2024 m. kovo 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Europos Komisija Briuselyje surengė konferenciją „Retosios ligos ES: bendri veiksmai, kurie formuos Europos referencijos centrų tinklų ateitį“ (projekto JARDIN įvadinis posėdis). Konferencijoje buvo paskelbta bendra retosioms ligoms skirta Europos iniciatyva, kuria bus siekiama integruoti Europos referencijos centrų tinklus į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas, kovoje su retosiomis ligomis suvienijant ES institucijas, Europos šalis, pilietinės visuomenės organizacijas, pacientų asociacijas, mokslininkus, specialistus ir ligoninių vadovus.
2024 m. kovo 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Europos Komisija Briuselyje surengė konferenciją „Retosios ligos ES: bendri veiksmai, kurie formuos Europos referencijos centrų tinklų ateitį“ (projekto JARDIN įvadinis posėdis). Konferencijoje buvo paskelbta bendra retosioms ligoms skirta Europos iniciatyva, kuria bus siekiama integruoti Europos referencijos centrų tinklus į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas, kovoje su retosiomis ligomis suvienijant ES institucijas, Europos šalis, pilietinės visuomenės organizacijas, pacientų asociacijas, mokslininkus, specialistus ir ligoninių vadovus.
ES sveikatos priežiūros sistemoms sunkiai sekasi teikti kokybišką ir ekonomiškai veiksmingą priežiūrą, kai reikia gydyti retąsias arba retai pasitaikančias sudėtingas ligas, kuriomis serga apie 30 milijonų europiečių. Todėl svarbu išnaudoti Europos referencijos centrų tinklų (ERCT) – virtualiųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklų visoje Europoje – potencialą, sudarant geresnes sąlygas diskutuoti apie sudėtingas ar retąsias ligas ir būkles, kurioms reikia labai specializuoto gydymo ir koncentruotų žinių bei išteklių.
Bendrųjų veiksmų planas JARDIN – tai projektas, kuriuo ERCT integruojami į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir kuriuo siekiama užtikrinti jų tvarumą. Pagal šį projektą plėtojami nacionaliniai pacientų gydymo procesai, susieti su ERCT, steigiami nacionaliniai referencijos centrų tinklai, kurie atkartoja ERCT modelį ir juos papildo, bei kuriamos struktūros pacientams, kuriems dar nediagnozuota liga.
Projekte dalyvauja 27 ES valstybės narės, Norvegija ir Ukraina. Projektą koordinuoja Austrija ir jam trejų metų laikotarpiui skirtas 18,75 mln. EUR biudžetas (15 mln. EUR – iš ES ir 3,75 mln. EUR – iš valstybių narių). Tikėtini projekto JARDIN rezultatai, įskaitant konkrečių bandomųjų projektų rekomendacijas, gaires ir ataskaitas, turėtų padėti parengti geresnius nacionalinius retųjų ligų planus ES valstybėse narėse. (mp)
Mūsų demokratija susiduria su išbandymais dėl keleto veiksnių, kurie daro poveikį Europai nuo agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir turi didelių socialinių politinių ir finansinių pasekmių kiekvienai valstybei narei ir pačiai Sąjungai. Vis dėlto visada tikėjau, kad sunkmečiu Europos piliečiai išliks vieningi, pasiryžę tiesti kelią į priekį ir kurti tokią Europą, kokios jie nori savo ateičiai ir ateinančioms kartoms, ir ateis balsuoti renkant naujus Europos lyderius.
Mūsų demokratija susiduria su išbandymais dėl keleto veiksnių, kurie daro poveikį Europai nuo agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir turi didelių socialinių politinių ir finansinių pasekmių kiekvienai valstybei narei ir pačiai Sąjungai. Vis dėlto visada tikėjau, kad sunkmečiu Europos piliečiai išliks vieningi, pasiryžę tiesti kelią į priekį ir kurti tokią Europą, kokios jie nori savo ateičiai ir ateinančioms kartoms, ir ateis balsuoti renkant naujus Europos lyderius.
