parengė Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia

Donaldas Trumpas laimėjo rinkimus JAV ir antrą kartą taps šalies prezidentu. Balsavimo rezultatai yra aiškūs ir juos reikia gerbti. Tačiau kas bus dabar?

ES ir JAV tebėra svarbios geopolitinės ir prekybos partnerės, nes mūsų santykiai grindžiami abipusiškumo principu. Dabartiniame tarpusavyje susijusiame pasaulyje nėra vietos izoliacijai ar protekcionizmui, nes toks požiūris kenkia mūsų tarpusavio ir pasauliniam bendradarbiavimui ir ekonominei gerovei.

ES ir JAV – didžiausios viena kitos prekybos partnerės. ES ir JAV dvišalė prekyba yra istoriškai didelė – 2023 m. ji viršijo 1,6 trln. EUR, o dvišalės investicijos viršijo 5 trln. EUR. JAV yra pagrindinis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) šaltinis ES: apskaičiuota, kad JAV TUI Europoje sudaro apie 3,6 trln. USD, o ES investicijos JAV – apie 3 trln. USD. Šios abipusės investicijos stiprina ekonominę tarpusavio priklausomybę ir sukuria milijonus darbo vietų abiejose Atlanto pusėse.

Dėl šios priežasties svarbu ir toliau gerinti mūsų santykius. Įvedus muitus ES prekėms, kaip jau pasiūlė Donaldas Trumpas, ir nustačius 10–20 proc. muitus importui iš visų šalių, įskaitant ES, atsidurtume aklavietėje. Todėl raginame pradėti atviresnį dialogą ir parengti perspektyvią bendradarbiavimo darbotvarkę.

ES ir JAV prekybos ir technologijų taryba sudarė palankesnes sąlygas dialogui tokiais svarbiais klausimais kaip dirbtinis intelektas ir puslaidininkiai. Šį dialogą reikia stiprinti ir tobulinti, tačiau kartu ES turi daryti pažangą vykdydama politines reformas, susitelkti ir ieškoti būdų, kaip kuo geriau bendradarbiauti su JAV.

Taip pat turime pasirengti scenarijui, pagal kurį svarbiais klausimais, pavyzdžiui, klimato kaitos ir Ukrainos, mums gali tekti imtis veiksmų vieniems. Tai labai reali galimybė, todėl turėtume pradėti ją laikyti de facto nauja realybe.

Naujos sudėties Komisija turi būti Plėtros Komisija. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtame Aukšto lygio forume dėl plėtros padaryta išvada ne dėl to, ar reikia plėtros, bet kaip ją teisingai įgyvendinti. Forume dalyvavo EESRK pirmininkas Oliver Röpke, už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys Nicolas Schmit ir ES valstybių narių bei plėtros šalių kandidačių ministrai.

Vykstant spalio mėn. plenarinei sesijai EESRK kartu su Europos Komisija surengė Aukšto lygio forumą plėtros klausimais. Jame pirmą kartą dalyvavo daugiau kaip 140 pilietinės visuomenės atstovų iš plėtros šalių kandidačių. Pagrindinė dalyvių išvada buvo aiški: pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams, kurie stojimo procese dažnai lieka nuošalyje, turi būti suteiktas svarbus vaidmuo ES plėtros procese.

Oliver Röpke pabrėžė: „Kalbame ne tik apie apie ES plėtrą, bet ir būsimų valstybių narių pasirengimą aktyviai dalyvauti kuriant ES ir užtikrinimą, kad jos būtų visapusiškai pasirengusios spręsti būsimus uždavinius. Bendradarbiaudami su pilietine visuomene, darbdavių federacijomis ir profesinėmis sąjungomis, kuriame būtiną įtraukesnės ir stipresnės Europos pagrindą.“

Debatuose pabrėžta, kad reikia išlaikyti pastaruoju metu įgautą plėtros pagreitį, nes 2024–2029 m. Komisija atliks labai svarbų vaidmenį užbaigiant plėtros procesą.

Kita svarbi diskusijose išreikšta mintis buvo tai, kad svarbu užtikrinti laipsnišką, nuspėjamą ir nuopelnais grindžiamą integraciją, kai pažanga pripažįstama ir už ją atlyginama realiomis stojimo perspektyvomis.

Nicolas Schmit pabrėžė svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį: „Gerai veikiantis dvišalis ir trišalis socialinis dialogas ir socialinių partnerių dalyvavimas yra labai svarbūs stojimo į ES proceso elementai, nes jie yra mūsų socialinės rinkos ekonomikos dalis“.

