus išgirstas.
Galiausiai sutarėme dėl penkių pagrindinių rekomendacijų: siekti didesnio valdžios institucijų skaidrumo ir įtraukti jaunimą, mokyklose ugdyti aktyvų pilietiškumą, užtikrinti visų lygybę, suteikti jaunimui realią galimybę pasisakyti politikos klausimais ir parengti tvirtą klimato kaitos veiksmų planą.
Man teko garbė atstovauti visiems „Tavo Europa, tavo balsas!“ dalyviams EESRK pilietinės visuomenės savaitėje ir pasidalyti mūsų rekomendacijomis su politikos formuotojais. Tada pamačiau, kad jaunimo balsas yra svarbus!
Švietimo galia
Švietimas atlieka didžiulį vaidmenį padedant jaunimui įsitraukti į demokratinį gyvenimą. Mus moko kritiškai mąstyti, atpažinti melagingas naujienas ir veikti. Be mokyklos paramos nebūčiau turėjęs galimybės atvykti į šį renginį. Dabar noriu paskatinti ir kitus būti aktyvesniais.
Renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ EESRK pirmininkas Oliver Röpke ir ES jaunimo koordinatorė Biliana Sirakova išklausė mūsų idėjas ir padrąsino mus toliau siekti pokyčių.
Mano istorija ir kodėl svarbi įtrauktis
Gimiau Airijoje, bet mano tėvai į šią šalį atvyko dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Čia jie jautė airių nuoširdumą ir pagarbą. Mama ir tėtis pasakojo, kad tada Airijoje buvo labai mažai įvairovės. Tačiau dešimtajame dešimtmetyje tai nebuvo kliūtis mano tėvams tapti Airijos visuomenės dalimi.
Aš esu airis ir europietis. Turiu alžyrietiškų šaknų. Kartais jaučiuosi kitoks nei kiti, bet dažniausiai jaučiuosi kaip visi. Daug ko išmokau iš skirtingų kultūrų, ir manau, kad dėl to gyvenimas yra tik gražesnis. Jei visi būtume vienodi, būtų nuobodu. Svarbiausia priimti skirtumus ir suprasti kitus.
Deja, šiandien kai kurie migrantai ir jaunuoliai patiria diskriminaciją, neapykantą, su jais elgiamasi nesąžiningai, o dalis kaltės dėl tokios padėties tenka socialinei žiniasklaidai. Tai reikia keisti. Man negera tai matyti. Kai kuriems imigrantams Airijoje dabar blogai, jie gyvena gatvėse ir yra laikomi problema. Dėl to sunku ir labai liūdna.
Man pasisekė, kad galiu lankyti mokyklas, kuriose nėra atskirties, tačiau ne visi jaunuoliai turi tokią patirtį. Turime užtikrinti, kad jaunimas jaustųsi priimtas į visuomenę ir jos dalimi, o ne nuo jos atskirtas ar atstumtas.
Geresnės ateities kūrimas
Tam, kad Airija ir Europos Sąjunga taptų labiau įtraukios, reikia geriau informuoti apie skirtingas kultūras ir apie tai, ką ES daro mūsų labui. Tai padės geriau suprasti ir pagerinti įtrauktį.
Mums reikia bendruomenės renginių, kad žmonės susiburtų ir pozityviai bendrautų. Daugiau jaunų žmonių turi dalyvauti priimant sprendimus vietoje, pavyzdžiui, jaunimo organizacijose, sporto klubuose, mokyklose ar veiksmuose ES lygmeniu. Dalyvavimas svarstymuose apie jaunimui svarbius dalykus padės jiems jaustis reikalingais. Parodykite jauniems žmonėms, kaip jie galėtų dalyvauti.
Mums reikia ES paramos, kad įtrauktis taptų prioritetu. Buvo nuostabu girdėti, kad įtrauktis yra EESRK prioritetas.
Ko linkiu Europai
Daugelis jaunų žmonių mažai žino, ką ES daro jų labui. ES turėtų labiau padėti mums dalyvauti politikoje ir rinkimuose.
Noriu vieningos, teisingos ir svetingos Europos, kurioje kiekvienas jaustųsi reikalingas, nesvarbu, kokios kilmės būtų.
„Tavo Europa, tavo balsas!“ man parodė, kad jaunimas gali daug ką pakeisti. Net jei ne visos mūsų idėjos priimamos iš karto, jos bent jau yra išklausomos. Kaip jaunas alžyriečių kilmės Airijos gyventojas jaučiu, kad mano balsas yra svarbus, ir noriu, kad ir kiti turėtų tokią pačią galimybę būti išgirsti.
Švietimas gali padėti suartinti žmones, kovoti su diskriminacija ir suteikti balsą jauniems žmonėms. Šią patirtį parsivešiu namo ir skatinsiu kitus dalyvauti. Ateitis mūsų rankose! Tai mūsų Europa ir mes turime teisę pareikšti savo nuomonę!
Adamas Mokhtari yra septyniolikmetis moksleivis iš Airijos. Jis mokosi netoli Dublino esančio Balbrigano miesto „Bremore Educate Together“ vidurinėje mokykloje. Aistringai besidomintis ES ir siekiantis, kad visuomenė taptų įtraukesnė ir sėkmingesnė, Adamas dalyvavo 2025 m. renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ ir atstovavo jo dalyviams šių metų Pilietinės visuomenės savaitėje.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, reaguodamas į Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą dėl Europos vandenynų pakto, pateikė svarbių rekomendacijų, kaip skatinti visapusišką ir subalansuotą požiūrį į vandenynų valdymą. Komiteto vizijoje akcentuojamas geros vandenynų būklės ir jų produktyvumo užtikrinimas, ES mėlynosios ekonomikos skatinimas, jūrų mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimas ir jūrų ekosistemų išsaugojimas ateities kartoms.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, reaguodamas į Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą dėl Europos vandenynų pakto, pateikė svarbių rekomendacijų, kaip skatinti visapusišką ir subalansuotą požiūrį į vandenynų valdymą. Komiteto vizijoje akcentuojamas geros vandenynų būklės ir jų produktyvumo užtikrinimas, ES mėlynosios ekonomikos skatinimas, jūrų mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimas ir jūrų ekosistemų išsaugojimas ateities kartoms.