Kadangi būsimi Europos Parlamento rinkimai turės didelės įtakos ES raidai ateinančius penkerius metus, EESRK suvienijo jėgas su Europos Parlamentu pasirašydamas susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo rengiantis Europos Parlamento rinkimams, kurie planuojami 2024 m. birželio 6–9 d.
Patirtis rodo, kad rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose yra mažesnis nei nacionaliniuose rinkimuose. Todėl EESRK labai aktyviai didins informuotumą apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Sutelkdami 90 mln. žmonių – darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų – tinklą, galime padėti padidinti rinkėjų aktyvumą.
Jau įgyvendinta keletas priemonių, pavyzdžiui, 2024 m. kovo 4–7 d. surengta Pilietinės visuomenės savaitė, kurioje dalyvavo daugiau kaip 800 pilietinės visuomenės organizacijų ir jaunimo grupių atstovų, kad aptartų būsimus rinkimus ir ES ateitį.
Kovo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje Rezoliucijoje, EESRK paragino piliečius dalyvauti rinkimuose ir balsuoti. Sukurtas specialus tinklalapis, kurio šūkis #Balsuok ir kuriame bus informuojama apie EESRK narių ir darbuotojų veiklą, renginius ir iniciatyvas. Svarbų vaidmenį atliks narių informavimo veikla vietos lygmeniu!
Gegužės 4 d. visos ES institucijos atvers savo duris siekdamos atkreipti dėmesį į demokratinį dalyvavimą rinkimuose ir paminėti Šumano deklaracijos metines. Tuo tarpu gegužės 26 d. mūsų nenuilstanti komanda „Run For Europe“ dalyvaus Briuselio 20 km bėgimo renginyje, skirtame kampanijai „Balsuok“. Neturėtume pamiršti, kad kuo daugiau žmonių balsuos, tuo stipresnė bus demokratija. Kuo daugiau žmonių balsuos, tuo teisėtesni bus priimami sprendimai. Šį kartą piliečiai, ypač jaunimas, turi dalyvauti rinkimuose ir balsuoti. Taip jie gali daryti įtaką ir suteikti Europai „veidą“, kuriuo jie didžiuosis.
Pilietinė visuomenė, atsižvelgdama į bendrus Europos piliečių interesus, gali atlikti pagrindinį vaidmenį šioje kampanijoje, ypač didinant informuotumą apie rinkimų svarbą ir skatinant žmones balsuoti.
Dirbkime kartu, kreipkimės į piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas, visais lygmenimis – Europos, nacionaliniu, regionų – palaikykime su jais tikrą dialogą, išklausykime jų nuomonę ir išsakykime ją mūsų politiniams lyderiams, ko iš naujų Europos Parlamento narių ir naujos sudėties Komisijos per ateinančius penkerius metus tikisi milijonų piliečių organizacijos, kurioms mes atstovaujame.
Mūsų balsas – svarbus! #Balsuok
Pagarbiai,
Už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurenţiu Plosceanu
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto laisvųjų profesijų kategorija 2024 m. gegužės 7 d. 10.30–16.00 val. Briuselyje surengs 8-ąją Europos laisvųjų profesijų dieną.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto laisvųjų profesijų kategorija 2024 m. gegužės 7 d. 10.30–16.00 val. Briuselyje surengs 8-ąją Europos laisvųjų profesijų dieną.
Prisijunkite prie diskusijos šių metų tema „Profesinė parama ES mėlynajam kursui“. Kartu su svarbiais politikos formuotojais iš Europos Komisijos, Europos Parlamento ir valstybių narių ieškosime būdų, kaip spręsti didėjančias su vandeniu susijusias problemas.