Vokietijos valstybės sekretorius Rolf Schmachtenberg sakė: „Darbo ir socialiniai aspektai yra labai svarbūs sėkmingam stojimui į ES. Tiems, kurie nori pagerinti visų piliečių gyvenimą, atverti galimybes ir kovoti su socialine nelygybe, reikia veiksmingos užimtumo politikos, gerų darbo sąlygų ir veikiančių socialinės apsaugos sistemų ir patikimų socialinių partnerių“.

Debatuose Juodkalnijos darbo, užimtumo ir socialinio dialogo ministrė Naida Nišić pabrėžė, kad aukšto lygio forumas yra svarbi dialogo platforma, leidžianti Juodkalnijai įvertinti savo pažangą.

Graikijos darbo ir socialinės apsaugos ministras Niki Kerameus pabrėžė: „Man buvo didelė garbė dalyvauti šioje svarbioje diskusijoje apie ES plėtrą ir ypač svarbų socialinių partnerių vaidmenį formuojant Europos darbo ir socialinių teisių ateitį“.

Albanijos ekonomikos, kultūros ir inovacijų ministro pavaduotoja Olta Manjani sakė: „Albanija aktyviai dalyvauja ES institucijose, komitetuose ir darbo grupėse, o Jungtinio konsultacinio komiteto su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu įsteigimas yra viena iš šių pastangų rezultatų“.

EESRK nuolat pasisako už ES plėtrą. 2024 m. jis pradėjo bandomąjį projektą – narių kandidačių iniciatyvą, pagal kurią šalių kandidačių pilietinė visuomenė gali prisidėti prie EESRK darbo. Iniciatyva rodo, kaip aktyvus šalių kandidačių pilietinės visuomenės dalyvavimas stiprina plėtros procesą.  (mt)

Europoje geoterminė energija turi didelio neišnaudoto potencialo, o siekiant pasinaudoti jos teikiama nauda, Europos Sąjunga turėtų skubiai imtis veiksmų Europos geoterminės energijos strategijai priimti.

Spalio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK išreiškė aiškią poziciją dėl energetikos. Zsolt Kükedi ir Thomas Kattnig parengtoje nuomonėje EESRK pabrėžia, kad gaminant geoterminę energiją išmetama itin nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ji gali atlikti svarbų vaidmenį ES pereinant prie žaliosios ekonomikos mažinant jos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sudarant palankesnes sąlygas jo atsisakyti.

„Geoterminė energija gali padėti siekti ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslų“, – sakė Z. Kükedi. „Jos potencialas neišnaudotas, todėl Europos Komisija turėtų nedelsdama parengti išsamią strategiją, kaip pasinaudoti jos teikiamais ištekliais“, – pridūrė T. Kattnig.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad investicijos į geotermines elektrines nebus veiksmingos be nacionalinio lygmens finansinės pagalbos. Konkrečiau, siekiant pritraukti pradinių investicijų ir sumažinti jų riziką, reikės vyriausybės finansavimo ir paskatų.

Be to, nederėtų pamiršti, kad energetikos politikos ar finansavimo pokyčiai gali daryti poveikį geoterminių projektų ekonominiam patrauklumui.

Geoterminių elektrinių statyba kelia grėsmių ir šias grėsmės reikia tiksliai nustatyti, visų pirma atsižvelgti į poveikį aplinkai. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad šis procesas vyktų dalyvaujant vietos bendruomenėms, siekiant didinti visuomenės pritarimą.

Vis dėlto geoterminės energijos nauda aplinkai ir klimatui yra didesnė už riziką, nes geoterminė energija žemėnaudos, išteklių naudojimo ir priklausomybės nuo importo požiūriu yra vienas iš geriausių atsinaujinančiųjų energijos išteklių. (mp)

EESRK ragina Europos Sąjungą didinti investicijas į saugų junglumą, atsparią infrastruktūrą ir tiekimo grandines, siekiant užtikrinti, kad ji išliktų konkurencinga sparčiai kintančioje bendrosios paskirties DI srityje. Šios priemonės laikomos itin svarbiomis siekiant kuo labiau padidinti generatyvinio DI naudą, atsižvelgiant į Europos vertybes, poreikius ir pagrindines teises.

Savo tiriamojoje nuomonėje „Dirbtinis intelektas. Tolesni veiksmai“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams bendrosios paskirties DI aspektams, EESRK pabrėžia, kad dėl dirbtinio intelekto dinamiškumo ir sudėtingumo reikia nuolat atnaujinti ES DI aktą. Nors bendrosios paskirties DI modeliai iš esmės yra techniniai ir daugiausia taikomi sektoriuje verslas verslui, negalima pamiršti jų netiesioginio poveikio darbuotojams ir vartotojams.