Mėlynosios ekonomikos potencialo atskleidimas
EESRK pabrėžia tvirtos ir konkurencingos mėlynosios ekonomikos plėtojimo svarbą. Tai apima reguliavimo sistemų supaprastinimą, strateginio savarankiškumo užtikrinimą, inovacijų skatinimą ir pažangą dekarbonizacijos srityje.
Siekdami užtikrinti klestinčią jūrų pramonės ateitį, raginame skubiai investuoti į e. degalus, jūrinius atsinaujinančiosios energijos išteklius ir inovatyvias jūrų technologijas. Be to, jeigu sukursime stiprų jūrų sektoriaus klasterį, turintį aiškius tvarumo tikslus, bus lengviau išlaikyti Europos lyderystę jūrų pramonės srityje. Todėl būtina įsteigti Mėlynosios ekonomikos vertės grandinių pramonės aljansą ir sustiprinti ES jūrų saugumo strategiją.
Taipogi rekomenduojame įvertinti jau įgyvendinamą įvairių sričių politiką, pavyzdžiui, bendrą žuvininkystės politiką. Tvarią žvejybą reikėtų nuolat remti, o priklausomybę apsirūpinant jūros gėrybėmis – mažinti. Importuojamiems produktams turėtų būti taikomi tokie patys socialiniai ir aplinkosaugos standartai. EESRK taip pat primygtinai ragina Komisiją iki 2026 m. parengti ES „mėlynojo maisto“ veiksmų planą.
Jūrų srities žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimas
EESRK ragina skirti daugiau lėšų jūrų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ir pabrėžia, kad jūrų sektoriuje būtinas pasaulinis mokslinis komandinis darbas ir geresnės technologijos. Kad tai pavyktų, siūlome steigti mėlynosios ekonomikos centrus ir ES vandenynų observatoriją.
Didesnės investicijos į vandenynų tvarumą ir jo finansavimas
Pabrėžiame, kad reikia sutelkti didelį viešąjį ir privatųjį finansavimą 14-ajam DVT (Gyvybė po vandeniu) paremti. Šiuo tikslu pagal ES finansavimo programas, pavyzdžiui, programą „Europos horizontas“, turėtų būti sukurtos specialios biudžeto eilutės, skirtos su vandenynais susijusiems projektams. Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas (EJRŽAF) taip pat turėtų gauti didesnę finansinę paramą konkurencingiems ir dekarbonizuotiems sektoriams remti.
Socialiai įtrauki ir teisinga pertvarka
Atspari vandenynų ekonomika turi užtikrinti sąžiningas sąlygas jūrų sektoriaus darbuotojams. EESRK rekomenduoja imtis priemonių, kurios padėtų spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, skatintų kartų kaitą ir suteiktų profesinio perkvalifikavimo galimybių. Siekiant apsaugoti darbuotojus, ypač tuos, kurie dėl technologinių pokyčių negali imtis naujų vaidmenų, turėtų būti įdiegtos visapusiškos socialinės paramos sistemos.
Užtikrinimas, kad vandenynai būtų sveiki ir atsparūs
Mūsų vandenynams kyla daug grėsmių dėl klimato kaitos, taršos, plastiko ir žmonių veiklos. Todėl raginame dėti daugiau pastangų jūrų aplinkos atkūrimui ir apsaugai bei tvariam išsaugojimui, suderintam su pasauliniais biologinės įvairovės įsipareigojimais. Geros aplinkos būklės pasiekimas taip pat turi lemiamos reikšmės ekonominiam stabilumui ir atsparumui klimato kaitai. Be to, turėtume skubiai investuoti į žaliąją infrastruktūrą, taršos mažinimą ir Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą, kartu stiprinti ES lyderystę pasaulinio jūrų valdymo srityje.
Visapusiškos vandenynų valdymo sistemos užtikrinimas
Siekiant didinti ekonomikos klestėjimą, nepažeidžiant mūsų planetos ribų, EESRK ragina vykdyti regioninį bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis, kad politika išliktų darni. Jis taip pat ragina sudaryti geresnius tarptautinius susitarimus, stiprinti ES vandenynų diplomatiją ir ES institucijose įsteigti specialias darbo grupes, kurios rūpintųsi jūrų klausimais.
Galiausiai EESRK rekomenduoja tobulinti jūrų erdvės planavimą, kad būtų galima suderinti skirtingus interesus, pavyzdžiui, energetikos plėtrą jūroje su žuvininkyste ir akvakultūra. Tikslas – skatinti sambūvį ir tvarumą, kartu užtikrinant, kad tradicinės žvejų bendruomenės ne tik išliktų, bet ir dalyvautų priimant sprendimus.
Nesutarimų mažinimas. Kaip pilietinė visuomenė gali kovoti su žalinga poliarizacija?
Šiuo metu, kai visuomenė vis labiau poliarizuojasi, o pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis mažėja, pilietinė visuomenė turi priimti iššūkį. Poliarizacija savaime ne visada yra neigiamas reiškinys; demokratinės diskusijos yra grindžiamos būtent skirtingomis pažiūromis. Tačiau kai poliarizacija kursto priešiškumą, skleidžia dezinformaciją ir skatina susiskaldymą, kyla grėsmė patiems mūsų demokratijos pamatams.
Nesutarimų mažinimas. Kaip pilietinė visuomenė gali kovoti su žalinga poliarizacija?
Šiuo metu, kai visuomenė vis labiau poliarizuojasi, o pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis mažėja, pilietinė visuomenė turi priimti iššūkį. Poliarizacija savaime ne visada yra neigiamas reiškinys; demokratinės diskusijos yra grindžiamos būtent skirtingomis pažiūromis. Tačiau kai poliarizacija kursto priešiškumą, skleidžia dezinformaciją ir skatina susiskaldymą, kyla grėsmė patiems mūsų demokratijos pamatams.
