Šiuo metu, kai pasaulyje silpnėja demokratija, plinta dezinformacija, auga nepasitenkinimas dėl didėjančios infliacijos ir tvyro karo grėsmė, naujojo Europos Parlamento rinkimai turės lemiamos reikšmės.
Ištrauka iš Suomijos įmonių federacijos „Yrittäjä“ žurnale paskelbto interviu su Darbdavių grupės pirmininku Stefano Mallia
Visai netrukus vyks Europos Parlamento rinkimai. Birželio mėn. ES valstybių narių piliečiai išsirinks savo atstovus į Europos Parlamentą, kuriems bus suteikti įgaliojimai ateinantiems penkeriems metams. EESRK Darbdavių grupės pirmininko Stefano Mallia paklausus, koks bus didžiausias iššūkis, su kuriuo per ateinančius penkerius metus susidurs Europos verslininkai, jis atsako nė nemirktelėjęs.
Ištrauka iš Suomijos įmonių federacijos „Yrittäjä“ žurnale paskelbto interviu su Darbdavių grupės pirmininku Stefano Mallia
Visai netrukus vyks Europos Parlamento rinkimai. Birželio mėn. ES valstybių narių piliečiai išsirinks savo atstovus į Europos Parlamentą, kuriems bus suteikti įgaliojimai ateinantiems penkeriems metams. EESRK Darbdavių grupės pirmininko Stefano Mallia paklausus, koks bus didžiausias iššūkis, su kuriuo per ateinančius penkerius metus susidurs Europos verslininkai, jis atsako nė nemirktelėjęs:
– žalioji pertvarka, – teigia jis.
Stefano Mallia manymu, pereinant prie aplinkos atžvilgiu tvaresnės ekonomikos ir augimo svarbu užtikrinti, kad įmonės galėtų klestėti.
Žalioji pertvarka turi būti vykdoma taip, kad būtų sudarytos sąlygos steigti įmones ir joms augti. Kai įmonėms gerai sekasi, gerai sekasi ir visai visuomenei. Įmonės kuria darbo vietas ir duoda mokestinių pajamų visuomenei.
Biurokratizmo mažinimas
Viena iš pagrindinių EESRK Darbdavių grupės užduočių pastaraisiais metais buvo padėti iš esmės sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą. Stefano Mallia pažymėjo, kad svarbu, jog Komisija, be kita ko, suprastų, kad reikėtų panaikinti MVĮ taikomą pareigą teikti išsamias ataskaitas.
Rengiant naujus teisės aktus būtina atsižvelgti į įmonių konkurencingumą. Reikia pasirūpinti, kad įmonės galėtų augti.
Balsavimo Europos Parlamento rinkimuose svarba
Stefano Mallia pripažįsta, kad Europos Sąjunga susiduria su iššūkiais ir problemomis, tačiau mano, kad ES daug pasiekė.
Verslininkai turėtų balsuoti taip, kad Parlamente būtų žmonių, kuriems rūpi įmonės ir verslininkai. Nebalsuodami sprendimų priėmimo įgaliojimus atiduosite kitiems. Balsavimas Europos Parlamento rinkimuose taip pat gali užkirsti kelią ekstremistams įgyti galios.
Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki kitų Europos Parlamento rinkimų, Europos politiniame gyvenime daugėja dezinformacijos, kuri gali turėti neigiamos įtakos rinkimų rezultatams.
Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki kitų Europos Parlamento rinkimų, Europos politiniame gyvenime daugėja dezinformacijos, kuri gali turėti neigiamos įtakos rinkimų rezultatams.
Jau daugelį metų žalingi dezinformacijos padariniai kelia susirūpinimą plačiajai visuomenei ir ypač politikams. Sėjamos abejones dėl demokratinės visuomenės ir mūsų kosmopolitinio gyvenimo būdo. Kraštutinės dešiniosios ir kitos ekstremistinės Europos jėgos ir autokratiniai režimai trečiosiose šalyse kuria aljansus, kad jie vykdytų Europos projektui kenkiančias dezinformacijos kampanijas ir savo tikslams naudoja socialinę žiniasklaidą ir algoritmus. Technologijos tampa pagrindine šių piktavališkų kampanijų priemone.
