Vasario 26 d. protestuojantys ūkininkai savo traktoriais užblokavo Briuselio gatves – ir tai jau antras kartas per keletą savaičių. Staiga įprastus kostiumuotų praeivių tvarkingomis šukuosenomis būrius Europos institucijų rajone pakeitė sunkvežimiai, traktoriai, šiaudų ritiniai ir degančių padangų krūvos. Ūkininkų protesto priežastys yra įvairialypės: tai BŽŪP ir aplinkosaugos politika, taip pat ir visiškai nesusiję klausimai.
Tačiau akivaizdu, kad Europos kaimo vietovės atsidūrė sunkioje padėtyje ir taip jau yra ilgą laiką. Darbuotojų grupė ir apskritai EESRK ne kartą įspėjo, kad žaliojo kurso nebus be socialinio kurso. Gal ir norėtųsi numoti ranka lyg čia būtų tik dar vienas Briuselio kalbų produktas, bet tai būtų didelė klaida. Kaimas susiduria su realiomis problemomis. Pavyzdžiui, tarpininkai ūkininkams moka centus, o vartotojai už produktus turi mokėti nežmonišką kainą, nepakankamai remiamos aplinkosaugos reformos, (nesąžininga) laisvoji prekyba, sunkios darbo sąlygos ir klimato kaita.
Europos Komisijos, kuri paskubomis atsiėmė reikalavimus dėl pesticidų, atsakas kelia netgi didesnį susirūpinimą, nei tinkamų konsultacijų ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais trūkumas ir veiksmų nesiėmimas socialinės politikos lygmeniu. Kaip ir aplinkosaugos priemonių atveju, šių priemonių atsisakymas gal ir suteiks mūsų politikams šiek tiek laiko, bet kartu aplinkai bus padaryta negrįžtama žala.
Be to, artėjant rinkimams kraštutiniai dešinieji stengiasi pasinaudoti nepasitenkinimu ir jiems iš dalies pavyko paskatinti pasipriešinimą DVT, žaliajam kursui ir Darbotvarkei iki 2030 m.
Vasario 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Europos Komisija surengė pavyzdinį Europos įgūdžių metų renginį, kuriame dalyvavo daugiau kaip 400 jaunuolių iš visų ES valstybių narių. Renginio tikslas – atkreipti dėmesį į dabartinėms ir būsimoms darbo vietoms reikalingus įgūdžius.
Vasario 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Europos Komisija surengė pavyzdinį Europos įgūdžių metų renginį, kuriame dalyvavo daugiau kaip 400 jaunuolių iš visų ES valstybių narių. Renginio tikslas – atkreipti dėmesį į dabartinėms ir būsimoms darbo vietoms reikalingus įgūdžius.
Renginyje„Susitikimas su meistriškumo konkursų nugalėtojais“ dalyvavo 35 jaunieji neseniai vykusių konkursų „WorldSkills“, „Euroskills“ ir „Abylimpics“ (įgūdžių olimpiada neįgaliesiems) nugalėtojai iš ES šalių. Šių konkursų dalyviai varžėsi daugiau kaip 20 skirtingų disciplinų, pavyzdžiui, mobiliosios robotikos, IRT, mechanikos, grafinio dizaino, automobilių technologijų ir statybų.
Konkursų nugalėtojai pasidalijo įkvepiančiomis jų mokymosi ir karjeros istorijomis. Jaunoji auditorija galėjo susipažinti su tradiciniais ir naujais įgūdžiais ir apie juos daugiau sužinoti per specialius pristatymus, skirtus tokioms sritims kaip floristika, automobilių dažymas, robotika ir virtualioji realybė, kuriuose taip pat buvo pasakojama kaip integruojamos robotų sistemos, kaip veikia Ukrainai sukurtas išminavimo robotas ir kaip naudojamaskompiuterinis projektavimas (CAD – computer aided design) mechanikos inžinerijoje.
Renginių tikslas buvo parodyti profesinio rengimo ir mokymo teikiamą naudą ir galimybes, visų pirma žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir būsimo darbo pasaulio kontekste. Profesinis rengimas ir mokymas ypač svarbūs šiuo metu, kai ES trūksta darbo jėgos ir įgūdžių, o įgūdžių pasiūla ir neatitinka paklausos, kai daugiau kaip trys ketvirtadaliai įmonių susiduria su sunkumais rasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų.
