Europos piliečių iniciatyva „Turiu teisę rinktis“ pasisakoma už saugius ir prieinamus abortus visoms moterims visoje ES. Dėl 2024 m. balandžio mėn. paskelbtos ir Slovėnijos Kovo 8-osios instituto koordinuojamos Iniciatyvos surinkta daugiau kaip milijonas parašų gerokai anksčiau nustatyto termino. EESRK Info su šios EPI organizatoriais kalbėjo apie kampanijos aktualumą dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis, kai moterys praranda galimybę pačios priimti sprendimus dėl savo reprodukcinių teisių.
Europos piliečių iniciatyva „Turiu teisę rinktis“ pasisakoma už saugius ir prieinamus abortus visoms moterims visoje ES. Dėl 2024 m. balandžio mėn. paskelbtos ir Slovėnijos Kovo 8-osios instituto koordinuojamos Iniciatyvos surinkta daugiau kaip milijonas parašų gerokai anksčiau nustatyto termino. EESRK Info su šios EPI organizatoriais kalbėjo apie kampanijos aktualumą dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis, kai moterys praranda galimybę pačios priimti sprendimus dėl savo reprodukcinių teisių.
Kas paskatino jus pradėti iniciatyvą „Turiu teisę rinktis“ ir koks yra jūsų svarbiausias tikslas?
Apie kampaniją, kuria būtų apsaugotos teisės į abortą Europoje, pradėjome mąstyti beveik prieš trejus metus, kai JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, atmetantį Roe prieš Wade precedentą. Moterys JAV per vieną dieną neteko savo konstitucinės teisės ir mums iš karto tapo aišku, kad teisė į abortą turi būti apsaugota ir Europoje. Lenkijoje moterys miršta ligoninėse dėl beveik visiško abortų uždraudimo. Per pastaruosius keletą metų jos rengė didžiulius protestus dėl teisių į abortą. Maltoje dėl aborto moterys vis dar gali atsidurti kalėjime. Šiais metais Giorgia Meloni suteikė prieš abortą kovojančioms grupėms leidimą protestuoti abortų klinikose ir gėdinti moteris, atvykstančias į šia klinikas darytis abortą. Daugiau kaip 20 mln. moterų Europoje neturi galimybės atlikti abortą.
Todėl ir pradėjome kampaniją „Turiu teisę rinktis“. Rengdami savo pasiūlymą dirbome su tarptautine teisininkų komanda ir sukūrėme tvirtą tinklą su organizacijomis iš visos Europos.
Mūsų tikslas – apsaugoti teises į abortą ES lygmeniu ir pagerinti galimybes nutraukti nėštumą moterims, kurios šiuo metu dėl draudimų turi keliauti į kitas šalis (pvz., moterys Maltoje ir Lenkijoje), dėl paplitusio atsisakymo veikti dėl vidinių įsitikinimų (kaip Italijoje ir Kroatijoje) arba todėl, kad neturi finansinių galimybių (pvz., Vokietijoje ar Austrijoje).
Būtent dėl dabartinio politinio konteksto mūsų kampanija yra neatidėliotina. Turime susivienyti ir parodyti, kad dauguma žmonių pasisako už teises į abortą ir nepritaria reprodukcinės laisvės ribojimams. Dauguma europiečių pritaria teisėms į abortą, tad turime būti vieningi, kad šias teises apsaugotume.
Kokių konkrečių veiksmų tikitės iš Europos Komisijos? Kaip tai pasiekti, kai sveikata priklauso valstybių narių kompetencijai?
Siūlome Europos Komisijai sukurti finansinį mechanizmą, kuris veiktų kaip sutinkančių dalyvauti valstybių narių mechanizmas, padengiantis aborto procedūrų išlaidas. Jis veiktų panašiai kaip vėžio prevencijos ir gydymo programos.