Norint apsaugoti demokratiją ir įveikti dezinformaciją, reikalinga daugiaveiksnė strategija, o esamos technologijos gali padėti mums sėkmingai spręsti šias problemas. Būtina imtis koordinuotų ir veiksmingų priemonių trijuose skaitmeninės kovos frontuose: dezinformacijos, hibridinių grėsmių ir kibernetinio saugumo, kuriant sinergiją, stiprinant saugumą ir laikantis teisinės valstybės principų.
Labai svarbu reglamentuoti algoritmų kūrimą ir veikimą, kad piliečiai galėtų nuspręsti ar sutikti su algoritmų funkcijomis, ar jas atmesti, taip pat ne mažiau svarbu užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp pagrindinių asmenų teisių ir įmonių intelektinės nuosavybės teisių. Kita vertus, nepriimtina, kad technologijų bendrovės pelnytųsi iš manipuliavimo ir neapykantą kurstančių kalbų. Privatūs interesai negali būti viršesni už viešuosius.
Skleidžiant nacionalinę, regioninę ir vietos informaciją valstybėse narėse, vieši, pliuralistiniai ir nepriklausomi informacijos šaltiniai visomis ES kalbomis turi teikti neginčijamus faktus.
Darbotvarkėje numatyta sukurti viešą Europos naujienų kanalą, prieinamą įvairiose platformose, tvirtai įsipareigojant užtikrinti redaktorių nepriklausomumą, kad europiečiai galėtų gauti informacijos, kurios jiems reikia pagrįstiems sprendimams priimti. Žurnalistikos priskyrimas Europos viešajai vertybei, kaip siūlo UNESCO, ir žurnalistų gynybos priemonių stiprinimas – būtini žingsniai.
Kalbant apie raštingumą ir plačiosios visuomenės įgalėjimą, reikėtų sekti puikiu Suomijos pavyzdžiu, kaip skatinti piliečių kūrybinį mąstymą. Šiam tikslui reikia visoms amžiaus grupėms ir mažumoms tinkančių įrankių žiniasklaidos priemonių naudojimo, kultūriniam ir demokratiniam raštingumui ugdyti visais švietimo lygmenimis.
Demokratija yra žmonių valdžia žmonėms ir geriausias būdas ją apsaugoti – išreikšti savo tvirtą norą gyventi demokratijoje!
Europos socialinis modelis, grindžiamas socialine ir regionine įtrauktimi ir sanglauda, lygybe ir solidarumu, yra geriausias (ir racionaliausias) būdas padėti žmonėms suprasti, kad jų bendra gerovė neatsiejama nuo demokratijos, todėl būtina kovoti su dezinformacija.
Demokratijai apsaugoti skubiai reikia išsamesnio požiūrio, visapusiškos strategijos ir geriau reglamentuoti daugelį šio reiškinio aspektų. Visi šie klausimai nagrinėjami nuomonėje TEN/830.
Mūsų rubrikoje „Aš balsuosiu, o jūs?“ jums pristatome Vengrijos žurnalisto ir radijo stoties „Klubrádió“ vyriausiojo redaktoriaus Mihály Hardy straipsnį, kuriame jis mums pasakoja apie priešrinkiminę atmosferą Vengrijoje. „Klubrádió“ yra paskutinė didelė šalies nepriklausoma radijo stotis, kuri visą parą 7 dienas per savaitę transliuoja naujienas ir kurioje bendrai analizuojamos aktualijos ir kultūros naujienos. Vyriausybės už žiniasklaidą atsakinga institucija atėmė radijo stoties dažnį, tačiau „Klubrádió“ populiarumas ir sutelktinis finansavimas padėjo jai išgyventi sunkumus.
Mūsų rubrikoje „Aš balsuosiu, o jūs?“ jums pristatome Vengrijos žurnalisto ir radijo stoties „Klubrádió“ vyriausiojo redaktoriaus Mihály Hardy straipsnį, kuriame jis mums pasakoja apie priešrinkiminę atmosferą Vengrijoje. „Klubrádió“ yra paskutinė didelė šalies nepriklausoma radijo stotis, kuri visą parą 7 dienas per savaitę transliuoja naujienas ir kurioje bendrai analizuojamos aktualijos ir kultūros naujienos. Vyriausybės už žiniasklaidą atsakinga institucija atėmė radijo stoties dažnį, tačiau „Klubrádió“ populiarumas ir sutelktinis finansavimas padėjo jai išgyventi sunkumus.
