Parengė EESRK Darbuotojų grupė

„Žmogus meluoja remdamasis įsitikinimu, kad žino tiesą. Kvailystėms skleisti toks įsitikinimas nereikalingas“. Ši filosofo Hario G. Frankfurto citata iš knygos „Bullshit“ mums atrodo ypač aktuali po to, kai vakar Vašingtone buvo švenčiama vadinamoji išlaisvinimo diena.

Balandžio 2 d. JAV prezidentas paskelbė apie visiems taikomą vienodą 10 proc. importo tarifą, taip pat specialų tarifą „didžiausiems pažeidėjams“. Tokių pažeidėjų sąrašas paskelbtas, nurodant „abipusius muitų tarifus“ kitoms šalims, įskaitant 20 proc. muitų tarifą ES. Akivaizdu, kad prezidentui nerūpi tai, jog šie skaičiai yra iš esmės beprasmiai ir tikrai neatitinka jokios tinkamos abipusių muitų tarifų apibrėžties. Beje, kaip ir tai, kad ES prekybos paslaugomis deficitas beveik subalansuoja bendrą abiejų blokų prekybą. Bet kam čia rūpi tikslumas.

Ko žmonėms tikėtis prasidėjus tokiomis kvailystėmis grindžiamam naujam prekybos karui? Didės infliacija, netikrumas rinkoje ir nukentės Europos pramonė. Dar neaišku, ar tai bus naudinga JAV darbuotojams.

Nekalbant apie muitų tarifus, ES turi apsaugoti darbuotojus ir darbo vietas ES, taip pat sušvelninti pradinį poveikį ne tik dėl nustatytų muitų tarifų, bet ir dėl jų savavališko pobūdžio lemto netikrumo. Todėl reikia atgaivinti mūsų vidaus paklausą ir užtikrinti, kad turtas būtų veiksmingai perskirstomas ir naudojamas.

Be to, turime apsaugoti mūsų pagrindines pramonės šakas ir sektorius ir į juos investuoti, įvairinti energijos šaltinius, rasti būdų įveikti pragyvenimo išlaidų krizę ir reformuoti ES, kad jos sprendimų priėmimas būtų veiksmingas. Tik stipri ir atspari visuomenė gali užkirsti kelią, kad žemyne neatsirastų daugiau trump‘ų. Tokioje visuomenėje svarbus vaidmuo tenka socialiniams partneriams. Vienas didžiausių Musk‘o ir Trump‘o dueto priešų – profesinės sąjungos. Ir ne veltui.

Gegužės 10 d. apsilankykite Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete – Europos organizuotos pilietinės visuomenės širdyje ir namuose – Jacques Delors pastate, Rue Belliard 99, 1040 Briuselyje.

Šių metų Europos diena yra dar ypatingesnė, nes minime 75-ąsias Šumano deklaracijos, kuri yra istorinis Europos vienybės ir bendradarbiavimo pagrindas, metines. Šia svarbia proga visą dieną EESRK durys bus atviros įdomiai, informatyviai veiklai ir pramogoms bei atradimams.
Veiklos bus visiems: tiek besidomintiems politika, tiek mažiesiems smalsuoliams.

Rinkite antspaudus per pažintinį turą po EESRK:

• Visuose teminiuose stenduose atlikite smagias užduotis.
• Kiekviename iš jų rinkite antspaudus į savo specialų pasą.
• Pateikę užpildytą pasą gausite specialų prizą!

Nepraleiskite progos specialiame stende susitikti ir pasikalbėti su EESRK pirmininku Oliver Röpke! 
Jis priims lankytojus, atsakys į klausimus ir pasidalys savo įžvalgomis apie Europos pilietinę visuomenę. Tai – unikali galimybė tiesiogiai pabendrauti su EESRK vadovu.

Jūsų dar didesniam džiaugsmui bus:

• karikatūristas, galintis nupiešti jūsų portretą,
• žaismingas vaikų kampelis,
• linksmasis fotoautomatas,
• kupinas staigmenų besisukantis laimės ratas
• ir balsavimo realiuoju laiku modeliavimas, per kurį galėsite pabūti EESRK nario vaidmenyje!