Šių metų Pilietinės visuomenės savaitės metu matėme puikių pavyzdžių, kaip pilietinės visuomenės iniciatyvomis kovojama su žalinga poliarizacija. EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimu buvo pagerbtos organizacijos, dirbančios žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kovos su dezinformacija ir kartų dialogo skatinimo srityse. Būtent tokius projektus reikia remti, jei norime kurti atsparią ir darnią visuomenę.
Visoje Europoje stebime didėjantį visuomenės susiskaidymą. Iššūkių yra daug: ekonominė nelygybė, socialinė atskirtis, klaidinga informacija skaitmeninėje erdvėje ir politinis ekstremizmas. Pastaruoju metu Europoje stiprėjantys populistiniai judėjimai, mažėjantis žiniasklaidos pliuralizmas ir menkstantis pasitikėjimas institucijomis rodo, kaip poliarizacija kursto nepasitenkinimą. Šios tendencijos silpnina demokratines struktūras ir mažina socialinę sanglaudą. Tokiais laikais pilietinė visuomenė yra ne tik demokratinio proceso dalyvė, bet ir jo atsparumo sergėtoja.
Pilietinės visuomenės organizacijos jau seniai yra pirmosiose gretose ginant demokratines vertybes. Jos veikia kaip tarpininkės, išsakydamos įvairius požiūrius, kovodamos su dezinformacija ir skatindamos viešas diskusijas. Jos suteikia platformą tiems, kurie jaučiasi neišklausyti, ir pasisako už įtraukią politiką, kuri mažina atskirtį, o ne ją gilina. Pilietinė visuomenė aktyviai kovoja su skaldančiomis jėgomis pilietiniu dalyvavimu, faktais pagrįstomis diskusijomis ir toleranciją skatinančiomis iniciatyvomis.
EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad vienintelis kelias į priekį yra dalyvavimo ir dialogo stiprinimas. Tai matome kiekvieną dieną – mūsų nariai, atstovaujantys darbdaviams, profesinėms sąjungoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, dalyvauja aktyviose diskusijose ir visada siekia rasti bendrą kalbą. Mūsų stiprybė – kompromisas, ir tai yra modelis, kuris turi būti taikomas visoje Europoje.
Pilietinei visuomenei turi būti suteikta teisė atlikti visapusišką vaidmenį sprendžiant poliarizacijos problemą. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti galimybes gauti finansavimą, apsaugoti jų laisvę veikti ir kurti aplinką, kurioje jų indėlis į demokratinį gyvenimą būtų pripažįstamas ir vertinamas. Siekiant užtikrinti, kad žmonės jaustųsi įtraukti į sprendimų priėmimą, būtina stiprinti dalyvavimo mechanizmus, nesvarbu, ar tai būtų konsultacijos su piliečiais, visuomeninės iniciatyvos, ar svarstomosios demokratijos priemonės.
Europos ateitis priklauso nuo to, ar jos piliečiai jaučiasi atstovaujami, dalyvaujantys ir išgirsti. Pilietinė visuomenė nėra demokratijos priedas – ji yra jos pagrindas. Kai gyvename susiskaldymo eroje, privalome pilietinei visuomenei užtikrinti priemones, pripažinimą ir erdvę, kad ji galėtų toliau ginti mūsų demokratines vertybes. Skatindama dialogą, socialinę įtrauktį ir kovodama su ekstremizmu, pilietinė visuomenė gali būti ta jėga, kuri poliarizaciją iš konflikto paverčia konstruktyvių diskusijų ir socialinės pažangos varomąja jėga.
Dirbkime kartu, kad susiskaldymas nenulemtų mūsų ateities. Kurkime Europą, kurioje nuomonių įvairovė stiprina mūsų vienybę, dalyvavimas didina pasitikėjimą, o pilietinė visuomenė padeda mažinti nesutarimus.
Dar niekada anksčiau neturėjome tokios išsilavinusios ir tokį potencialą turinčios kartos, kuri taip pat patiria didžiulį spaudimą ir turi daugybę abejonių dėl ateities, – sako jaunimo reikalų ekspertas ir pagrindinis 2025 m. „Tavo Europa, tavo balsas“ pranešėjas Bruno António. Su „EESRK info“ jis kalbėjo apie tai, kaip sustiprinti jaunimo balsą ir kodėl šiuo metu, kai Europoje didėja diskriminacija ir ksenofobija, labai svarbu, kad būsimose ES jaunimo programose jaunimui ir toliau būtų aiškinama demokratijos svarba.
Dar niekada anksčiau neturėjome tokios išsilavinusios ir tokį potencialą turinčios kartos, kuri taip pat patiria didžiulį spaudimą ir turi daugybę abejonių dėl ateities, – sako jaunimo reikalų ekspertas ir pagrindinis 2025 m. „Tavo Europa, tavo balsas“ pranešėjas Bruno António. Su „EESRK info“ jis kalbėjo apie tai, kaip sustiprinti jaunimo balsą ir kodėl šiuo metu, kai Europoje didėja diskriminacija ir ksenofobija, labai svarbu, kad būsimose ES jaunimo programose jaunimui ir toliau būtų aiškinama demokratijos svarba.
1. Koks yra šiuolaikinis jaunimas, pasyvus ar aktyvus politiniame ir bendruomenės gyvenime? Kokiais būdais jaunimas galėtų aktyviau dalyvauti formuojant politiką?
Įvairūs tyrimai rodo, kad jaunimui rūpi politika ir jis aktyviai joje dalyvauja. Jei politinį angažavimąsi apibūdinsime kaip svarbiausių visuomenės problemų suvokimą, akivaizdu, kad jaunimas imasi veiksmų pokyčiams skatinti. Ypač įdomu yra tai, kaip jie renkasi dalyvauti politikoje. Tradiciniai dalyvavimo būdai yra balsavimas, savanoriška veikla NVO arba dalyvavimas politinių partijų jaunimo skyrių veikloje. Regis, šiandien tai ne taip populiaru tarp jaunų žmonių, kurie mieliau renkasi daryti įtaką viešosios politikos formavimui pasirašydami peticijas, dalyvaudami protestuose ir kitais naujoviškais būdais. DYPALL tinkle nagrinėjame šias dalyvavimo priemones, kurios, be kita ko, apima konsultacijas, dalyvavimą vietos jaunimo tarybų veikloje ir kitus jaunimo dialogo vietoje mechanizmus. Pastebime didelį jaunimo norą dalyvauti, tačiau dauguma pagrindinių mechanizmų vis dar nėra nei jaunimui parankūs, nei iš tiesų prasmingi.
