Plėtros procesas ir šalių kandidačių integracija į Europos Sąjungą – tai ne tik ribų išplėtimas: tai geostrateginė investicija, kuria siekiama skatinti taiką, stabilumą, saugumą ir socialinį bei ekonominį vystymąsi, kartu stiprinant mūsų žemyno demokratinę struktūrą. Taigi ES plėtra yra galinga pagrindinių Europos vertybių sklaidos ir puoselėjimo priemonė.
Šalių kandidačių plėtra ir integracija į Europos Sąjungą – tai ne tik ribų išplėtimas: tai geostrateginė investicija, kuria siekiama skatinti taiką, stabilumą, saugumą ir socialinį bei ekonominį vystymąsi, kartu stiprinant mūsų žemyno demokratinę struktūrą. Taigi ES plėtra yra galinga pagrindinių Europos vertybių sklaidos ir puoselėjimo priemonė. Esame įsteigę dvišalius organus su šalių kandidačių pilietinėmis visuomenėmis – tai Jungtiniai konsultaciniai komitetai (JKK) ir pilietinės visuomenės platformos, vykdome Narių iš plėtros šalių kandidačių iniciatyvą ir tęsiame vizitus į šalis kandidates vertindami teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėtį. Visa tai atspindi EESRK įsipareigojimą stiprinti ir plėsti Sąjungą. Mūsų darbas rodo, kad pažanga vykdant būtinas vidaus reformas gali ir turėtų būti vykdoma kartu su šalių kandidačių integracija. Daugelis šalių kandidačių nuolat susiduria su iššūkiais, tačiau šie sunkumai turėtų skatinti mūsų bendradarbiavimą su šiomis šalimis, o ne trukdyti siekti pažangos.
EESRK atliko svarbų vaidmenį ES plėtros procese: dalyvavo Vakarų Balkanų ministrų susitikime Skopjėje ir glaudžiai bendradarbiavo su keleto šalių kandidačių vadovais. Savo veikloje siekiame įvertinti šalių kandidačių pasirengimą atitikti Kopenhagos kriterijus ir patvirtinti mūsų įsipareigojimą palaikyti įtraukų ir teisingą dialogą su visais EESRK nariais, be abejonės, įtraukiant narius iš plėtros šalių kandidačių. Todėl didžiuojuosi sakydamas, kad Narių iš plėtros šalių kandidačių iniciatyva, kuri pradėta įgyvendinti vasario mėn. dalyvaujant Albanijos Ministrui Pirmininkui Edi Rama ir Juodkalnijos Ministrui Pirmininkui Milojko Spajić, yra mano pirmininkavimo manifesto kertinis akmuo.
Komitetas, aktyviai įtraukdamas narius iš plėtros šalių kandidačių, užsitikrina ES institucijų lyderio poziciją laipsniškos ES šalių kandidačių integracijos procese. Šios iniciatyvos poveikis yra konkretus ir vis labiau pripažįstamas šalyse kandidatėse ir ES. Šį projektą tvirtai remia ir Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen ir už plėtrą atsakingas Komisijos narys Oliver Várhelyi. Šia iniciatyva siekiama ne tik suteikti tiesioginės naudos, bet ir sukurti tvirtą pagrindą ilgalaikiams šalių kandidačių, jų piliečių ir aktyvių pilietinių visuomenių siekiams. Ji atveria galimybes šių šalių pilietinei visuomenei tiesiogiai dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, išlaikant reikiamų reformų pagreitį. Iš viso 146 nariai iš plėtros šalių aktyviai dalyvavo rengiant nuomones su plėtra susijusiais klausimais, pavyzdžiui, dėl ES sanglaudos politikos, bendrosios rinkos, žemės ūkio maisto produktų sektoriaus tvarumo ir įgūdžių trūkumo.
