Naujasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa savo pirmojo vizito Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) metu išdėstė pagrindinius ES prioritetus. Jis pabrėžė, kad konkurencingumas yra Europos klestėjimo pagrindas, ir nurodė, kad siekiant tvarios ateities svarbu jį derinti su socialinėmis teisėmis. EESRK pirmininkas Oliver Röpke pritarė šiai minčiai ir teigė: „Konkurencingumas turi būti naudingas daugeliui žmonių, o ne tik kai kuriems“.
Naujasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa savo pirmojo vizito Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) metu išdėstė pagrindinius ES prioritetus. Jis pabrėžė, kad konkurencingumas yra Europos klestėjimo pagrindas, ir nurodė, kad siekiant tvarios ateities svarbu jį derinti su socialinėmis teisėmis. EESRK pirmininkas Oliver Röpke pritarė šiai minčiai ir teigė: „Konkurencingumas turi būti naudingas daugeliui žmonių, o ne tik kai kuriems“.
Kalbėdamas EESRK plenarinėje sesijoje vos po keleto dienų pradėjus eiti pareigas šių metų gruodžio 1 d., António Costa paragino imtis neatidėliotinų kolektyvinių veiksmų. „Mes einame teisingu keliu. Įvertinome padėtį, turime plataus užmojo pasiūlymų, tačiau privalome turėti politinę valią. Sutelkime dėmesį į augimą, darbo vietas ir socialinę Europą, kad šiandieninė jaunoji karta, atsigręžusi atgal, galėtų pasakyti: tai buvo metas, kai užsitikrinome savo gerovę.“
Konkurencingumas ir pritaikytos reformos yra António Costa darbotvarkės pagrindas. Jis siūlo atnaujinti bendrąją rinką, sumažinti nereikalingą reglamentavimą ir investuoti į įgūdžius ir inovacijas siekiant sustiprinti Europos ekonomiką. „Mums reikia stiprių įmonių – ne dėl to, kad jos yra pigesnės, bet todėl, kad jos turi novatoriškų idėjų ir kvalifikuotos darbo jėgos“, – sakė jis. António Costa taip pat paragino vykdyti į rezultatus orientuotas reformas remiantis „NextGenerationEU“ pavyzdžiu: „Žvelgiant į ateitį tai yra logiška “ Jis paragino valstybes nares atvirai rengti kitą ES biudžetą.
„Konkurencingumas – tai ne tik ekonominiai tikslai, bet ir galimybių visiems europiečiams kūrimas ir atsparumo skatinimas“, – sakė Oliver Röpke. „Ekonomikos augimas turi būti derinamas su socialine pažanga, užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.“
António Costa pagyrė EESRK vaidmenį skatinant socialinį dialogą ir pavadino jį „europiniu ryšių su visuomene modeliu“. „Socialinis dialogas suteikia mums galimybę rasti tvarius sprendimus vykdant nuolatines įvairių mūsų visuomenių atstovų derybas. Tai itin svarbu, ypač dabar“, – sakė jis.
Plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje buvo aptarti pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai, įskaitant būsto, migracijos ir energijos kainas – šiuos klausimus Antonio Costa laiko prioritetiniais. Oliver Röpke pabrėžė, kad reikia ieškoti praktinių sprendimų, ir atkreipė dėmesį į investicijų į švietimą, perkvalifikavimą, įperkamą būstą ir žaliąją pertvarką svarbą. „EESRK yra pasiryžęs užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą kuriant įtraukią, atsparią ir ateities iššūkiams pasirengusią Europą .“ (gb)
Specialių Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) priemonių, skirtų papildomai pagalbai nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms teikti, pakeitimas
2021 m. Belgijos asociacija Grootouders voor het Klimaat (Močiutės ir seneliai už klimatą) už kampaniją „Mūsų santaupos jų ateičiai“ buvo apdovanota EESRK pilietinės visuomenės premija, kuri tais metais buvo teikiama už veiksmus klimato srityje. Kampanija buvo siekiama paraginti 2,4 mln. Belgijos senelių savo santaupas, kurios tuo metu sudarė apie 910 mlrd. EUR turto, skirti tvaresniems projektams. EESC info su asociacijos Grootouders voor het Klimaat atstovais kalbėjosi apie dabartinę padėtį klimato ir tvarių finansų srityje, asociacijos lūkesčius ir atities planus.
2021 m. Belgijos asociacija Grootouders voor het Klimaat (Močiutės ir seneliai už klimatą) už kampaniją „Mūsų santaupos jų ateičiai“ buvo apdovanota EESRK pilietinės visuomenės premija, kuri tais metais buvo teikiama už veiksmus klimato srityje. Kampanija buvo siekiama paraginti 2,4 mln. Belgijos senelių savo santaupas, kurios tuo metu sudarė apie 910 mlrd. EUR turto, skirti tvaresniems projektams. EESC info su asociacijos Grootouders voor het Klimaat atstovais kalbėjosi apie dabartinę padėtį klimato ir tvarių finansų srityje, asociacijos lūkesčius ir atities planus.