Vanduo yra gyvybiškai svarbus, tačiau vis labiau senkantis išteklius. Augant pasaulio gyventojų skaičiui, didėja ir vandens poreikis. Beveik du trečdaliai Europos piliečių mano, kad vandens kokybė ir (arba) kiekis jų šalyje yra rimta problema. Klimato kaita ir toliau darys poveikį vandens prieinamumui, kokybei ir kiekybei. Jei nebus imtasi veiksmų, vandens trūkumas ir nepriteklius gali paliesti vis didesnę pilietinės visuomenės dalį visame pasaulyje ir turėti didelį poveikį apsirūpinimo maistu saugumui, aplinkai, žmonių sveikatai, ekonominiam, socialiniam ir politiniam stabilumui.
Šioje konferencijoje, kuri savo aktualumu jau sudomino pirmaujančius Europos specialistus, aptarsime, kokiu būdu laisvosios profesijos gali padėti rasti novatoriškų sprendimų, kaip įgyvendinti ES mėlynąjį kursą ir sušvelninti su vandeniu susijusius iššūkius, kuriuos Europa ir pasaulis patirs ateinančiais metais ir dešimtmečiais.
Bus teikiamos sinchroninio vertimo paslaugos į anglų, vokiečių ir italų kalbas. Ši konferencija – viešas renginys. Dalyvauti konferencijoje galite asmeniškai arba nuotoliniu būdu. Abiem atvejais būtina išankstinė registracija.
Energetikos kooperatyvai ir bendrijos yra labai svarbūs siekiant sėkmingos žaliosios pertvarkos. Tačiau Komisija Europos vėjo energetikos veiksmų plane šioms iniciatyvoms nesuteikia deramos reikšmės ir, atrodo, neatsižvelgia į didėjantį pasipriešinimą naujiems vėjo jėgainių parkams.
Energetikos kooperatyvai ir bendrijos yra labai svarbūs siekiant sėkmingos žaliosios pertvarkos. Tačiau Komisija Europos vėjo energetikos veiksmų plane šioms iniciatyvoms nesuteikia deramos reikšmės ir, atrodo, neatsižvelgia į didėjantį pasipriešinimą naujiems vėjo jėgainių parkams.
Spalio mėn. Europos Komisija pristatė Europos vėjo energetikos veiksmų planą, kuriuo siekiama perėjimą prie švarios energijos suderinti su pramonės konkurencingumu ir užtikrinti, kad vėjo energetika pratęstų Europos sėkmės istoriją.
Vėjo energija, iš kurios pagaminama daugiau nei trečdalis Europos atsinaujinančiosios elektros energijos ir daugiau nei 17 proc. visos pagamintos elektros energijos, yra pagrindinis būsimos neutralaus poveikio klimatui elektros energijos gamybos elementas.
Kooperatyvai ir bendrijos, skatinantys vietos, piliečių vadovaujamą procesą ir galintys tapti pagrindiniais energetikos pertvarkos dalyviais, yra labai svarbūs siekiant įveikti šį pasipriešinimą ir užtikrinti, kad pertvarkos teikiama nauda pasiektų kuo daugiau žmonių. Be to, jie taip pat tenka svarbus vaidmuo kuriant naują, labiau decentralizuotą elektros energijos gamybos sistemą iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Tačiau Komisijos veiksmų plane dėmesys skiriamas tik didelėms įmonėms, o tai pakenks procesui, sumažins pritarimą ir sukels pavojų pertvarkai. Komisija turėtų persvarstyti savo veiksmų plano taikymo sritį ir įtraukti piliečių dalyvavimą į 7 ramstį.
Ji turėtų užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūros nebūtų grindžiamos vien tik kainomis ir jose būtų atsižvelgiama į aplinkosaugos, darbuotojų sveikatos ir saugos aspektus, taip pat į kolektyvinių derybų klausimus, kaip EESRK neseniai rekomendavo savo nuomonėje šia tema.
Kovo mėn. EESRK dalyvavo 68-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos, pagrindinės tarptautinės ir tarpvyriausybinės institucijos, kovojančios už lyčių lygybę, sesijoje, kuri įvyko Niujorke.
Kovo mėn. EESRK dalyvavo 68-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos, pagrindinės tarptautinės ir tarpvyriausybinės institucijos, kovojančios už lyčių lygybę, sesijoje, kuri įvyko Niujorke.
