Gegužės 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas dalyvavo 44-ąjį kartą organizuojamame Briuselio 20 km bėgime, kuriame šiais metais pasiektas naujas rekordas – prie starto linijos stojo 45330 dalyvių. EESRK dalyvavo Tarpinstituciniame organizaciniame komitete „Run For Europe“, kuris pasirinkęs šūkį „Balsuok“ siekė paskatinti piliečius balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Bėgime kartu su Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovais startavo už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurenţiu Plosceanu. Pirmasis finišavo Alex Kibet iš Kenijos, šį atstumą įveikęs per 59 minutes ir 57 sekundes, o greičiausia Belgijos moteris Sophie Hardy finišą pasiekė per 1 valandą, 10 minučių ir 56 sekundes.
Gegužės 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas dalyvavo 44-ąjį kartą organizuojamame Briuselio 20 km bėgime, kuriame šiais metais pasiektas naujas rekordas – prie starto linijos stojo 45330 dalyvių. EESRK dalyvavo Tarpinstituciniame organizaciniame komitete „Run For Europe“, kuris pasirinkęs šūkį „Balsuok“ siekė paskatinti piliečius balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Bėgime kartu su Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovais startavo už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurenţiu Plosceanu. Pirmasis finišavo Alex Kibet iš Kenijos, šį atstumą įveikęs per 59 minutes ir 57 sekundes, o greičiausia Belgijos moteris Sophie Hardy finišą pasiekė per 1 valandą, 10 minučių ir 56 sekundes.
Neapykantai- ne. Prieš neapykantą susivienijusi Europa
Šį mėnesį minime 20-ąsias Europos Sąjungos didžiosios plėtros metines. 2004 m. gegužės mėn. Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos gyventojai tapo ES piliečiais. Tai nebuvo lengva, nes stojimas į ES yra sunkus ir daug laiko reikalaujantis procesas. Tačiau praėjus dvidešimčiai metų galime pasakyti, kad 2004 m. plėtra buvo sėkminga.
Šį mėnesį minime 20-ąsias Europos Sąjungos didžiosios plėtros metines. 2004 m. gegužės mėn. Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos gyventojai tapo ES piliečiais. Tai nebuvo lengva, nes stojimas į ES yra sunkus ir daug laiko reikalaujantis procesas. Tačiau praėjus dvidešimčiai metų galime pasakyti, kad 2004 m. plėtra buvo sėkminga.
ES ne tik tapo viena didžiausių bendrųjų rinkų pasaulyje, plėtra leido sukurti 26 mln. naujų darbo vietų. Tačiau sėkmė negali būti vertinama tik pagal ekonominę naudą. Plėtra galiausiai atvėrė sienas, milijonams žmonių tapo galima laisvai keliauti, dirbti ir gyventi bet kurioje ES vietoje. Tai, kas anksčiau buvo kai kurių privilegija, tapo kiekvieno teise. Iki šiol mainų programoje „Erasmus+“ dalyvavo daugiau kaip 2,7 mln. studentų iš 10 naujų šalių. Išsiplėtusi ES visiems suteikė lygias galimybes klestėti.
Sėkmė nereiškia, kad nebuvo ko pasimokyti. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio ir masto plėtra ir, be abejo, yra daug sričių, kuriose ES galėtų ir turėtų nuveikti daugiau. Pirma, ES turi kuo greičiau pradėti integruoti naujas šalis kandidates į savo veiklą. Laipsniška integracija nėra faktinis įstojimas. Europos Sąjunga ir šalis kandidatė gali sukurti tvirtą pagrindą mokydamosi viena iš kitos, keisdamosi patirtimi ir dalydamosi nuomonėmis. Tai būdas užmegzti žmogiškuosius ryšius ir puoselėti tikrą europietišką dvasią.