Be to, sužinokite, kaip mūsų skyriai ir grupės padeda formuoti ES politiką ir vertybes.

Pasidžiaukime Europą vienijančiomis idėjomis. Ateikite su savo draugais, šeima arba vienas, svarbiausia – NEPRALEISKITE ŠIOS PROGOS!

Tai daugiau nei apsilankymas – ateikite vedini smalsumo, išeikite kupini įkvėpimo!

Daugiau informacijos apie įvairią veiklą Komitete Europos dienos renginio metu rasite adresu Join us for Europe Day on 10 May! | EESC

#EuropeDay (kk)

Pilietinė visuomenė kovoja su visuomenės poliarizacija

Balandis jau prasidėjo, bet mes vis dar dažnai prisimename svarbius kovo mėnesio įvykius. Nes tos intensyvios ir įkvepiančios dienos dar kartą parodė, kokia stipri ir ryžtinga yra pilietinė visuomenė.

Kovo mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete iš tiesų buvo intensyvus ir įkvepiantis mėnuo. Kasmetiniame jaunimui skirtame Komiteto renginyje „Tavo Europa, tavo balsas“ (YEYS) žodį suteikėme jauniems žmonėms, kurių daugelis dar mokosi mokykloje, ir jie atvyko iš visos Europos, įskaitant Jungtinę Karalystę ir šalis kandidates.

Taip pat surengėme antrąją Pilietinės visuomenės savaitę, kurioje dalyvavo daugiau kaip 800 pilietinės visuomenės atstovų iš visos Europos, kurie aktyviai įsitraukė į diskusijas, keitėsi geriausia patirtimi ir kartu ieškojo sprendimų, kuriais sieksime stiprinti demokratinį dalyvavimą. Šiais metais joje daugiausia dėmesio buvo skiriama sanglaudos ir dalyvavimo poliarizuotoje visuomenėje stiprinimui.

Šiais neramiais laikais netrūksta neatidėliotinų problemų. Tad kodėl daugiausia dėmesio skirti poliarizacijai?

Poliarizacija – priešingų pažiūrų aštrinimas – gali būti normali demokratinio diskurso dalis, dažnai pagrįsta ideologija. Iš tiesų, dinamiškos diskusijos ir įvairių, net prieštaraujančių nuomonių išraiška yra gyvybiškai svarbios bet kokiai atvirai ir pliuralistinei visuomenei, kaip antai mūsų. Kaip ne kartą yra nurodęs EESRK: „Atviros ir nevaržomos diskusijos yra dalyvaujamosios visuomenės pagrindas, be kurių demokratija negali tinkamai veikti“.

Tačiau šiuo metu vyraujanti poliarizacija yra kitokia. Akivaizdu, kad stiprėja neigiama poliarizacija ir populizmas, kurie atmeta dialogą, mažina pasitikėjimą ir kenkia demokratinėms vertybėms. Politikoje ir viešajame gyvenime mažėja erdvės kompromisui. Kai poliarizacija tampa priešiška – kai ji skatina neapykantą ar pasipiktinimą – ji trikdo socialinę sanglaudą, skatina susiskaldymą, o blogiausiu atveju – smurtą.

Skirdami savo renginį poliarizacijai, norėjome atkreipti dėmesį į nerimą keliantį jos piktavališkumo, kuris pamažu skverbiasi į visus Europos visuomenės sluoksnius, plitimą.

Šią nerimą keliančią tendenciją sustiprina kelios grėsmės: užsienio valstybių kišimasis į demokratinius procesus, dezinformacijos skleidimas ir manipuliavimas socialine žiniasklaida siekiant nutildyti priešingas nuomones ir propaguoti kraštutines pažiūras. Dėl monopolijų formavimosi, valstybės kišimosi arba išpuolių prieš žurnalistus žiniasklaidos laisvė taip pat patiria vis didesnį spaudimą, nors laisva ir pliuralistinė žiniasklaida šiuo metu yra kaip niekada svarbi.