EESRK pirmininkas Oliver Röpke sakė: „Įgūdžiai yra svarbus veiksnys, padedantis jauniems žmonėms gyventi visavertį asmeninį ir profesinį gyvenimą. Vykstant skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai, įgūdžiai gali padėti ne tik prisitaikyti, bet ir modeliuoti ateities darbo vietas.“
Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys Nicolas Schmit nurodė: „Profesinis mokymas suteikia labai daug galimybių šiandienos darbo rinkoje. Esu įsitikinęs, kad profesinis rengimas ir mokymas gali padėti mums spręsti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties ir darbo jėgos trūkumo problemas, kurios stabdo Europos pramonės vystymąsi.“
Renginys parodė, kad profesinis rengimas ir mokymas yra geras pasirinkimas jaunimui, atveriantis puikias karjeros perspektyvas ir galimybes greičiau įsidarbinti, taip pat suaugusiesiems, norintiems pakeisti darbą arba tiesiog tobulinti turimus įgūdžius. Tačiau daugeliui potencialių studentų šis kelias dažnai lieka antruoju pasirinkimu. 2021 m. tik šiek tiek daugiau nei pusė visų ES vidutinio lygio išsilavinimą turinčių jaunuolių dalyvavo profesinio orientavimo programose.
2022 m. beveik 80 proc. profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų pavyko rasti darbą. Dabartinis ES tikslas – 2025 m. šį skaičių padidinti iki 82 proc. (ll)
Siekiate pokyčių švietimo sistemoje? Turite problemų dėl apnuodytų maisto produktų? Norėtumėte, kad sunkvežimiai judėtų ne keliais, bet geležinkeliu? Ar jums kyla problemų registruojant įmonę užsienyje? ES piliečiai turi daug teisių ir kartais jiems tenka priimti sunkius sprendimus, tačiau jiems būtina žinoti, kur ir kaip jie gali pakeisti padėtį ir kokios yra jų galimybės.
Siekiate pokyčių švietimo sistemoje? Turite problemų dėl apnuodytų maisto produktų? Norėtumėte, kad sunkvežimiai judėtų ne keliais, bet geležinkeliu? Ar jums kyla problemų registruojant įmonę užsienyje? ES piliečiai turi daug teisių ir kartais jiems tenka priimti sunkius sprendimus, tačiau jiems būtina žinoti, kur ir kaip jie gali pakeisti padėtį ir kokios yra jų galimybės.
Atsakymus į šiuos klausimus rasite atnaujintame populiariame leidinyje „Europos demokratijos pasas“. Leidinyje pateikiama faktinė medžiaga, bendroji informacija, orientyrai ir priemonės, susijusios su visais šiuolaikinės Europos demokratijos aspektais, įskaitant dalyvavimo priemonių rinkinį ir išsamų Europos piliečių iniciatyvos vadovą.
Naujoji versija jau parengta keliomis kalbomis, o per ateinančias kelias savaites ją papildysime dar keletu kalbų. (cw)
Vasario 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) oficialiai pradėjo iniciatyvą leisti prisijungti pilietinės visuomenės atstovams iš ES šalių kandidačių. Siekiant suburti Komiteto darbe dalyvausiančius pilietinės visuomenės ekspertus, iš viso atrinktas 131 narys iš šalių kandidačių, taigi EESRK tapo pirmąja institucija, atvėrusia savo duris ES šalims kandidatėms.
Vasario 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) oficialiai pradėjo iniciatyvą leisti prisijungti pilietinės visuomenės atstovams iš ES šalių kandidačių. Siekiant suburti Komiteto darbe dalyvausiančius pilietinės visuomenės ekspertus, iš viso atrinktas 131 narys iš šalių kandidačių, taigi EESRK tapo pirmąja institucija, atvėrusia savo duris ES šalims kandidatėms.
Ši iniciatyva yra EESRK pirmininko Oliver Röpkepolitinis prioritetas. Ja nustatomi nauji šalių kandidačių įtraukimo į ES veiklą standartai, sudarant sąlygas laipsniškai ir apčiuopiamai jų integracijai į ES.
