Šių metų kovo mėn. pradžioje labai sunkia širdimi palikau Kyjivą. Vykau į Prancūziją dalyvauti dviejų dienų trukmės simpoziume dėl Ukrainos. Todėl negalėjau dalyvauti man labai svarbioje ceremonijoje Kyjive. Mūsų draugė poetė Svitlana Povalijeva sostinės centrinėje aikštėje Maidane surengė savo vyriausiojo sūnaus Vasilijaus, kuris, būdamas 28 metų, žuvo mūšyje, atminimo pagerbimą. 2022 m. vasarą jo jaunesnysis brolis Romanas žuvo kovoje, išvaduojant Charkovo sritį. Jam buvo 24 metai.
Šių metų kovo mėn. pradžioje labai sunkia širdimi palikau Kyjivą. Vykau į Prancūziją dalyvauti dviejų dienų trukmės simpoziume dėl Ukrainos. Todėl negalėjau dalyvauti man labai svarbioje ceremonijoje Kyjive. Mūsų draugė poetė Svitlana Povalijeva sostinės centrinėje aikštėje Maidane surengė savo vyriausiojo sūnaus Vasilijaus, kuris, būdamas 28 metų, žuvo mūšyje, atminimo pagerbimą. 2022 m. vasarą jo jaunesnysis brolis Romanas žuvo kovoje, išvaduojant Charkivo sritį. Jam buvo 24 metai.
Įlipus į traukinį, man suspaudė širdį. Trys mano vaikai liko namuose. Nuo karo pradžios tai buvo ne pirma mano trumpalaikė kelionė į užsienį, tačiau šį kartą buvau kupina baimės.
Žinojau, kad kilus Rusijos balistinių raketų pavojui mano telefone esanti perspėjimo programėlė nesuveiks. Kelias dienas būsiu 2 000 km nuo namų, nežinodama, ar mano dukros yra saugios. Ši mintis buvo nepakeliama.
Jei perspėjimo sistema nesuveiktų, taip nutiktų dėl to, kad Jungtinės Valstijos nebeteiktų Ukrainai žvalgybinės informacijos, įskaitant tą, kuri leidžia iš anksto aptikti Rusijos balistinių raketų paleidimą iš Rusijos teritorijos. JAV taip pat sustabdė karinę pagalbą ir net užblokavo įrangą, kuri jau buvo perduota Lenkijai.
Po keleto dienų grįžau į Ukrainą. Tuo metu vyko Ukrainos, Amerikos ir Saudo Arabijos delegacijų derybos. Ukraina buvo pasirengusi visiškai ir nedelsiant nutraukti ugnį, jei tai padarytų ir Rusija. Donaldas Trumpas buvo patenkintas, Ukrainai vėl buvo teikiama JAV žvalgybos tarnybų informacija ir suteikta karinė pagalba, dėl kurios susitarta Joe Bideno administracijos laikais.
Tačiau pasitikėjimo nebeliko. Patyrus išdavystę sunku apsimesti, kad nieko neatsitiko.
Ar Europa taip pat jaučiasi išduota? Amerikos vadovaujamos NATO saugumo priedangos era baigėsi. MAGA (Make America Great Again) žmonės nusigręžia nuo mūsų. Jie ketina sumažinti savo karinį ir humanitarinį dalyvavimą Europoje ir palaipsniui išveda agresorę Rusiją iš diplomatinės ir ekonominės izoliacijos.
D. Trumpas nori, kad kuo greičiau ir bet kokiomis aplinkybėmis Ukrainoje būtų nutraukta ugnis nes jam nerūpi šios šalies likimas. Jis nori tik kuo labiau sumažinti JAV biudžeto išlaidas. JAV nebedalyvauja susitikimuose, pavyzdžiui, rengiamuose Ramšteino bazėje, ir šiais metais daugiau neplanuojama teikti JAV karinės pagalbos.
Taika Ukrainos pralaimėjimo sąskaita JAV administracijos netrikdo. Specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Keithas Kelloggas mano, kad Ukrainą būtų galima tiesiog padalyti į dvi ar tris zonas, kaip Vokietiją po Antrojo pasaulinio karo. Tarsi Ukraina būtų karą pralaimėjusi agresorė.
Tačiau Europai taip pat kyla pavojus, nes D. Trumpas planuoja išvesti JAV karius iš Europos ir reikalauja, kad kiekviena NATO valstybė narė gynybai skirtų 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto.
Rusija atidžiai seka šiuos įvykius. Amerikiečių nebevadovaujama NATO nėra pajėgi nei apginti, nei atgrasyti Rusiją. Kiek laiko užtruktų sukurti „Gynybos Europą“, galinčią savarankiškai užtikrinti savo saugumą? Jei šis klausimas jums atrodo pernelyg abstraktus, pabandykite atsakyti į šį: kas iš europiečių eis ginti Baltijos šalių, jei 2025 m. rugsėjį Rusija pradės puolimą po mokymo operacijų Baltarusijoje?