EESRK pirmą kartą dalyvavo didžiausiame JT metiniame moterų įgalėjimo renginyje, kuriame šiais metais daugiausia dėmesio skirta moterų skurdo panaikinimui. Suteikdamas galimybę Europos pilietinei visuomenei pasisakyti už lyčių lygybę EESRK įnešė indėlį į diskusijas parengdamas deklaraciją, kurioje išdėstyti dešimt veiksmų, skirtų moterų ekonominiam įgalėjimui ir socialinei apsaugai.
EESRK delegacijai vadovavo pirmininkas Oliver Röpke, kuris lyčių lygybę nurodė vienu svarbiausių savo darbo ir pirmininkavimo prioritetu. Pirmininkas sakė: „EESRK jau seniai remia ES ir pasaulinę politiką, kuria siekiama skatinti lyčių lygybę ir spręsti ekonominės ir socialinės nelygybės, kurią šiandien patiria moterys ir mergaitės, problemą. Tačiau tai pirmas kartas, kai, kalbėdami vieningu Europos pilietinės visuomenės balsu, imsimės konkrečių veiksmų aukščiausiu įmanomu lygmeniu šioje bendroje pasaulinėje kovoje už lyčių lygybę. Skurdas nėra neutralus lyčių atžvilgiu, todėl ir mūsų atsakas į jį negali būti neutralus“.
EESRK deklaracijoje išvardyti veiksmai atspindi EESRK poziciją 68-osios Moterų padėties komisijos sesijos tema. Šių veiksmų tikslas – skatinti lyčių lygybę, kovoti su skurdu ir stiprinti institucijas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir ES prioritetus. Visų pirma siekiama apsaugoti moteris nuo visų rūšių smurto, užtikrinti prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, sąžiningą moterų atstovavimą darbo rinkoje, moterų lyderystės skatinimą ir lygias galimybes pasitelkiant švietimą.
„Tikiuosi, kad po metų galėsiu pasakyti, jog EESRK dalyvavimas Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos veikloje leido geriau išgirsti šiuos reikalavimus. Galime ir turėtume būti kritiški. Privalome įsiklausyti į pilietinės visuomenės, suinteresuotųjų subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir institucijų, siekiančių šio bendro tikslo – lygesnės Europos ir pasaulio – kritiką. Galime ir turėtume parodyti tolesnį kelią“, – pabrėžė pirmininkas O. Röpke. EESRK priklausė ES delegacijai, kuriai atstovavo ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Šalia Europos Parlamento EESRK dalyvavo stebėtojo teisėmis. Be pirmininko, EESRK delegaciją sudarė šie nariai: Christa Schweng, Mariya Mincheva, Cinzia del Rio, Maria Nikolopoulou, Chiara Corazza ir EESRK Lygybės grupės pirmininkė Sif Holst. (ll)
Aplankykite mus per EESRK atvirų durų dieną gegužės 4 d.!
Pasižymėkite savo kalendoriuje 2024 m. gegužės 4 d., šeštadienį – per šią tarpinstitucinę ES atvirų durų dieną Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atveria savo duris visiems. Švęsime Europos demokratiją ir daug dėmesio skirsime birželio mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams. Tai puiki galimybė sužinoti apie ES, pabendrauti su pilietine visuomene ir sužinoti, kaip Jūsų nuomonė ir balsas gali nulemti Europos ateitį.
Aplankykite mus per EESRK atvirų durų dieną gegužės 4 d.!
Pasižymėkite savo kalendoriuje 2024 m. gegužės 4 d., šeštadienį – per šią tarpinstitucinę ES atvirų durų dieną Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atveria savo duris visiems. Švęsime Europos demokratiją ir daug dėmesio skirsime birželio mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams. Tai puiki galimybė sužinoti apie ES, pabendrauti su pilietine visuomene ir sužinoti, kaip Jūsų nuomonė ir balsas gali nulemti Europos ateitį.