Iniciatyva buvo paskelbta EESRK plenarinėje sesijoje, kurioje jai nuoširdžiai pritarė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová, Juodkalnijos ministras pirmininkas Milojko Spajić ir Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama.Prie jų internetu prisijungė devynių ES šalių kandidačių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Gruzijos, Moldovos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos, Turkijos ir Ukrainos) pilietinės visuomenės atstovai ir kiti nariai iš šalių kandidačių, kurie pirmą kartą dalyvavo EESRK plenarinėse diskusijose.
Šia svarbia proga pirmininkas O. Röpke pabrėžė: „Negalime šalių kandidačių versti laukti dar ilgiau. Todėl EESRK nusprendė atverti savo duris šalims kandidatėms ir į savo darbą įtraukti jų atstovus – narius iš šalių kandidačių“.
Ministras pirmininkas Milojko Spajić nurodė: „Labai vertiname šiuos laipsniškos integracijos aspektus. Manome, kad tai yra ne narystės pakaitalas, o veikiau būdas integracijai parengti tiek Vakarų Balkanų regiono šalis (pagal nuopelnais grindžiamą regatos metodą), tiek ES“.
Ministras pirmininkas Edi Rama teigė: „Esu įsitikinęs, kad tai, kas vyksta čia, turėtų vykti ir ES Parlamente, turėtų vykti Europos Komisijoje ir turėtų vykti Europos Sąjungos Taryboje. Tai vienintelis būdas visus nuraminti ir sukurti labai konkrečią atmosferą“.
Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová sakė: „Plėtra yra svarbi abiem pusėms. Tai tebėra geostrateginė Sąjungos investicija. Todėl remiame šiandien pradėtą įgyvendinti iniciatyvą ir visas kitas iniciatyvas, kurios padeda mūsų šalims partnerėms sėkmingai vykdyti reformas, padedančias kurti geresnę ekonomiką ir stipresnę demokratiją.“
Išsamų narių iš šalių kandidačių sąrašą galima rasti čia. (at)
2024 m. kovo 25 d. 14.30–18.00 val. Vidurio Europos laiku EESRK pilietinės visuomenės organizacijų grupė Briuselyje surengs konferenciją, kurioje bus nagrinėjama, kaip visa ES ir valstybės narės atskirai gali siekti veiksmingo tvaraus pilietinio dialogo ir dalyvaujamosios demokratijos.
2024 m. kovo 25 d. 14.30–18.00 val. Vidurio Europos laiku EESRK pilietinės visuomenės organizacijų grupė Briuselyje surengs konferenciją, kurioje bus nagrinėjama, kaip visa ES ir valstybės narės atskirai gali siekti veiksmingo tvaraus pilietinio dialogo ir dalyvaujamosios demokratijos.
Konferencijoje kalbės:
Europos Parlamento pirmininkės Roberta Metsola vardu kalbės Pedro Silva Pereira, Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas ryšiams su piliečiams atstovaujančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir
Jo Ekscelencija Willem van de Voorde, Belgijos ambasadorius ir Belgijos nuolatinis atstovas ES.
Konferencijoje bus pristatytos šios dvi naujausios iniciatyvos:
EESRK nuomonė „Pilietinio dialogo ir dalyvaujamosios demokratijos stiprinimas ES. Kelias į priekį“ (SOC/782), parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu ir priimta 2024 m. vasario 15 d. EESRK plenarinėje sesijoje;
atviras laiškas, kurį pasirašė 156 subjektai iš 26 ES valstybių narių ir kurį inicijavo Pilietinės visuomenės organizacijų grupė ir Europos pilietinės visuomenės tinklas. Laiške pagrindinės ES institucijos raginamos imtis konkrečių priemonių visose politikos srityse palaikyti atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis.
Konferencijoje instituciniai suinteresuotieji subjektai ir platesnė auditorija svarstys, kaip įgyvendinti šiose ir kitose iniciatyvose siūlomas priemones.
Ši konferencija – viešas renginys. Norintiems aktyviai dalyvauti vietoje arba nuotoliniu būdu, būtina iš anksto užsiregistruoti. Renginys bus transliuojamas tiesiogiai.
Daugiau informacijos apie programos projektą, registraciją ir transliaciją internetu rasite renginio interneto svetainėje.