EESRK yra labai susirūpinęs dėl didėjančio neapykantos nusikaltimų skaičiaus visoje Europoje, įskaitant nusikaltimus prieš religinius įsitikinimus, biologinę ar socialinę lytį. Neapykanta kenkia demokratijai, silpnina mūsų institucijas ir kelia piliečių nepasitikėjimą.

Būtent šioje srityje pilietinei visuomenei tenka labai svarbus vaidmuo. Pilietinės visuomenės organizacijos turi ryžto ir drąsos ginti demokratines erdves, saugoti pagrindines teises ir stiprinti mūsų bendruomenių struktūrą. Tai be kita ko reiškia, kad reikia kovoti su nuodingu neigiamos poliarizacijos poveikiu.

Organizuodami Pilietinės visuomenės savaitę savaip prisidėjome prie šios veiklos. Ji suteikė erdvę prasmingam dialogui, naujoms idėjoms ir bendradarbiavimu grindžiamam problemų sprendimui, kuriuo siekiama skatinti dalyvavimą ir socialinę sanglaudą. Surengėme ryšių palaikymo grupių podiumo diskusijas įvairiomis temomis, o viena diena buvo skirta pagrindinei ES tiesioginės demokratijos priemonei – Europos piliečių iniciatyvai.

Renginyje taip pat buvo įteiktas 15-asis pilietinės visuomenės apdovanojimas, kurį EESRK skyrė trims išskirtinėms iniciatyvoms, skirtoms kovai su poliarizacija Europoje. Šie projektai, atrinkti iš daugiau nei 50 paraiškų iš 15 valstybių narių, rodo ir iššūkio mastą, ir gilų pilietinės visuomenės veikėjų pasiryžimą jį atremti.

Tikiuosi, kad šių metų Pilietinės visuomenės savaitė ir mūsų įteikto apdovanojimo laureatai vėl įkvėps optimizmo ir tikėjimo, kad pilietinė visuomenė gali atlikti vaidmenį ginant ir propaguojant Europos demokratines vertybes.

Vis dar peržiūrime kovo mėnesio renginių idėjas, pasiūlymus ir rezultatus. Tačiau šiame balandžio numeryje savo nuomonę išsakys Pilietinės visuomenės savaitės ir YEYS jaunimo plenarinės sesijos dalyviai. Linkiu jums malonaus skaitymo!

Laurenţiu Plosceanu

Už komunikaciją atsakingas pirmininko pavaduotojas

Tatiana Povalyaeva atstovavo Ukrainai šių metų renginyje Tavo Europa, tavo balsas! (YEYS). Charkivo vidurinės mokyklos mokytoja paskutinį kartą prieš savo mokinius stovėjo 2022 m. vasarį: nuo to laiko pamokas ji veda internetu. Ji pasakoja apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti dirbant pedagoginį darbą mieste, esančiame vos už 40 kilometrų nuo Rusijos sienos ir nuo pat karo pradžios patiriančiame nesiliaujančius smūgius.

Kaip karas paveikė Jūsų, kaip pedagogės, gebėjimą mokyti ir apskritai švietimo sistemą Ukrainoje?

Šiuo metu Charkive beveik visos mokyklos pamokas veda internetu, nes neturime pakankamai priedangų, kad moksleiviai būtų saugūs pamokose dalyvaudami fiziškai. Tai darome jau trejus metus, o paskutinį kartą savo mokinius klasėje mačiau 2022 m. vasario 23 d.  Daug mokinių buvo priversti išvykti iš šalies. Dabar jie gyvena daugelyje Europos šalių ir man, kaip mokytojai, dėl to labai gaila. Pasiilgau savo mokinių ir žinau, kad jiems tenka įveikti daug sunkumų. Kartais jie turi mokytis tiek Europos, tiek Ukrainos mokyklose dėstomus dalykus. Tai jiems didžiulė našta. Tuo tarpu pasilikusieji Ukrainoje gyvena nuolatiniame pavojuje. Niekam to nelinkėčiau.

