Nuomonės dėl pilietinio dialogo priėmimas negali būti proceso pabaiga. Tai neabejotinai yra esminis žingsnis siekiant pažangos, nes nuomonė buvo parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu, todėl galėtų būti įtraukta į Europos Sąjungos darbotvarkę.
Nuomonės dėl pilietinio dialogo priėmimas negali būti proceso pabaiga. Tai neabejotinai yra esminis žingsnis siekiant pažangos, nes nuomonė buvo parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu, todėl galėtų būti įtraukta į Europos Sąjungos darbotvarkę.
Būtų naudingiau ne apžvelgti nuomonę, o padėti suprasti pilietinio dialogo procesą. Pilietinis dialogas visų pirma yra erdvė, kurioje žmonės gali aptarti savo darbotvarkes ir tikslus, o instituciniai ir neinstituciniai suinteresuotieji subjektai dalyvauja lygiomis teisėmis.
Tačiau atstovaujamoji demokratija turi būti apsaugota nuo neliberalių bandymų jai pakenkti. Didelį susirūpinimą kelia įvairių formų populizmas, nes dėl jo piliečiai turi mažiau erdvės dalyvavimui. Todėl labai gyvybiškai svarbu skubiai įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnį. Kai šis straipsnis buvo pirmą kartą suformuluotas, buvo aišku, kad liberaliajai demokratijai būtinas tarpinių struktūrų, pavyzdžiui, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvavimas. Šios struktūros informuoja apie įvairių žmonių – verslininkų, vadovaujančių didelėms įmonėms ar MVĮ, darbuotojų, specialistų, vartotojų, mažumų, pavyzdžiui, migrantų, neįgaliųjų ir romų, bei visų kitų dalyvaujančių Europos ir tarptautinėse žmogaus teisių asociacijose – nuomones. Laisvė, demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė yra vienos iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Jos įtvirtintos ES sutartyse ir sudaro ES tapatybės pagrindą. Tačiau pastaraisiais metais šioms vertybėms daromas didelis spaudimas. „Europa susidūrė su precedento neturinčiomis krizėmis, dėl kurių padidėjo socialinė ir ekonominė nelygybė ir susvyravo ES piliečių pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis“, – sakė Oliver Röpke savo inauguracinėje kalboje. Pilietinis dialogas yra labai svarbus sprendžiant šiuos uždavinius.Kalbėdamas apie EESRK, kaip ES instituciją, naujasis pirmininkas pabrėžė, kad ES institucijos visada turi būti atviros žmonėms ir jų nuomonėms.
Nuomonę rengusioje tyrimo grupėje vykusios diskusijos buvo geras pilietinio dialogo, kuriame dalyviai klausosi vieni kitų ir tariasi dėl formuluotės, turinio ir tikslų, pavyzdys.
Sutarėme dėl tam tikrų reikalavimų, kurie bus pateikti Europos institucijoms siekiant stiprinti pilietinį dialogą. Tikslas buvo pasiekti tarpinstitucinį susitarimą, kuris taptų strategijos ir veiksmų plano pagrindu.
Tokia pažanga – tai dar vienas žingsnis į priekį, kaip ir daugelis kitų žingsnių, kuriuos EESRK nuo 1999 m. žengė rengdamas vidines jam atstovaujančių subjektų diskusijas. Tačiau dabar reikia konkrečių veiksmų šį susitarimą įgyvendinti ir paremti, kad Europos Sąjunga tam pritartų.
Šį kartą mūsų netikėta viešnia – Portugalijos diplomatė ir politikė, Portugalijos socialistų partijos narė Ana Gomes. Ji rašo apie populizmo pavojų, kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimą ir būtinybę kovoti su šiuo reiškiniu bei ginti vertybes.
Šį kartą mūsų netikėta viešnia – Portugalijos diplomatė ir politikė, Portugalijos socialistų partijos narė Ana Gomes. Ji rašo apie populizmo pavojų, kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimą ir būtinybę kovoti su šiuo reiškiniu bei ginti vertybes.
Nuo 1980 m. ji yra karjeros diplomatė, jai teko eiti įvairias pareigas ir, be kita ko, dirbti Jungtinėse Tautose Ženevoje ir Niujorke. 1999 m. ji vadovavo Portugalijos interesų skyriui, o vėliau iki 2003 m. dirbo ambasadore Džakartoje, kur atliko tam tikrą vaidmenį Rytų Timoro nepriklausomybės procese ir atkuriant Portugalijos ir Indonezijos diplomatinius santykius.