Jungtiniai konsultaciniai komitetai ir pilietinės visuomenės platformos yra labai svarbios įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogo platformos, leidžiančios užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procese būtų atsižvelgta į visų nuomones. Šiuo metu veikia jungtiniai konsultaciniai komitetai su Juodkalnija, Serbija ir Turkija, o pilietinės visuomenės platformos įsteigtos visų pirma su Ukraina ir Moldova. Tikimasi, kad, derybų skyrių grupei pradėjus darbą, bus atnaujinta JKK su Šiaurės Makedonija veikla, jau veikia naujas JKK su Albanija. Šis įsipareigojimas bus dar labiau įtvirtintas spalio 24 d. įvyksiančiame plėtrai skirtame aukšto lygio pilietinės visuomenės forume, kuris bus rengiamas vykstant EESRK plenarinei sesijai. Šiame kartu su Komisija organizuojamame forume dalyvaus EESRK nariai, apie šimtą atstovų iš plėtros šalių kandidačių, valstybių narių ir šalių kandidačių žinomi politikai ir bus diskutuojama apie pilietinio ir socialinio dialogo vertę siekiant sėkmingos ES plėtros. Jame bus pabrėžtas socialinio dialogo vaidmuo siekiant pažangos stojimo procese, optimizuojant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir puoselėjant pagrindines ES vertybes.
EESRK, atstovaudamas pilietinei visuomenei, yra pasirengęs stiprinti ir remti tuos, kurie pasisako už laisvę, demokratiją ir socialinę bei ekonominę gerovę ir galiausiai skatinti glaudesnę integraciją valstybėse kandidatėse ir ES. Kartu kuriame šviesesnę – įtraukią, klestinčią ir vieningą – Europos ateitį. Komitetas yra ryžtingai įsipareigojęs siekti plėtros ir mūsų veiksmai patvirtina mūsų tikėjimą labiau integruota ir atsparesne Europa.
Mūsų netikėta viešnia – Dr. Alexandra Borchardt, kuri buvo pagrindinė pranešėja 2024 m. EESRK seminare „Connecting EU“. Viena iš pagrindinių Europos transliuotojų sąjungos (EBU) 2024 m. ataskaitos dėl dirbtinio intelekto (DI) poveikio žurnalistikai autorių analizuoja atsakingos žurnalistikos perspektyvas sparčiai plėtojant generatyvinį DI. Kai kas žiniasklaidos sektoriuje jau dabar svaigsta nuo generatyvinio dirbtinio intelekto pažadų, tačiau su juo susijusi rizika yra tokia pat didelė, kaip ir galimybės.
Mūsų netikėta viešnia – Dr. Alexandra Borchardt, kuri buvo pagrindinė pranešėja 2024 m. EESRK seminare „Connecting EU“. Viena iš pagrindinių Europos transliuotojų sąjungos (EBU) 2024 m. ataskaitos dėl dirbtinio intelekto (DI) poveikio žurnalistikai autorių analizuoja atsakingos žurnalistikos perspektyvas sparčiai plėtojant generatyvinį DI. Kai kas žiniasklaidos sektoriuje jau dabar svaigsta nuo generatyvinio dirbtinio intelekto pažadų, tačiau su juo susijusi rizika yra tokia pat didelė, kaip ir galimybės.
Dr. Alexandra Borchardt yra vyresnioji žurnalistė, nepriklausoma konsultantė, universiteto dėstytoja ir žiniasklaidos tyrėja, naujienų svetainės srityje turinti daugiau kaip 25 metų patirtį, iš kurių 15 užėmė vadovaujančias pareigas. Per pastaruosius penkerius metus ji rėmė 26 Europos leidėjus skaitmeninės transformacijos srityje, tokius kaip Pasaulio laikraščių ir naujienų leidėjų asociacijos (WAN-IFRA) programa „Table Stakes Europe“ Su jos darbu galite susipažinti čia.
Mūsų skiltyje „Tiesiai prie reikalo!“ EESRK nuomonės „Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje kūrimas“ pranešėjas Alain Coheur rekomenduoja sveikatos klausimus laikyti būsimos Europos Komisijos prioritetu. Jis pabrėžė vienijantį šios Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje pobūdį: ji turėtų parodyti Europos solidarumą stiprinant sveikatos sistemas ir apsaugant ES nuo būsimų krizių.