Kaip mokinius mokyti ir jiems padėti karo metu yra užduotis, su kuria dar niekada nebuvome susidūrę. Vienas didžiausių iššūkių man yra tai, kad jaučiuosi bejėgė padėti kai kuriems iš jų. Mano žinių ir patirties kartais nepakanka streso ir jo sukeltų sveikatos problemų sprendimui. Mačiau, kaip iš esmės keitėsi mokinių asmenybės dėl potrauminio streso sutrikimo, kai gydytojo pagalbos reikia skubiau nei mokytojo. Skaudu suvokti, kad negali apsaugoti savo mokinių nuo šių sunkumų. Vis dėlto esame šalia savo mokinių, pasirengę jiems padėti, palaikyti ir rūpintis jais.

Kitas iššūkis – išlikti atsparia ir toliau būti pavyzdžiu savo mokiniams ne tik dėstomuose dalykuose, bet ir kitose gyvenimo srityse. Stiprus, ištvermingas mokytojas mokiniams gali pasiūlyti daugiau, tačiau kyla klausimas: kaip tą stiprybę išlaikyti? Karo metu gyvenantiems ir dirbantiems mokytojams reikia tiek pat paramos, kiek ir visiems kitiems, nes mes rūpinamės vaikais, kurie yra mūsų ateitis. Kuo geriau mokytojas jaučiasi, tuo daugiau paramos ir priežiūros sulaukia jo mokiniai.

Kodėl manote, kad svarbu skatinti mokinius domėtis politika ar pilietiniu gyvenimu arba dalyvauti tokiuose tarptautiniuose renginiuose kaip šis?

Viena iš esminių mokytojo užduočių – skatinti mokinius aktyviai veikti. Įkvėpti juos dalyvauti politikoje yra dar svarbiau, nes politika daro didelį poveikį žmonių gyvenimui. Tai suteikia vertingą galimybę siūlyti idėjas ir sprendimus daugeliui problemų, su kuriomis susiduriame šiandien.

Dalyvaudami tarptautiniuose renginiuose, pavyzdžiui, „Tavo Europa, tavo balsas!“, mokiniai gali rasti bendramokslių ir rėmėjų, su kuriais jie galėtų pasidalyti savo idėjomis, dirbti kartu ieškodami geriausių sprendimų ir keistis vertinga patirtimi. Be abejonės, susitikdami su bendraamžiais mokiniai gali apmąstyti savo padarytą pažangą, savo planus, tikslus ir turimas perspektyvas ir tai, kur dar reikia siekti asmeninio tobulėjimo.

Jei galėtumėte kreiptis į kitus mokytojus ar kitas mokyklas, ką dabar norėtumėte pasakyti kaip Ukrainoje dirbanti mokytoja?

Yra tik trys dalykai, kuriais norėčiau pasidalyti su savo kolegomis ir jų mokiniais. Pirma, jei tikrai norite sužinoti tiesą apie karą, klauskite tų, kurie jį išgyvena.

Antra, supraskite, kad svarbu būti vieningiems, kad padėtumėte kitiems ir būtumėte pasirengę užkirsti kelią katastrofoms. Taip pat supraskite, kad labai svarbu priklausyti stipriai bendruomenei, pasižyminčiai bendromis moralinėmis vertybėmis, interesais ir ateities perspektyvomis.

Trečia, manau, svarbiausia yra tai, kad mes esame gyvi. Gyvename savo gyvenimą, kovojame ir pasiekiame rezultatų. Mes tobulėjame, viliamės, kad bus geriau, ir darome daug, kad įrodytume, jog net ir sunkiausiais laikais išlieka viltis ir troškimas gyventi. Gerbiame tuos, kurie aukoja savo gyvybes dėl mūsų nepriklausomos ateities, ir padedame jiems tiek, kiek galime. Jaučiamės dėkingi visiems, kurie padeda.