EESRK priėmė rezoliuciją, kurioje ragina europiečius balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Trys rezoliucijos pranešėjai, EESRK nariai Christa Schweng, Cinzia del Rio ir Ioannis Vardakastanis, atstovaujantys atitinkamai Komiteto darbdavių, darbuotojų ir pilietinės visuomenės organizacijų grupėms, vieningai paragino europiečius pasinaudoti savo demokratine teise balsuoti ir išrinkti atstovus, kurie palaikys vieningą, demokratinę, tvarią ir socialinę Europą. Skiltyje „Klausimas...“ visų trijų pranešėjų pasiteiravome, kodėl šie rinkimai yra svarbūs ir kodėl birželio mėnesį visi turėtų ateiti prie balsadėžių.
EESRK priėmė rezoliuciją, kurioje ragina europiečius balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Trys rezoliucijos pranešėjai, EESRK nariai Christa Schweng, Cinzia del Rio ir Ioannis Vardakastanis, atstovaujantys atitinkamai Komiteto darbdavių, darbuotojų ir pilietinės visuomenės organizacijų grupėms, vieningai paragino europiečius pasinaudoti savo demokratine teise balsuoti ir išrinkti atstovus, kurie palaikys vieningą, demokratinę, tvarią ir socialinę Europą. Skiltyje „Klausimas...“ visų trijų pranešėjų pasiteiravome, kodėl šie rinkimai yra svarbūs ir kodėl birželio mėnesį visi turėtų ateiti prie balsadėžių.
Christa Schweng, buvusi EESRK pirmininkė ir EESRK Darbdavių grupės narė
Europos Parlamento rinkimuose europiečiai gali nuspręsti, kas ateinančius penkerius metus vadovaus Europos Sąjungai. Šį kartą rinkimai rengiami iš esmės besikeičiančiomis geopolitinėmis aplinkybėmis, prie ES slenksčio vykstant nepagrįstam Rusijos karui prieš Ukrainą. Dar ne taip seniai konfliktavusios šalys šiandien kuria naujus aljansus ir tampa priešiškos mūsų gyvenimo būdui. Visame pasaulyje pastebimas demokratijos regresas, todėl, švelniai tariant, demokratijos padėtis kelia nerimą. Menksta teisinė valstybė ir mažėja spaudos laisvė – ir tai tik du iš dažniausiai vartojamų rodiklių. Visoje Europoje daugėja išpuolių prieš liberaliąją demokratiją. Keliose valstybėse narėse nebepaisoma pagrindinių Europos vertybių, apribota erdvė pilietinei visuomenei ir suvaržyta žiniasklaidos laisvė.
Dezinformacija ir melagingos naujienos skaido mūsų visuomenę ir kursto nepasitikėjimą bei neapykantą.
ES grindžiama bendromis vertybėmis: demokratija, žmogaus teisių apsauga, saviraiškos laisve, teisine valstybe, tolerancija, teisingumu, nediskriminavimu, lygybe, solidarumu ir demokratiniu dalyvavimu. Šių vertybių niekada negalima laikyti savaime suprantamu dalyku – jas reikia nuolat stiprinti, ginti ir saugoti.
Europos Parlamento rinkimai suteikia galimybę parodyti, kad mums rūpi demokratija ir mūsų pagrindinės vertybės, todėl svarbu, kad mes, europiečiai, ateitume balsuoti.
Cinzia del Rio, EESRK darbuotųjų grupė
Kviečiame piliečius balsuoti už Europą, už Europos projektą, už labiau integruotą ir solidarią Europą. Europos Sąjunga grindžiama vertybėmis, principais, teisine valstybe, teisėmis ir dalyvavimu: tai yra nediskutuotini aspektai, nes jie yra mūsų demokratijos pagrindas ir esminiai ES integracinio ir tvaraus augimo modelio elementai. Todėl turime apsaugoti savo demokratinius pagrindus.