Parengė Antonello Pezzini, EESRK Pramonės permainų konsultacinės komisijos atstovas ir buvęs EESRK Darbdavių grupės narys
Sausio mėn. už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Breton dar kartą pabrėžė, kad siekiant užtikrinti mūsų saugumą reikia konsoliduoti gynybos vidaus rinką. „Mes pradėjome nuo šaudmenų Ukrainai“, – pasakė jis. „Dabar turime išplėsti savo veiksmus. Mums reikia plataus masto Europos gynybos pramonės programos, kuria galėtume padidinti Europos pramoninę bazę ir sukurti ginčijamoms teritorijoms apsaugoti reikalingą infrastruktūrą.“
EESRK ne kartą pabrėžė, kad reikia pradėti įgyvendinti Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP), siekiant sukurti sąveikią ir integruotą gynybos sistemą.
Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, dėl kurios turime stiprinti Europos gynybos pramonės strateginį savarankiškumą ir kurti tvirtą bendrą technologinę ir pramoninę bazę, tai reikia padaryti kuo skubiau.
Europos gynybos pramonės plėtros programa turi būti susieta su bendra gynybos pramonės strategijos vizija, pagal kurią būtų siekiama veiksmingai įtraukti Europos gamintojus ir vartotojus (dalyvaujant bent trims valstybėms narėms).
Vis labiau reikia užmegzti Europos lygmens struktūrinį dialogą, derinamą ir koordinuojamą su NATO, taip pat Gynybos ministrų taryba, kad būtų galima parengti ilgalaikes politines gaires ir sukurti konsultacijų ir tikrai europinių sprendimų priėmimo forumą.
Teisės aktų nuostatomis turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp didžiųjų ir mažųjų šalių, tai, kad 20 proc. dalyvaujančių įmonių būtų mažesnės įmonės, numatytas kvalifikuotų darbuotojų ir naujų darbo profilių darbuotojų mokymas bei darbuotojų, kurių įgūdžiai nebereikalingi arba paseno, perkvalifikavimas.
Atėjo laikas laikytis visapusiškesnio ir ryžtingesnio požiūrio. Mums reikia plataus masto Europos gynybos pramonės programos, leidžiančios kurti dvejopo naudojimo prekes ir taip sustiprinti Europos pramoninę bazę. Dvejopo naudojimo prekės gali būti programinė įranga ir technologijos, kurios būtų naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais, taip pat gaminiai, kurie gali būti naudojami cheminiams ar biologiniams ginklams ir jų siuntimo į taikinį priemonėms projektuoti, kurti, gaminti ar naudoti.
Visą Antonello Pezzini parengtą straipsnį rasite Darbdavių grupės informaciniame biuletenyje https://europa.eu/!yKMPTk
Diskusijoje su Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už demokratiją ir demografiją atsakinga Komisijos nare Dubravka Šuica EESRK ragino parengti pilietinio dialogo strategiją, kuri būtų pirmas žingsnis stiprinant pilietinės visuomenės vaidmenį ir didinant piliečių dalyvavimą ES politikos formavimo procese.
Diskusijoje su Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už demokratiją ir demografiją atsakinga Komisijos nare Dubravka Šuica EESRK ragino parengti pilietinio dialogo strategiją, kuri būtų pirmas žingsnis stiprinant pilietinės visuomenės vaidmenį ir didinant piliečių dalyvavimą ES politikos formavimo procese.
Jis pabrėžė, kad reikia skubiai paspartinti ES sutarties 11 straipsnio, pagal kurį institucijoms tenka bendra atsakomybė užtikrinti, kad organizuota pilietinė visuomenė aktyviai dalyvautų rengiant ES teisės aktus, įgyvendinimą.
Tai turėtų būti daroma vykdant tolesnę veiklą, susijusią su Konferencija dėl Europos ateities – svarbia iniciatyva ir didelio masto demokratiniu procesu, apimančiu piliečių vadovaujamas diskusijas klausimais, kurie daro tiesioginį poveikį jų gyvenimui.
„Visi sutariame, kad piliečių balsas turi būti išgirstas ne tik per rinkimus. Mes, ES institucijų ir įstaigų nariai, turime aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę į prasmingą dialogą, neapsiribojant vien informavimu ir konsultacijomis“, – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.
