Spalio 17–18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė svarbiausią savo kasmetinį komunikacijai skirtą renginį „Priartinti ES“, kuriame dalyvavo pilietinės visuomenės organizacijų komunikacijos atstovai. Šiųmetiniame seminare, pavadintame „Demokratijos tvirtovė. Kaip padėti žurnalistikai išgyventi ir klestėti?, daugiausia dėmesio skirta dabartinei žiniasklaidos padėčiai ir jos vietai visuomenėje. Seminare atkreiptas dėmesys į žurnalistus, susiduriančius su didėjančiu vyriausybių ir privačių interesų spaudimu, kuris varžo žiniasklaidos laisvę. Be jau žinomų kliūčių, šiuo metu jie susiduria su generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) plitimu, kuris, nepaisant jo teikiamos naudos, kelia grėsmę ekonominiams žurnalistikos pagrindams.

„Kas yra tiesa? Šis amžinas klausimas vėl iškeltas atsiradus dirbtiniam intelektui ir kartu melagingoms naujienoms, sąmokslo teorijoms ir autoritarinėms vyriausybėms, kurios sistemingai kenkia informacija pagrįstoms diskusijoms, tikslumui ir pagarbioms diskusijoms. Atėjo laikas kartu kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie mus vienija ES“, – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.

„Prieš 20 metų tik nedaugelis galėjo numatyti, kad 2024 m. dauguma mūsų ryte gerdami kavą ne skaitysime rytinį laikraštį, o naršysime telefone naujienų svetaines skaitydami naujienas ir vis dažniau pasikliausime socialine žiniasklaida ir dirbtiniu intelektu“, – sakė už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Aurel Laurenţiu Plosceanu. Žurnalistai tebekovoja su savo senais priešais: cenzūra, neskaidria žiniasklaidos nuosavybe, nepakankamu finansavimu, prieš žiniasklaidą nukreiptais įstatymais ir kt.“

Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutiérrezpabrėžė, kad žurnalistų darbas turėtų būti laikomas „viešąja paslauga“ arba „viešąja gėrybe“, kuriai gresia ekonominiai iššūkiai, strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) ir tiesioginis smurtas (nuo 2015 m. ES žuvo 14 žurnalistų).

„Žurnalisto profesija tampa pavojingesnė nei bet kada anksčiau“, – teigė Europos demokratijos fondo vykdomasis direktorius Jerzy Pomianowski, paminėdamas žurnalistų persekiojimą Baltarusijoje. Baltarusijos filmų kūrėjas, aktyvistas ir žurnalistas Andrey Gnyot, kuriam taikomas namų areštas Belgrade ir kuriam gresia ekstradicija, savo vaizdo pranešime teigė, kad didžiausia grėsmė žurnalistikai yra „brutali jėga, siekianti užgniaužti tiesą ir sunaikinti padorumą“. Hanna Liubakova, kuriai paskirta in absentia 10 metų laisvės atėmimo bausmė, pažymėjo, kad Baltarusijoje įkalinti 33 žurnalistai ir kad bausmė kalėti gresia net už prisijungimą prie socialinės žiniasklaidos kanalo.

Dr. Alexandra Borchardt, vyresnioji žurnalistė, nepriklausoma konsultantė, žiniasklaidos tyrėja ir viena iš pagrindinių Europos transliuotojų sąjungos (EBU) ataskaitos dėl patikimos žurnalistikos generatyvinio dirbtinio intelekto amžiuje (angl. Trusted Journalism in the Age of Generative AI) rengėjų išreiškė, anot jos, „provokuojančią“ mintį, kad „žurnalistika ir generatyvinis dirbtinis intelektas vienas kitam prieštarauja, nes žurnalistika yra susijusi su faktais, o generatyvinis DI apskaičiuoja tikimybes, todėl jis nėra pagrįstas faktais. Todėl reikia patikrinti faktus“, – teigė savo pagrindiniame pranešime „Patikima informacija generatyvinio dirbtinio intelekto amžiuje“.

Alexandra Borchardt įspėjo žiniasklaidą apie „skaitmeninę atskirtį“, kai dalis visuomenės pritaria dirbtinio intelekto amžiui, o kiti jam priešinasi. Jei žiniasklaida neprisitaikys, ji gali pralaimėti kovą siekiant naudoti dirbtinį intelektą auditorijai modernizuoti ir ją pasiekti. Vienas iš iššūkių, su kuriais žiniasklaida susiduria dėl generatyvinio DI, yra žurnalistų matomumo praradimas dirbtiniu intelektu paremtame verslo modelyje ir nepakankama turinio kontrolė.

Informacijos perteklius, kurį dirbtinis intelektas gali kurti masiškai, gali lemti auditorijos perkrovą. „Ar jaunimas norės tapti žurnalistais, jei tai reikštų konkuravimą su dirbtiniu intelektu?“ – klausė Alexandra Borchardt. (ll)

Renginys „Priartinti ES (2024 m.)“ buvo organizuojamas kartu su Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premijos iniciatyva. Kasmet spalio mėn. Europos Parlamentas įteikia premiją už drąsią tiriamąją žurnalistiką. Sužinokite daugiau apie spalio 23 d. vyksiančią apdovanojimo ceremoniją!

