Su Gruzijos ir Prancūzijos žurnalistu Régis Genté aptarėme klausimus, kurie kelia didžiausią susirūpinimą Europos Parlamento rinkimuose: kraštutinių dešiniųjų iškilimas, nemotyvuotų jaunųjų rinkėjų skaičiaus didėjimas ir dezinformacija. Buvusių sovietinių šalių politinis ekspertas Régis Genté yra pagrindinių žiniasklaidos priemonių „Radio France Internationale“, „France 24 TV“ ir „Le Figaro“ reporteris.
Su Gruzijos ir Prancūzijos žurnalistu Régis Genté aptarėme klausimus, kurie kelia didžiausią susirūpinimą Europos Parlamento rinkimuose: kraštutinių dešiniųjų iškilimas, nemotyvuotų jaunųjų rinkėjų skaičiaus didėjimas ir dezinformacija. Buvusių sovietinių šalių politinis ekspertas Régis Genté yra pagrindinių žiniasklaidos priemonių „Radio France Internationale“, „France 24 TV“ ir „Le Figaro“ reporteris.
EESRK Info: Ar manote, kad kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimas visoje Europoje turės įtakos Europos Parlamento rinkimų rezultatams?
Nesu joks ekspertas kraštutinių dešiniųjų Europoje klausimais, tačiau, sprendžiant iš šiuo metu mano šalyje (Prancūzijoje) atliekamų apklausų rezultatų, turiu pripažinti, kad kraštutinės dešiniosios jėgos pirmauja. Europos Parlamento rinkimai – tai politinė priemonė, kuria naudodamiesi Europos piliečiai gali išsakyti savo nuomonę arba perduoti žinią apie savo šalį savo politikams. Europos piliečiai pirmiausia galvoja apie politinę padėtį savo šalyje ir tik po to – apie padėtį Europoje. Taigi, kraštutinių dešiniųjų partijos tikriausiai turės įtakos šiems rinkimams, kurių kontekstą vis labiau sąlygoja suvereniteto priešprieša Europos integracijai.
Ar manote, kad jaunuoliai yra motyvuoti balsuoti Europos Parlamento rinkimuose?
Atsakysiu kaip paprastas pilietis, 22 metus gyvenantis buvusioje Tarybų sąjungos teritorijoje, ir kaip asmuo, dažnai bendraujantis su Europos jaunimu. Matau, kad jie neturi daug motyvacijos balsuoti. Tą patį pastebėjau Gruzijoje, kur gyvenu. Ten jaunimas yra politiškai angažuotas, bet jie nepalaiko vyriausybėje ar opozicijoje esančių partijų. Jie nori dalyvauti politiniame savo šalies gyvenime, tačiau atsisako balsuoti, nes nė viena iš partijų ir jų vadovų iš tiesų jiems neatstovauja. Ši pozicija įdomi ir aš ją gerbiu, nes ji gali atverti duris kitokiai politikai, ne vien tik atstovaujamosios demokratijos srityje ir neapsiribojant partijomis. Tačiau tuo tarpu politika paliekama politikams ir įvairioms politinėms jėgoms... be jaunimo.
Kokiu mastu rinkėjus artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose gali paveikti dezinformacija?
Dezinformacija bus sėkminga, jei jos taikinys pažeidžiamas – šiuo atveju tai mes, europiečiai. Rusijos dezinformacija nekelia naujų problemų, ji naudojasi jau esamomis. Visi suprantame, kad šiuo metu mūsų visuomenė išgyvena gilią politinę ir moralinę krizę. Deja, tai reiškia, kad yra susidariusios palankios sąlygos veiksmingai dezinformacijai. Tačiau manau, kad dabar mes, kaip europiečiai ir pasaulio piliečiai, esame dar labiau išsilavinę ir turime daugiau patirties, kaip priimti naujienas socialiniuose tinkluose. Per pastaruosius dešimt metų daug išmokome. Šiek tiek geriau mokame atskirti naujienas socialinės žiniasklaidos platformose, nes žinome, kad jos yra pagrindinis manipuliavimo ir melagingų naujienų ringas. Neturėtume būti pernelyg pesimistiški, nes tai reikštų, kad jau tapome dezinformacijos aukomis. Visuomenė jau nebėra tokia naivi ir žmonės supranta, kad šalys ir kiti politiniai veikėjai gali naudotis socialiniais tinklais siekdami manipuliuoti viešąja nuomone. Sakyčiau, kad socialiniuose tinkluose aktyviai dalyvauja tik nedidelė žmonių dalis; didžioji dauguma vidutinių gyventojų – išsilavinusių žmonių – savo nuomonės juose neišreiškia. Ir ši didelė gyventojų dalis aklai netiki kiekviena socialiniuose tinkluose skelbiama kvailyste.
Kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė rezoliuciją, kurioje Europos piliečiai raginami pasinaudoti savo demokratine teise balsuoti ir ateiti prie balsadėžių per Europos Parlamento rinkimus, kurie sparčiai artėja.
Kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė rezoliuciją, kurioje Europos piliečiai raginami pasinaudoti savo demokratine teise balsuoti ir ateiti prie balsadėžių per Europos Parlamento rinkimus, kurie sparčiai artėja.
„Išgyvenome sudėtingus laikus, tačiau niekas negali paneigti to, kad Europos Sąjunga savo valstybėms narėms ir piliečiams užtikrino taiką, demokratiją, ekonominę gerovę ir socialinę pažangą. Sąjungos dėka galime laisvai dirbti, mokytis ir užsiimti verslu visose ES šalyse“, – teigiama EESRK rezoliucijoje.
„Nacionalizmas, populizmas ir vienašališki valstybių sprendimai – ne išeitis. Sprendimas – partnerystė, bendradarbiavimas ir konvergencija“, – nurodė EESRK. Jis taip pat pabrėžė, kad nė viena ES šalis negali pati įveikti tokių problemų, kaip didėjanti infliacija, karai, migracija ar kritinė klimato padėtis.
Rezoliucija buvo priimta kovo mėn. EESRK plenarinėje sesijoje po diskusijos „2024 m. Europos Parlamento rinkimai iš pilietinės visuomenės perspektyvos“, kurioje dalyvavo Prancūzijos ir Bulgarijos pilietinės visuomenės veikėjai ir nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų atstovai.
EESRK pareiškė ketinantis sutelkti savo tinklą, kurį sudaro ne mažiau kaip 90 mln. žmonių visoje ES, ir paskatinti Europos piliečius ateiti į rinkimus ir savo balsais nuspręsti, kas ateinančius penkerius metus jiems atstovaus Europos Parlamente.
EESRK pirmininkas Oliver Röpke plenarinėje sesijoje pasakė, kad organizacijos, kurioms priklauso EESRK nariai, turi gilias šaknis savo šalių pilietinėje visuomenėje. „Savo raginimu balsuoti galime ir turime pasiekti kiekvieną – tai mūsų moralinė pareiga“, – teigė jis.
EESRK taip pat suvienijo jėgas su Europos Parlamentu siekdamas padėti padidinti rinkėjų aktyvumą, kuris paprastai yra daug mažesnis nei per nacionalinius rinkimus, ypač kai kuriose valstybėse narėse.
EESRK pirmininkas pažymėjo, kad demokratija silpnėja visame pasaulyje ir kai kuriose valstybėse narėse, todėl 2024 m. rinkimai itin svarbūs.
„Šie rinkimai nėra stebuklinga išeitis, leisianti mums išspręsti problemas, išsklaidyti baimes ar sumažinti piliečių susirūpinimą, bet jie yra teisėta priemonė išreikšti savo pageidavimus, reikalauti geresnės ateities ir priversti politikus atsakyti už savo veiksmus“, – pabrėžė O. Röpke.
Kalbėdami plenarinėje sesijoje, trys rezoliucijos pranešėjai, EESRK nariai Christa Schweng, Cinzia del Rio ir Ioannis Vardakastanis, atstovaujantys atitinkamai EESRK darbdavių, darbuotojų ir pilietinės visuomenės organizacijų grupėms, vieningai paragino europiečius pasinaudoti savo balsais ir išrinkti atstovus, kurie rems vieningą, demokratinę, tvarią ir socialinę Europą.
Liepos mėnesį EESRK priims dar vieną rezoliuciją, kurioje bus išdėstyti pilietinės visuomenės reikalavimai naujai išrinktam Europos Parlamentui ir naujajai Komisijai. (II)
Bendrai reaguodami į tai, kad Europos Komisija atidėjo Hidrologinio atsparumo iniciatyvą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK), Europos Parlamento (EP) grupės vandens klausimais ir Europos regionų komiteto (RK) atstovai nusiuntė atvirą laišką vykdomajam Komisijos pirmininkės pavaduotojui Marošui Šefčovičiui, kuriame Komisijos prašoma laikytis visapusiško požiūrio į vandenį ir pakartotas raginimas parengti ES mėlynąjį kursą.
