Visoje ES nerimą keliančiu greičiu daugėjant vėžinių susirgimų ir su vėžiu susijusių mirčių, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina imtis labai reikalingų vėžio prevencijos priemonių, nes manoma, kad maždaug 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti.
Visoje ES nerimą keliančiu greičiu daugėjant vėžinių susirgimų ir su vėžiu susijusių mirčių, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina imtis labai reikalingų vėžio prevencijos priemonių, nes manoma, kad maždaug 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti.
Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuomonę, kurioje palankiai įvertino Europos Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl vėžio, kurio galima išvengti skiepijantis – vieną iš tolesnių Europos kovos su vėžiu plano iniciatyvų.
Nuomonėje daug dėmesio skiriama skiepijimui nuo žmogaus papilomos virusų (ŽPV) ir hepatito B (HBV), nes skiepai galėtų užkirsti kelią kelių rūšių vėžiniams susirgimams, kuriuos sukelia šie virusai.
EESRK pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą informavimą, švietimą ir komunikaciją, kad tikslinės grupės būtų skatinamos skiepytis. Nuomonėje taip pat pabrėžiamas svarbus bendrosios praktikos gydytojų, šeimos gydytojų, mokyklų gydytojų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo siekiant šio tikslo.
Nuomonės dėl vėžio, kurio galima išvengti skiepijantis, pranešėja Milena Angelova sakė: „Mes privalome kovoti su stigmomis ir neteisingais įsitikimais, kurie susiję su vakcinomis. Pavyzdžiui, klaidingai manoma, kad skiepijamos tik mergaitės. Tačiau taip nėra. Siekdami išnaikinti šiuos virusus (ŽPV, HBV), taip pat turime įtraukti berniukus ir jų tėvus.“ Vakcinos turi būti prieinamos visiems.
Labai svarbu „pakeisti skepticizmo tendenciją“, pridūrė bendrapranešėjė Sára Felszeghi. Kova su klaidinga informacija ir dezinformacija yra labai svarbi skatinant žmones skiepytis.
EESRK ragina laikytis visapusiško požiūrio į kovą su vėžiu, taikant gerai veikiančią ir integruotą visų formų prevencijos, įskaitant pirminę prevenciją (skiepijimą, sveiką gyvenseną), antrinę prevenciją (atrankinis tikrinimas) ir tretinę prevenciją (priežiūra ir reabilitacija), sistemą.
M. Angelova dar kartą patvirtino, kad „valstybės narės turi labiau koordinuoti veiksmus ir keistis geriausia praktika“, kad būtų galima daug veiksmingiau kovoti su vėžiu ir padidinti skiepijimo aprėptį visoje ES. Itin svarbu vėžio prevenciją laikyti politiniu prioritetu. (sg)
Grėsmingu tempu plintant neapykantos kalbai ir neapykantos nusikaltimams pilietinė visuomenė, piliečiai ir institucijos vienija jėgas ir stiprina kovos su bet kokios rūšies neapykanta veiksmus norėdami parodyti, kad neapykantai Europos Sąjungoje – ne vieta.
Grėsmingu tempu plintant neapykantos kalbai ir neapykantos nusikaltimams pilietinė visuomenė, piliečiai ir institucijos vienija jėgas ir stiprina kovos su bet kokios rūšies neapykanta veiksmus norėdami parodyti, kad neapykantai Europos Sąjungoje – ne vieta.
EESRK prisideda prie ES pastangų pažaboti neapykantą, kuri ES grėsmingai suvešėjo: vis dažniau ji nukreipiama prieš grupes ir asmenis dėl jų tikėjimo, rasinės ar etninės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos ar politinių įsitikinimų.
EESRK kartu su piliečiais ir institucijomis yra pasiryžęs aktyviau kovoti su neapykantos kurstymu tiek internete, tiek realiame gyvenime, kaip buvo pažymėta aukšto lygio diskusijoje gegužės mėn. vykusioje plenarinėje sesijoje, kurios metu buvo priimta nuomonė Neapykantai – ne. Prieš neapykantą susivienijusi Europa. Joje smerkiama bet kokia neapykantos forma ir palankiai vertinamas Europos Komisijos komunikatas šia tema.