Šiandien Europai tenka spręsti naujus uždavinius:
ieškoti sprendimų susiskaldžiusioje ir konfliktiškoje geopolitinėje aplinkoje, kurioje atsiranda naujų pasaulinių ekonominių ir politinių veikėjų bei konkurentų;
remti trejopą žaliąją, skaitmeninę ir demografinę pertvarką, taip pat technologinius pokyčius, inovacijas ir į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto plėtojimą, ir į šiuos procesus įtraukti jaunimą;
sukurti atnaujintą bendrą Europos pramonės politiką ir naujas bendras finansines priemones;
užtikrinti socialines investicijas, kad būtų visapusiškai įgyvendintas Europos socialinių teisių ramstis, gerinama socialinė sanglauda, kuriamos kokybiškos darbo vietos ir sprendžiamos skurdo, nelygybės ir socialinės atskirties problemos.
Nė viena Europos šalis negali šių uždavinių išspręsti viena. Raginame piliečius pasinaudoti savo balsavimo teise ir užtikrinti stipresnę Europos Sąjungos integraciją, kad būtų galima pasiekti ilgalaikę taiką ir palaikyti mūsų ekonominį ir socialinį modelį.
Ioannis Vardakastanis, EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės narys
Šį pavasarį vyksiantys Europos Parlamento rinkimai yra nepaprastai svarbūs mūsų Sąjungos ir viso žemyno ateičiai. Kyla pavojus ES esminėms vertybėms: mūsų vienybei, demokratijai, konkurencingumui, tvarumui ir socialiniam teisingumui. Labai svarbu, kad ES piliečiai pasinaudotų savo teise balsuoti, nes Parlamentas tiesiogiai formuoja rytojaus Europos Sąjungą.
ES simbolizuoja bendradarbiavimą ir galimybes, užtikrina taiką, demokratiją, įtraukumą ir gerovę. Tačiau piliečiai susiduria su sunkumais, kaip antai didėjančiomis pragyvenimo ir energijos išlaidomis, klimato kaita ir konfliktais, todėl didėja europiečių nesaugumo jausmas; šiems sunkumams įveikti reikia vieningų Europos masto sprendimų.
Nacionalizmas – ne išeitis. Turime bendradarbiauti, būti solidarūs ir aktyviai dalyvauti pilietiniame dialoge, kad galėtume spręsti šiuos klausimus ir išsaugoti savo demokratines vertybes. ES taip pat turi imtis lyderystės pasauliniu mastu ir skatinti taiką, daugiašališkumą ir aplinkos apsaugą. ES privalo pereiti prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos. Įtraukumas – labai svarbus veiksnys. Visiems piliečiams turi būti suteikta galimybė dalyvauti kuriant mūsų bendrą ateitį. Mes, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, esame pasirengę dirbti šių principų labui. Jūsų balsas yra lemiamas kuriant Sąjungos ateitį. Susivienykime už demokratinę, konkurencingą, tvarią ir socialinę ES. Jūsų balsas svarbus – atiduokite jį už šviesesnę Europos ateitį!
Šiame numeryje suteikiame žodį EESRK nariui ir nuomonės „Demokratijos apsauga nuo dezinformacijos“ pranešėjui Carlos Trindade. Europos Parlamento rinkimų išvakarėse jis rašo apie žalą, kurią dezinformacija gali padaryti demokratijai, ir apie tai, kaip su tuo kovoti, jei norime gyventi ten, kur klesti demokratija.
Šiame numeryje suteikiame žodį EESRK nariui ir nuomonės „Demokratijos apsauga nuo dezinformacijos“ pranešėjui Carlos Trindade. Europos Parlamento rinkimų išvakarėse jis rašo apie žalą, kurią dezinformacija gali padaryti demokratijai, ir apie tai, kaip su tuo kovoti, jei norime gyventi ten, kur klesti demokratija.
ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimais įvertinami įvairūs ekologinės vertės grandinės suinteresuotieji subjektai, kurie įgyvendino novatoriškus, tvarius ir įkvepiančius projektus, sukūrusius realios pridėtinės vertės ekologiškų maisto produktų gamybai ir vartojimui.