2. Neseniai įvykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatai ir nacionalinės apklausos rodo, kad daug jaunų žmonių balsavo už dešiniąsias partijas. Kaip manote, kodėl taip yra ir ar tai nerimą kelianti tendencija, galinti kelti pavojų Europos vertybėms, pavyzdžiui, lygybei ir įtraukčiai?
Nerimą kelia tai, kad tarp jaunimo daugėja dešiniųjų rinkėjų. Manome, kad tai susiję su nepasitenkinimu pagrindine politika, dideliu nepasitikėjimu politinėmis institucijomis, stipraus nacionalinio identiteto troškimu ir baime dėl ekonominio bei socialinio saugumo. Turime gebėti suprasti pagrindines šių nerimą keliančių balsavimo tendencijų priežastis. Ši karta užaugo nuolatinių krizių ir netikrumo dėl ateities laikais. Dar niekada anksčiau neturėjome tokios išsilavinusios ir tokį potencialą turinčios kartos, kuri taip pat patiria didžiulį spaudimą ir turi daugybę abejonių dėl ateities. Socialinės žiniasklaidos algoritmai sustiprina poliarizuojantį turinį ir formuoja požiūrį.
Dėl to kyla netikrumas dėl ateities. Balsavimas už populistines partijas gali būti ir protesto, ir bendro nepasitenkinimo išraiška. Tačiau, kita vertus, jis gali atspindėti ir troškimą turėti tvirtą balsą valdžioje, kuris suteiktų saugumo jausmą. Vis dėlto istorija parodė, kad tokioms populistinėms dešiniosioms partijoms patekus į valdžią jaunimas dažnai nusivilia ir jaučiasi išduotas. Dažnai tai įvyksta per vėlai, kai jie supranta, kad teisės, laisvės ir kitos jiems svarbios vertybės yra atimamos arba kvestionuojamos.
Ši tendencija jau kelia pavojų mūsų Europos vertybėms, ir tai matome ne tik politiniame diskurse, bet ir kasdieniame žmonių gyvenime mūsų bendruomenėse, kuriose kitokių žmonių ksenofobija ar diskriminacija tampa normaliu reiškiniu. Todėl labai svarbu, kad būsimomis ES jaunimo programomis ir toliau būtų padedama jaunimui suprasti demokratijos svarbą, mokytis apie ją ir ją patirti, kartu padedant jiems ugdyti įgūdžius, reikalingus atsparumui antidemokratinių judėjimų keliamoms grėsmėms.
3. Kiek jaunieji europiečiai žino, ką ES daro jų labui? Kaip juos paskatinti labiau domėtis ES? Kaip vertinate ES komunikacijos pastangas?
Galime drąsiai teigti, kad jaunimo supratimas apie tai, ką dėl jų daro ES, yra neabejotinai didesnis nei vyresnių kartų atstovų. Jaunimo programos, tokios kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas ir „DiscoverEU“, padeda kurti šį priklausymo europinei tapatybei jausmą, todėl jos turėtų būti stiprinamos ir prieinamos visiems jaunuoliams Europoje.
Tačiau ar jie tikrai žino, ką Europa daro jų labui? Mūsų nuomone, ne. ES gebėjimas įrodyti savo poveikį visuomenei, ypač jaunimui, vis dar turi būti labiau matomas ir geriau suprantamas. ES institucijų priimami sprendimai turi didžiulę įtaką ir tai turėtų paskatinti jaunimą labiau domėtis ES reikalais. Kaip? Į galvą ateina dvi idėjos: ES institucijos turi siųsti akis atveriančią žinią, kad tai, kas sprendžiama ES lygmeniu, turi tiesioginės įtakos jų gyvenimui. Be to, jos turėtų plėsti programas, kuriomis jaunimui suteikiama daugiau galimybių sužinoti apie ES, patirti ir ją pažinti. Tai gali sustiprinti europiečių bendrystės, empatijos, ryšio ir draugystės jausmą.
Nepaisant įvairių ES institucijų dedamų didžiulių pastangų norint pasiekti piliečius ir gerokai patobulintų įvairių kampanijų bei priemonių, negalime teigti, kad jų pakanka. Praktikoje jos dažnai yra labai nutolusios nuo jaunų žmonių realybės.
Nors ES padarė pažangą dalyvaudama socialinėje žiniasklaidoje ir vykdydama į jaunimą orientuotas kampanijas, jos pranešimai yra suprantami ne visiems piliečiams, ypač įvairiam mūsų visuomenės jaunimui. ES komunikacijos pastangas reikia toliau plėtoti ir struktūruoti įtraukiant naujus informavimo metodus, pavyzdžiui, pakviečiant jaunimo NVO būti jaunimo nuomonės ambasadorėmis, kuriant decentralizuotas informavimo platformas ir rengiant pasakojimo kampanijas, kurios padėtų ES politiką susieti su kasdiene patirtimi. Todėl labai svarbu bandyti naujus komunikacijos metodus ir pakviesti jaunus žmones dalyvauti kuriant ir įgyvendinant įvairias kampanijas ir kitas komunikacijos priemones.
4. Kaip galime sustiprinti jaunų žmonių balsą?
Rimtai į juos žiūrėdami ir pripažindami vertingą jų indėlį. Institucijos gali ir geba daugiau dėmesio skirti jaunimui, tačiau kartais trūksta noro suteikti jam erdvę, paramą, galimybes ir priemones, kad jo dalyvavimas būtų prasmingas. Įtraukti jaunimą neturėtų būti vienas kontrolinio sąrašo punktų: kviesti jaunus žmones į viešus renginius, fotografuoti juos socialinei žiniasklaidai, bet ignoruoti jų indėlį. Jaunimo dalyvavimas turi būti paveikus, t. y. jaunimas turi matyti savo dalyvavimo rezultatus ir susijusius pokyčius.