2004–2019 m. A. Gomes buvo Europos Parlamento narė ir ypač aktyviai dirbo užsienio santykių, žmogaus teisių, saugumo ir gynybos, tarptautinio vystymosi, lyčių lygybės ir kovos su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityse.
2021 m. ji dalyvavo prezidento rinkimuose, kuriuose atstovavo socialistų partijai, ir varžėsi su kadenciją baigiančiu prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa. Jai pavyko pasiekti antrą poziciją ir aplenkti kandidatę iš kraštutinių dešiniųjų partijos CHEGA.
Šiuo metu ji tęsia savo aktyvią politinę veiklą ir kovoja už žmogaus teises, sąžiningumą ir skaidrumą visuomeniniame gyvenime, taip pat prieš korupciją ir organizuotą nusikalstamumą. Kiekvieną savaitę Portugalijos televizijos kanale SIC Notícias ji veda laidą, kurioje komentuoja aktualijas (Opinião de Ana Gomes).
Mūsų svečias EESRK narys Pietro Vittorio Barbieri pasidalijo mintimis apie pilietinio dialogo svarbą ir būtinybę jam skirti tinkamą vietą Europos darbotvarkėje.
Mūsų svečias EESRK narys Pietro Vittorio Barbieri pasidalijo mintimis apie pilietinio dialogo svarbą ir būtinybę jam skirti tinkamą vietą Europos darbotvarkėje.
Kyjive gyvenančios Ukrainos žurnalistės Tetjanos Ogarkovos paprašėme mums užfiksuoti Ukrainą simbolizuojantį vaizdą šiandien, praėjus dvejiems metams po Rusijos invazijos 2022 m. vasario 24 d. Ji atsiuntė mums nuotrauką, kurią padarė keliaudama po šalį, palaikydama Ukrainos karius. Štai nuotrauka, kuria Tetjana Ogarkova nori pasidalyti su mūsų skaitytojais, ir už jos slypinti istorija.
Kyjive gyvenančios Ukrainos žurnalistės Tetjanos Ogarkovos paprašėme mums užfiksuoti Ukrainą simbolizuojantį vaizdą šiandien, praėjus dvejiems metams po Rusijos invazijos 2022 m. vasario 24 d.Ji atsiuntė mums nuotrauką, kurią padarė keliaudama po šalį, palaikydama Ukrainos karius. Štai nuotrauka, kuria Tetjana Ogarkova nori pasidalyti su mūsų skaitytojais, ir už jos slypinti istorija.
Tetjana Ogarkova yra Marnos slėnio Paryžiaus-XII universiteto literatūros mokslų daktarė. Ji dėsto Kyjivo Mohylos universitete, yra žurnalistė, Ukrainos „Crisis Media Center“ ryšių su tarptautine žiniasklaida skyriaus vadovė. Ji gyvena Kyjive.
2023 m. vasarą Vremivkos kaime, netoli Nova Novosilkos, Ukrainos kontrapuolimo epicentre sugriautas namas.
Šiuose kaimuose, esančiuose Ukrainos stepėse, trijų regionų (Donecko, Dnipro ir Zaporižios) sankirtoje ir toli nuo didžiųjų miestų, nuo XVIII a. gyveno iš Krymo perkelti graikai. 2022 m. jie pasipriešino Rusijos puolimui, todėl juos visus sušaudė priešo artilerija. Šioje strateginėje vietoje, kuri gali būti labai svarbi siekiant išlaisvinti Azovo jūros pakrantę, šiandien, po dvejų metų nuo Rusijos invazijos, yra Ukraina.
Paraiškas dalyvauti trečiajame ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų konkurse galima teikti nuo 2024 m. kovo 4 d.
ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimais kiekvienais metais pripažįstami laimėjimai ekologinės gamybos vertės grandinėje. Šiais metais apdovanojimų ceremonija vyks 2024 m. rugsėjo 23 d. – ES ekologiškų produktų dieną.