Apdovanojimų ceremoniją numatyta surengti 2024 m. rugsėjo 23 d., t. y. ES ekologiškų produktų dieną.
„Freedom is just another word for nothing left to lose“ (Laisvė – tai tik kitas žodis, reiškiantis, kad nebeturi ko prarasti) – sakoma gerai žinomoje 1969 m. kantri stiliaus dainoje, kuriai žodžius parašė Kris Kristofferson ir kurią dainavo įvairūs atlikėjai – Janis Joplin, Kenny Rogers ir kiti. Tačiau ši dainos „Me and Bobby McGee“ eilutė turi mažai ką bendro su laisve šiandieninėje Europoje: jei nekovosime už savo laisvę, galime daug ką prarasti. Ypač Vengrijoje.
„Freedom is just another word for nothing left to lose“ (Laisvė – tai tik kitas žodis, reiškiantis, kad nebeturi ko prarasti) – sakoma gerai žinomoje 1969 m. kantri stiliaus dainoje, kuriai žodžius parašė Kris Kristofferson ir kurią dainavo įvairūs atlikėjai – Janis Joplin, Kenny Rogers ir kiti. Tačiau ši dainos „Me and Bobby McGee“ eilutė turi mažai ką bendro su laisve šiandieninėje Europoje: jei nekovosime už savo laisvę, galime daug ką prarasti. Ypač Vengrijoje.
Prie gerų dalykų žmonės greitai pripranta. Jie nė akimirkos nepagalvoja, kaip puiku, kad Europoje turime tokias laisves kaip judėjimo laisvė, spaudos laisvė, įsidarbinimo ar švietimo laisvė. Kitaip nei mes, kurie priklausome kūdikių bumo kartai. Gimiau šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai Vengrija vis dar buvo Varšuvos pakto šalis. Mano karta prisimena ilgą kelią į laisvę – nuo Berlyno sienos griuvimo iki 2004 m., kai Vengrija pagaliau tapo Europos Sąjungos, laisvų tautų šeimos, nare. Nuo komunizmo žlugimo prireikė keturiolikos metų, kol mūsų šalis kartu su Čekija, Slovakija ir Lenkija galėjo prisijungti prie ES. Šiandien man atrodo, kad pastaruosius keturiolika metų Vengrija po truputį slysta atgal ir pradeda atsilikti: dešimtojo dešimtmečio pradžioje ji buvo pilietinių laisvių ir spaudos laisvės priešakyje, o šiandien šalyje klesti populizmas, autokratija ir konstitucinė diktatūra. Koks didelis kontrastas!
Vyriausybė Budapešte beveik atvirai paskelbė karą bendroms Europos vertybėms. Pagal jos logiką, „Briuselis“ yra priešas, o pati ES yra velnias. Tai tęsiasi jau beveik 14 metų ir rodo, kaip sunku paremti bet kokią proeuropietišką kampaniją tiek iš opozicijos (ar to, kas iš jos liko), tiek iš pilietinės visuomenės ir NVO (taip pat iš to, kas iš jų liko) perspektyvos. Tačiau nesutinkame atsisakyti Europos vertybių vien dėl to, kad kai kurie Vengrijos politikai nusprendė šokti pagal labai toli, galbūt Kremliuje, pučiamą dūdelę.
Neseniai Vengrijoje atliktos apklausos rodo, kad 68–70 proc. rinkimų teisės amžiaus gyventojų ir toliau vertina su Europos Sąjunga ir bendromis Europos vertybėmis susijusius privalumus ir jais naudojasi. Tačiau kyla didelis klausimas, ar jie taip pat gausiai dalyvaus 2024 m. birželio 9 d. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Vengrijoje šis balsavimas vyks tą pačią dieną kaip ir savivaldybių rinkimai, o kadangi šalyje didėja nepasitenkinimas, perspektyvos neblogos. Protestas prieš vyriausybės politiką taip pat reikš proeuropietišką balsavimą.
Mihály Hardy yra Vengrijos žurnalistas, „Klubrádió“ vyriausiasis redaktorius
Cinzia del Rio, EESRK darbuotųjų grupė
