European Economic
and Social Committee
European Economic
and Social Committee
The European Economic and Social Committee (EESC) is the voice of organised civil society in Europe.
Find out more about its role and structure at http://www.eesc.europa.eu/en/about
The EESC issues between 160 and 190 opinions, evaluation and information reports a year.
It also organises several annual initiatives and events with a focus on civil society and citizens’ participation such as the Civil Society Prize, the Civil Society Days, the Your Europe, Your Say youth plenary and the ECI Day.
Find the latest EESC opinions and publications at http://www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/opinions and http://www.eesc.europa.eu/en/our-work/publications-other-work/publications respectively.
The EESC is active in a wide range of areas, from social affairs to economy, energy and sustainability.
Learn more about our policy areas and policy highlights at http://www.eesc.europa.eu/en/policies
The EESC holds nine plenary sessions per year. It also organises many conferences, public hearings and high-level debates related to its work.
Find out more about our upcoming events at http://www.eesc.europa.eu/en/agenda/our-events/upcoming-events
Here you can find news and information about the EESC'swork, including its social media accounts, the EESC Info newsletter, photo galleries and videos.
Read the latest EESC news http://www.eesc.europa.eu/en/news-media/news and press releases http://www.eesc.europa.eu/en/news-media/press-releases
The EESC brings together representatives from all areas of organised civil society, who give their independent advice on EU policies and legislation. The EESC's326 Members are organised into three groups: Employers, Workers and Various Interests.
Find out more about our Members and groups at http://www.eesc.europa.eu/en/members-groups
The EESC has six sections, specialising in concrete topics of relevance to the citizens of the European Union, ranging from social to economic affairs, energy, environment, external relations or the internal market.
Find out more at http://www.eesc.europa.eu/en/sections-other-bodies
EESRK lapkričio 8 d. Briuselyje surengė konferenciją, kurioje aptartas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) – didžiausią ES finansinę priemonę – finansuojamų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų (NEGADP) socialinis aspektas.
EGADP siekiama skatinti socialinę sanglaudą ir sušvelninti pandemijos socialinį poveikį. Tačiau NEGADP vis dar esama trūkumų, įskaitant nevienodas investicijas į socialines programas valstybėse narėse, nepakankamas konsultacijas su socialiniais partneriais ir silpną lyčių aspektą.
EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad reikia imtis naujų priemonių ES finansuojamų socialinių programų disbalansui mažinti, visų pirma būsto, mokymo ir švietimo srityse. Europos Parlamento pirmininkės pavaduotoja Evelyn Regner atkreipė dėmesį į nevienodą NEGADP socialinį aspektą ir pabrėžė tarpinių reikšmių mechanizmo veiksmingumą šalyse, kuriose aktyviai dalyvauja socialiniai partneriai.
Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas ES Komisijos narys Nicolas Schmit paragino apsvarstyti galimybę nepaskirstytas EGADP lėšas skirti investicijoms į būstą, pažymėdamas, kad nors EGADP padidino socialinių investicijų pajėgumus ES, valstybės narės susiduria su būsto problemomis, į kurias reikia skubiai atkreipti dėmesį.
Konferencijoje dalyvavę dalyviai kritikavo nepakankamas EGADP išdėstytas lyčių nuostatas – pasak jų, jos neatitinka ES įsipareigojimų lyčių lygybės srityje. Nors diskusijose pripažinta, kad kai kuriose valstybėse narėse vykdomi projektai ilguoju laikotarpiu galėtų padidinti lyčių lygybę, į NEGADP reikia įtraukti tvirtesnį ir visapusiškesnį požiūrį į socialinius ir lyčių aspektus.
Konferencijoje aptarti įvairūs šių planų aspektai, įskaitant socialinę sanglaudą ir jaunimo aspektą, ypač jaunimui skirtose NEGADP programose numatytos švietimo priemonės. Dalyviai pabrėžė, kad reikia visapusiškesnių strategijų, kurios palengvintų perėjimą iš švietimo sistemos į darbo vietą, ir pabrėžė, kad svarbu suteikti jaunimui platformą, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, kurie formuoja jų ateitį. (ll)