Kokie ES politikos ateities prioritetai?

Parengė EESRK grupė „Įvairovė Europa“

Grupės „Įvairovė Europa“ narys Simo Tiainen, atstovaujantis Suomijos centrinei žemės ūkio produktų gamintojų ir miškų savininkų sąjungai (MTK).

Geresnė ekonominė, socialinė ir regioninė pusiausvyra Europoje ir ES pramonės bei įmonių, įskaitant ūkininkavimą, konkurencingumas turi išlikti ES politikos prioritetais. Mūsų konkurencingumas turėtų būti grindžiamas tvaria gamyba, užimtumu ir ekonomikos augimu. Tik ekonomiškai stipri Europa gali imtis lyderystės ir atsakomybės. Prekybos derybose negali būti kvestionuojami Europos maisto gamybos principai tokie kaip tvarumas, aukšti standartai ir aprūpinimo maistu saugumas.

Ūkininkavimas turi didelės reikšmės norint įveikti rytdienos strateginius, ekonominius, aplinkos ir socialinius iššūkius. Europiečiai nori ir toliau valgyti tvarų ir saugų maistą. Todėl bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) turi užtikrinti sveiko ir saugaus maisto tiekimą, aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugą, gyvūnų gerovę, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, ūkininkų pragyvenimo šaltinį ir kaimo vietovių gyvybingumą. ES turi ginti Europos žemės ūkio modelį, grindžiamą apsirūpinimo maistu savarankiškumo ir tvarumo principais. BŽŪP turėtų būti supaprastinta, turėtų būti mažiau biurokratijos ir daugiau subsidiarumo.

Galiausiai ES politika turėtų būti skatinama tvari miškotvarka. ES reikia tvirtos miškininkystės strategijos, kurioje būtų atsižvelgiama į visus tvarumo aspektus. Ji suteiktų galimybę Europoje gaminti daugiau medienos ir kitų produktų ir galėtų svariai prisidėti prie naujos bioekonomikos plėtros, anglies dioksido poveikio neutralizavimo, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Tvari miškotvarka, būtini anglies dioksido absorbentai ir būtinybė išsaugoti biologinę įvairovę yra visiškai tarpusavyje suderinami.