Norint sukurti skaidresnę, įtraukesnę ir demokratiškesnę ES, reikia aktyvesnio piliečių dalyvavimo ir tvirtos ES ir nacionalinių valdžios institucijų partnerystės. „Mūsų bendromis pastangomis bus užtikrinta, kad ES išliktų vilties švyturiu ir pasauliniu dalyvaujamosios demokratijos modeliu“, – pabrėžė Komisijos narė D. Šuica.
Nuomonės pranešėjas Pietro Barbieri nurodė: „Šia nuomone EESRK ragina Europos institucijas žengti konkretų žingsnį į priekį – priimti pilietinio dialogo strategiją, pagal kurią būtų įgyvendinamas veiksmų planas ir tarpinstitucinis susitarimas, apimantis visus ES lygmenis. EESRK įsipareigojimas rodo neatidėliotiną poreikį, kurio negalima atsisakyti ar atidėti.“
Bendrapranešėjė Miranda Ulens pridūrė: „Jau turime gerosios socialinio dialogo patirties. Mūsų pateiktais pasiūlymais bus užtikrinta, kad būtų išgirsti ir kitų teisėtų ir atstovaujamųjų organizacijų balsai. Sukurkime tikrą ir demokratinę Europą savo piliečiams! #Stiprūskartu!“ (ll)
Europa skiria nepakankamai dėmesio ir jėgų šiai sudėtingai kovai. Pasukti kraštutinių dešiniųjų kilimą priešinga kryptimi šiuo metu atrodo sunki užduotis. 1945 m. nugalėjus nacistinį fašizmą buvo manoma, kad ekstremistiniams judėjimams nebeliks erdvės įtakai daryti ir veikti. Tačiau taip neatsitiko. Demokratinis modelis, taip pat žmonių pasipiktinimas ir nusivylimas sudarė sąlygas kraštutiniams dešiniesiems išgyventi ir sustiprėti.
Europa skiria nepakankamai dėmesio ir jėgų šiai sudėtingai kovai. Pasukti kraštutinių dešiniųjų kilimą priešinga kryptimi šiuo metu atrodo sunki užduotis. 1945 m. nugalėjus nacistinį fašizmą buvo manoma, kad ekstremistiniams judėjimams nebeliks erdvės įtakai daryti ir veikti. Tačiau taip neatsitiko. Demokratinis modelis, taip pat žmonių pasipiktinimas ir nusivylimas sudarė sąlygas kraštutiniams dešiniesiems išgyventi ir sustiprėti. Kraštutiniai dešinieji pasinaudojo Europos liberaliose demokratinėse valstybėse aštuoniasdešimt metų vyraujančia tolerancija ir jų patiklumu. Jie apsimetė žaidžiantys pagal demokratijos taisykles, tačiau niekada neatsisakė savo siekio sunaikinti ją iš vidaus, kai tik įgis tam reikiamos galios.
Jiems beveik pavyko: prisidengdami „nacionaliniu suverenitetu“, kraštutiniai dešinieji jau atėjo į valdžią keliose šalyse, pavyzdžiui, Orbano Vengrijoje ir Fikoso Slovakijoje. Lenkiją iki 2023 m. spalio mėn. įvykusių rinkimų aštuonerius metus valdė PiS (Prawo i Sprawiedliwosc, Teisė ir teisingumas) kraštutinių dešiniųjų suformuota vyriausybė.
Europos Sąjungoje šis judėjimas taip pat bando kenkti demokratijai ir ją sužlugdyti. Pastarųjų trisdešimties metų informacinių ir ryšių technologijų raida suteikė daug galimybių neonacistinėms ir neofašistinėms grupuotėms naudojantis skaitmeninėmis platformomis ir socialine žiniasklaida sąveikauti, įgyti matomumo ir galios pasauliniu mastu. Šios jėgos naudojasi demokratinių valstybių saviraiškos laisve savo ksenofobinei ir rasistinei ideologijai skleisti ir stiprinti, koordinuoja strategijas ir realiuoju laiku kelia iššūkių pilietinei tvarkai, būdamos jos dalimi. Demokratija suteikia ją sugriauti siekiantiems judėjimams objektyvias sąlygas, įskaitant viešąjį finansavimą, jų vystymuisi ir skverbimuisi į visuomenę.