Norint sustiprinti jaunimo balsą reikia institucinės paramos, pavyzdžiui, užtikrinti atstovavimą jaunimui sprendimus priimančiose institucijose. Taip pat reikia sukurti pasitikėjimą, o tam reikia laiko, kokybiškų erdvių ir bendro darbo procesų. Be to reikia skirti tinkamą finansavimą, o institucijoms suteikti gebėjimų geriau dirbti ir įtraukti jaunimą į sprendimų priėmimo procesą. Taigi, reikia investicijų, tikro įsipareigojimo ir laiko.
Bruno António yra DYPALL tinklo – Europos pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų ir mokslinių tyrimų institucijų platformos, skatinančios jaunimo dalyvavimą priimant sprendimus vietos lygmeniu, vykdantysis direktorius. Pastaruosius 12 metų B. António dirbo jaunimo reikalų ekspertu ir išorės konsultantu keliose institucijose, pavyzdžiui, Europos Komisijoje ir Europos Taryboje. Anksčiau jis dirbo organizacijos „Youth for Exchange and Understanding“ generaliniu sekretoriumi ir „Cooperativa de Educação, Cooperação e Desenvolvimento“ (ECOS) vykdančiuoju direktoriumi. B. António Algarvės universitete Faro mieste (Portugalija) yra baigęs socialinio ugdymo studijas.
EESRK nuomonės „Pilietinės visuomenės rekomendacijos dėl Europos vandenynų pakto“pranešėjo Javier Garat Pérez paklausėme apie svarbiausias EESRK rekomendacijas dėl Europos Komisijos iniciatyvos, kuria nustatoma išsami visų su vandenynais susijusių politikos sričių vizija. Kokių konkrečių veiksmų reikia imtis vandenynams apsaugoti nuo niokojimo ir taršos ir išsaugoti jų biologinę įvairovę? Kokios didžiausios grėsmės kyla vandenynų gerovei ir kokius sprendimus siūlo Komitetas?
EESRK nuomonės „Pilietinės visuomenės rekomendacijos dėl Europos vandenynų pakto“pranešėjo Javier Garat Pérez paklausėme apie svarbiausias EESRK rekomendacijas dėl Europos Komisijos iniciatyvos, kuria nustatoma išsami visų su vandenynais susijusių politikos sričių vizija. Kokių konkrečių veiksmų reikia imtis vandenynams apsaugoti nuo niokojimo ir taršos ir išsaugoti jų biologinę įvairovę? Kokios didžiausios grėsmės kyla vandenynų gerovei ir kokius sprendimus siūlo Komitetas?
Netikrumo kupiname pasaulyje, kuriame griūna nusistovėję įsitikinimai, o kadaise puoselėtos bendros vertybės nebe vienija, o skiria, jaunimui turi būti suteikta galimybių prasmingai veikti čia ir dabar, kad jie galėtų spręsti daugybę neatidėliotinų, tiesiog mūsų akyse daugėjančių problemų. Renginio „Tavo Europa, tavo balsas 2025“ metu vykusios diskusijos aiškiai parodė, kad nėra vienos temos, kurią būtų galima pavadinti jaunimo tema, ir kad jaunimui pagrįstai rūpi daugybė skirtingų problemų, tarp kurių kova su korupcija, lygybės skatinimas, kova su klimato kaita, rašo studentė iš Čekijos ir „Tavo Europa, tavo balsas“ dalyvė Kristýna Bulvasová.
Netikrumo kupiname pasaulyje, kuriame griūna nusistovėję įsitikinimai, o kadaise puoselėtos bendros vertybės nebe vienija, o skiria, jaunimui turi būti suteikta galimybių prasmingai veikti čia ir dabar, kad jie galėtų spręsti daugybę neatidėliotinų, tiesiog mūsų akyse daugėjančių problemų. Renginio „Tavo Europa, tavo balsas 2025“ metu vykusios diskusijos aiškiai parodė, kad nėra vienos temos, kurią būtų galima pavadinti jaunimo tema, ir kad jaunimui pagrįstai rūpi daugybė skirtingų problemų, tarp kurių kova su korupcija, lygybės skatinimas, kova su klimato kaita, rašo studentė iš Čekijos ir „Tavo Europa, tavo balsas“ dalyvė Kristýna Bulvasová.
Kiek kartų man, kaip jaunajai Z kartos atstovei, teko girdėti žodžius „jūsų karta susiduria su lig šiol nematytomis problemomis“ arba „jūsų vadovai turi padėti išspręsti dabartinius iššūkius“. Daug pastatyta ant kortos, tačiau iššūkiai, su kuriais susiduriame, taip pat yra didžiuliai: precedento neturintis demokratijos regresas, mūsų visuomenės poliarizacija dėl dalykų, kurie anksčiau buvo laikomi „bendromis vertybėmis“, nusistovėjusių įsitikinimų ir sistemų destabilizacija, taip pat didėjantis netikrumas.
Dideli lūkesčiai siejami ne tik su jaunimu, bet ir su nepakankamai finansuojamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir jų nepaprastai svarbiu vaidmeniu formuojant jaunimo vertybes, taip pat švietimo sistemomis. Formalusis švietimas turėtų būti pajėgus suteikti jauniems žmonėms įgūdžių ir priemonių, kurių jiems reikia, kad jie taptų šiandienos ir rytojaus problemų sprendėjais ir lyderiais. Baiminuosi dėl to, kad daugelis švietimo sistemų yra pernelyg nelanksčios, kad atlieptų XXI a. poreikius, o mokyklose nesuteikiama galimybė įgyti žinių apie klimato kaitą ar įvairiais sveikatos – tiek psichikos, tiek reprodukcinės – klausimais. Be to, jose trūksta naujausių technologijų, o pažeidžiamoms grupėms – tinkamų galimybių jomis naudotis.
Net klausimas, ką laikyti pažeidžiamu, tapo politizuotas arba, dar blogiau, paverstas ginklu, o tai dar labiau slegia tuos, kurie ir taip yra nepalankiausioje padėtyje ir neturėtų būti palikti nuošalyje.