Mūsų skiltyje „Tiesiai prie reikalo!“ EESRK nuomonės „Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje kūrimas“ pranešėjas Alain Coheur rekomenduoja sveikatos klausimus laikyti būsimos Europos Komisijos prioritetu. Jis pabrėžė vienijantį Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje pobūdį: ji turėtų parodyti Europos solidarumą stiprinant sveikatos sistemas ir apsaugant ES nuo būsimų krizių.
Spalio 4 d. EESRK Europos piliečių iniciatyvos ad hoc grupė Zagrebe surengė diskusiją „Europos piliečių iniciatyva. Dabartinė padėtis Kroatijoje“. Diskusijos tikslas – ad hoc grupės nariams bendradarbiauti su vietos suinteresuotaisiais subjektais, aptarti jų patirtį, nuomones ir idėjas. Daugiausia dėmesio buvo skirta Europos piliečių iniciatyvos (EPI) populiarinimui ir informavimui apie ją Kroatijoje, taip pat iki šiol įgytai patirčiai ir nustatytai geriausiai praktikai. EPI yra priemonė, leidžianti Europos Sąjungos piliečiams tiesiogiai daryti įtaką ES politikai siūlant naujus teisės aktus.
Spalio 4 d. EESRK Europos piliečių iniciatyvos ad hoc grupė Zagrebe surengė diskusiją „Europos piliečių iniciatyva. Dabartinė padėtis Kroatijoje“. Diskusijos tikslas – ad hoc grupės nariams bendradarbiauti su vietos suinteresuotaisiais subjektais, aptarti jų patirtį, nuomones ir idėjas. Daugiausia dėmesio buvo skirta Europos piliečių iniciatyvos (EPI) populiarinimui ir informavimui apie ją Kroatijoje, taip pat iki šiol įgytai patirčiai ir nustatytai geriausiai praktikai. EPI yra priemonė, leidžianti Europos Sąjungos piliečiams tiesiogiai daryti įtaką ES politikai siūlant naujus teisės aktus.
Zagrebo diskusija „Europos piliečių iniciatyva. Dabartinė padėtis Kroatijoje“ buvo pirmasis toks renginys, kurį ad hoc grupė surengė ne Briuselyje. Diskusija vyko Kroatijos prekybos ir amatų rūmuose (Hrvatska Obrtnička Komora), kuriuose EESRK ad hoc grupės nariai pasveikino Kroatijos Darbo ministerijos valstybės sekretorę Margaretą Mađerić, Teisingumo ministerijos atstovą Dino Zorić, Europos Komisijos ir EPI forumo atstovus bei daugelį kitų dalyvių iš „Europe Direct“ centrų, universitetų, vietos valdžios institucijų ir nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų, taip pat Kroatijos EPI ambasadorius,EPI organizatorius, universitetų studentus ir kitus EPI suintersuotuosius subjektus.
Po pietų vyko eilinis EPI ad hoc grupės posėdis ir pasivaikščiojimas Zagrebo centre, kurio metu ad hoc grupės nariai tiesiogiai bendravo su kroatais ir dalijo populiarųjį EESRK Europos demokratijos pasą.
Savo 2023–2025 m. darbo programa ad hoc grupė siekia dar labiau didinti aktyvų EESRK dalyvavimą Europos piliečių iniciatyvos procese. Ji planuoja surengti daugiau posėdžių ne Briuselyje, nes jie suteikia puikią galimybę diskutuoti su vietos EPI suinteresuotaisiais subjektais ir didinti informuotumą apie EPI nacionaliniu ir vietos lygmenimis.
Šiuo metu EESRK narės Violetos Jelić pirmininkaujama EPI ad hoc grupė buvo įsteigta 2013 m., siekiant pateikti politines gaires dėl EPI ir stebėti pokyčius šioje srityje.