Iš viso pagal septynias kategorijas bus skirti aštuoni apdovanojimai. Jie teikiami ekologinės gamybos vertės grandinės subjektams už puikius novatoriškus, tvarius ir įkvepiančius projektus, suteikiančius realios pridėtinės vertės ekologinei gamybai ir vartojimui. Pirmasis ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų konkursas buvo surengtas 2022 m. (ks)
Artėjantys Europos Parlamento rinkimai yra labai svarbūs Europos Sąjungai, kuri turi pasipriešinti plintančiomis euroskeptiškomis nuotaikomis ir kraštutinių dešiniųjų gąsdinimams. Rinkimų rezultatai nulems ES politinę aplinką ir tai, ar piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijoms bus suteiktas aktyvus ir įtraukus vaidmuo.
Artėjantys Europos Parlamento rinkimai yra labai svarbūs Europos Sąjungai, kuri kovoja su plintančiomis euroskeptiškomis nuotaikomis ir kraštutinių dešiniųjų keliama paniką. Rinkimų rezultatai nulems ES politinę aplinką ir tai, ar piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijoms bus suteiktas aktyvus ir įtraukus vaidmuo.
Belaukiant Europos Parlamento rinkimų EESRK, organizuotos pilietinės visuomenės namai, 2024 m. kovo 4–7 d. surengs pirmąją Pilietinės visuomenės savaitę „Remkime demokratiją!“
Šis renginys suburs įvairaus amžiaus ir įvairios patirties žmones – jaunimą, visų ES valstybių narių žurnalistus, pilietinės visuomenės organizacijų atstovus, suinteresuotuosius subjektus ir ES institucijų atstovus – kurie aktyviai dalyvaus diskusijose ir pabrėš pilietinės visuomenės indėlį sprendžiant mūsų kasdieniam gyvenimui įtakos turinčius socialinius, politinius ir ekonominius klausimus.
Demokratija prasideda nuo dalyvavimo, todėl šis naujas EESRK išskirtinis renginys apims penkias pagrindines iniciatyvas:
Pilietinės visuomenės dienas, per kurias žmonės išsakys savo lūkesčius mūsų demokratijai svarbiais klausimais;
Europos piliečių iniciatyvą – metinį aukšto lygio būsimų Europos piliečių iniciatyvų organizatorių susitikimą, kuriame bus nustatyto kito teisėkūros ciklo tikslas;
Iniciatyvą „Tavo Europa, tavo balsas!“ Tai unikalus jaunimo renginys, skirtas priartinti ES prie jos valstybių narių ir kitų šalių jaunimo, įskaitant jaunuosius atstovus iš ES šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės;
Pilietinės visuomenės premiją, kuria apdovanojami kūrybiški ir novatoriški ne pelno projektai, kuriais padedama psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims; ir
žurnalistų seminarą, kuriame dalyvaus visų ES valstybių narių žurnalistai, kurie tiesiogiai susipažins su Komiteto veikla ir ją nušvies savo šalyse.
Komiteto rengiama pilietinės visuomenės savaitė bus puiki platforma organizuotai pilietinei visuomenei ir piliečiams išreikšti savo nuomonę aktualiausiais naujojo ES teisėkūros ciklo klausimais. Svarbiausia, šios savaitės renginiai paskatins aktyviau dalyvauti rinkimuose ir sustiprins proeuropietišką požiūrį.
Pilietinės visuomenės savaitės ir jos dalyvių indėlis bus apibendrintas rezoliucijoje, kurioje bus išdėstytos pagrindinės pilietinės visuomenės idėjos dėl demokratiškesnės Europos rengiantis Europos Parlamento rinkimams.
Kviečiu jus suvienyti jėgas siekiant šio svarbaus tikslo, aktyviai diskutuoti ir raginti piliečius ir asociacijas dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Nepraleiskite šios galimybės! ES reikia piliečių balsų ir dalyvavimo.
Laurenţiu Plosceanu
Už komunikaciją atsakingas pirmininko pavaduotojas
Sveiki atvykę į Slovakiją! Sveiki atvykę į Europos rekordų šalį.
Ne, aš nekalbu apie pilių gausą, terminių maudyklų išskirtinumą ar kalnų grožį. Kalbu apie politinius Slovakijos rekordus. Ir, deja, mūsų rezultatai patys prasčiausi.
Europos Parlamento rinkimuose slovakai pirmą kartą balsavo 2004 m. Nuo tada mūsų šalies rinkėjų aktyvumas visada buvo mažiausias. Visada.
Sveiki atvykę į Slovakiją! Sveiki atvykę į Europos rekordų šalį.