Mūsų visuomenė nebesutaria, ką reiškia pažeidžiamumas ir kaip jį atpažinti, ir tai betarpiškai patyriau vesdama seminarą mokykloje netoli Čekijos ir Slovakijos sienos, kuriame kalbėjau apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir kitą su lytimi susijusią nelygybę. Mokiniai ir mokytojai reagavo su nuostaba – jie tiesiog atmetė teiginį, kad mūsų visuomenėje galėtų egzistuoti bet kokia nelygybė. Todėl manau, kad reikia rengti daugiau diskusijų apie esamą pažeidžiamumą ir nelygybę, nepriklausomai nuo amžiaus grupės, ir stiprinti atitinkamus gebėjimus.
Vienodos galimybės įgyti išsilavinimą ir galimybės jaunimui, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias moteris ir mergaites, neįgaliuosius, migrantų kilmės jaunimą, tebėra nepasiekiama svajonė. Jei mūsų bendras tikslas – suteikti jauniems žmonėms tvirtą pagrindą, kad jie galėtų realizuoti savo potencialą ir svajones, turime pradėti veikti. Pasiūlyti sprendimą nėra paprasta, tačiau ES valstybių narių ryšių su pilietine visuomene, ypač su neformaliojo švietimo organizacijomis, stiprinimas galėtų padėti užpildyti spragas, nustačius, kurios sritys yra pažeidžiamiausios. Paskesnis mokytojų ir visų su jaunimu dirbančių asmenų perkvalifikavimas, mokant juos bendruomenės puoselėjimo būdų, galėtų tapti kai kurių tikslinių ir sisteminių sprendimų pagrindu.
Pilietinė visuomenė ėmėsi aktyvų pilietinį dalyvavimą skatinančio vaidmens, tačiau jaunimas vis dar mažai dalyvauja priimant sprendimus ir užtikrinant demokratinį valdymą. Yra akivaizdus atotrūkis tarp jaunimo siekių ir galimybių bei erdvės jiems įgyvendinti. Vien tik rinkimai neduoda norimų rezultatų, nes kai kuriose šalyse vis dar sunku kovoti su politine kultūra ir dezinformacija. Tačiau tai, kad žmonės nebalsuoja, nereiškia, kad jie neturi nuomonės ar klausimų, kuriuos reikėtų spręsti. Norint paskatinti aktyvų pilietiškumą, jaunimui reikia ne tik teigiamos demokratinių veiksmų patirties, bet ir apčiuopiamų rezultatų – niekas nenori, kad būtų dangstomasi jaunimu, kad jaunuoliai dalyvautų tik dėl akių arba dalyvavimas būtų selektyvus. Vis dar viliuosi, kad ES valstybės narės sugebės sukurti tokias erdves ir galbūt pavyks peržengti ribą ir jaunimui nebereikės laukti galimybių prasmingai veikti ir kurti kartu. Tačiau to neturime laukti trejus, penkerius ar dešimt metų. Siekiant užkirsti kelią tolesniam visuomenės atskirties didėjimui, pokyčiai turi vykti jau dabar.
Renginyje „Tavo Europa, tavo balsas 2025“ teko garbė dalyvauti rengiant vieną rekomendaciją, konkrečiai susijusią su klimato kaita, nes asmeniškai manau, kad trejopa planetos krizė yra vienas didžiausių žmonijos iššūkių. Parengti nuoseklią ES klimato kaitos strategiją buvo viena iš penkių „Tavo Europa, tavo balsas“ rekomendacijų, kaip ir kova su korupcija užtikrinant skaidrumą, jaunimo dalyvavimą, aktyvų pilietiškumą, lygybę ir idėją, kad „jaunimas nusipelno vietos“. Kadangi šis klausimas pateko į bendrai patvirtintų rekomendacijų sąrašą, akivaizdu, kad jaunieji „Tavo Europa, tavo balsas“ dalyviai jį laiko svarbiu uždaviniu, kurį reikia spręsti. Tačiau tai atspindi jau šiek tiek įgalintos jaunų žmonių grupės požiūrį, kuris negali būti laikomas reprezentatyviu visų ES valstybių narių atveju. Kai kas galėjo pagalvoti, kad būtent ši rekomendacija bus svarbiausia „Tavo Europa, tavo balsas 2025“ dalyviams, tačiau galutiniame balsavime ji užėmė paskutinę vietą. Tegul tai būna priminimas, kad nėra vienos temos, kurią būtų galima pavadinti „jaunimo tema“. Jaunimui pagrįstai rūpi visi šiuo metu kylantys klausimai, o jaunimo darbotvarkė iš esmės yra plati ir sąveikinė.
Kai kurie jaunuoliai pripažįsta aplinkos apsaugos ir tvarumo svarbą, o kiti negali sau leisti teikti pirmenybės šiai sričiai, nes jiems sunku patenkinti savo pagrindinius poreikius. Kaip vieną iš didžiausių žmonijos iššūkių minėjau trejopą planetos krizę, tačiau padėtis keičiasi pagalvojus, kad, norint veiksmingai išspręsti visas pagrindines problemas, jas reikia spręsti vienu metu. Dabartinės geopolitinės aplinkybės ir ES kova dėl pasaulinio konkurencingumo nukreipia dėmesį ir lėtina pereinamojo laikotarpio procesus. Tačiau galiausiai nei mes, nei ateities kartos neturime planetos B, kurioje galėtume spręsti šias problemas, ir nebegalime sau leisti viršyti planetos galimybių ribų.
Grįžtant prie to, kas svarbu ir kuo rizikuojame, jauni žmonės, atsižvelgiant į visą jaunimo įvairovę, vis dar turėtų galėti džiaugtis savo jaunyste ir jos pranašumais, iššūkiais ir grožiu. Tačiau naujausioje JT ataskaitoje nurodoma, kad per pastarąjį dešimtmetį jaunimo pasitenkinimas gyvenimu ir laimės jausmas akivaizdžiai sumažėjo. Net ir esant rimtiems mums iškilusiems iššūkiams, tvirtai tikiu, kad jei sugebėsime įkvėpti jaunimą apčiuopiamais jų veiklos rezultatais, turėsime nemažai galimybių išspręsti opias problemas ir pagerinti visų gyvenimo kokybę.