Lisabonos sutartyje nustatyta ir 2012 m. pradėta įgyvendinti Europos piliečių iniciatyva – pirmoji dalyvaujamosios demokratijos tarpvalstybinio lygmens priemonė. Ji suteikia galimybę bent milijonui ES piliečių iš ne mažiau kaip septynių valstybių narių paraginti Europos Komisiją siūlyti teisės aktus, taigi tai yra artimiausias piliečių teisėkūros iniciatyvos atitikmuo.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) nuo pat pradžių atliko labai aktyvų vaidmenį plėtojant ir propaguojant Europos piliečių iniciatyvą. (ep)
Spalio 2–4 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Regionų komitetas (RK) Briuselyje surengė Europos kibernetinio saugumo mėnesį. Renginyje dalyvavo aukšto lygio pranešėjai iš ES institucijų, regionų vyriausybių ir pilietinės visuomenės ir aptarė šiandienos sparčiai kintančios kibernetinės aplinkos problemas.
Spalio 2–4 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Regionų komitetas (RK) Briuselyje surengė Europos kibernetinio saugumo mėnesį. Renginyje dalyvavo aukšto lygio pranešėjai iš ES institucijų, regionų vyriausybių ir pilietinės visuomenės ir aptarė šiandienos sparčiai kintančios kibernetinės aplinkos problemas.
12-ą kartą organizuotame renginyje daugiausia dėmesio buvo skiriama socialinei inžinerijai, keliančiai vis didesnę grėsmę žmonėms, kai siekiama neteisėtai gauti prieigą prie informacijos ir paslaugų ir taip pažeisti saugumą.
Pagrindinės šių metų renginio išvados:
naujuoju Kibernetinio saugumo reglamentu nustatomas bendras pagrindas ES institucijoms ir valstybėms narėms;
norint nustatyti pažeidžiamumą ir pagal svarbą sudėlioti rizikos mažinimo strategijas, labai svarbu reguliariai vykdyti rizikos vertinimus;
naujoms grėsmėms, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu valdomiems išpuoliams ir kvantinei kompiuterijai, reikalingos novatoriškos atsakomosios priemonės;
regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį: jos padeda vietos subjektams dalydamosi žiniomis, teikdamos techninę pagalbą ir įgyvendindamos specialiai pritaikytas mokymo programas;
vis daugėja dirbtiniu intelektu valdomų socialinės inžinerijos išpuolių, o kovojant su jais reikia laikytis daugialypio ir bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio.
Daugiau informacijos apie renginį rasite čia. (lp)
Viena iš žurnalistikai skirtų programų, kuri buvo pristatyta 2024 m. EESRK seminare „Priartinti ES“, yra Hanos Arendt iniciatyva. Tai – pilietinės visuomenės organizacijų, remiančių ir ginančių žurnalistus, kurie savo darbe patiria didžiulę įtampą ir cenzūrą, priekabiavimą ir persekiojimą, tinklas. Pagal Vokietijos vyriausybės finansuojamą apsaugos programą visame pasaulyje – nuo Afganistano ir Sudano iki Rusijos ir Ukrainos – tiek savo gimtosiose šalyse, tiek tremtyje esantiems žurnalistams teikiama įvairiapusė ir vertinga pagalba.
Viena iš žurnalistikai skirtų programų, kuri buvo pristatyta 2024 m. EESRK seminare „Priartinti ES“, yra Hanos Arendt iniciatyva. Tai – pilietinės visuomenės organizacijų, remiančių ir ginančių žurnalistus, kurie savo darbe patiria didžiulę įtampą ir cenzūrą, priekabiavimą ir persekiojimą, tinklas. Pagal Vokietijos vyriausybės finansuojamą apsaugos programą visame pasaulyje – nuo Afganistano ir Sudano iki Rusijos ir Ukrainos – tiek savo gimtosiose šalyse, tiek tremtyje esantiems žurnalistams teikiama įvairiapusė ir vertinga pagalba.
Užčiaupus kritiškai mąstančius asmenis, įkalinus žurnalistus ir nutildžius visas žiniasklaidos priemones, visuomenė nebeturi galimybės gauti informacijos iš nepriklausomų šaltinių. Tačiau tokia informacija yra itin svarbi tam, kad žmonės galėtų laisvai formuoti savo nuomonę ir kad veiktų demokratija.
