Atsižvelgdamas į dabartinę daugialypę krizę, EESRK ragina naująjį Europos Parlamentą ir Europos Komisiją pasinaudoti atstovavimo EESRK įvairove siekiant sustiprinti Europos Sąjungą.
Naujosios kadencijos metu turėtų būti siekiama sustiprinti tarptautinę ES poziciją, spręsti jos institucinės struktūros problemas, užtikrinti tvirtą bendrų Europos vertybių pagrindą, kad ekonomikos lauktų tvari ateitis, kurios pagrindas būtų pažangus ir įtraukus socialinis modelis, kuris yra gyvybiškai svarbus pažangai, vienybei ir konkurencingumui.
Rezoliucijoje EESRK prašo ES institucijų sukurti šešialypę saugumo koncepciją, pagal kurią Sąjunga:
saugo savo gyventojus nuo išorės grėsmių;
saugo gyventojus nuo vidaus grėsmių, visų pirma susijusių su sveikata, demografiniais pokyčiais ir skurdu, ir kuri užtikrina prieinamą visuotinę socialinę apsaugą ir gerovę visoje Europoje;
užtikrina konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, grindžiamą ekosistemomis, užtikrinančiomis našumą, inovacijas, kokybiškas darbo vietas ir visišką užimtumą;
kuria atsparią ekonomiką visiems;
užtikrina dialogą ir socialinių partnerių, organizuotos pilietinės visuomenės ir visuomenės dalyvavimą, kad galėtų susidoroti su iššūkiais ir plataus masto pokyčiais, su kuriais susiduriama šiandien ir kurie laukia artimiausioje ateityje;
saugo nuo dabartinės ir būsimos klimato kaitos, taršos ir biologinės įvairovės nykimo grėsmės.
Ši rezoliucija yra pirmosios Pilietinės visuomenės savaitės, kurią EESRK surengė 2024 m. kovo mėn., kad sužinotų įvairaus amžiaus europiečių, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų nuomonę, rezultatas. (mp)
Filme, kurį sukūrė Vokietijos režisierius lker Çatak, analizuojami mokytojo darbo sunkumai, kartu paliečiamos platesnės švietimo sistemos problemos. Po peržiūros žiūrovai dalyvavo diskusijoje, kurią vedė už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurențiu Plosceanu. Diskusijoje dalyvavę Komiteto nariai Jan Wilker ir Tatjana Babrauskienė apžvelgė filmo temas ir jų svarbą sprendžiant aktualius socialinius klausimus.
Šio filmo peržiūra yra dalis renginių, kuriuos EESRK organizuoja bendradarbiaudamas su Europos Parlamento įsteigtu LUX publikos kino apdovanojimu ir kuriais pabrėžiamas EESRK įsipareigojimas ir vaidmuo skatinti ir puoselėti dialogą aktualiais socialiniais klausimais.
Rugsėjo 20 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Afrikos Sąjungos ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros taryba (ECOSOCC) pristatė bendrą deklaraciją, kurioje pabrėžiamas itin svarbus pilietinės visuomenės vaidmuo sprendžiant pasaulinius uždavinius ir skatinant darnų vystymąsi.
Rugsėjo 20 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Afrikos Sąjungos ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros taryba (ECOSOCC) pristatė bendrą deklaraciją, kurioje pabrėžiamas itin svarbus pilietinės visuomenės vaidmuo sprendžiant pasaulinius uždavinius ir skatinant darnų vystymąsi.
Šioje deklaracijoje, parengtoje pagal EESRK ir ECOSOCC susitarimo memorandumą, išdėstoma bendra sąžiningesnio, įtraukesnio ir teisingesnio pasaulio vizija. EESRK ir ECOSOCC partneryste siekiama įkvėpti naujus aljansus ir iniciatyvas.
Pirmininkas O. Röpke sakė: „Ši deklaracija yra kur kas daugiau nei vien žodžiai – tai tvirtas įsipareigojimas puoselėti mūsų bendras demokratijos, įtraukumo ir tvarumo vertybes. Susiduriant su neatidėliotinais pasauliniais iššūkiais mums reikia tvirtesnio daugiašališkumo, į kurį būtų iš tiesų įtraukta pilietinė visuomenė.“
Bendroje deklaracijoje pabrėžiama:
spartesnė pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT), kartu raginant parengti išsamią DVT įgyvendinimo strategiją;
sąžiningas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui, pabrėžiant, kad svarbu užtikrinti deramą darbą ir panaikinti skurdą, kartu pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;
pasaulinės finansų sistemos reforma siekiant geriau remti darnų vystymąsi, ypač pažeidžiamose šalyse;
į lyčių lygybę orientuota politika – raginama į klimato politikos veiksmus ir vystymosi programas įtraukti lyčių aspektą apimančią politiką;
pilietinė visuomenė turi atlikti pagrindinį vaidmenį reformuojant pasaulinį valdymą, įskaitant sprendimus priimančių Jungtinių Tautų organų reformą;
jaunimo įtraukimas ir skaitmeninių inovacijų, kaip pagrindinių būsimo pasaulinio valdymo varomųjų jėgų, skatinimas.
EESRK ir ECOSOCC partnerystė buvo oficialiai įtvirtinta 2024 m. liepos 17 d. Akroje (Gana) pasirašius susitarimo memorandumą. Šiuo susitarimo memorandumu stiprinamas bendradarbiavimas tokiais pagrindiniais klausimais kaip darnus vystymasis, klimato politika ir pilietinės visuomenės dalyvavimas. Jame nustatyti tam tikri veiksmai, įskaitant reguliarius susitikimus, bendrą indėlį į ES ir Afrikos Sąjungos (AS) aukščiausiojo lygio susitikimus ir nuolatinio pilietinės visuomenės dalyvavimo mechanizmo sukūrimą.