Kodėl reikėtų apsilankyti EESRK per atvirų durų dieną?
Jacques Delors pastatas. Apsilankykite Rue Belliard gatvėje esančiame įspūdingame EESRK pastate – tai organizuotos pilietinės visuomenės centras Europoje. Pamatykite, kaip darbdavių, darbuotojų, aplinkosaugininkų, vartotojų ir kitų sričių atstovai prisideda formuojant ES politiką.
Interaktyvus mokymasis. Aktyviai diskutuokite su EESRK nariais Jūsų širdžiai artimomis temomis. Sužinokite, kaip socialinis dialogas formuoja ES teisės aktus ir kaip galite išreikšti savo nuomonę.
Pramogos ir mažiems, ir dideliems. Smagiai praleiskite laiką su puikia gyva muzika, interaktyviais žaidimais, kuriais galite pasitikrinti savo žinias apie ES, ir pradžiuginkite vaikus piešimo ant veido pramoga. Namo grįšite su dovanėle atminčiai arba karikatūriniu portretu. Taip pat galėsite pasidaryti smagią nuotrauką fotoautomate prisiminimui apie šią dieną.
Išsamios diskusijos. Savo akimis pamatykite, koks yra EESRK vaidmuo kuriant tvarią, klestinčią ir įtraukią Europą visiems. Dalyvaukite greitose ir tikslinėse diskusijose su EESRK nariais konkrečiomis Jums svarbiomis temomis. Tai unikali galimybė gauti vertingų įžvalgų tiesiogiai ten, kur kuriama Europos politika.
Pilietinės visuomenės galia. Sužinokite, kaip EESRK stengiasi sumažinti atotrūkį tarp piliečių ir ES. Pamatykite, kaip įvairių nuomonių derinys padeda siekti socialinio teisingumo, aplinkos apsaugos ir kitų tikslų – vardan stipresnės Europos Sąjungos.
Šventė ant dviejų ratų!
Gegužės 4 d. EESRK taip pat apsilankys dviratininkų grupė! Kai kurie iš šių atsidavusių EESRK narių ir kitų asmenų bus numynę dviračio pedalais 500 km nuo Prancūzijos iki Briuselio, kad supažindintų žmones su Europos Parlamento rinkimais. Prisijunkite prie mūsų, kad sutiktume juos, atvykstančius į EESRK, kartu sužinotume daugiau apie jų įkvepiančią misiją, kelionę ir iššūkius kelyje.
Tai ne tik apsilankymas, bet ir patirtis
EESRK atvirų durų diena – tai Jūsų galimybė užmegzti ryšį su Europa, švęsti demokratiją ir atrasti pilietinės visuomenės galią. Nesvarbu, ar esate ES entuziastas, skeptikas, ar smalsus naujokas, rasime, ką jums pasiūlyti. Tyrinėkite, mokykitės ir dalyvaukite Europos demokratijos širdyje vykstančiame renginyje!
Prisijunkite ir gaukite daugiau informacijos
Iš anksto registruotis nereikia. Per ateinančias savaites pateiksime daugiau informacijos apie konkrečią veiklą ir įdomius momentus. Sekite mus socialiniuose tinkluose ir apsilankykite mūsų interneto svetainėje (www.eesc.europa.eu/openday), kur rasite naujausią informaciją.
Nepraleiskite šios unikalios galimybės asmeniškai susipažinti su ES! (cg)
Vasario 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir Europos Parlamento (EP) pirmininkai Oliver Röpke ir Roberta Metsola pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo rengiantis Europos Parlamento rinkimams.
Vasario 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir Europos Parlamento (EP) pirmininkai Oliver Röpke ir Roberta Metsola pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo rengiantis Europos Parlamento rinkimams.
Šia partneryste siekiama stiprinti abiejų institucijų bendradarbiavimą skleidžiant žinias apie Europos Parlamento rinkimus, skatinant didesnį rinkėjų, ypač paprastai nebalsuojančiųjų ir pirmą kartą balsuojančiųjų, aktyvumą ir kovojant su manipuliavimu informacija.