Manoma, kad bet kuris asmuo, kuris turi vykti į kitą šalį dėl aborto – dėl didelių apribojimų savo šalyje arba todėl, kad dažnai atsisakoma atlikti šią procedūrą dėl įsitikinimų – neprivalės pats už ją mokėti. Šiuo metu tūkstančiai moterų keliauja į kitas šalis, kuriose kartais už šią procedūrą sumoka tūkstančius eurų. Ne visi gali sau tai leisti.
Abortai gal ir nepriklauso Europos Komisijos kompetencijai, tačiau jai priklauso su sveikatos priežiūra susijusios finansinės programos, todėl ir galėjome užregistruoti savo EPI.
Kodėl nusprendėte tai daryti pasinaudodami Europos piliečių iniciatyva? Ar tikitės, kad Komisija reaguos palankiai?
Mūsų Slovėnijos organizacija, Kovo 8-osios institutas, koordinuojantis kampaniją „Turiu teisę rinktis“, turi daug patirties įgyvendinant nacionalines pilietines iniciatyvas, renkant parašus ir rengiant referendumus. Pasinaudoję nacionaliniu pilietinės iniciatyvos mechanizmu, jau sėkmingai pakeitėme penkiolika Slovėnijos įstatymų ir laimėjome du nacionalinius referendumus. Todėl norėjome rasti panašią tiesioginę demokratijos priemonę ES lygmeniu. Būtent taip sužinojome apie EPI. Mes norėjome paskatinti tiesioginius pokyčius, kurie darytų ilgalaikį poveikį visų europiečių reprodukcinėms teisėms, todėl nusprendėme pradėti rinkti parašus.
Kampanijos metu užsitikrinome visų centro kairiųjų frakcijų Europos Parlamente politinę paramą, sulaukėme žymių nacionalinio lygmens politikų paramos daugelyje ES valstybių narių, turime gerų ryšių ir esame užmezgę santykius su Europos Komisijos nariais. Tikimės, kad jie išklausys daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, kurie remia mūsų iniciatyvą.
Kaip pavyko sutelkti įvairių ES šalių žmones, kad jie paremtų jūsų iniciatyvą ir padėtų rinkti parašus? Kokiais kanalais naudojatės, kad apie jus sužinotų?
Kampanijos metu sukūrėme tvirtą daugiau kaip 300 organizacijų tinklą ir subūrėme gražią daugiau kaip 2000 savanorių iš visos Europos bendruomenę. Norėjome būti matomi Europos miestų, miestelių ir kaimų gatvėse, kur mūsų savanoriai buvo pasirengę rinkti parašus. Mums pavyko pasiekti matomumą „Instagram“, tačiau naudojame ir kitus kanalus, pavyzdžiui, „Facebook“, „TikTok“, „YouTube“, „BlueSky“, „X“ bei kitas socialinės žiniasklaidos platformas.
Likus mėnesiui iki parašų rinkimo termino pabaigos surinkote daugiau nei milijoną parašų, reikalingų sėkmingai įgyvendinti EPI. Kokios grįžtamosios informacijos ir paramos, įskaitant finansinę, iki šiol sulaukėte?
Gruodžio mėn. jau buvome surinkę milijoną parašų ir tam prireikė devynių mėnesių, o iki nustatyto termino surinkome 1,2 mln. parašų.
Mums pavyko surinkti parašus padedant mūsų tinklui ir bendruomenei, tačiau taip pat pateikėme paraiškas dėl įvairių finansavimo galimybių per visą savo kampaniją, kad galėtumėme ją tęsti. „Turiu teisę rinktis“ taip pat laimėjo Slovėnijos sociologijos draugijos apdovanojimą ir buvo atrinktas „SozialMarie“ apdovanojimui gauti. Taip pat sulaukėme visų centro kairiųjų frakcijų paramos Europos Parlamente ir mus individualiai parėmė įvairūs EP nariai, Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Nicolae Ștefănuță, Prancūzijos senatorė Melanie Vogel, Slovėnijos Prezidentė Nataša Pirc Musar ir Ministras Pirmininkas Robert Golobo. Kampaniją taip pat remia daug aktyvistų ir žmonės iš įvairių ES šalių, pavyzdžiui, Luisa Neubauer iš Vokietijos ir Alice Coffin iš Prancūzijos.