Bendrai reaguodami į tai, kad Europos Komisija atidėjo Hidrologinio atsparumo iniciatyvą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK), Europos Parlamento (EP) grupės vandens klausimais ir Europos regionų komiteto (RK) atstovai nusiuntė atvirą laišką vykdomajam Komisijos pirmininkės pavaduotojui Marošui Šefčovičiui, kuriame Komisijos prašoma laikytis visapusiško požiūrio į vandenį ir pakartotas raginimas parengti ES mėlynąjį kursą.
Šiame laiške išreiškiamas bendras šių institucijų susirūpinimas dėl Hidrologinio atsparumo iniciatyvos atidėjimo, kurį jos laiko nerimą keliančiu ženklu dėl ES įsipareigojimo spręsti didėjančias su vandeniu susijusias Europos problemas. Šios trys institucijos atitinkamai atstovauja ES pilietinei visuomenei, piliečiams ir vietos valdžios institucijoms.
Jos siūlo laikytis kompleksinio ir bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio, pagal kurį vandens aspektas integruojamas į visas politikos sritis, siekiant užtikrinti vienodas socialines galimybes, prieigą ūkininkams, pramonei ir infrastruktūrai, taip pat socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius su vandeniu susijusius aspektus.
Šiuo pokyčiu siekiama neapsiriboti esamais fragmentiškais metodais, skatinant įgyvendinti atskirą – visapusiškesnę ir veiksmingesnę – vandens strategiją. Šiuo tarpinstituciniu raginimu Komisija skatinama tęsti darbą, susijusį su Hidrologinio atsparumo iniciatyva, ir užtikrinti, kad vanduo taptų vienu svarbiausių ES prioritetu per ateinančią kadenciją (2024–2029 m.).
Siekdamas atkreipti dėmesį į pilietinės visuomenės pastangas pažaboti tyliąją psichikos sveikatos sutrikimų epidemiją ES, EESRK parengė brošiūrą, kurioje pristatomi projektai, pretenduojantys į pilietinės visuomenės apdovanojimą už darbą psichikos sveikatos srityje.Brošiūrą galite rasti čia.
Siekdamas atkreipti dėmesį į pilietinės visuomenės pastangas pažaboti tyliąją psichikos sveikatos sutrikimų epidemiją ES, EESRK parengė brošiūrą, kurioje pristatomi projektai, pretenduojantys į pilietinės visuomenės apdovanojimą už darbą psichikos sveikatos srityje.Brošiūrą galite rasti čia.
Kovo 4–7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pirmą kartą surengė Pilietinės visuomenės savaitę, kurios metu daugiau kaip 800 pilietinės visuomenės organizacijų ir jaunimo grupių atstovų susirinko aptarti artėjančius rinkimus ir ES ateitį. Jų parengtos rekomendacijos bus įtrauktos į liepos mėn. EESRK rezoliuciją, kurioje bus nurodyta, ko pilietinė visuomenė tikisi iš būsimos Europos Parlamento ir Komisijos vadovybės.
Kovo 4–7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pirmą kartą surengė Pilietinės visuomenės savaitę, kurios metu daugiau kaip 800 pilietinės visuomenės organizacijų ir jaunimo grupių atstovų susirinko aptarti artėjančius rinkimus ir ES ateitį. Jų parengtos rekomendacijos bus įtrauktos į liepos mėn. EESRK rezoliuciją, kurioje bus nurodyta, ko pilietinė visuomenė tikisi iš būsimos Europos Parlamento ir Komisijos vadovybės.
įgalinti piliečius dalyvauti sprendžiant ES klausimus ir naudotis savo demokratinėmis teisėmis;
nustatyti ir šalinti grėsmes demokratinėms vertybėms, tai gali būti, pavyzdžiui, dezinformacija ir rinkėjų apatija, ir
rinkti pilietinės visuomenės rekomendacijas, kurios bus įtrauktos į būsimus ES planus.
Pirmosios įžvalgos, kurias pilietinės visuomenės organizacijos norėtų pateikti naujiesiems ES vadovams, apima lankstų valdymą, įtraukią politiką ir tvarią ateitį visiems europiečiams.