Be kitų priemonių, institucijos susitarė aktyviau bendradarbiauti informuojant apie rinkimus, koordinuoti renginių, pavyzdžiui, Atvirų durų dienos ar Pilietinės visuomenės savaitės, organizavimą ir dalytis informacija platformose „esamekartu.eu“ ir „Ką mano labui daro Europa“.
EESRK pirmininkas Oliver Ropkė pasakė: „Europos Parlamento rinkimai bus Europos demokratijos išbandymas. EESRK gali tapti platforma, padedančia pilietinei visuomenei apginti šią demokratiją. Džiaugiuosi šiandien su Europos Parlamentu pasirašytu susitarimo memorandumu, nes tai suteikia mums galimybę aktyviau dalyvauti rengiantis rinkimams ir bendrauti su rinkėjais, kad būtų padidintas rinkėjų aktyvumas. EESRK ir Europos Parlamentas yra partneriai ir sąjungininkai.“
Memorandume nustatytos konkrečios sritys, kuriose EESRK ir Europos Parlamento bendradarbiavimas turėtų būti tęsiamas ir stiprinamas rengiantis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams. (kn/ll)
Su Gruzijos ir Prancūzijos žurnalistu Régis Genté aptarėme klausimus, kurie kelia didžiausią susirūpinimą Europos Parlamento rinkimuose: kraštutinių dešiniųjų iškilimas, nemotyvuotų jaunųjų rinkėjų skaičiaus didėjimas ir dezinformacija. Buvusių sovietinių šalių politinis ekspertas Régis Genté yra pagrindinių žiniasklaidos priemonių „Radio France Internationale“, „France 24 TV“ ir „Le Figaro“ reporteris.
Su Gruzijos ir Prancūzijos žurnalistu Régis Genté aptarėme klausimus, kurie kelia didžiausią susirūpinimą Europos Parlamento rinkimuose: kraštutinių dešiniųjų iškilimas, nemotyvuotų jaunųjų rinkėjų skaičiaus didėjimas ir dezinformacija. Buvusių sovietinių šalių politinis ekspertas Régis Genté yra pagrindinių žiniasklaidos priemonių „Radio France Internationale“, „France 24 TV“ ir „Le Figaro“ reporteris.
EESRK Info: Ar manote, kad kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimas visoje Europoje turės įtakos Europos Parlamento rinkimų rezultatams?
Nesu joks ekspertas kraštutinių dešiniųjų Europoje klausimais, tačiau, sprendžiant iš šiuo metu mano šalyje (Prancūzijoje) atliekamų apklausų rezultatų, turiu pripažinti, kad kraštutinės dešiniosios jėgos pirmauja. Europos Parlamento rinkimai – tai politinė priemonė, kuria naudodamiesi Europos piliečiai gali išsakyti savo nuomonę arba perduoti žinią apie savo šalį savo politikams. Europos piliečiai pirmiausia galvoja apie politinę padėtį savo šalyje ir tik po to – apie padėtį Europoje. Taigi, kraštutinių dešiniųjų partijos tikriausiai turės įtakos šiems rinkimams, kurių kontekstą vis labiau sąlygoja suvereniteto priešprieša Europos integracijai.
Ar manote, kad jaunuoliai yra motyvuoti balsuoti Europos Parlamento rinkimuose?
Atsakysiu kaip paprastas pilietis, 22 metus gyvenantis buvusioje Tarybų sąjungos teritorijoje, ir kaip asmuo, dažnai bendraujantis su Europos jaunimu. Matau, kad jie neturi daug motyvacijos balsuoti. Tą patį pastebėjau Gruzijoje, kur gyvenu. Ten jaunimas yra politiškai angažuotas, bet jie nepalaiko vyriausybėje ar opozicijoje esančių partijų. Jie nori dalyvauti politiniame savo šalies gyvenime, tačiau atsisako balsuoti, nes nė viena iš partijų ir jų vadovų iš tiesų jiems neatstovauja. Ši pozicija įdomi ir aš ją gerbiu, nes ji gali atverti duris kitokiai politikai, ne vien tik atstovaujamosios demokratijos srityje ir neapsiribojant partijomis. Tačiau tuo tarpu politika paliekama politikams ir įvairioms politinėms jėgoms... be jaunimo.