Šiuo bendradarbiavimu išreiškiamas abiejų institucijų įsipareigojimas siekti JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir skatinti įtraukų valdymą. Daugiausia dėmesio skiriant pilietinės visuomenės vaidmens ES ir Afrikos partnerystėje stiprinimui, susitarimo memorandume pabrėžiama, kad reikia bendrai spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant klimato kaitą ir demokratijos atsparumą.
EESRK ir ECOSOCC siekia įgalinti pilietinę visuomenę visoje Afrikoje. (at)
Neįgaliųjų sportas, kaip reabilitacijos proceso dalis, atsirado pokario laikotarpiu. Sportuojant fizinė terapija tapdavo įdomesnė ir malonesnė. Galėdami sportuoti ir smagiai leisti laiką žmonės vėl atrado gyvenimo džiaugsmą, net ir būdami pakitusios fizinės būklės – tiek dėl traumų, tiek dėl įgimtos negalios.
Neįgaliųjų sportas, kaip reabilitacijos proceso dalis atsirado pokario laikotarpiu. Sportuojant fizinė terapija tapdavo įdomesnė ir malonesnė. Galėdami žaisti ir smagiai leisti laiką žmonės atrado gyvenimo džiaugsmą, net ir būdami pakitusios fizinės būklės – tiek dėl traumų, tiek dėl įgimtos negalios.
Būta dviejų konkrečių tikslų: suteikti žmonėms daugiau fizinio savarankiškumo ir padėti jiems atgauti tikrą ir tvirtą tapatybę. Šiandien jau galėtume teigti, jog buvo pereita nuo į reabilitaciją orientuoto sporto prie įgalėjimo. Kitaip tariant, įgalėjami būdavo tie, kurie jautėsi neturį ar netekę tam tikrų gebėjimų. Tie, kurie jautėsi praradę gebėjimą būti savimi ir patys priimti sprendimus. Praradę žmogaus teisių esmę.
Natūralus įgalėjimo būdas – per žmogaus įvaizdį visuomenėje – tai, kaip žmogų mato kiti. Kelias į savęs susigrąžinimą iš karto nuveda į bendruomenę, kurioje žmonės gyvena. Sportas tampa priemone atgauti savo pagrindines teises ir orumą.
Tai buvo ilga kelionė tamsoje. Drąsuoliai, kurie leidosi į ją pirmieji septintame dešimtmetyje, aplenkė savo laikmetį. Vis dėlto, net ir toje ilgai, nuo anų metų iki šių dienų trukusioje kelionėje jie buvo tikri didvyriai. Teko daug pakovoti, kad būtų pripažinti paralimpiečių atletiniai gebėjimai.
Vienas renginys – 1988 m. Seulo olimpinės žaidynės – tikrai pateks į istoriją. Olimpiada apvainikavo neįgaliųjų pastangas būti pripažintiems sporto pasaulyje, kuriame fizinių, jutiminių ir psichinių idealų stigma buvo tokia gili, kad ji buvo dar didesnė kliūtis nei tos, su kuriomis neįgalieji susidurdavo norėdami patekti į darbo pasaulį, kur vyravo neigiama nuostata dėl nepakankamo neįgalių žmonių našumo. Šios olimpinės žaidynės buvo istorinės, nes Tarptautinis olimpinis komitetas norėjo organizuoti varžybas neįgaliems atletams, pakaitomis su negalios neturinčiais sportininkais. Tai buvo tik vieną kartą atliktas eksperimentas, nes dėl organizacinių problemų, visų pirma susijusių su prieinamumu, šiuo keliu toliau eiti buvo sudėtinga. Dėl tokio posūkio, nors ir ginčytino, šiandien turime paralimpines žaidynes, kuriose deramai pripažįstami kiekvieno paralimpiečio atletiniai sugebėjimai. Pagaliau gyvename pasaulyje, kuriame sportuoti gali visi. Tai nauja era.
Dar reikėjo pasiekti, kad paralimpinis sportas taptų patraukliu kuo didesniam skaičiui žmonių, kurie jį stebėtų tiek žaidynėse gyvai, tiek per televiziją. 1988 m. Seule televizijos komentatoriai buvo visiškai nepasiruošę ir net nežinojo, kas yra kurios nors atskiros rungties favoritas. Kaip ir galima įsivaizduoti, rezultatas buvo apgailėtinas. Laikui bėgant sporto žurnalistai išmoko sekti neįgalių sportininkų karjerą. Tai buvo labai svarbus žingsnis keičiant visą naratyvą.
Taip priartėjome prie kito esminio renginio – 2012 m. Londono olimpiados. Neįtikėtinai gerai organizuota olimpiada buvo puikiai nušviesta televizijoje, ypač Jungtinėje Karalystėje. Dėl to visos sporto šakos surinko pilnus stadionus. Tai taip pat buvo momentas, kai pasikeitęs žurnalistinis naratyvas išgarsino kai kuriuos sportininkus. Taip pat, kaip ir kitus olimpiadoje dalyvavusius sportininkus.
Nuo praėjusio amžiaus šešto dešimtmečio pasaulis pasikeitė. Jausmas, kad nebesi visai nematomas, tapo kolektyvine neįgaliųjų pasaulio vertybe. Tokiu būdu šis naratyvas yra kelias, kurį tikimės pakartoti visose žmonių gyvenimo srityse, kaip ir skelbiama JT neįgaliųjų teisių konvencijoje: „reikia [...] paradigminio virsmo“. Nepaisant visko, sporte toks virsmas tikrai įvyko.