Kova su klaidinga informacija
Rengiantis Europos Parlamento rinkimams jaunimo atstovai ir žurnalistai išreiškė susirūpinimą dėl sparčiai plintančios klaidingos informacijos ir didėjančios poliarizacijos internete, pabrėždami, kad reikia patikimų teisinių sistemų. Pilietinė visuomenė ragina vyriausybes, mokyklas ir technologijų įmones bendradarbiauti, kad būtų skatinamas skaitmeninis raštingumas, puoselėjant žinių turtingą ir įtraukią interneto aplinką.
Žmonėms ir planetai tarnaujanti ekonomika
Pilietinės visuomenės atstovai paragino pereiti nuo vien į augimą orientuoto požiūrio prie holistinio požiūrio, pirmenybę teikiant gerovei ir klestėjimui atsižvelgiant į aplinkosaugos ribas. Šiuo tikslu jaunimo organizacijos siūlo parengti direktyvą dėl įmonių tvarumo ir ragina nustatyti specialius mokesčius aplinkai kenksmingoms prekėms.
Dalyviai taip pat pabrėžė ES vaidmenį skaitmeninėje pertvarkoje, ragindami imtis etiškos lyderystės dirbtinio intelekto srityje ir piliečių švietimo. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti atsakingą ekonomikos augimą ir įgalinti piliečius prisitaikyti prie kintančios technologinės aplinkos.
Jaunimo įgalinimas
Pilietinė visuomenė primygtinai ragino įgalinti jaunimą kurti Europos ateitį. Dalyvavusieji pasisakė už tai, kad būtų nustatytas visų ES politikos priemonių „jaunimo testas“, siekiant įvertinti jų poveikį jaunesnėms kartoms. Visų pirma, jaunimo grupės pasiūlė Europos Parlamento rinkimuose nustatyti kvotas jaunimui, kad būtų padidintas atstovavimas jam.
Demokratijos stiprinimas
Dalyviai paragino užtikrinti atsparesnę ir įtraukesnę demokratiją ir struktūrinį pilietinį dialogą visais valdžios lygmenimis. Šiuo dialogu ir gebėjimų stiprinimu siekiama paremti ES šalių kandidačių pilietinę visuomenę, kurti saugią ir palankią aplinką jai klestėti Europoje.
Vien pasiūlymų nepakanka
Pilietinės visuomenės savaitė parodė Europos piliečių iniciatyvos (EPI) stipriąsias ir silpnąsias puses. Pripažindami iniciatyvos sėkmę, dalyviai išreiškė nusivylimą dėl pasyvaus Europos institucijų reagavimo. Jie paragino pateikti esminių atsakymų į Europos piliečių iniciatyvas, stiprinti partnerystes ir skatinti piliečių dalyvavimą dalijantis gerąja patirtimi.
Ateities planai
Šios rekomendacijos bus įtrauktos į rengiamą EESRK rezoliuciją, kurioje bus išdėstyti pilietinės visuomenės lūkesčiai kitos kadencijos Europos Parlamentui ir Komisijai. (gb)
Naujoje mūsų leidinio rubrikoje „Aš balsuosiu.O tu?“, kuri bus publikuojama iki 2024 m. birželio mėn., kalbėsimės su įvairiais svečiais apie tai, kaip galima ir kodėl reikia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šio leidinio viešnia – 19 metų studentė iš Graikijos Konstantina Manoli, kuri dalyvavo šių metų renginyje „Tavo Europa, tavo balsas“.
Naujoje mūsų leidinio rubrikoje „Aš balsuosiu.O tu?“, kuri bus publikuojama iki 2024 m. birželio mėn., kalbėsimės su įvairiais svečiais apie tai, kaip galima ir kodėl reikia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šio leidinio viešnia – 19 metų studentė iš Graikijos Konstantina Manoli, kuri dalyvavo šių metų renginyje „Tavo Europa, tavo balsas“.
Pirmą kartą per Pilietinės visuomenės savaitę surengtame išskirtiniame EESRK jaunimo renginyje susirinko daugiau kaip 100 jaunuolių iš visos ES, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės dalyvauti diskusijose apie demokratiją ir Europos ateitį.
Konstantina Manoli Graikijos Jonijos universitete studijuoja užsienio kalbas ir vertimą raštu ir žodžiu. Ji yra entuziastinga kalbininkė, aistringai besidominti politinėmis diskusijomis ir pasauliniais reikalais.