„Manome, kad labai svarbu, jog bet koks DI, kurio naudojamės Europoje, turėtų būti grindžiamas Europos vertybėmis. Savaime aišku, kad kalbame apie teisinę valstybę ir žmogaus teises, taip pat skaidrumą ir patikimumą. Tai yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių bet kuri DI sistema gali veikti žmonių labui“, – teigė nuomonės, kurią parengti paprašė Europos Komisija ir ES Tarybai pirmininkaujanti Vengrija, pranešėja Sandra Parthie.

Nors EESRK ir pritaria DI aktui, Komitetas pabrėžia, kad jį reikia atidžiai stebėti ir koreguoti, jei paaiškėtų, kad reglamentu būtų slopinamas į dirbtinį intelektą orientuotų ES įmonių novatoriškumas. Taip gali atsitikti tais atvejais, kai kyla neaiškumų, kaip reikėtų taikyti reglamentą, arba jei paaiškėja, kad jis yra pernelyg sudėtingas, todėl investuotojai ir novatoriai pasitraukia iš Europos rinkos.

Siekiant sumažinti didelį stambių ne ES skaitmeninių įmonių dominavimą ES rinkoje, EESRK paragino sutelkti ES konkurencijos politikos priemones bet kokio kritinio elgesio ar ES standartų nesilaikymo problemoms spręsti.

ES ir jos valstybės narės turi investuoti į inovacijas, kad sukurtų tvirtus DI produktų kūrimo ir tobulinimo tinklus ir padidintų DI teikiamą naudą žmonėms ir ekonomikai. Jei Europoje nebus plėtojamas ir naudojamas bendrosios paskirties DI, gali sumažėti Europos įmonių konkurencingumas, sumažėti pardavimai, gali būti prarandamos darbo vietos, patiriamas ekonomikos sąstingis ir skurdas.

„Turime gerų įmonių ir mokslininkų; Europa turtinga pasaulyje pirmaujančių mokslinių tyrimų įstaigų. Privalome jas skatinti kur kas daugiau nei dabar. Būtina pritraukti specialistus ir dėti pastangas, kad Europa taptų jiems patrauklia darbo vieta. Turime plėtoti Europoje sukurtą dirbtinį intelektą“, – baigdama pridūrė S. Parthie. (ll)

ES valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas įtraukiam, atviram ir skaidriam bendradarbiavimui su pilietine visuomene visose radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityse. Tai pasakytina tiek apie dabartines, tiek apie potencialias priimančiąsias bendruomenes, ypač atsižvelgiant į tai, kad per ateinantį dešimtmetį ir vėliau kasmet susidarys vis daugiau radioaktyviųjų atliekų.

Spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK laikosi tvirtos pozicijos. Joje teigiama, kad esamas finansavimas turėtų būti naudojamas siekiant didinti pilietinės visuomenės grupių, visų pirma netoli branduolinių įrenginių esančių vietos bendruomenių, pajėgumus nepriklausomai dalyvauti projektuose ir tyrimuose, kuriais siekiama įvertinti dalyvavimo ir skaidrumo praktiką tvarkant radioaktyviąsias atliekas.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms pranešti apie visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo metodus ir apie tai, kaip užtikrinamas skaidrumas. „Komitetas ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti aplinkos, visuomenės sveikatos ir socialinių bei ekonominių pokyčių, susijusių su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, stebėseną ir reguliarų atskleidimą“, – teigė pranešėja Alena Mastantuono.

Valstybės narės turėtų prisiimti visapusišką atsakomybę ir branduolinių atliekų (neatsižvelgiant į jų pobūdį, eksploatavimo trukmę ir pavojaus lygį) perdirbimo naštos neužkrauti ateities kartoms.

Atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį panaudoto branduolinio kuro galima perdirbti, skiliąsias medžiagas reikėtų perdirbti, tokiu būdu sumažinant poreikį tiekti gamtinį uraną branduoliniams reaktoriams eksploatuoti. Žiedinės ekonomikos strategijos suteiktų galimybę valstybėms narėms kuo labiau sumažinti atliekų, kurios turi būti tvarkomos pagal atliekų tvarkymo strategijas, kiekį.

„Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atliekant eksploatavimo nutraukimo ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo išlaidų vertinimus išlaidos su laiku didėtų. Jos taip pat turėtų užtikrinti pakankamą finansavimą faktinėms išlaidoms padengti“, – sakė bendrapranešėjis Christophe Quarez. (mp)