Kokiu mastu rinkėjus artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose gali paveikti dezinformacija?
Dezinformacija bus sėkminga, jei jos taikinys pažeidžiamas – šiuo atveju tai mes, europiečiai. Rusijos dezinformacija nekelia naujų problemų, ji naudojasi jau esamomis. Visi suprantame, kad šiuo metu mūsų visuomenė išgyvena gilią politinę ir moralinę krizę. Deja, tai reiškia, kad yra susidariusios palankios sąlygos veiksmingai dezinformacijai. Tačiau manau, kad dabar mes, kaip europiečiai ir pasaulio piliečiai, esame dar labiau išsilavinę ir turime daugiau patirties, kaip priimti naujienas socialiniuose tinkluose. Per pastaruosius dešimt metų daug išmokome. Šiek tiek geriau mokame atskirti naujienas socialinės žiniasklaidos platformose, nes žinome, kad jos yra pagrindinis manipuliavimo ir melagingų naujienų ringas. Neturėtume būti pernelyg pesimistiški, nes tai reikštų, kad jau tapome dezinformacijos aukomis. Visuomenė jau nebėra tokia naivi ir žmonės supranta, kad šalys ir kiti politiniai veikėjai gali naudotis socialiniais tinklais siekdami manipuliuoti viešąja nuomone. Sakyčiau, kad socialiniuose tinkluose aktyviai dalyvauja tik nedidelė žmonių dalis; didžioji dauguma vidutinių gyventojų – išsilavinusių žmonių – savo nuomonės juose neišreiškia. Ir ši didelė gyventojų dalis aklai netiki kiekviena socialiniuose tinkluose skelbiama kvailyste.
Kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė rezoliuciją, kurioje Europos piliečiai raginami pasinaudoti savo demokratine teise balsuoti ir ateiti prie balsadėžių per Europos Parlamento rinkimus, kurie sparčiai artėja.
Kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė rezoliuciją, kurioje Europos piliečiai raginami pasinaudoti savo demokratine teise balsuoti ir ateiti prie balsadėžių per Europos Parlamento rinkimus, kurie sparčiai artėja.
„Išgyvenome sudėtingus laikus, tačiau niekas negali paneigti to, kad Europos Sąjunga savo valstybėms narėms ir piliečiams užtikrino taiką, demokratiją, ekonominę gerovę ir socialinę pažangą. Sąjungos dėka galime laisvai dirbti, mokytis ir užsiimti verslu visose ES šalyse“, – teigiama EESRK rezoliucijoje.
„Nacionalizmas, populizmas ir vienašališki valstybių sprendimai – ne išeitis. Sprendimas – partnerystė, bendradarbiavimas ir konvergencija“, – nurodė EESRK. Jis taip pat pabrėžė, kad nė viena ES šalis negali pati įveikti tokių problemų, kaip didėjanti infliacija, karai, migracija ar kritinė klimato padėtis.
Rezoliucija buvo priimta kovo mėn. EESRK plenarinėje sesijoje po diskusijos „2024 m. Europos Parlamento rinkimai iš pilietinės visuomenės perspektyvos“, kurioje dalyvavo Prancūzijos ir Bulgarijos pilietinės visuomenės veikėjai ir nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų atstovai.
EESRK pareiškė ketinantis sutelkti savo tinklą, kurį sudaro ne mažiau kaip 90 mln. žmonių visoje ES, ir paskatinti Europos piliečius ateiti į rinkimus ir savo balsais nuspręsti, kas ateinančius penkerius metus jiems atstovaus Europos Parlamente.