Ar, praėjus trejiems metams, matote apčiuopiamų savo kampanijos rezultatų? Apskritai, kaip vertintumėte dabartinę padėtį Belgijoje klimato ir tvarių finansų srityje: ar pastebėta pažanga, ar padidėjo gyventojų informuotumas šiais svarbiais klausimais?
EESRK premija mums buvo didelis pripažinimas ir parama. Dažnai ją nurodydavome bendraudami su vyriausybe, kitomis paramos organizacijomis ir bendrapiliečiais. Premija mums padėjo užmegzti daugiau ryšių ir toliau plėtoti mūsų kampaniją, tiek bendraujant su seneliais, tiek su jaunesnių kartų atstovais, rengiant prezentacijas, praktinius seminarus ir paskaitų apie tvarius finansus ciklą.
Supratome, kad nors tai delikatus klausimas, Europa deda dideles pastangas teisėkūros srityje (taksonomija, žaliasis kursas, Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva, Direktyva dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo ir kt.), kurios skatina įmones ir sektorius imtis vis daugiau iniciatyvų, kuriomis galime remtis ir mes. Tai teikia vilties ir yra labai svarbu, kaip vėl parodė (deja, nuviliantys) Baku vykusios COP rezultatai.
Iš neseniai atlikto tyrimo sužinojome, kad mūsų dirbamas informavimo darbas vis dar yra labai reikalingas. Tik 5–15 proc. investuotojų naudojasi savo teise finansinių institucijų prašyti atsižvelgti į jų tvarius prioritetus. Todėl toliau turime dirbti šia kryptimi.
Ko tikitės iš COP 29? Ar dalyvaujate konferencijoje, jei netiesiogiai, tai bent paremdami 12 metų berniuką Ferre ir jo senelius? Ar manote, kad klimato finansavimas yra esminė problema vykdant teisingą pertvarką?
Šio straipsnio rengimo metu COP 29 buvo tik pasibaigusi. Nuo pat pradžių visapusiškai (finansiškai ir komunikacijos požiūriu) rėmėme 12-metį Ferre, kuris išvyko į Baku su seneliais – Grootouders voor het Klimaat nariais, siekant užtikrinti, kad vaikų balsas būtų girdimas. Todėl norėtume nuoširdžiai padėkoti visoms močiutėms ir seneliams bei valdžios institucijoms, padėjusiems įgyvendinti šią iniciatyvą.
COP 29 turėjo būti klimato finansavimo COP, nes finansavimas iš tiesų yra esminė problema vykdant teisingą pertvarką. Deja, tai, ką pamatėme Baku, yra akivaizdžiai nepakankama. Mūsų žinutė ir toliau yra ta pati: pinigų yra, tad prašome tų, kurie jų turi, pasistengti ir tvariai panaudoti juos mūsų anūkų ateičiai.
Kokie kiti projektai, apie kuriuos norėtumėte pakalbėti, laukia Grootouders voor het Klimaat? Ar numatyta kokių nors naujų projektų?
Toliau optimistiškai žvelgsime į ateitį. Asociacija Grootouders voor het Klimaat 2025 m., kuriais minėsime Paryžiaus susitarimo pasirašymo dešimtmetį, kvies prisijungti kuo daugiau močiučių ir senelių, kurie yra Flandrijos senjorų organizacijų nariai. Šiuo metu labai tam ruošiamės: dešimtys močiučių ir senelių už klimatą yra mokomi su pasitikėjimu dalyvauti diskusijose klimato klausimais, būti pasirengus pasiekti kuo daugiau žmonių ir išklausyti.
Parengėme keletą praktinių seminarų, vienas iš jų bus apie tvarias santaupas ir investicijas. Juose senjorų organizacijų nariai galės dalyvauti nemokamai. Jau žinome, kad seminarų entuziastingai laukiama. 2025 m. lapkričio pabaigoje suorganizuosime didelį uždarymo renginį, kuris – labai tikimės – bus ne pabaiga, o kaip tik didesnių įsipareigojimų ateičiai pradžia.
Hugo Van Dienderen yra vienas asociacijos „Grootouders voor het Klimaat“ steigėjų ir vadovų. Asociacija „Grootouders voor het Klimaat“ įsteigta 2019 m. Tai nepriklausomas vyresnio amžiaus žmonių, daugiausia močiučių ir senelių, judėjimas siekiant ateities kartoms perduoti pasaulį, kuriame įmanoma gyventi.
Nuotraikoje: Ferre ir seneliai COP 29 konferencijoje Baku. Ferre buvo suteikta galimybė pasidalyti savo nuogąstavimais dėl klimato krizės su daugeliu svarbių asmenų.