Glaustai apie premiją

Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premija pradėta skirti 2021 m., pagerbiant 2017 m. nužudytos Maltos žurnalistės ir tinklaraštininkės atminimą. Premija kasmet skiriama už išskirtinį žurnalistinį darbą, atspindintį pagrindinius Europos Sąjungos principus ir vertybes: laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir žmogaus teises.

2024 m. laureatas bus paskelbtas apdovanojimo ceremonijoje, kuri vyks spalio 23 d. 18.00 val. Europos Parlamente (EP) Strasbūre. Ją galite stebėti tiesiogiai čia. Nepriklausoma vertinimo komisija, kurią sudaro Europos žurnalistai ir komunikacijos ekspertai, atrinko 13 finalininkų darbų.

EP pirmininkės pavaduotoja Pina Picierno (atsakinga už apdovanojimą) pasveikins dalyvius ir suteiks žodį EP pirmininkei Roberta Metsola, kuri paskelbs renginio pradžią. Po to vienas iš vertinimo komisijos narių pristatys premijos skyrimo principus, o praėjusių metų laureatų atstovas įteiks apdovanojimą šių metų laimėtojams.

Ankstesni apdovanojimai

Pirmoji premija buvo skirta projektui „Pegasus“, kurį koordinavo konsorciumas „Forbidden Stories“, o 2022 m. nugalėtojais tapo dokumentinio filmo „Rusijos įtaka Centrinės Afrikos Respublikoje“ autoriai Clément Di Roma ir Carol Valade. 2023 m. laureate paskelbta Graikijos tiriamosios žurnalistikos organizacija Solomon už tyrimą dėl sudužusio migrantų laivo prie Pilo krantų, kurį ji atliko bendradarbiaudama su Forensis, Vokietijos visuomeniniu transliuotoju StrgF/ARD ir Didžiosios Britanijos laikraščiu The Guardian.

Seminaras spaudai

Prieš apdovanojimų ceremoniją Europos Parlamento Žiniasklaidos paslaugų skyrius surengs seminarą spaudai „Žiniasklaidos laisvės apsauga“ (2024 m. spalio 23 d. 15.00 val.). Tikimasi, kad apie 65 žurnalistai įsitrauks į įdomių idėjų ir įžvalgų kupinas diskusijas ir debatus, kuriuose dalyvaus Daphne Caruana Galizia sūnus Matthew Caruana Galizia, kuris taip pat yra žurnalistas.

Seminaro programoje numatyta išklausyti žurnalistų, kurie savo darbe susidūrė su grasinimais, liudijimus. Viena iš jų – Stefania Battistini, Italijos žurnalistė, neseniai įtraukta į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą po jos paskelbto reportažo apie karą. Seminaras bus transliuojamas internetu čia.

Šiame leidinio numeryje

• Sandra Parthie: Dirbtinis intelektas su etikete „Pagaminta Europoje“ – įmanoma, tačiau reikia įdėti darbo
• Alexandra Borchardt: Patikima žurnalistika generatyvinio dirbtinio intelekto amžiuje
• Lukaš Diko: Žurnalistų nužudymas nenutildys tiesos
• Žurnalistų meistriškumui skatinti skirta Daphne Caruana Galizia vardo premija

Vienas iš 2024 m. „Priartinti ES“ diskusijos apie tiriamąją žurnalistiką pranešėjų buvo Jáno Kuciako tyrimų centro direktorius Lukášas Diko. Su juo kalbėjomės apie šiandieninį tiriamosios žurnalistikos darbą Slovakijoje, kur po Jáno Kuciako nužudymo pradinę paramą laisvai spaudai ir kovai su korupcija pakeitė nepasitikėjimas nepriklausoma žiniasklaida ir priešiška atmosfera žurnalistų atžvilgiu.

1.  Jūsų kolegos Jáno Kuciako nužudymas – pirmas žurnalisto nužudymas Slovakijoje nuo jos nepriklausomybės paskelbimo – sukėlė šoką ne tik jūsų šalyje, bet ir ES. Ką naujo žinome teisinėje byloje apie nusikaltimo vykdytojus?

Praėjo šešeri su puse metų nuo Jáno Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnírovos nužudymo dėl Jáno tiriamosios veiklos. Nepaisant to, teismo procesas tebevyksta ir gali trukti dar ilgiai. Šiandien žudikas, jo vairuotojas ir tarpininkas nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis. Tačiau įtariamo žudiko, verslininko Mariano Kočnerio ir jo artimos bendrininkės Alenos Zsuzsovos, kurie, remiantis tyrimo metu nustatytais faktais, užsakė žmogžudystę, byloje Aukščiausiasis Teismas dar nepriėmė apeliacinio sprendimo. Alena Zsuzsová buvo nuteista pirmosios instancijos teisme, o Marianas Kočneris buvo išteisintas. Priklausomai nuo būsimo sprendimo, galimas ir pakartotinis bylos nagrinėjimas. Tiek M. Kočneris, tiek A. Zsuzsova jau buvo atlikę ilgas laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus. Jáno Kuciako tyrimų centre labai atidžiai stebime teismo procesą, nes vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – išsaugoti Jáno palikimą tęsiant jo tiriamąją veiklą.