Antra, pagrindiniai ES demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir laisvių principai yra nediskutuotini ir jų negalima nepaisyti. Nors stojimo į ES vadove nustatyti aiškūs „pagrindiniai“ kriterijai, yra tam tikrų aspektų, kurie nenurodyti jokiose gairėse. EESRK, kaip pilietinės visuomenės atstovas, mano, kad gyvybinga pilietinė visuomenė ir tvirtas socialinis dialogas yra pagrindiniai gerai veikiančios demokratijos elementai. Laipsniškas šalių kandidačių pilietinės visuomenės integravimas į ES suteiks jai galimybę tapti tokia stipria, kokia turėtų būti stojimo metu. Todėl EESRK ėmėsi iniciatyvos integruoti ES šalis kandidates. „Nariai iš šalių kandidačių“ šiuo metu bendradarbiauja su EESRK nariais ir rengia nuomones temomis, kurios yra ypač svarbios būsimiems plėtros etapams.
Todėl EESRK nariai gegužės mėn. plenarinėje sesijoje aptars 20-ąsias ES plėtros metines – apžvelgs praeitį ir sieks bendros atsparesnės, demokratiškesnės ir vieningesnės ES ateities.
Su EESRK nuomonės dėl ES ir Jungtinės Karalystės jaunimo veiklos pranešėju Cillianu Lohanu aptarėme galimą jaunimo judumo programos, kurią pasiūlė Europos Komisija ir remia EESRK, naudą. Ši programa sudarytų palankesnes sąlygas jauniems Jungtinės Karalystės ir ES piliečiams gyventi, studijuoti ir dirbti atitinkamai ES arba Jungtinėje Karalystėje. Kadangi Jungtinė Karalystė atmetė siūlomą ES masto susitarimą dėl laisvo jaunimo judėjimo, kokiais kitais būdais galima atkurti dėl „Brexit’o“ nutrūkusius ryšius?
Su EESRK nuomonės dėl ES ir Jungtinės Karalystės jaunimo veiklos pranešėju Cillianu Lohanu aptarėme galimą jaunimo judumo programos, kurią pasiūlė Europos Komisija ir remia EESRK, naudą. Ši programa sudarytų palankesnes sąlygas jauniems Jungtinės Karalystės ir ES piliečiams gyventi, studijuoti ir dirbti atitinkamai ES arba Jungtinėje Karalystėje. Kadangi Jungtinė Karalystė atmetė siūlomą ES masto susitarimą dėl laisvo jaunimo judėjimo, kokiais kitais būdais galima atkurti dėl „Brexit’o“ nutrūkusius ryšius?
Balandžio 24 d. EESRK surengė Ukrainos dokumentinio filmo „20 dienų Mariupolyje“, kuris šiais metais laimėjo „Oskarą“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje, peržiūrą.
Balandžio 24 d. EESRK surengė Ukrainos dokumentinio filmo „20 dienų Mariupolyje“, kuris šiais metais laimėjo „Oskarą“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje, peržiūrą.
Filme rodomos 20 dramatiškų dienų 2022 m. vasario ir kovo mėn., kai filmo režisierius, žurnalistas Mstyslav Chernov ir jo kolegos rinko medžiagą apie Rusijos vykdomą brutalią Mariupolio – didelio Ukrainos uosto Azovo jūroje – apgultį. M. Chernov ir jo komanda dirbo agentūrai „Associated Press“ ir buvo paskutiniai užsienio žurnalistai, likę mieste prieš Rusijos kariuomenės įsiveržimą. Jų užfiksuoti jaudinantys įrašai ir nuotraukos, įskaitant masinius gimdymo namų ir miesto teatro, kuris buvo paverstas vaikų prieglauda, bombardavimus, apkeliavo visą pasaulį, liudydami siaubingus Rusijos kariuomenės išpuolius prieš civilius Ukrainos gyventojus.
Be JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimo, „20 dienų Mariupolyje“ taip pat laimėjo daug kitų prestižinių apdovanojimų, įskaitant Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimą už geriausią dokumentinį filmą ir „Sundance“ kino festivalio publikos skiriamą apdovanojimą už geriausią dokumentinį filmą kitų šalių filmų kategorijoje.
Peržiūroje dalyvavo EESRK pirmininkas Oliver Röpke, taip pat svarbūs svečiai, įskaitant Ukrainos misijos ES vadovą J. E. Vsevolodą Chentsovą ir vieną iš pagrindinių dokumentinio filmo herojų Yevheną Tuzovą.
