ES valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas įtraukiam, , atviram ir skaidriam bendradarbiavimui su pilietine visuomene visose radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityse. Tai pasakytina tiek apie dabartines, tiek apie potencialias priimančiąsias bendruomenes, ypač atsižvelgiant į tai, kad per ateinantį dešimtmetį ir vėliau kasmet susidarys vis daugiau radioaktyviųjų atliekų.
ES valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas įtraukiam, atviram ir skaidriam bendradarbiavimui su pilietine visuomene visose radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityse. Tai pasakytina tiek apie dabartines, tiek apie potencialias priimančiąsias bendruomenes, ypač atsižvelgiant į tai, kad per ateinantį dešimtmetį ir vėliau kasmet susidarys vis daugiau radioaktyviųjų atliekų.
Spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK laikosi tvirtos pozicijos. Joje teigiama, kad esamas finansavimas turėtų būti naudojamas siekiant didinti pilietinės visuomenės grupių, visų pirma netoli branduolinių įrenginių esančių vietos bendruomenių, pajėgumus nepriklausomai dalyvauti projektuose ir tyrimuose, kuriais siekiama įvertinti dalyvavimo ir skaidrumo praktiką tvarkant radioaktyviąsias atliekas.
EESRK rekomenduoja valstybėms narėms pranešti apie visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo metodus ir apie tai, kaip užtikrinamas skaidrumas. „Komitetas ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti aplinkos, visuomenės sveikatos ir socialinių bei ekonominių pokyčių, susijusių su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, stebėseną ir reguliarų atskleidimą“, – teigė pranešėja Alena Mastantuono.
Valstybės narės turėtų prisiimti visapusišką atsakomybę ir branduolinių atliekų (neatsižvelgiant į jų pobūdį, eksploatavimo trukmę ir pavojaus lygį) perdirbimo naštos neužkrauti ateities kartoms.
Atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį panaudoto branduolinio kuro galima perdirbti, skiliąsias medžiagas reikėtų perdirbti, tokiu būdu sumažinant poreikį tiekti gamtinį uraną branduoliniams reaktoriams eksploatuoti. Žiedinės ekonomikos strategijos suteiktų galimybę valstybėms narėms kuo labiau sumažinti atliekų, kurios turi būti tvarkomos pagal atliekų tvarkymo strategijas, kiekį.
„Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atliekant eksploatavimo nutraukimo ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo išlaidų vertinimus išlaidos su laiku didėtų. Jos taip pat turėtų užtikrinti pakankamą finansavimą faktinėms išlaidoms padengti“, – sakė bendrapranešėjis Christophe Quarez. (mp)
EESRK su mėlynuoju kursu susijusį darbą pradėjo 2023 m. sausio mėn., o oficialus renginys „Atėjo metas ES mėlynajam kursui“ buvo surengtas 2023 m. vasario mėn. 2023 m. rugsėjo mėn. iniciatyva įgavo politinį pagreitį, kai EESRK ir Europos Parlamentas bendrai pasirašytame laiške ES valstybių ir vyriausybių vadovams paragino valstybes nares remti ir priimti plataus užmojo ES mėlynąjį kursą. Be to, rugsėjo mėn.
Display date
1 year 8 months ago
Dialogų dėl perėjimo prie švarios energijos apžvalga
Spalio 17–18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė svarbiausią savo kasmetinį komunikacijai skirtą renginį „Priartinti ES“, kuriame dalyvavo pilietinės visuomenės organizacijų komunikacijos atstovai. Šiųmetiniame seminare, pavadintame „Demokratijos tvirtovė. Kaip padėti žurnalistikai išgyventi ir klestėti?, daugiausia dėmesio skirta dabartinei žiniasklaidos padėčiai ir jos vietai visuomenėje. Seminare atkreiptas dėmesys į žurnalistus, susiduriančius su didėjančiu vyriausybių ir privačių interesų spaudimu, kuris varžo žiniasklaidos laisvę. Be jau žinomų kliūčių, šiuo metu jie susiduria su generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) plitimu, kuris, nepaisant jo teikiamos naudos, kelia grėsmę ekonominiams žurnalistikos pagrindams.