Kristýna Bulvasová yra Europos darnaus vystymosi jaunimo tinklo narė. Ji atstovavo jaunimui Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongrese ir buvo Čekijos JT jaunimo atstovė. Ji buvo Čekijos ir Vokietijos jaunimo forumo atstovė spaudai ir toliau aktyviai prisideda prie Čekijos ir Vokietijos bendradarbiavimo stiprinimo. Jaunimo aktyvistė, daugiausia dėmesio skirianti į ateitį orientuotam švietimui ir tvarumui, Kristýna šiuo metu vadovauja Čekijos nevyriausybinei organizacijai „MOB – Jaunieji piliečiai“ ir netrukus baigs studijas Prahos Karolio universitete ir Regensburgo universitete. Be aktyvaus dalyvavimo „Tavo Europa, tavo balsas“, Kristýna taip pat kalbėjo EESRK Pilietinės visuomenės savaitės diskusijoje „Įtraukaus teisingo perėjimo ir ekologiško bei mėlynojo augimo prognozavimas“.
Mădălina-Mihaela Antoci buvo viena iš jaunuolių, kurie šiais metais EESRK kasmetiniame jaunimo renginyje „Tavo Europa, tavo balsas“ (angl. Your Europe Your Say, YEYS) atstovavo ES šalims kandidatėms.Ji taip pat dalyvavo EESRK organizuotoje Pilietinės visuomenės savaitėje, kur per įžanginę diskusiją „Vis dar susivieniję įvairovėje“ pasakė įkvepiančią kalbą.„Erasmus“ studentų tinklo Moldovoje prezidentė ir šalies Nacionalinės jaunimo tarybos valdybos narė Mădălina-Mihaela papasakojo, ką Europos Sąjunga reiškia Moldovos jaunimui, ir kalbėjo apie savo uždavinį skatinti šalies jaunimą studijuoti užsienyje ir ugdyti pasauliui atvirą mąstymą.
Mădălina-Mihaela Antoci buvo viena iš jaunuolių, kurie šiais metais EESRK kasmetiniame jaunimo renginyje „Tavo Europa, tavo balsas“ (angl. Your Europe Your Say, YEYS) atstovavo ES šalims kandidatėms.Ji taip pat dalyvavo EESRK organizuotoje Pilietinės visuomenės savaitėje, kur per įžanginę diskusiją „Vis dar susivieniję įvairovėje“ pasakė įkvepiančią kalbą.„Erasmus“ studentų tinklo Moldovoje prezidentė ir šalies Nacionalinės jaunimo tarybos valdybos narė Mădălina-Mihaela papasakojo, ką Europos Sąjunga reiškia Moldovos jaunimui, ir kalbėjo apie savo uždavinį skatinti šalies jaunimą studijuoti užsienyje ir ugdyti pasauliui atvirą mąstymą.
1. Ar Moldovos nacionalinė jaunimo taryba įtraukia jaunimą į diskusijas apie integraciją į ES? Kaip jaunieji moldavai vertina ES?
Be abejonės! Moldovos nacionalinė jaunimo taryba užtikrina, kad Moldovos integracijos į ES procese būtų išgirstas jaunimo balsas: rengiamos konsultacijos, propagavimo kampanijos ir tiesiogiai bendraujama su politikos formuotojais. Daugeliui jaunųjų moldavų ES reiškia pažangą, naujus horizontus ir ateitį, kai jų talentai bus pripažįstami ir vertinami. Tačiau vis dar esama informacinių spragų, todėl mes veikiame būtent šia kryptimi – smalsumą paverčiame aktyviu dalyvavimu.
Mes organizuojame forumus, diskusijas ir seminarus, skirtus ES integracijai, politikai ir jaunimo teisėms. Mes raginame įtraukti jaunimą į nacionalinius sprendimų priėmimo procesus. Mes rengiame kampanijas, skirtas informuoti jaunuosius moldavus apie narystės ES privalumus.
2. Gal galėtumėte trumpai pristatyti savo darbą „Erasmus“ studentų tinkle (ESN) Moldovoje?
Esu „ESN Moldova“ prezidentė ir mano misija – suteikti jauniems žmonėms tarptautinių galimybių, kurios pakeistų jų gyvenimą. Mūsų komanda stengiasi skatinti judumą, kurti svetingą aplinką mainų studentams ir propaguoti tarptautinį švietimą. Viena svarbiausių mano iniciatyvų – „Erasmus mokyklose“. Jos tikslas – įkvėpti vyresniųjų klasių moksleivius išplėsti savo svajonių horizontus ir perimti pasauliui atvirą mąstymą.
3. Ar galėtumėte pateikti duomenų apie tai, kiek Moldovos studentų jau pasinaudojo „Erasmus+“ akademine programa (iš viso arba kasmet)?
Šiuo metu Moldova nepriima atvykstančių „Erasmus+“ studentų, tačiau mūsų jaunimas jau keliauja į mokytis užsienį! Kasmet pagal programą „Erasmus+“ 500–700 Moldovos studentų studijuoja arba stažuojasi geriausiose Europos mokslo įstaigose. Nuo programos pradžios tūkstančiai žmonių įgijo tarptautinės patirties, parsivežė inovacijų, lyderystės įgūdžių ir naują požiūrį. Per programą „Erasmus mokyklose“ siekiu, kad judumą išbandytų dar daugiau jaunųjų moldavų ir įsitikintų, kad taip gali pažinti jiems atvirą pasaulį.
4. Kaip manote, kokią vertę šios akademinių mainų programos turėtų jaunimui tokioje šalyje kandidatėje kaip Moldova?
„Erasmus+“ – tai ne tik studijų programa, bet ir Moldovos tramplinas į ateitį. Ji suteikia jauniems žmonėms ne tik išsilavinimą, bet ir ugdo gebėjimą prisitaikyti, atsparumą ir europinę perspektyvą. Tokioje šalyje kandidatėje kaip Moldova reikia ugdyti kartą, kuri žvelgia plačiai, diegia naujoves, bendradarbiauja ir yra pasirengusi vesti mūsų šalį į Europos ateitį.