„Turime nepamiršti savo pareigos būti istorijos liudininkais. Šio filmo žinia aiški: privalome parodyti pasauliui, ką gali padaryti neapykanta. Nepamirškime nei Ukrainos žmonių pasiaukojimo, nei jų atsparumo šiuo sunkiu laikotarpiu. Perspektyva, kad Ukraina taps ES valstybe nare, yra ne tik mūsų bendrų vertybių įrodymas, bet ir vilties švyturys, rodantis kelią į šviesesnę ateitį“, – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.
„Filmas „20 dienų Mariupolyje“ – tai kraupi, tačiau kartu labai reikalinga galimybė pamatyti Rusijos agresijos sukeltas kančias. Didžiuojuosi, kad mūsų Komitetas šiais sunkiais laikais nesvyruodamas stojo Ukrainos ir jos veiklios pilietinės visuomenės pusėn, ir tai, kad Jūs čia susirinkote, reiškia labai daug“, – sakė už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurentiu Plosceanu. Nuo pirmos Rusijos agresijos karo dienos EESRK tvirtai rėmė Ukrainą ir jos pilietinę visuomenę ir per ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės platformą sustiprino bendradarbiavimą su Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijomis. Komitetas įsteigė Ukrainos centrą, kuriame Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijoms Belgijoje suteikiama vieta dirbti. Jis pradėjo įgyvendinti narių iš šalių kandidačių iniciatyvą, kad pasidalytų EESRK ekspertinėmis žiniomis su Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijomis. Aukšto lygio EESRK delegacija, vadovaujama Oliver Röpke, lapkričio mėn. lankėsi Ukrainoje ir susitiko su ekonomikos ministre Yuliia Svyrydenko, Aukščiausiosios Rados ir pilietinės visuomenės atstovais. EESRK nariai apsilankė šalies karo memorialuose ir pagerbė kare žuvusius ukrainiečius.
EESRK nario iš Latvijos Andriso Gobiņšo iniciatyva surengta peržiūra dar kartą parodė Europos pilietinės visuomenės solidarumą su Ukraina ir jos žmonėmis. Žiūrovai taip pat turėjo progą pamatyti šalia pagrindinio renginio eksponuojamą Mariupolio apgulties fotografijų parodą, kuri buvo surengta bendradarbiaujant su asociacija „Ukra-Bel“.
Kviečiame klausytis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) tinklalaidės „Vietos požiūris“. Kadangi 2024 m. Europos Parlamento rinkimai jau visai netrukus, sužinokite, kokiomis viltimis ir rūpesčiais gyvena dažnai politikos formuotojų pamirštamos trys grupės: neįgalieji, vyresnio amžiaus piliečiai ir jaunuoliai.
Kviečiame klausytis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) tinklalaidės „Vietos požiūris“. Kadangi 2024 m. Europos Parlamento rinkimai jau visai netrukus, sužinokite, kokiomis viltimis ir rūpesčiais gyvena dažnai politikos formuotojų pamirštamos trys grupės: neįgalieji, vyresnio amžiaus piliečiai ir jaunuoliai.
Mūsų svečiai – organizacijos „Inclusion Europe“ pirmininkas Milan Šveřepa, kuris aptars 2024 m. Europos Parlamento rinkimų prieinamumą piliečiams. Jaunimo aktyvistė ir nuomonės formuotoja Nina Skočak mums papasakos, kokios temos svarbios jauniems žmonėms. Iš vyresnio amžiaus piliečių platformos „AGE“ pirmininko dr. Heidruno Mollenkopfo, sužinosime, ar vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi įtraukti į rinkimų diskusijas, ar politikai juos pamiršo ir „nurašė“. Už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurențiu Plosceanu kalbės apie tai, ką EESRK daro, kad ir toliau garsintų pilietinės visuomenės nuomonę, užtikrindamas, kad pažeidžiamesni asmenys neatsidurtų nuošalyje ar nebūtų atskirti.
Klausykite mūsų tinklalaidės, balsuokite ir pareikškite savo nuomonę! Kurkite Europą, kurios norite!
Žmonių judėjimas visoje ES suteikė įvairios naudos visiems susijusiems subjektams. Ypač svarbus buvo jaunimo judėjimas, nes jis suteikė jaunuoliams galimybę susipažinti su skirtingomis Europos kultūromis ir gyvenimo būdu kitose Europos šalyse. Tai jiems padėjo suprasti, kad turime daug bendro. Apsilankymas kitoje šalyje darbo ar studijų tikslais padeda mums visiems suprasti mūsų bendrą žmogiškumą. Nepriklausomai nuo to, kokia kalba kalbame, kokios mitybos laikomės ar kokiame klimate gyvename, mus vienija daug dalykų: santykiai su šeima ir draugais, lūkesčiai ir sunkumai, iššūkiai ir galimybės.