Po Amerikos išdavystės Europa turi labai aiškiai pasirinkti: šiandien ginti Ukrainą taip, kaip gintųsi pati, arba rytoj susiremti su Rusijos kariuomene savo teritorijoje. Ši kova bus nelengva, tačiau nė vienas mūšis nėra pralaimėtas dar jam neprasidėjus.
Kovo pabaigoje Ukrainoje buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurios rezultatai mane sudomino. Daugiau kaip 80 proc. ukrainiečių yra pasirengę tęsti kovą su Rusija, net ir be JAV paramos.
Belieka išsiaiškinti, kiek europiečių mus palaikys.
Po Amerikos išdavystės Europa turi aiškiai pasirinkti: šiandien ginti Ukrainą lyg save pačią, ar rytoj kovoti su Rusijos armija savo teritorijoje. Ši kova lengva nebus, tačiau mūšio negalima pralaimėti jam nė neprasidėjus. Dar neaišku, kiek europiečių mums pritars, rašo mūsų netikėta viešnia – žurnalistė iš Ukrainos Tetyana Ogarkova.
Po Amerikos išdavystės Europa turi aiškiai pasirinkti: šiandien ginti Ukrainą lyg save pačią, ar rytoj kovoti su Rusijos armija savo teritorijoje. Ši kova lengva nebus, tačiau mūšio negalima pralaimėti jam nė neprasidėjus. Dar neaišku, kiek europiečių mums pritars, rašo mūsų netikėta viešnia – žurnalistė iš Ukrainos Tetyana Ogarkova.
Tetyana Ogarkova yra Kyjive gyvenanti žurnalistė, eseistė ir literatūrologė iš Ukrainos. Ji yra Ukrainos krizių žiniasklaidos centro tarptautinio departamento koordinatorė ir viena iš tinklalaidės „Explaining Ukraine“ vedėjų. Ji taip pat yra Kyjivo Mohylos universiteto docentė ir Paryžiaus XII-ojo universiteto (Marnos slėnis) literatūros mokslų daktarė.
Display date
11 months 2 weeks ago
Investicijos ir reformos konkurencingumui didinti ir kapitalo rinkų sąjungai sukurti
Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra išties unikali: niekur pasaulyje nėra kitos tokios priemonės, kuri leistų piliečiams daryti tiesioginį poveikį teisės aktams. Tačiau ji vis dar laukia pelnyto pripažinimo, rašo Daniela Vancic, organizacijos „Democracy International“ Europos politikos ir nuomonės formavimo skyriaus vadovė, kuri pasidalijo trimis idėjomis, kaip padaryti Europos piliečių iniciatyvą veiksmingesne.
Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra išties unikali: niekur pasaulyje nėra kitos tokios priemonės, kuri leistų piliečiams daryti tiesioginį poveikį teisės aktams. Tačiau ji vis dar laukia pelnyto pripažinimo, rašo Daniela Vancic, organizacijos „Democracy International“ Europos politikos ir nuomonės formavimo vadovė, kuri pasidalijo trimis idėjomis, kaip padaryti Europos piliečių iniciatyvą veiksmingesne.
Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra viena galingiausių ES demokratijos priemonių, nusileidžianti tik Europos Parlamento rinkimams. Per 13 gyvavimo metų EPI sudomino daugiau kaip 20 milijonų piliečių ir įrodė, kad yra labai svarbi dalyvavimo platforma. Vis dėlto, nepaisant EPI potencialo, ji retai sulaukia pelnyto pripažinimo.
Štai kodėl EPI yra svarbi ir autorė pateikia tris idėjas, kaip dar labiau padidinti jos poveikį.
EPI vaidmuo poliarizuotame pasaulyje
Kodėl EPI yra tikrai unikali? Pasaulyje nėra kitos tokios priemonės kaip ši. ESI suteikia piliečiams galimybę tiesiogiai daryti įtaką teisės aktams, surinkus paramą bent septyniose ES valstybėse narėse. Tuo metu, kai didėja politinė poliarizacija, EPI yra gyvybiškai svarbus tiltas tarp piliečių ir politikos formuotojų, skatinantis bendradarbiavimą, stiprinantis ryšius ir inicijuojantis realius pokyčius.
EPI esmė – įkvėpti žmones dalyvauti formuojant politiką. Ji suburia įvairias grupes, skatina viešas diskusijas ir sustiprina balsą Europos arenoje. Pavyzdžiui, iniciatyvaMano balsas, mano pasirinkimas, kurią neseniai pasirašė daugiau nei milijonas žmonių, sutelkė aktyvistų, organizacijų ir visuomenės veikėjų tinklą (įskaitant tokius tarptautinius veikėjus kaip Barack Obama) ir paskatino platesnį pokalbį apie pagrindines vertybes. Toks sutelkimas sukuria ilgalaikę vertę tiek pačiai demokratijai, tiek konkrečiam tikslui.
