EESRK paragino parengti pavyzdinę Europos iniciatyvą sveikatos srityje, kurioje būtų pasiūlyta sukurti Europos sveikatos sąjungą, o Europos Komisija raginama paskelbti Retųjų ligų veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti aiškiai pasiekiami tikslai.

Spalio mėn. plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje „Europos pavyzdinė iniciatyva sveikatos srityje“ EESRK paragino ES pradėti plataus užmojo iniciatyvą, kuria būtų siekiama sukurti kompleksinę ES sveikatos struktūrą. Į darbotvarkę taip pat buvo įtrauktas Europos retųjų ligų veiksmų plano sukūrimas.

Pradėdamas diskusijas, EESRK pirmininkas Oliveris Röpke pareiškė: „Labai svarbu, kad visi ES gyventojai turėtų galimybę gauti kokybiškas, įperkamas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Turime investuoti į novatoriškas ir tvarias sveikatos sistemas ir imtis ryžtingų veiksmų šalinti sveikatos priežiūros skirtumus tiek ES, tiek visame pasaulyje. Retų ligų atvejais išliekanti nelygybė ir pažeidžiamumas yra dar akivaizdesni. Todėl mums reikia visapusiškų Europos veiksmų retųjų ligų srityje.“

Nuomonės dėl Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje pranešėjas Alain Coheur sakė: „Šiandien norime priimti būsimiems ES Komisijos nariams skirtą veiksmų planą, kuriuo būtų skatinama sveikatos priežiūra visiems ir žmonės būtų apsaugoti nuo būsimų krizių.“ Nuomonės dėl retųjų ligų pranešėja Ágnes Cser pridūrė: „Turime parengti veiksmų planą. Tačiau turime sutelkti dėmesį ne tik į retųjų ligų veiksmų planą, bet ir į sveikatą apskritai – sveikata yra pagrindinis konkurencingumo veiksnys. Mūsų sveikatos sąjunga negali likti tuščia fraze.“

Nuomonėje dėl Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje nustatyti strateginiai ramsčiai valstybių narių solidarumui ir bendradarbiavimui sveikatos srityje stiprinti. Tarp jų – Europos priežiūros ir sveikatos priežiūros garantijos, kuria būtų nustatyti daugiamečiai sveikatos tikslai ES lygmeniu, sukūrimas. Šiuo klausimu galėtų būti parengtas teisiškai privalomas tekstas (pvz., direktyva).

Kitas ramstis – koncepcijos „Viena sveikata“, susiejančios žmonių, gyvūnų, augalų ir aplinkos politiką, įgyvendinimas. Nuomonėje dėl kovos su retosiomis ligomis Komisija raginama paskelbti komunikatą, kuriame būtų pateiktas išsamus Europos retųjų ligų veiksmų planas, nustatantis SMART tikslus, kuriuos galima pasiekti iki 2030 m. (lm) 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas organizuoja renginį Sukrečiantys susitikimai: kaip panaikinti energijos nepriteklių – tai paveiki fotografijos paroda, kurioje savo darbus pristatys fotografė Miriam Strong. Parodoje, surengtoje bendradarbiaujant su organizacija „Friends of the Earth Europe“, atkreipiamas dėmesys į energijos nepriteklių patiriančių bendruomenių aktyvumą, kolektyviškumą ir įgalėjimą visoje Europoje. EESRK pilietinės visuomenės organizacijų grupės iniciatyva rengiama paroda gruodžio 4–16 d. vyks EESRK JDE pastate, Rue Belliard 99–101, Briuselyje.

Per atidarymą už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Aurel Laurenţiu Plosceanu ir EESRK pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland pabrėžė EESRK įsipareigojimą siekti panaikinti skurdą, skatinti įperkamą energiją, sisteminius pokyčius ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT). 

Savo kalboje S. Boland aptarė didėjančias pragyvenimo išlaidas ir kylantį skurdo lygį Europoje, pabrėždamas, kad naujoji Europos Komisija ir Europos Parlamentas turi duoti tvirtą politinį atsaką. „Pirmoji ES kovos su skurdu strategija ir švarios pramonės kursas, apie kuriuos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė savo politinėse gairėse naujai Europos Komisijai, turi pasiūlyti tvarius vietos problemų sprendimus“, – sakė S. Boland.