Žmonių judėjimas visoje ES suteikė įvairios naudos visiems susijusiems subjektams. Ypač svarbus buvo jaunimo judėjimas, nes jis suteikė jaunuoliams galimybę susipažinti su skirtingomis Europos kultūromis ir gyvenimo būdu kitose Europos šalyse. Tai jiems padėjo suprasti, kad turime daug bendro. Apsilankymas kitoje šalyje darbo ar studijų tikslais padeda mums visiems suprasti mūsų bendrą žmogiškumą. Nepriklausomai nuo to, kokia kalba kalbame, kokios mitybos laikomės ar kokiame klimate gyvename, mus vienija daug dalykų: santykiai su šeima ir draugais, lūkesčiai ir sunkumai, iššūkiai ir galimybės.
Būtent šie įvairių šalių patirčių mainai padeda kurti brandžią visuomenę, kuri yra draugiška ir tolerantiška kitiems žmonėms. Kaimyninių Europos šalių piliečius jau laikome draugais, o ne svetimšaliais.
Nereikėtų nuvertinti šio vaidmens palaikant taiką ir stabilumą mūsų žemyne. Jaunimo judėjimas yra esminis nuolatinio bendradarbiavimo ir partnerystės pagrindas.
Būtent šiomis aplinkybėmis pasiūliau parengti nuomonę savo iniciatyva dėl jaunimo judumo ir santykių ES po „Brexit’o“. Kartu su kolegomis, darbuotojais ir nariais plačiai konsultavomės su susijusiomis grupėmis. Konsultacijose dalyvavo ES ir Jungtinės Karalystės atstovai – jie susitiko internetu, asmeniškai, dalijosi apklausomis ir susirašinėjo elektroniniais laiškais. Mūsų darbas sulaukė tvirtos paramos EESRK plenarinėje sesijoje, kur šiai nuomonei pritarta didžiąja balsų dauguma.
Europos institucijos pateikė plataus masto pasiūlymą dėl patobulintų jaunimo judumo programų Jungtinėje Karalystėje. Pirmoji Jungtinės Karalystės reakcija į šį pasiūlymą buvo neigiama, tačiau toliau dėsime pastangas, kad įrodytume jo naudą visoms susijusioms šalims.
Pabrėžiame, kad tokiomis programomis kaip „Erasmus+“ arba fondu „Kūrybiška Europa“ naudojasi ne tik universitetų ar nuolatinės formos studijų studentai. Tokios ES iniciatyvos suteikia jaunimui iš visų visuomenės sluoksnių galimybę dalyvauti mainų programose ir įgyti patirties, kurią kitu atveju būtų sunku gauti.
Susijusias finansines išlaidas ir grąžą galima apskaičiuoti grynai ekonomiškai, tačiau tai tik vienas iš vertės aspektų. Tikroji judumo ir mainų vertė yra bendra patirtis ir supratimas. Gyvybingam, daugiakultūriam žemynui reikia sąveikos ir žmonių judėjimo. Mes, EESRK, toliau sieksime šio tikslo. Nuo kalbų pereidami prie konkrečių veiksmų ir siekdami rodyti pavyzdį, toliau bendradarbiaujame su Jungtinės Karalystės pilietine visuomene.
Esame sudarę susitarimo memorandumą su Jungtinės Karalystės pilietinės visuomenės aljansu ir specialų susitarimo memorandumą su organizacija „SAFE in Scotland“ (bendradarbiaujant su buvusia EESRK nare Irene Oldfather). Tęsime šį darbą ir jį stiprinsime. Jaunimas ėmėsi vadovaujamo vaidmens neramiais laikais, taip pat ir klimato politikos srityje. Bendradarbiaukime instituciniu lygmeniu, kad suteiktume jam visas reikiamas priemones aktyvesnei veiklai vykdyti ir pasinaudoti jaunimo galia kuriant šviesesnę ateitį mums visiems.