„Turiu teisę rinktis“ yra iniciatyva, kuri virsta vienu didžiausių feministinių judėjimų Europoje. Joje dalyvauja daugiau kaip 300 organizacijų, daugybė rėmėjų ir savanorių iš visos ES, kurie bendradarbiauja siekdami užtikrinti saugų ir prieinamą abortą Europos Sąjungoje.
Šių metų kovo mėn. pradžioje labai sunkia širdimi palikau Kyjivą. Vykau į Prancūziją dalyvauti dviejų dienų trukmės simpoziume dėl Ukrainos. Todėl negalėjau dalyvauti man labai svarbioje ceremonijoje Kyjive. Mūsų draugė poetė Svitlana Povalijeva sostinės centrinėje aikštėje Maidane surengė savo vyriausiojo sūnaus Vasilijaus, kuris, būdamas 28 metų, žuvo mūšyje, atminimo pagerbimą. 2022 m. vasarą jo jaunesnysis brolis Romanas žuvo kovoje, išvaduojant Charkovo sritį. Jam buvo 24 metai.
Šių metų kovo mėn. pradžioje labai sunkia širdimi palikau Kyjivą. Vykau į Prancūziją dalyvauti dviejų dienų trukmės simpoziume dėl Ukrainos. Todėl negalėjau dalyvauti man labai svarbioje ceremonijoje Kyjive. Mūsų draugė poetė Svitlana Povalijeva sostinės centrinėje aikštėje Maidane surengė savo vyriausiojo sūnaus Vasilijaus, kuris, būdamas 28 metų, žuvo mūšyje, atminimo pagerbimą. 2022 m. vasarą jo jaunesnysis brolis Romanas žuvo kovoje, išvaduojant Charkivo sritį. Jam buvo 24 metai.
Įlipus į traukinį, man suspaudė širdį. Trys mano vaikai liko namuose. Nuo karo pradžios tai buvo ne pirma mano trumpalaikė kelionė į užsienį, tačiau šį kartą buvau kupina baimės.
Žinojau, kad kilus Rusijos balistinių raketų pavojui mano telefone esanti perspėjimo programėlė nesuveiks. Kelias dienas būsiu 2 000 km nuo namų, nežinodama, ar mano dukros yra saugios. Ši mintis buvo nepakeliama.
Jei perspėjimo sistema nesuveiktų, taip nutiktų dėl to, kad Jungtinės Valstijos nebeteiktų Ukrainai žvalgybinės informacijos, įskaitant tą, kuri leidžia iš anksto aptikti Rusijos balistinių raketų paleidimą iš Rusijos teritorijos. JAV taip pat sustabdė karinę pagalbą ir net užblokavo įrangą, kuri jau buvo perduota Lenkijai.
Po keleto dienų grįžau į Ukrainą. Tuo metu vyko Ukrainos, Amerikos ir Saudo Arabijos delegacijų derybos. Ukraina buvo pasirengusi visiškai ir nedelsiant nutraukti ugnį, jei tai padarytų ir Rusija. Donaldas Trumpas buvo patenkintas, Ukrainai vėl buvo teikiama JAV žvalgybos tarnybų informacija ir suteikta karinė pagalba, dėl kurios susitarta Joe Bideno administracijos laikais.
Tačiau pasitikėjimo nebeliko. Patyrus išdavystę sunku apsimesti, kad nieko neatsitiko.
Ar Europa taip pat jaučiasi išduota? Amerikos vadovaujamos NATO saugumo priedangos era baigėsi. MAGA (Make America Great Again) žmonės nusigręžia nuo mūsų. Jie ketina sumažinti savo karinį ir humanitarinį dalyvavimą Europoje ir palaipsniui išveda agresorę Rusiją iš diplomatinės ir ekonominės izoliacijos.