Už teisingą energetiką kovojanti Laia Segura ir „Friends of the Earth Communications“ atstovė Yvonne Lemmen pabrėžė, kad šiame fotografijos projekte bandoma pažvelgti į tai, kaip žmonės susiduria su energijos nepritekliumi ir kovoja už savo teisę į padorius, klimato kaitos poveikiui atsparius namus, aprūpintus įperkama ir švaria energija. Daugiau informacijos rasite spustelėję čia.

parengė Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia

Donaldas Trumpas laimėjo rinkimus JAV ir antrą kartą taps šalies prezidentu. Balsavimo rezultatai yra aiškūs ir juos reikia gerbti. Tačiau kas bus dabar?

ES ir JAV tebėra svarbios geopolitinės ir prekybos partnerės, nes mūsų santykiai grindžiami abipusiškumo principu. Dabartiniame tarpusavyje susijusiame pasaulyje nėra vietos izoliacijai ar protekcionizmui, nes toks požiūris kenkia mūsų tarpusavio ir pasauliniam bendradarbiavimui ir ekonominei gerovei.

ES ir JAV – didžiausios viena kitos prekybos partnerės. ES ir JAV dvišalė prekyba yra istoriškai didelė – 2023 m. ji viršijo 1,6 trln. EUR, o dvišalės investicijos viršijo 5 trln. EUR. JAV yra pagrindinis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) šaltinis ES: apskaičiuota, kad JAV TUI Europoje sudaro apie 3,6 trln. USD, o ES investicijos JAV – apie 3 trln. USD. Šios abipusės investicijos stiprina ekonominę tarpusavio priklausomybę ir sukuria milijonus darbo vietų abiejose Atlanto pusėse.

Dėl šios priežasties svarbu ir toliau gerinti mūsų santykius. Įvedus muitus ES prekėms, kaip jau pasiūlė Donaldas Trumpas, ir nustačius 10–20 proc. muitus importui iš visų šalių, įskaitant ES, atsidurtume aklavietėje. Todėl raginame pradėti atviresnį dialogą ir parengti perspektyvią bendradarbiavimo darbotvarkę.

ES ir JAV prekybos ir technologijų taryba sudarė palankesnes sąlygas dialogui tokiais svarbiais klausimais kaip dirbtinis intelektas ir puslaidininkiai. Šį dialogą reikia stiprinti ir tobulinti, tačiau kartu ES turi daryti pažangą vykdydama politines reformas, susitelkti ir ieškoti būdų, kaip kuo geriau bendradarbiauti su JAV.

Taip pat turime pasirengti scenarijui, pagal kurį svarbiais klausimais, pavyzdžiui, klimato kaitos ir Ukrainos, mums gali tekti imtis veiksmų vieniems. Tai labai reali galimybė, todėl turėtume pradėti ją laikyti de facto nauja realybe.

Naujos sudėties Komisija turi būti Plėtros Komisija. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtame Aukšto lygio forume dėl plėtros padaryta išvada ne dėl to, ar reikia plėtros, bet kaip ją teisingai įgyvendinti. Forume dalyvavo EESRK pirmininkas Oliver Röpke, už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys Nicolas Schmit ir ES valstybių narių bei plėtros šalių kandidačių ministrai.

Vykstant spalio mėn. plenarinei sesijai EESRK kartu su Europos Komisija surengė Aukšto lygio forumą plėtros klausimais. Jame pirmą kartą dalyvavo daugiau kaip 140 pilietinės visuomenės atstovų iš plėtros šalių kandidačių. Pagrindinė dalyvių išvada buvo aiški: pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams, kurie stojimo procese dažnai lieka nuošalyje, turi būti suteiktas svarbus vaidmuo ES plėtros procese.