5. Ko tikėjotės iš „Tavo Europa, tavo balsas!“ ir Pilietinės visuomenės savaitės?
Tikėjausi gilių diskusijų, drąsių idėjų ir realių įsipareigojimų įtraukti jaunimą į politikos formavimą. Šie renginiai – tai ne tik susitikimai, bet ir platformos, kuriose jaunieji pokyčių iniciatoriai meta iššūkį esamai padėčiai ir siekia stipresnės ir įtraukesnės Europos. Moldovai tai dar vienas žingsnis siekiant sumažinti atotrūkį tarp vietos realijų ir europinių ambicijų, įrodantis, kad mūsų jaunimas nelaukia ateities – jis ateitį kuria.
Mădălina Mihaela Antoci yra 21 metų jaunimo lyderė, kuriai rūpi švietimas, pilietinis dalyvavimas ir jaunimo įgalinimas. Šiuo metu ji yra „Erasmus“ studentų tinklo Moldovoje prezidentė ir Moldovos nacionalinės jaunimo tarybos valdybos narė.
Ji yra nenuilstanti akademinės programos „Erasmus+“ propaguotoja, kuriai pavyko pasiekti puikių rezultatų skatinant jaunimą ieškoti tarptautinių galimybių, kartu pabrėžiant išsilavinimo savo šalyje vertę. Savo pastangomis ji įkvėpė šimtus studentų įsitraukti į akademinį judumą ir aktyviai prisidėti prie savo vietos bendruomenių veiklos.
Tavo Europa, tavo balsas! Iniciatyva „Tavo Europa, tavo balsas!“ 2025 m. subūrė apie 90 moksleivių iš ES, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės. Ukrainai šiame renginyje atstovavo Valerija Makarenko, atvykusi iš karo nuniokoto Charkivo miesto. Ji papasakojo, kodėl jauniesiems ukrainiečiams labai svarbu dalyvauti renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“, ir pasidalijo viltimi, kad karo užgrūdinta, atsparumo ir vienybės suformuota jos karta atves Ukrainą į šviesesnę ateitį.
Tavo Europa, tavo balsas! Iniciatyva „Tavo Europa, tavo balsas!“ 2025 m. subūrė apie 90 moksleivių iš ES, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės. Ukrainai šiame renginyje atstovavo Valerija Makarenko, atvykusi iš karo nuniokoto Charkivo miesto. Ji papasakojo, kodėl jauniesiems ukrainiečiams labai svarbu dalyvauti renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“, ir pasidalijo viltimi, kad karo užgrūdinta, atsparumo ir vienybės suformuota jos karta atves Ukrainą į šviesesnę ateitį.
1) Kaip manote, kodėl jaunimui svarbu dalyvauti tokiuose ES renginiuose kaip „Tavo Europa, tavo balsas"?
Manau, kad dalyvavimas tokiuose ES renginiuose yra labai svarbus jauniems žmonėms, nes suteikia galimybę išsakyti savo nuomonę, prasmingai diskutuoti ir aktyviai kurti Europos ateitį. Tokie renginiai suteikia išties neįkainojamų galimybių suprasti sprendimų priėmimo procesus, ugdyti lyderystės įgūdžius ir užmegzti ryšius su bendraamžiais iš įvairių šalių. Jauniems ukrainiečiams dalyvavimas yra svarbus dar ir todėl, kad jie gali dalytis autentiška patirtimi, propaguoti Ukrainos integraciją į Europą ir skatinti Europos jaunimo solidarumą.
2) Kaip, Jūsų nuomone, karas paveikė Ukrainos jaunimą? Be abejonės, plataus masto karas labai pakeitė Ukrainos jaunimo gyvenimą, turėjo įtakos jo švietimui, psichikos sveikatai ir bendram saugumo jausmui. Pavyzdžiui, daugeliui teko prisitaikyti prie mokymosi internetu arba persikelti į kitas vietas, dažnai nestabiliomis sąlygomis. Tačiau karas taip pat sustiprino atsparumą: Ukrainos jaunimas tapo ne tik galios ir stiprybės simboliu – jauni ukrainiečiai taip pat aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje, judėjimuose ir atstatymo darbuose, pavyzdžiui, miestų planavimo projektuose. Nepaisant sunkumų, esame pasiryžę išsaugoti savo tapatybę ir prisidėti prie šalies ateities kūrimo.
3) Kokias viltis siejate su Ukrainos jaunimo ateitimi? Beveik visiems ukrainiečių paaugliams ateities klausimas yra sudėtingas. Aš ir mano bendruomenė tikimės, kad visi Ukrainos jaunuoliai ir jaunuolės turės galimybę gauti kokybišką išsilavinimą, profesinio tobulėjimo perspektyvas ir saugią ateitį stiprioje, nepriklausomoje Ukrainoje. Taip pat tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau rems Ukrainos atstatymą, kad savo šalyje jaunimas galėtų klestėti, o ne tik išgyventi. Ukrainos jaunimo stiprybė yra išties įkvepianti, todėl matome vis daugiau jaunų žmonių dalyvaujančių įvairiuose švietimo, mokslo, infrastruktūros atkūrimo ir kituose projektuose. Tačiau svarbiausia, ko tikiuosi yra tai, kad mano karta, suformuota atsparumo ir vienybės, atves Ukrainą į šviesesnę, novatoriškesnę ir demokratiškesnę ateitį.
4) Kaip galėtumėte apibendrinti šių metų renginį?
Šių metų renginys buvo labai įkvepiantis. Jau vien bendraudama su kitais dalyviais, klausydamasi jų ir analizuodama jų pasisakymus galėjau pajusti, kad tai nepakartojama galimybė būti kartu ir parodyti ką iš tikrųjų sugebame. Kai kurie mūsų įgyvendinti projektai tikrai padėjo mums geriau suprasti kitas šalis. Sužinojau tiek daug anksčiau negirdėtų faktų apie įvairius kraštus. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad galėjau dalyvauti.