„Mes visi privalome kovoti su neapykanta“, – pradėdamas diskusiją EESRK plenarinėje sesijoje pažymėjo EESRK pirmininkas Oliver Röpke. „Kad veiksmingai išspręstume šią problemą, turime visi – politikai, pilietinė visuomenė ir piliečiai – bendradarbiauti. Tik drauge ir palaikydami dialogą būsime stipresni ir galėsime kovoti su didėjančiu priešiškumu mūsų visuomenėje, kuris kelia realią grėsmę mūsų demokratijai.“
Diskusijoje dalyvavo aukščiausi Europos Komisijos ir Belgijos vyriausybės pareigūnai ir piliečių bei pilietinės visuomenės organizacijų (įskaitant asociaciją „ILGA-Europe“ ir Europos kovos su rasizmu tinklą (ENAR)) atstovai, kurie pabrėžė, kad daugėja neapykantos ir smurto atvejų.
Neseniai įvykę išpuoliai prieš politikus atskleidė gilų susiskaldymą Europos visuomenėje. Statistika rodo, kad 2023 m. dvigubai išaugo prieš musulmonus nukreiptų ir antisemitinių veiksmų. Neretai nuo tokių veiksmų nukenčia LGBTQIA+ asmenys, Afrikos kilmės asmenys ir migrantai. Neapykanta moterims taip pat yra didelė. Neseniai buvo atlikta internetinių žinučių ES analizė, kuri rodo, kad nuo 2023 m. pradžios neapykantos toksiškumas padidėjo 30 proc.
„ES sutartyje išdėstytos vertybės yra akivaizdžiai nesuderinamos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba. Deja, pastaruoju metu jų pasitaiko vis dažniau“, – sakė už demokratiją ir demografiją atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Dubravka Šuica.
Savo nuomonėje EESRK ragina ES laikytis visapusiško požiūrio ir kovoti su neapykanta dėl bet kokių saugomų žmogaus ypatybių ir taikyti šį požiūrį kovojant su bet kokios rūšies neapykanta. (ll)
Gegužės 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas dalyvavo 44-ąjį kartą organizuojamame Briuselio 20 km bėgime, kuriame šiais metais pasiektas naujas rekordas – prie starto linijos stojo 45330 dalyvių. EESRK dalyvavo Tarpinstituciniame organizaciniame komitete „Run For Europe“, kuris pasirinkęs šūkį „Balsuok“ siekė paskatinti piliečius balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Bėgime kartu su Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovais startavo už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurenţiu Plosceanu. Pirmasis finišavo Alex Kibet iš Kenijos, šį atstumą įveikęs per 59 minutes ir 57 sekundes, o greičiausia Belgijos moteris Sophie Hardy finišą pasiekė per 1 valandą, 10 minučių ir 56 sekundes.
Gegužės 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas dalyvavo 44-ąjį kartą organizuojamame Briuselio 20 km bėgime, kuriame šiais metais pasiektas naujas rekordas – prie starto linijos stojo 45330 dalyvių. EESRK dalyvavo Tarpinstituciniame organizaciniame komitete „Run For Europe“, kuris pasirinkęs šūkį „Balsuok“ siekė paskatinti piliečius balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Bėgime kartu su Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovais startavo už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurenţiu Plosceanu. Pirmasis finišavo Alex Kibet iš Kenijos, šį atstumą įveikęs per 59 minutes ir 57 sekundes, o greičiausia Belgijos moteris Sophie Hardy finišą pasiekė per 1 valandą, 10 minučių ir 56 sekundes.
Neapykantai- ne. Prieš neapykantą susivienijusi Europa
Šį mėnesį minime 20-ąsias Europos Sąjungos didžiosios plėtros metines. 2004 m. gegužės mėn. Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos gyventojai tapo ES piliečiais. Tai nebuvo lengva, nes stojimas į ES yra sunkus ir daug laiko reikalaujantis procesas. Tačiau praėjus dvidešimčiai metų galime pasakyti, kad 2004 m. plėtra buvo sėkminga.