Oliver Röpke pabrėžė: „Kalbame ne tik apie apie ES plėtrą, bet ir būsimų valstybių narių pasirengimą aktyviai dalyvauti kuriant ES ir užtikrinimą, kad jos būtų visapusiškai pasirengusios spręsti būsimus uždavinius. Bendradarbiaudami su pilietine visuomene, darbdavių federacijomis ir profesinėmis sąjungomis, kuriame būtiną įtraukesnės ir stipresnės Europos pagrindą.“

Debatuose pabrėžta, kad reikia išlaikyti pastaruoju metu įgautą plėtros pagreitį, nes 2024–2029 m. Komisija atliks labai svarbų vaidmenį užbaigiant plėtros procesą.

Kita svarbi diskusijose išreikšta mintis buvo tai, kad svarbu užtikrinti laipsnišką, nuspėjamą ir nuopelnais grindžiamą integraciją, kai pažanga pripažįstama ir už ją atlyginama realiomis stojimo perspektyvomis.

Nicolas Schmit pabrėžė svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį: „Gerai veikiantis dvišalis ir trišalis socialinis dialogas ir socialinių partnerių dalyvavimas yra labai svarbūs stojimo į ES proceso elementai, nes jie yra mūsų socialinės rinkos ekonomikos dalis“.

Vokietijos valstybės sekretorius Rolf Schmachtenberg sakė: „Darbo ir socialiniai aspektai yra labai svarbūs sėkmingam stojimui į ES. Tiems, kurie nori pagerinti visų piliečių gyvenimą, atverti galimybes ir kovoti su socialine nelygybe, reikia veiksmingos užimtumo politikos, gerų darbo sąlygų ir veikiančių socialinės apsaugos sistemų ir patikimų socialinių partnerių“.

Debatuose Juodkalnijos darbo, užimtumo ir socialinio dialogo ministrė Naida Nišić pabrėžė, kad aukšto lygio forumas yra svarbi dialogo platforma, leidžianti Juodkalnijai įvertinti savo pažangą.

Graikijos darbo ir socialinės apsaugos ministras Niki Kerameus pabrėžė: „Man buvo didelė garbė dalyvauti šioje svarbioje diskusijoje apie ES plėtrą ir ypač svarbų socialinių partnerių vaidmenį formuojant Europos darbo ir socialinių teisių ateitį“.

Albanijos ekonomikos, kultūros ir inovacijų ministro pavaduotoja Olta Manjani sakė: „Albanija aktyviai dalyvauja ES institucijose, komitetuose ir darbo grupėse, o Jungtinio konsultacinio komiteto su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu įsteigimas yra viena iš šių pastangų rezultatų“.

EESRK nuolat pasisako už ES plėtrą. 2024 m. jis pradėjo bandomąjį projektą – narių kandidačių iniciatyvą, pagal kurią šalių kandidačių pilietinė visuomenė gali prisidėti prie EESRK darbo. Iniciatyva rodo, kaip aktyvus šalių kandidačių pilietinės visuomenės dalyvavimas stiprina plėtros procesą.  (mt)

Europoje geoterminė energija turi didelio neišnaudoto potencialo, o siekiant pasinaudoti jos teikiama nauda, Europos Sąjunga turėtų skubiai imtis veiksmų Europos geoterminės energijos strategijai priimti.

Spalio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK išreiškė aiškią poziciją dėl energetikos. Zsolt Kükedi ir Thomas Kattnig parengtoje nuomonėje EESRK pabrėžia, kad gaminant geoterminę energiją išmetama itin nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ji gali atlikti svarbų vaidmenį ES pereinant prie žaliosios ekonomikos mažinant jos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sudarant palankesnes sąlygas jo atsisakyti.

„Geoterminė energija gali padėti siekti ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslų“, – sakė Z. Kükedi. „Jos potencialas neišnaudotas, todėl Europos Komisija turėtų nedelsdama parengti išsamią strategiją, kaip pasinaudoti jos teikiamais ištekliais“, – pridūrė T. Kattnig.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad investicijos į geotermines elektrines nebus veiksmingos be nacionalinio lygmens finansinės pagalbos. Konkrečiau, siekiant pritraukti pradinių investicijų ir sumažinti jų riziką, reikės vyriausybės finansavimo ir paskatų.