Praėjus dvejiems metams nuo to laiko, kai Vokietijos vyriausybė įsteigė Hanos Arendt iniciatyvą, susirūpinimas padėtimi nesumažėjo – jis netgi išaugo. Naujausio organizacijos „Žurnalistai be sienų“ parengto pasaulio spaudos laisvės indekso duomenimis, žiniasklaidos specialistų darbo sąlygos pablogėjo visame pasaulyje. Palyginti su situacija prieš dešimtmetį, šiuo metu žemutinei kategorijai (kai padėtis klasifikuojama kaip „labai rimta“) priskiriama daugiau šalių – iš viso 36 šalys. Žurnalistai iš kai kurių šios kategorijos šalių, įskaitant Rusiją, Afganistaną ir Sudaną, remiami pagal keletą projektų, kuriuos vykdo Hanos Arendt iniciatyvos organizacijos partnerės.
Hanos Arendt iniciatyvos – apsaugos programos, kurią finansuoja Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir Vokietijos vyriausybės įgaliotasis atstovas kultūros ir žiniasklaidos klausimams – dėka įvairiapusė pagalba teikiama savo šalyje arba tremtyje esantiems žiniasklaidos darbuotojams. Kartais pagalba suteikiama ir tada, kai iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tai neįmanoma. Pavyzdžiui, pagal šią iniciatyvą įgyvendinamas projektas, skirtas padėti Afganistano žurnalistėms: joms rengiami saugos mokymai, skiriamos stipendijos ir gimtosios kalbos mentoriai. 2021 m. Talibanui perėmus valdžią itin didelis skaičius žiniasklaidoje dirbusių moterų prarado darbą, o tai reiškia, kad dabar radijuje ar televizijoje beveik neliko dirbančių moterų. Nuo to laiko visas šis sektorius smarkiai susitraukė.
Rusijos ir Sudano žiniasklaidos specialistai Hanos Arendt iniciatyva gali pasinaudoti kaimyninėse šalyse. Buvo įsteigti specialūs centrai, į kuriuos gali kreiptis tremtyje dirbantys žiniasklaidos darbuotojai; šių centrų veiklą vykdo arba remia iniciatyvos partneriai. Tremtyje esančių žiniasklaidos atstovų centrai ir Casa para el Periodismo Libre (tremtyje esantiems žurnalistams skirta erdvė) Centrinėje Amerikoje taip pat yra saugios vietos, padedančios psichologiniais ir teisiniais klausimais. Be to, šie centrai rengia papildomus mokymus ir yra vieta, kurioje savo šalyje dėl įvairių priežasčių persekiojami žiniasklaidos specialistai pradeda tinklaveiką.
Dar vienas Hanos Arendt iniciatyvos principas – tremtyje atkurti tvarias redakcines struktūras. Taip siekiama užtikrinti, kad žurnalistų gimtųjų šalių – totalitarinio režimo šalių – gyventojai ir toliau gautų informaciją iš nepriklausomų šaltinių.
Paramą gauna ne tik Afganistano, Rusijos ir Sudano žurnalistai. Iš esmės iniciatyva apima visą pasaulį ir pagal ją galima lanksčiai reaguoti į blogėjančios apsaugos atvejus. Šiuo metu parama daugiausia teikiama Baltarusijos, Centrinės Amerikos, Mianmaro, Šiaurės Afrikos ir Ukrainos žiniasklaidos specialistams. Šiuo atžvilgiu Ukrainos situacija yra ypatinga, nes šioje šalyje vykdomo projekto tikslas – užtikrinti nenutrūkstamą reportažų rengimą vykstant karui. Tam reikia materialinės ir techninės pagalbos, taip pat specialaus mokymo ir apsaugos vykstant priešakinės linijos operacijoms.
Šios keturios pilietinės visuomenės organizacijos yra Hanos Arendt iniciatyvos partnerės: DW Akademie, žurnalistikai tremtyje skirtas Europos fondas (European Fund for Journalism in Exile, JX Fund), asociacija Media in Cooperation and Transition (MiCT) ir Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centras (ECPMF). Programai būtinas nepriklausomumas nuo valstybės kontrolės ir valstybės neutralumas. Finansavimą skiria nepriklausomos, valstybės nekontroliuojamos komisijos, kurios remiasi tik nešališkais kriterijais.