EESRK pirmininkas Oliver Röpke plenarinėje sesijoje pasakė, kad organizacijos, kurioms priklauso EESRK nariai, turi gilias šaknis savo šalių pilietinėje visuomenėje. „Savo raginimu balsuoti galime ir turime pasiekti kiekvieną – tai mūsų moralinė pareiga“, – teigė jis.
EESRK taip pat suvienijo jėgas su Europos Parlamentu siekdamas padėti padidinti rinkėjų aktyvumą, kuris paprastai yra daug mažesnis nei per nacionalinius rinkimus, ypač kai kuriose valstybėse narėse.
EESRK pirmininkas pažymėjo, kad demokratija silpnėja visame pasaulyje ir kai kuriose valstybėse narėse, todėl 2024 m. rinkimai itin svarbūs.
„Šie rinkimai nėra stebuklinga išeitis, leisianti mums išspręsti problemas, išsklaidyti baimes ar sumažinti piliečių susirūpinimą, bet jie yra teisėta priemonė išreikšti savo pageidavimus, reikalauti geresnės ateities ir priversti politikus atsakyti už savo veiksmus“, – pabrėžė O. Röpke.
Kalbėdami plenarinėje sesijoje, trys rezoliucijos pranešėjai, EESRK nariai Christa Schweng, Cinzia del Rio ir Ioannis Vardakastanis, atstovaujantys atitinkamai EESRK darbdavių, darbuotojų ir pilietinės visuomenės organizacijų grupėms, vieningai paragino europiečius pasinaudoti savo balsais ir išrinkti atstovus, kurie rems vieningą, demokratinę, tvarią ir socialinę Europą.
Liepos mėnesį EESRK priims dar vieną rezoliuciją, kurioje bus išdėstyti pilietinės visuomenės reikalavimai naujai išrinktam Europos Parlamentui ir naujajai Komisijai. (II)
Bendrai reaguodami į tai, kad Europos Komisija atidėjo Hidrologinio atsparumo iniciatyvą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK), Europos Parlamento (EP) grupės vandens klausimais ir Europos regionų komiteto (RK) atstovai nusiuntė atvirą laišką vykdomajam Komisijos pirmininkės pavaduotojui Marošui Šefčovičiui, kuriame Komisijos prašoma laikytis visapusiško požiūrio į vandenį ir pakartotas raginimas parengti ES mėlynąjį kursą.
Bendrai reaguodami į tai, kad Europos Komisija atidėjo Hidrologinio atsparumo iniciatyvą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK), Europos Parlamento (EP) grupės vandens klausimais ir Europos regionų komiteto (RK) atstovai nusiuntė atvirą laišką vykdomajam Komisijos pirmininkės pavaduotojui Marošui Šefčovičiui, kuriame Komisijos prašoma laikytis visapusiško požiūrio į vandenį ir pakartotas raginimas parengti ES mėlynąjį kursą.
Šiame laiške išreiškiamas bendras šių institucijų susirūpinimas dėl Hidrologinio atsparumo iniciatyvos atidėjimo, kurį jos laiko nerimą keliančiu ženklu dėl ES įsipareigojimo spręsti didėjančias su vandeniu susijusias Europos problemas. Šios trys institucijos atitinkamai atstovauja ES pilietinei visuomenei, piliečiams ir vietos valdžios institucijoms.
Jos siūlo laikytis kompleksinio ir bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio, pagal kurį vandens aspektas integruojamas į visas politikos sritis, siekiant užtikrinti vienodas socialines galimybes, prieigą ūkininkams, pramonei ir infrastruktūrai, taip pat socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius su vandeniu susijusius aspektus.
Šiuo pokyčiu siekiama neapsiriboti esamais fragmentiškais metodais, skatinant įgyvendinti atskirą – visapusiškesnę ir veiksmingesnę – vandens strategiją. Šiuo tarpinstituciniu raginimu Komisija skatinama tęsti darbą, susijusį su Hidrologinio atsparumo iniciatyva, ir užtikrinti, kad vanduo taptų vienu svarbiausių ES prioritetu per ateinančią kadenciją (2024–2029 m.).