Be to, nederėtų pamiršti, kad energetikos politikos ar finansavimo pokyčiai gali daryti poveikį geoterminių projektų ekonominiam patrauklumui.

Geoterminių elektrinių statyba kelia grėsmių ir šias grėsmės reikia tiksliai nustatyti, visų pirma atsižvelgti į poveikį aplinkai. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad šis procesas vyktų dalyvaujant vietos bendruomenėms, siekiant didinti visuomenės pritarimą.

Vis dėlto geoterminės energijos nauda aplinkai ir klimatui yra didesnė už riziką, nes geoterminė energija žemėnaudos, išteklių naudojimo ir priklausomybės nuo importo požiūriu yra vienas iš geriausių atsinaujinančiųjų energijos išteklių. (mp)

EESRK ragina Europos Sąjungą didinti investicijas į saugų junglumą, atsparią infrastruktūrą ir tiekimo grandines, siekiant užtikrinti, kad ji išliktų konkurencinga sparčiai kintančioje bendrosios paskirties DI srityje. Šios priemonės laikomos itin svarbiomis siekiant kuo labiau padidinti generatyvinio DI naudą, atsižvelgiant į Europos vertybes, poreikius ir pagrindines teises.

Savo tiriamojoje nuomonėje „Dirbtinis intelektas. Tolesni veiksmai“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams bendrosios paskirties DI aspektams, EESRK pabrėžia, kad dėl dirbtinio intelekto dinamiškumo ir sudėtingumo reikia nuolat atnaujinti ES DI aktą. Nors bendrosios paskirties DI modeliai iš esmės yra techniniai ir daugiausia taikomi sektoriuje verslas verslui, negalima pamiršti jų netiesioginio poveikio darbuotojams ir vartotojams.

„Manome, kad labai svarbu, jog bet koks DI, kurio naudojamės Europoje, turėtų būti grindžiamas Europos vertybėmis. Savaime aišku, kad kalbame apie teisinę valstybę ir žmogaus teises, taip pat skaidrumą ir patikimumą. Tai yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių bet kuri DI sistema gali veikti žmonių labui“, – teigė nuomonės, kurią parengti paprašė Europos Komisija ir ES Tarybai pirmininkaujanti Vengrija, pranešėja Sandra Parthie.

Nors EESRK ir pritaria DI aktui, Komitetas pabrėžia, kad jį reikia atidžiai stebėti ir koreguoti, jei paaiškėtų, kad reglamentu būtų slopinamas į dirbtinį intelektą orientuotų ES įmonių novatoriškumas. Taip gali atsitikti tais atvejais, kai kyla neaiškumų, kaip reikėtų taikyti reglamentą, arba jei paaiškėja, kad jis yra pernelyg sudėtingas, todėl investuotojai ir novatoriai pasitraukia iš Europos rinkos.

Siekiant sumažinti didelį stambių ne ES skaitmeninių įmonių dominavimą ES rinkoje, EESRK paragino sutelkti ES konkurencijos politikos priemones bet kokio kritinio elgesio ar ES standartų nesilaikymo problemoms spręsti.

ES ir jos valstybės narės turi investuoti į inovacijas, kad sukurtų tvirtus DI produktų kūrimo ir tobulinimo tinklus ir padidintų DI teikiamą naudą žmonėms ir ekonomikai. Jei Europoje nebus plėtojamas ir naudojamas bendrosios paskirties DI, gali sumažėti Europos įmonių konkurencingumas, sumažėti pardavimai, gali būti prarandamos darbo vietos, patiriamas ekonomikos sąstingis ir skurdas.

„Turime gerų įmonių ir mokslininkų; Europa turtinga pasaulyje pirmaujančių mokslinių tyrimų įstaigų. Privalome jas skatinti kur kas daugiau nei dabar. Būtina pritraukti specialistus ir dėti pastangas, kad Europa taptų jiems patrauklia darbo vieta. Turime plėtoti Europoje sukurtą dirbtinį intelektą“, – baigdama pridūrė S. Parthie. (ll)