D. Trumpas nori, kad kuo greičiau ir bet kokiomis aplinkybėmis Ukrainoje būtų nutraukta ugnis nes jam nerūpi šios šalies likimas. Jis nori tik kuo labiau sumažinti JAV biudžeto išlaidas. JAV nebedalyvauja susitikimuose, pavyzdžiui, rengiamuose Ramšteino bazėje, ir šiais metais daugiau neplanuojama teikti JAV karinės pagalbos.
Taika Ukrainos pralaimėjimo sąskaita JAV administracijos netrikdo. Specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Keithas Kelloggas mano, kad Ukrainą būtų galima tiesiog padalyti į dvi ar tris zonas, kaip Vokietiją po Antrojo pasaulinio karo. Tarsi Ukraina būtų karą pralaimėjusi agresorė.
Tačiau Europai taip pat kyla pavojus, nes D. Trumpas planuoja išvesti JAV karius iš Europos ir reikalauja, kad kiekviena NATO valstybė narė gynybai skirtų 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto.
Rusija atidžiai seka šiuos įvykius. Amerikiečių nebevadovaujama NATO nėra pajėgi nei apginti, nei atgrasyti Rusiją. Kiek laiko užtruktų sukurti „Gynybos Europą“, galinčią savarankiškai užtikrinti savo saugumą? Jei šis klausimas jums atrodo pernelyg abstraktus, pabandykite atsakyti į šį: kas iš europiečių eis ginti Baltijos šalių, jei 2025 m. rugsėjį Rusija pradės puolimą po mokymo operacijų Baltarusijoje?
Po Amerikos išdavystės Europa turi labai aiškiai pasirinkti: šiandien ginti Ukrainą taip, kaip gintųsi pati, arba rytoj susiremti su Rusijos kariuomene savo teritorijoje. Ši kova bus nelengva, tačiau nė vienas mūšis nėra pralaimėtas dar jam neprasidėjus.
Kovo pabaigoje Ukrainoje buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurios rezultatai mane sudomino. Daugiau kaip 80 proc. ukrainiečių yra pasirengę tęsti kovą su Rusija, net ir be JAV paramos.
Belieka išsiaiškinti, kiek europiečių mus palaikys.
Po Amerikos išdavystės Europa turi aiškiai pasirinkti: šiandien ginti Ukrainą lyg save pačią, ar rytoj kovoti su Rusijos armija savo teritorijoje. Ši kova lengva nebus, tačiau mūšio negalima pralaimėti jam nė neprasidėjus. Dar neaišku, kiek europiečių mums pritars, rašo mūsų netikėta viešnia – žurnalistė iš Ukrainos Tetyana Ogarkova.
Po Amerikos išdavystės Europa turi aiškiai pasirinkti: šiandien ginti Ukrainą lyg save pačią, ar rytoj kovoti su Rusijos armija savo teritorijoje. Ši kova lengva nebus, tačiau mūšio negalima pralaimėti jam nė neprasidėjus. Dar neaišku, kiek europiečių mums pritars, rašo mūsų netikėta viešnia – žurnalistė iš Ukrainos Tetyana Ogarkova.
Tetyana Ogarkova yra Kyjive gyvenanti žurnalistė, eseistė ir literatūrologė iš Ukrainos. Ji yra Ukrainos krizių žiniasklaidos centro tarptautinio departamento koordinatorė ir viena iš tinklalaidės „Explaining Ukraine“ vedėjų. Ji taip pat yra Kyjivo Mohylos universiteto docentė ir Paryžiaus XII-ojo universiteto (Marnos slėnis) literatūros mokslų daktarė.
Display date
1 year 3 months ago
Investicijos ir reformos konkurencingumui didinti ir kapitalo rinkų sąjungai sukurti