Ne, aš nekalbu apie pilių gausą, terminių maudyklų išskirtinumą ar kalnų grožį. Kalbu apie politinius Slovakijos rekordus. Ir, deja, mes esam patys prasčiausi klasėje.
Europos Parlamento rinkimuose slovakai pirmą kartą balsavo 2004 m. Nuo tada mūsų šalies rinkėjų aktyvumas visada buvo mažiausias. Visada.
2014 m. šis rodiklis tesiekė 13,05 proc. Tuomet buvau taip tvirtai įsitikinęs, kad rinkėjų aktyvumas bus mažesnis nei 15 proc., kad beveik rimtai ketinau paimti banko paskolą ir įsteigti politinę partiją. Net ir retrospektyviai žiūrint, manau, kad turėjau galimybę tapti Europos Parlamento nariu.
Tačiau nuo juokų pereikime prie rimtų dalykų: kaip šių dienų slovakai vertina Europos Sąjungą? Kaip kiaulę taupyklę, iš kurios galima išsiimti pinigų? Be jokios abejonės, tačiau problema yra tai, kad Slovakija net nesugeba veiksmingai panaudoti ES lėšų. Net ir šioje srityje mūsų rezultatai vieni prasčiausių.
Plačiai paplitęs naratyvas, kad viską diktuoja Briuselis. Ir šis naratyvas yra gyvas visur. Tačiau Slovakijos politikai rado idealią formulę. Jei kas nors pasisekė – tai jų nuopelnas. Jei ištiko nesėkmė – „vėl kaltas Briuselis“. Tokiam naratyvui atsispirti pavyksta labai nedaugeliui politikų.
Padėtį komplikuoja ir žiniasklaida. Joje ES temos dažnai nušviečiamos visiškai paviršutiniškai. Žurnalistai vengia ES temos, nes, jų nuomone, tai nuobodu, todėl jie dažniausiai rašo tik apie probleminius klausimus – nesvarbu, ar jie realūs, ar išgalvoti.
Norėčiau keletą žodžių pasakyti apie verslo sektorių. Verslininkai apie ES suteikiamus privalumus viešai kalba retai. Jie taip pat veikiau linkę skųstis Briuselio įsakymais ir reglamentais.
Visi šie veiksniai lėmė, kad, remiantis apklausų duomenimis, Slovakijos gyventojai laikosi vis euroskeptiškesnių pažiūrų. Jei dar pridėtume visą dezinformaciją, įskaitant Rusijos skleidžiamą dezinformaciją, kurią dabartiniai valdantieji politikai norėtų išnaudoti savo tikslais, galiausiai gausime sprogų nesidomėjimo ir pykčio mišinį.
Ne, dar anksti kalbėti apie „Slovakxit‘ą“. Tačiau tokių raginimų veikiausiai išgirsime vis daugiau, kai Slovakija galiausiai taps šalimi, kuri nebeturi teisės gauti ES lėšų.
Jei norime išvengti pesimistiško scenarijaus, Slovakijos politiniai lyderiai pagaliau turi pripažinti, kad ES yra tinkamam šalies funkcionavimui būtina erdvė, ir atitinkamai elgtis. Deja, jau dabar akivaizdu, kad didelė dabartinio Slovakijos politinio elito veikiau renkasi pradėti kovoti su ES, kad bet kokia kaina apgintų savo interesus.
Dėl to visi rinkėjai, kuriems rūpi ES, turi kalbėtis apie jos svarbą su savo giminaičiais, draugais ir net nepažįstamais asmenimis. Tai gali būti nelengva ir dar nežinia, ar bus veiksminga. Tačiau kitu atveju bus dar blogiau.
Naujoje mūsų leidinio rubrikoje „Aš balsuosiu.O tu?“, kuri bus publikuojama iki 2024 m. birželio mėn., kalbėsimės su įvairiais svečiais apie tai, kaip galima ir kodėl reikia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šį kartą mūsų pašnekovas – didžiausio Slovakijos dienraščio „Pravda“ užsienio reikalų redakcijos vadovo pavaduotojas Andrej Matišák.
Naujoje mūsų leidinio rubrikoje „Aš balsuosiu. O tu?“, kuri bus publikuojama iki 2024 m. birželio mėn., kalbėsimės su įvairiais svečiais apie tai, kaip galima ir kodėl reikia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šį kartą mūsų pašnekovas – didžiausio Slovakijos dienraščio „Pravda“ užsienio reikalų redakcijos vadovo pavaduotojas Andrej Matišák.