Kraštutiniai dešinieji rado palankią dirvą augti Europoje, nes neoliberali politika ir reiganomikos įkvėptas finansinis kapitalizmas sustabdė viduriniosios klasės pažangą ir socialinės gerovės – Europos kūrimo ir jos sėkmės kelrodį – augimą. Neoliberalizmas išbalansavo ir sutrikdė ekonominį ir socialinį vystymąsi, sumažino realiąsias darbo pajamas kapitalo naudai, sumažino socialinę paramą ir socialines paslaugas, o būsto sektorių nukreipė į spekuliuojančiųjų nekilnojamuoju turtu rankas. Europos vyriausybės pavojingai konkuruoja tarpusavyje parduodamos „auksines vizas“ kleptokratams ir oligarchams iš viso pasaulio. Per pastaruosius penkiolika metų nepasitenkinimą Europoje sustiprino rinkos krizė ir fiskalinis dempingas, dėl kurių konkurencija vidaus rinkoje tapo nesąžininga, taip pat silpna Briuselio ir Frankfurto parama MVĮ, sumažėjusi užimtumo apsauga ir perkamoji galia.
Tai skaudžios politinės klaidos, dėl kurių per kiekvienus Europos Parlamento rinkimus vis mažėja juose dalyvaujančiųjų skaičius, o kraštutinių dešiniųjų pozicijos Europos Parlamente stiprėja. Nacistinės ir fašistinės ideologijos sugrįžimą lėmė Europoje taikytas griežto taupymo modelis, kuris padėjo apsaugoti finansų sistemą, tačiau neužtikrino ekonominio ir fiskalinio teisingumo ir tinkamo dėmesio piliečių problemoms, troškimams ir lūkesčiams. Tokia padėtis tapo palanki seniai žinomai viršenybės ir identiteto ideologijos propagandai, kuri visada tyko ir laukia palankaus momento pasukti žmoniją civilizacijos regreso keliu. Šį kultūrinės ir religinės neapykantos kurstymą šiandien matome mūsų gyvenime, ekranuose, socialinėje žiniasklaidoje ir kiekvieną minutę skleidžiamoje dezinformacijoje. Piliečių baimių ir nesaugumo jausmo skatinimas, gąsdinimas islamizacija, baltųjų viršenybės ar judėjų ir krikščionių tapatybės išnykimu ir romų bendruomenės demonizavimas prikišant jos priklausomybę nuo išmokų – tai strategijos, kurios istoriškai buvo naudojamos įsigalint autoritarinių režimų diktatoriams ar lyderiams.
Šiandien Europos vyriausybės leidžia šioms jėgoms garsiai šaukti apie imigracijos pavojų Europai, nors mūsų žemynas senėja ir jam būtina importuoti dalį darbo jėgos, kad galėtų išlaikyti savo ekonomiką ir augti. Jos skambina pavojaus varpais, nors šiandien į ES atvykstančių pabėgėlių ir migrantų skaičius yra nedidelis – iš tiesų jis yra net mažesnis nei reikia Europos populiacijai ir darbo jėgai atkurti. Nepaisant to, ir toliau girdime ksenofobinę ir rasistinę retoriką Europoje, kurioje, užuot leidus lobti mafijos grupuotėms, užsiimančioms prekyba žmonėmis, vis dar nesukurta saugi ir veiksminga migrantų priėmimo ir integracijos teisinė sistema. Darbuotojų migrantų indėlis atstatant pokario Europą ir kuriant ES buvo didžiulis. Artimiausiais dešimtmečiais jis ir toliau bus labai svarbus Europos pažangai. Kraštutiniai dešinieji tai puikiai žino: daugelis jų finansinių rėmėjų naudojasi migrantų paslaugomis savo pramonės ir įmonių veikloje.
Tačiau jie ir toliau žais savo žaidimus, kurstys baimę, manipuliuos sąžine ir taip pat silpnų ir nestabilių nacionalinių ir Europos lyderių patiklumu kalbėdami apie strateginę viziją, mūsų vertybes ir principus. Vienintelis galimas demokratų ir Europos šalininkų atsakas – tai kova už mūsų vertybes: už demokratiją, laisvę, orumą ir taiką Europoje.