2. Kaip manote, kas po pirminio šoko ir protestų prieš žmogžudystę, dėl kurių atsistatydino tuometinis ministras pirmininkas Robertas Ficas, pakeitė viešąją nuomonę ir leido Robertui Ficui susigrąžinti valdžią?

Po Jáno ir Martinos nužudymo 2018 m. visa bendruomenė buvo sukrėsta. Slovakijoje vyko didžiausi masiniai protestai nuo 1989 m. Aksominės revoliucijos, po kurios žlugo komunizmas. Po protestų atsistatydino ministras pirmininkas Robertas Ficas ir vidaus reikalų ministras Robertas Kaliňákas. Žmonės palaikė žurnalistus, kiekvienas norėjo tapti tiriamosios žurnalistikos žurnalistu ir nerimavo dėl korupcijos. Pasinaudojusi šia banga, opozicija laimėjo 2020 m. rinkimus su antikorupcine darbotvarke. Tačiau netrukus prasidėjo COVID-19 pandemija ir visos su ja susijusios problemos, netinkamas valdymas ir politiniai neramumai. Būdamas patyrusiu politiku, Robertas Ficas pasinaudojo prieš skiepus nukreiptais protestais, kurie jam suteikė postūmį. Prasidėjus karui Ukrainoje, jis taip pat suintensyvino prorusiškus naratyvus, kurie padėjo jo partijai „Smer“ atgauti paramą. Slovakija yra ypač pažeidžiama propagandos ir apgaulės, ir šie veiksniai prisidėjo prie to, kad 2023 m. rinkimus laimėjo Robertas Ficas ir jo partija.

3. Kiek pavojinga šiandien Slovakijoje būti tiriamosios žurnalistikos žurnalistu? Su kokiomis naujomis grėsmėmis susiduriate savo darbe?

Per pastaruosius kelerius metus ES valstybėse narėse nužudyti keturi tiriamosios žurnalistikos žurnalistai. Daphne Caruana Galizia Maltoje 2017 m., Jánas Kuciakas Slovakijoje 2018 m., Giorgos Karaivaz Graikijoje 2021 m. ir Peter de Vries 2021 m. Nyderlanduose. Europoje būti tyrimų žurnalistu tapo pavojinga. Tačiau taip pat matome, kad vieno žurnalisto nužudymas nenutildys tiesos ir ji paaiškės. Tai galėjome matyti visose šiose šalyse.

Nepaisant šių siaubingų žmogžudysčių, Slovakijoje vis dar daugėja žodinių ar internetinių išpuolių prieš žurnalistus, kuriuos dažnai kursto politikai, įskaitant ministrą pirmininką, ir kurie neretai skatina žurnalistų persekiojimą ir šmeižto kampanijas. Tokia žurnalistams ir nepriklausomai žiniasklaidai priešiška atmosfera skatina kitus prieš juos nukreiptus veiksmus. Pastaruoju metu padaugėjo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo, pavyzdžiui, ministras pirmininkas R. Ficas pareiškė ieškinį bendrovės „Atuality.sk“ vyriausiajam redaktoriui dėl jo nuotraukos panaudojimo knygos viršelyje. O naujausia byla buvo susijusi su piktnaudžiavimu teisėsaugos priemonėmis siekiant įbauginti žurnalistus – tai įvyko mūsų kolegai dirbančiam Jáno Kuciako tyrimų centre. Visi šie išpuoliai pakerta visuomenės pasitikėjimą nepriklausoma žiniasklaida ir apskritai sukuria priešišką atmosferą žurnalistų atžvilgiu. Todėl tiriamosios žurnalistikos atstovų skaičius šalyje mažėja ir tik nedaug jaunų žmonių nori tapti tiriamosios žurnalistikos žurnalistais. Džiaugiamės tuo, kad Jáno Kuciako tyrimų centre pradėjome projektą „Safe.journalism.sk“, kurį įgyvendinant žurnalistams rengiami asmeninio ir skaitmeninio saugumo mokymai, taip pat teikiama teisinė ir psichosocialinė pagalba žurnalistams, kurie susiduria su grasinimais ir išpuoliais.

Lukášas Diko yra Jáno Kuciako tyrimų centro vyriausiasis redaktorius ir pirmininkas. Lukášas yra tiriamosios žurnalistikos ir žiniasklaidos lyderis, turintis daugiau kaip 20 metų patirtį. Jis dirbo Slovakijos visuomeninio transliuotojo RTVS naujienų, sporto ir viešųjų reikalų direktoriumi. Lukášas taip pat yra vienas iš 2011 m. priimto Slovakijos žurnalistų etikos kodekso autorių.