Spalio 17–18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė svarbiausią savo kasmetinį komunikacijai skirtą renginį „Priartinti ES“, kuriame dalyvavo pilietinės visuomenės organizacijų komunikacijos atstovai. Šiųmetiniame seminare, pavadintame „Demokratijos tvirtovė. Kaip padėti žurnalistikai išgyventi ir klestėti?, daugiausia dėmesio skirta dabartinei žiniasklaidos padėčiai ir jos vietai visuomenėje. Seminare atkreiptas dėmesys į žurnalistus, susiduriančius su didėjančiu vyriausybių ir privačių interesų spaudimu, kuris varžo žiniasklaidos laisvę. Be jau žinomų kliūčių, šiuo metu jie susiduria su generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) plitimu, kuris, nepaisant jo teikiamos naudos, kelia grėsmę ekonominiams žurnalistikos pagrindams.
„Kas yra tiesa? Šis amžinas klausimas vėl iškeltas atsiradus dirbtiniam intelektui ir kartu melagingoms naujienoms, sąmokslo teorijoms ir autoritarinėms vyriausybėms, kurios sistemingai kenkia informacija pagrįstoms diskusijoms, tikslumui ir pagarbioms diskusijoms. Atėjo laikas kartu kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie mus vienija ES“, – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.
„Prieš 20 metų tik nedaugelis galėjo numatyti, kad 2024 m. dauguma mūsų ryte gerdami kavą ne skaitysime rytinį laikraštį, o naršysime telefone naujienų svetaines skaitydami naujienas ir vis dažniau pasikliausime socialine žiniasklaida ir dirbtiniu intelektu“, – sakė už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Aurel Laurenţiu Plosceanu. Žurnalistai tebekovoja su savo senais priešais: cenzūra, neskaidria žiniasklaidos nuosavybe, nepakankamu finansavimu, prieš žiniasklaidą nukreiptais įstatymais ir kt.“
Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutiérrezpabrėžė, kad žurnalistų darbas turėtų būti laikomas „viešąja paslauga“ arba „viešąja gėrybe“, kuriai gresia ekonominiai iššūkiai, strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) ir tiesioginis smurtas (nuo 2015 m. ES žuvo 14 žurnalistų).
„Žurnalisto profesija tampa pavojingesnė nei bet kada anksčiau“, – teigė Europos demokratijos fondo vykdomasis direktorius Jerzy Pomianowski, paminėdamas žurnalistų persekiojimą Baltarusijoje. Baltarusijos filmų kūrėjas, aktyvistas ir žurnalistas Andrey Gnyot, kuriam taikomas namų areštas Belgrade ir kuriam gresia ekstradicija, savo vaizdo pranešime teigė, kad didžiausia grėsmė žurnalistikai yra „brutali jėga, siekianti užgniaužti tiesą ir sunaikinti padorumą“. Hanna Liubakova, kuriai paskirta in absentia 10 metų laisvės atėmimo bausmė, pažymėjo, kad Baltarusijoje įkalinti 33 žurnalistai ir kad bausmė kalėti gresia net už prisijungimą prie socialinės žiniasklaidos kanalo.
Dr. Alexandra Borchardt, vyresnioji žurnalistė, nepriklausoma konsultantė, žiniasklaidos tyrėja ir viena iš pagrindinių Europos transliuotojų sąjungos (EBU) ataskaitos dėl patikimos žurnalistikos generatyvinio dirbtinio intelekto amžiuje (angl. Trusted Journalism in the Age of Generative AI) rengėjų išreiškė, anot jos, „provokuojančią“ mintį, kad „žurnalistika ir generatyvinis dirbtinis intelektas vienas kitam prieštarauja, nes žurnalistika yra susijusi su faktais, o generatyvinis DI apskaičiuoja tikimybes, todėl jis nėra pagrįstas faktais. Todėl reikia patikrinti faktus“, – teigė savo pagrindiniame pranešime „Patikima informacija generatyvinio dirbtinio intelekto amžiuje“.