Labai svarbu laiku imtis veiksmų
EPI turi didžiulį demokratinį potencialą, tačiau norint jį visapusiškai išnaudoti, labai svarbu, kad ES institucijos laiku imtųsi veiksmų. Nors kai kurios iniciatyvos, pavyzdžiui, kampanija End the Cage Age, lėmė teigiamus ES politikos pokyčius, dažnai yra labai didelis laiko atotrūkis nuo visuomenės pritarimo EPI iki tolesnių su ja susijusių teisėkūros veiksmų. Tai gali nuvilti ir piliečius, ir pilietinę visuomenę, kurie rizikuoja prarasti pasitikėjimą procesu.
Siekdama išlaikyti pagreitį, ES turėtų apsvarstyti galimybę paspartinti EPI, kurios sulaukia didžiulio visuomenės pritarimo, įgyvendinimą. Nors ES teisės aktams priimti reikia laiko, kai EPI turi aiškų, platų palaikymą, jai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir rūpestis. Piliečiai turėtų turėti galimybę savo idėjas greitai paversti veiksmais, kad Europos piliečių iniciatyva savalaikių pokyčių katalizatoriumi ir įtakos priemone.
Pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo skatinant Europos reformą
Pilietinės visuomenės organizacijos visuomet buvo Europos piliečių iniciatyvos pagrindas, jos telkė piliečius ir didino informuotumą apie šios priemonės galimybes. Nuo pat pradžių tokios organizacijos kaip „Democracy International“ atliko labai svarbų vaidmenį plėtojant ir remiant EPI. Tačiau pilietinės visuomenės vaidmuo tuo nesibaigia.
Šios organizacijos turi toliau skatinti reformas, kurios gali sustiprinti EPI kaip demokratinę priemonę. Pavyzdžiui, pagal Europos piliečių iniciatyvą turėtų būti galima siūlyti ES sutarčių pakeitimus – šie įgaliojimai dar nenumatomi, tačiau gali turėti didelį poveikį Europos ateičiai. Diskusijos dėl sutarčių reformos vystosi ir vis labiau pripažįstama, kad ES reikia sutarties, kuri atitiktų mūsų laikų iššūkius ir galimybes, todėl kaip niekad svarbu išplėsti Europos piliečių iniciatyvą, kad piliečiams būtų sudaryta galimybė dalyvauti.
Užtikrinkime, kad EPI būtų politikos įkvėpimo šaltinis
Didinkime EPI užmojus. Viena iš idėjų, kaip išnaudoti visą jos potencialą, yra apsvarstyti EPI, net jei ji neatitinka oficialių EPI kriterijų. Ne kiekviena puiki idėja pasieks vieno milijono parašų ribą, tačiau tai nereiškia, kad ji neverta dėmesio. Vykdyti EPI kampaniją nėra lengva, ypač kai ji susijusi su tarpvalstybiniais, daugiakalbiais ir daugiašaliais procesais. Tačiau kai kurioms geriausioms idėjoms gali trūkti išteklių, kad jos įveiktų aukštą EPI kartelę.
Pavyzdžiui, 2012 m. Europos piliečių iniciatyva dėl bendrojo ryšių tarifo akto pagal standartinę apibrėžtį nebuvo „sėkminga“ EPI, tačiau ji paskatino po penkerių metų įsigaliojusią tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis politiką, kuri buvo naudinga milijonams keliavusių europiečių, kurie nepaisant valstybių sienų dabar gali nemokamai naudotis tarptinkliniu ryšiu. Tai rodo, kad net ir tos Europos piliečių iniciatyvos, kurios nesurenka reikalingo parašų kiekio, gali paskatinti politikos pokyčius. ES turėtų būti pasirengusi apsvarstyti visas piliečių inicijuotas idėjas, net ir tas, kurios nesurenka vieno milijono parašų, ir jomis naudotis kaip įkvėpimo šaltiniu rengiant būsimus teisės aktus.
Pagrindinės išvados
EPI yra neįtikėtinai vertinga demokratijos stiprinimo Europoje priemonė, ypač dabar, kai visame pasaulyje kyla grėsmė demokratinėms vertybėms. Ji suteikia piliečiams galimybę pateikti savo idėjas ES lygmeniu, sutelkiant visuomenės paramą ir užtikrinant prasmingą poveikį. EPI pasiekus savo „paauglystės“ metus atėjo laikas pagalvoti, kaip sustiprinti šią unikalią priemonę ir sukurti stipresnį, tiesioginį ryšį tarp piliečių ir institucijų.
Nuolat remiant pilietinei visuomenei, EPI gali padėti sukurti labiau dalyvaujamąją ir atsakingesnę Europos Sąjungą, sustiprinant jos, kaip pasaulinės lyderės demokratijos srityje, vietą.
Daniela Vancic yra organizacijos Democracy International Europos politikos ir nuomonės formavimo skyriaus vadovė, nuo 2017 m. dirbanti dalyvaujamosios ir tiesioginės demokratijos skatinimo srityje. Turėdama daugiau kaip dešimtmetį patirties piliečių dalyvavimo procesuose, ji yra pripažinta Europos piliečių iniciatyvos ekspertė. 2022 m. ji buvo viena iš „Complementary Democracy: The Art of Deliberative Listening“ redaktorių.