Hanos Arendt iniciatyva yra žurnalistų ir žiniasklaidos apsaugos visame pasaulyje tinklas. Ji buvo įsteigta 2022 m. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos ir Vokietijos vyriausybės įgaliotojo atstovo kultūros ir žiniasklaidos klausimams iniciatyva ir lėšomis.
2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijapaskelbė nugalėtojustrečią kartą organizuojamuose ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimuose. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) išrinko ir apdovanojo nugalėtojus trijose pagrindinėse kategorijose: geriausia ekologiško maisto perdirbimo MVĮ, geriausias ekologiškų maisto produktų mažmenininkas ir geriausias ekologiškas restoranas.
2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijapaskelbė nugalėtojustrečią kartą organizuojamuose ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimuose. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) išrinko ir apdovanojo nugalėtojus trijose pagrindinėse kategorijose: geriausia ekologiško maisto perdirbimo MVĮ, geriausias ekologiškų maisto produktų mažmenininkas ir geriausias ekologiškas restoranas.
Nugalėtojai:
Geriausia ekologiško maisto perdirbimo MVĮ: Gino Girolomoni Cooperativa Agricola (Italija) – kooperatyvas, gaminantis ekologiškus makaronus Markės regione, naudojantis atsinaujinančiąją energiją ir remiantis daugiau kaip 300 vietos ūkininkų.
Geriausias ekologiškų maisto produktų mažmenininkas: SAiFRESC (Ispanija) – ūkininkų iniciatyva, 30 hektarų ekologinės žemės plote auginanti 70 rūšių ekologiškų vaisių ir daržovių, skatinanti žiedinę ekonomiką ir rengianti mokomuosius seminarus.
Geriausias ekologiškas restoranas / maisto paslaugų teikėjas: Kalf & Hansen (Švedija), restoranų tinklas, kurio specializacija – 100 proc. ekologiški sezoniniai Šiaurės šalių patiekalai, garsėjantis tvariais ištekliais ir tvirtais ryšiais su vietos gamintojais.
EESRK Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus (NAT) pirmininkas Peter Schmidt pasveikino nugalėtojus ir pažymėjo, kad apdovanojimais pripažįstamos inovacijos ir kompetencija ES ekologinio sektoriaus srityje. Jis pabrėžė, kad ekologiškų produktų prieinamumo ir įperkamumo didinimas yra labai svarbus sektoriaus augimui ir siekiant padėti ES iki 2030 m. pasiekti 25 proc. ekologinio ūkininkavimo tikslą. „Tačiau socialinių problemų sprendimas vykdant žemės ūkio politiką nėra tinkamas metodas. Socialinė politika turi įgalinti Europos piliečius įsigyti ekologiškų produktų“, – pridūrė jis.
ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimai yra 2021 m. pradėtos platesnės ES ekologiškų produktų dienos iniciatyvos, kuria siekiama pabrėžti ekologinio ūkininkavimo naudą, dalis. Pagal ES bendrą žemės ūkio politiką remiamas ekologinis ūkininkavimas gerokai išaugo – nuo 5,9 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės 2012 m. iki 10,5 proc. 2022 m., o mažmeninė prekyba 2022 m. pasiekė 45 mlrd. EUR. Nepaisant ekonominių iššūkių, ES išlieka antra pagal dydį ekologiškų produktų rinka pasaulyje po JAV. (ks)
Mario Draghi ataskaitoje dar kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia skubiai spręsti Europos ekonomines problemas. Enrico Letta ir Mario Draghi ataskaitose garsiai skamba pavojaus varpai: Europa išgyvena lemiamą momentą, todėl turime nenuleisti rankų.
Mario Draghi ataskaitoje dar kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia skubiai spręsti Europos ekonomines problemas. Enrico Letta ir Mario Draghi ataskaitose garsiai skamba pavojaus varpai: Europa išgyvena lemiamą momentą, todėl turime nenuleisti rankų.