Alexandra Borchardt įspėjo žiniasklaidą apie „skaitmeninę atskirtį“, kai dalis visuomenės pritaria dirbtinio intelekto amžiui, o kiti jam priešinasi. Jei žiniasklaida neprisitaikys, ji gali pralaimėti kovą siekiant naudoti dirbtinį intelektą auditorijai modernizuoti ir ją pasiekti. Vienas iš iššūkių, su kuriais žiniasklaida susiduria dėl generatyvinio DI, yra žurnalistų matomumo praradimas dirbtiniu intelektu paremtame verslo modelyje ir nepakankama turinio kontrolė.
Informacijos perteklius, kurį dirbtinis intelektas gali kurti masiškai, gali lemti auditorijos perkrovą. „Ar jaunimas norės tapti žurnalistais, jei tai reikštų konkuravimą su dirbtiniu intelektu?“ – klausė Alexandra Borchardt. (ll)
Renginys „Priartinti ES (2024 m.)“ buvo organizuojamas kartu su Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premijos iniciatyva. Kasmet spalio mėn. Europos Parlamentas įteikia premiją už drąsią tiriamąją žurnalistiką. Sužinokite daugiau apie spalio 23 d. vyksiančią apdovanojimo ceremoniją!
Renginys „Priartinti ES (2024 m.)“ buvo organizuojamas kartu su Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premijos iniciatyva. Kasmet spalio mėn. Europos Parlamentas įteikia premiją už drąsią tiriamąją žurnalistiką. Sužinokite daugiau apie spalio 23 d. vyksiančią apdovanojimo ceremoniją!
Glaustai apie premiją
Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premija pradėta skirti 2021 m., pagerbiant 2017 m. nužudytos Maltos žurnalistės ir tinklaraštininkės atminimą. Premija kasmet skiriama už išskirtinį žurnalistinį darbą, atspindintį pagrindinius Europos Sąjungos principus ir vertybes: laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir žmogaus teises.
2024 m. laureatas bus paskelbtas apdovanojimo ceremonijoje, kuri vyks spalio 23 d. 18.00 val. Europos Parlamente (EP) Strasbūre. Ją galite stebėti tiesiogiai čia. Nepriklausoma vertinimo komisija, kurią sudaro Europos žurnalistai ir komunikacijos ekspertai, atrinko 13 finalininkų darbų.
EP pirmininkės pavaduotoja Pina Picierno (atsakinga už apdovanojimą) pasveikins dalyvius ir suteiks žodį EP pirmininkei Roberta Metsola, kuri paskelbs renginio pradžią. Po to vienas iš vertinimo komisijos narių pristatys premijos skyrimo principus, o praėjusių metų laureatų atstovas įteiks apdovanojimą šių metų laimėtojams.
Ankstesni apdovanojimai
Pirmoji premija buvo skirta projektui „Pegasus“, kurį koordinavo konsorciumas „Forbidden Stories“, o 2022 m. nugalėtojais tapo dokumentinio filmo„Rusijos įtaka Centrinės Afrikos Respublikoje“ autoriai Clément Di Roma ir Carol Valade. 2023 m. laureate paskelbta Graikijos tiriamosios žurnalistikos organizacija Solomon už tyrimą dėl sudužusio migrantų laivo prie Pilo krantų, kurį ji atliko bendradarbiaudama su Forensis, Vokietijos visuomeniniu transliuotoju StrgF/ARD ir Didžiosios Britanijos laikraščiu TheGuardian.
Seminaras spaudai
Prieš apdovanojimų ceremoniją Europos Parlamento Žiniasklaidos paslaugų skyrius surengs seminarą spaudai „Žiniasklaidos laisvės apsauga“ (2024 m. spalio 23 d. 15.00 val.). Tikimasi, kad apie 65 žurnalistai įsitrauks į įdomių idėjų ir įžvalgų kupinas diskusijas ir debatus, kuriuose dalyvaus Daphne Caruana Galizia sūnus Matthew Caruana Galizia, kuris taip pat yra žurnalistas.
Seminaro programoje numatyta išklausyti žurnalistų, kurie savo darbe susidūrė su grasinimais, liudijimus. Viena iš jų – Stefania Battistini, Italijos žurnalistė, neseniai įtraukta į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą po jos paskelbto reportažo apie karą. Seminaras bus transliuojamas internetu čia.