Šį mėnesį minime 20-ąsias Europos Sąjungos didžiosios plėtros metines. 2004 m. gegužės mėn. Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos gyventojai tapo ES piliečiais. Tai nebuvo lengva, nes stojimas į ES yra sunkus ir daug laiko reikalaujantis procesas. Tačiau praėjus dvidešimčiai metų galime pasakyti, kad 2004 m. plėtra buvo sėkminga.
ES ne tik tapo viena didžiausių bendrųjų rinkų pasaulyje, plėtra leido sukurti 26 mln. naujų darbo vietų. Tačiau sėkmė negali būti vertinama tik pagal ekonominę naudą. Plėtra galiausiai atvėrė sienas, milijonams žmonių tapo galima laisvai keliauti, dirbti ir gyventi bet kurioje ES vietoje. Tai, kas anksčiau buvo kai kurių privilegija, tapo kiekvieno teise. Iki šiol mainų programoje „Erasmus+“ dalyvavo daugiau kaip 2,7 mln. studentų iš 10 naujų šalių. Išsiplėtusi ES visiems suteikė lygias galimybes klestėti.
Sėkmė nereiškia, kad nebuvo ko pasimokyti. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio ir masto plėtra ir, be abejo, yra daug sričių, kuriose ES galėtų ir turėtų nuveikti daugiau. Pirma, ES turi kuo greičiau pradėti integruoti naujas šalis kandidates į savo veiklą. Laipsniška integracija nėra faktinis įstojimas. Europos Sąjunga ir šalis kandidatė gali sukurti tvirtą pagrindą mokydamosi viena iš kitos, keisdamosi patirtimi ir dalydamosi nuomonėmis. Tai būdas užmegzti žmogiškuosius ryšius ir puoselėti tikrą europietišką dvasią.
Antra, pagrindiniai ES demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir laisvių principai yra nediskutuotini ir jų negalima nepaisyti. Nors stojimo į ES vadove nustatyti aiškūs „pagrindiniai“ kriterijai, yra tam tikrų aspektų, kurie nenurodyti jokiose gairėse. EESRK, kaip pilietinės visuomenės atstovas, mano, kad gyvybinga pilietinė visuomenė ir tvirtas socialinis dialogas yra pagrindiniai gerai veikiančios demokratijos elementai. Laipsniškas šalių kandidačių pilietinės visuomenės integravimas į ES suteiks jai galimybę tapti tokia stipria, kokia turėtų būti stojimo metu. Todėl EESRK ėmėsi iniciatyvos integruoti ES šalis kandidates. „Nariai iš šalių kandidačių“ šiuo metu bendradarbiauja su EESRK nariais ir rengia nuomones temomis, kurios yra ypač svarbios būsimiems plėtros etapams.
Todėl EESRK nariai gegužės mėn. plenarinėje sesijoje aptars 20-ąsias ES plėtros metines – apžvelgs praeitį ir sieks bendros atsparesnės, demokratiškesnės ir vieningesnės ES ateities.
Su EESRK nuomonės dėl ES ir Jungtinės Karalystės jaunimo veiklos pranešėju Cillianu Lohanu aptarėme galimą jaunimo judumo programos, kurią pasiūlė Europos Komisija ir remia EESRK, naudą. Ši programa sudarytų palankesnes sąlygas jauniems Jungtinės Karalystės ir ES piliečiams gyventi, studijuoti ir dirbti atitinkamai ES arba Jungtinėje Karalystėje. Kadangi Jungtinė Karalystė atmetė siūlomą ES masto susitarimą dėl laisvo jaunimo judėjimo, kokiais kitais būdais galima atkurti dėl „Brexit’o“ nutrūkusius ryšius?
Su EESRK nuomonės dėl ES ir Jungtinės Karalystės jaunimo veiklos pranešėju Cillianu Lohanu aptarėme galimą jaunimo judumo programos, kurią pasiūlė Europos Komisija ir remia EESRK, naudą. Ši programa sudarytų palankesnes sąlygas jauniems Jungtinės Karalystės ir ES piliečiams gyventi, studijuoti ir dirbti atitinkamai ES arba Jungtinėje Karalystėje. Kadangi Jungtinė Karalystė atmetė siūlomą ES masto susitarimą dėl laisvo jaunimo judėjimo, kokiais kitais būdais galima atkurti dėl „Brexit’o“ nutrūkusius ryšius?