Rizika yra kaip niekada didelė: pastaruosius du dešimtmečius ES metinis ekonomikos augimas buvo nuolat mažesnis nei JAV, o Kinija vis sparčiau mažino atotrūkį nuo stipriausios ekonomikos šalių. Nuo 2002 m. iki 2023 m. ES ir JAV BVP lygio skirtumas (2015 m. kainomis) padidėjo nuo šiek tiek daugiau nei 15 proc. iki nerimą keliančių 30 proc. Dar labiau šokiruojanti realybė išryškėja lyginant perkamosios galios paritetą (PGP) – atotrūkis šioje srityje padidėjo nuo 12 proc. iki iškalbingų 34 proc.
Vienas didžiausių iššūkių – Europos reglamentavimo aplinka. Skaičiai įspūdingi: nuo 2019 m. iki 2024 m. ES priėmė apie 13 000 teisės aktų, palyginti su 3 500 JAV.
Dėl šio pernelyg didelio reglamentavimo įmonės patiria didelių reikalavimų laikymosi išlaidų ir tai atima išteklius, kurie galėtų būti nukreipti į inovacijas ir veiklos rezultatų gerinimą. Nerimą kelia ir įmonių veiklos perkėlimo į trečiąsias šalis tendencija: 2008–2021 m. iš ES išvyko 30 proc. didelės vertės Europos startuolių (vienaragių).
Kaip pabrėžia M. Draghi, vien investicijomis nepavyks Europoje paskatinti reikšmingos pažangos, būtinos ryžtingos reformos. Pirmiausia turime stengtis užbaigti kurti bendrąją rinką, šalinti kliūtis joje ir teikti pirmenybę nuosekliam požiūriui, kuriuo būtų siekiama mažinti reglamentavimo naštą ir jį racionalizuoti. Tai labai svarbūs veiksmai, kurių galima imtis nedelsiant, be didelių politinių kovų, ir kurie duotų apčiuopiamos naudos įmonėms, visų pirma mūsų ekonomikos pagrindui – MVĮ.
Be to, turime pripažinti, kad mūsų gamybos sektoriai ir ekonomika yra tarpusavyje susiję. Pagerėjimas vienoje srityje gali turėti teigiamą poveikį kitose srityse. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir duomenimis grindžiamų technologijų integravimas gali padėti pažangiau valdyti energiją visuose pramonės sektoriuose, taigi ir gerokai sumažinti sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį tiek kalbant apie pažangiąja gamybą, tiek apie tikslųjį ūkininkavimą. Tai vienas iš siektinos sinergijos pavyzdžių.
Tolesnis kelias yra aiškus. Europa turi pajėgumų, talentų ir inovacijų potencialo galinčių padėti atgauti savo konkurencinį pranašumą. Tačiau tam reikės tvirtos politinės valios, bendradarbiavimo ir susitelkimo į ilgalaikius strateginius tikslus. Dabar nuo mūsų – Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių – priklauso, ar pavyks šias galimybes paversti veiksmais, kurie užtikrintų realius pokyčius.
Šiais metais Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) vėl dalyvaus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje(COP 29), kuri šiais 2024 m. vyks Azerbaidžano sostinėje Baku.
Šiais metais Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) vėl dalyvaus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje(COP 29), kuri šiais 2024 m. vyks Azerbaidžano sostinėje Baku.
EESRK atstovaus COP ad hoc grupės pirmininkas Peter Schmidt ir EESRK jaunimo atstovė COP Diandra Ní Bhuachalla. Konferencijoje EESRK pakartos neseniai priimtoje savo nuomonėje dėl kovos su klimato kaita finansavimo išdėstytas nuostatas ir pakartos savo raginimus vykdyti įtraukią ir teisingą pertvarką užtikrinant, kad klimato politikos veiksmai nedidintų socialinės nelygybės. EESRK taip pat pasisakys už tvarias žemės ūkio maisto produktų sistemas, atsinaujinančiąją energiją, energijos vartojimo efektyvumą, žaliąsias technologijas ir biologinės įvairovės bei klimato tikslų suderinimą. Dalyvaudamas COP 29 EESRK siekia užtikrinti, kad būtų išgirstas Europos pilietinės visuomenės balsas ir kad konferencijos rezultatai reikštų subalansuotus, socialiai teisingus klimato krizės sprendimus. (ks)