Ukrainos moksleiviai dalyvauja įvairiuose vidaus ir tarptautiniuose renginiuose, varžybose ir olimpinėse žaidynėse, kur jie pasiekia puikių rezultatų ir pelno pasaulinį pripažinimą. Kartu mokomės fiziškai, intelektualiai ir emociškai išgyventi sunkiausiomis gyvenimo sąlygomis, formuodami savo gyvenimišką patirtį Europos centre.

Tatiana Povalyaeva beveik 26 metus moko anglų kalbos 99 Charkivo licėjuje Ukrainoje. Kartu su savo mokiniais ji dalyvavo šių metų renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ (YEYS). 

Bendrosios rinkos susiskaidymas daro tiesioginį poveikį pragyvenimo išlaidoms ES, todėl daugelis europiečių atsiduria ant skurdo ribos. Nuomonės šiuo klausimu pranešėjos Emilie Prouzet paklausėme, ką EESRK rekomenduoja šiuo klausimu ir kaip sukurti sąžiningą ir konkurencingą bendrąją rinką. 

Parengė Emilie Prouzet

Bendrosios rinkos sutrikimai daro tiesioginį poveikį pragyvenimo išlaidoms ir EESRK apgailestauja, kad padėtis blogėja. Pragyvenimo išlaidos labiau nei bet kada anksčiau kelia didžiausią mūsų piliečių, ypač jaunimo, susirūpinimą. Labiausiai nuo to kenčia 94,6 mln. europiečių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis.

Tarptautinio valiutos fondo vertinimu netarifinės kliūtys ES prilygsta maždaug 44 proc. muitams prekėms, o tai yra tris kartus daugiau nei kliūtys tarp JAV valstijų, jei naudosime dabar įprastą palyginimą. Paslaugų rinkoje šis skaičius siekia 110 proc.!

Maistas, būstas, energija, sveikata, švietimas – daugybė sričių yra paveiktos, ir šioms problemoms spręsti pradėtos įgyvendinti Europos iniciatyvos. Imtis veiksmų turime visi: valstybės narės, privatūs veiklos vykdytojai ir Europos Komisija, atliekanti Sutarčių sergėtojos vaidmenį. Paminėsiu tris pagrindines mūsų ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

Pirma, turime skubiai šalinti tiekimo tam tikrose teritorijoje apribojimus ir privačių veiklos vykdytojų vykdomą nacionalinę segmentaciją, kurie riboja konkurenciją ir lemia didesnes kainas vartotojams. Jungtinio tyrimų centro 2020 m. tyrimo duomenimis, tokie apribojimai vartotojams kasmet kainuoja 14 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į infliaciją, logiška, kad dabar pagrindinis tikslas yra pagerinti bendrąją rinką. Komisija, daugiausia per Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę (SMET), dirba šiuo klausimu. Nors problema sudėtinga, pasiūlymų jau pateikta, reikia įvertinti jų poveikį ir sparčiai siekti pažangos šioje srityje.

Komitetas taip pat siūlo paspartinti procedūras dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis pažeidžiama ES teisė. Turime išnagrinėti galimybę taikyti laikinus draudimus dėl akivaizdaus ES taisyklių pažeidimo. Negalime leisti, kad būtų kuriamos kliūtys. Kai kurių valstybių narių protekcionizmas turi tiesioginių pasekmių. Kaip elgtis situacijoje, kai vaistų galiojimo laikas gali pasibaigti anksčiau, nei juos bus galima nukreipti ten, kur jų reikia?

Galiausiai, privalome rasti subalansuotą požiūrį, kaip užkirsti kelią aukštų tvarumo, gerovės ir darbuotojų apsaugos standartų blogėjimui, mažinti nereikalingą administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei prekybai, kad būtų skatinama sąžininga ir konkurencinga bendroji rinka.

Birželio 3–5 d. vyksiančios ES žaliosios savaitės temos – švara, konkurencingumas ir žiediškumas.

Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma – pavyzdinė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir Komisijos iniciatyva – yra viena iš 2025 m. ES žaliosios savaitės, kurioje daug dėmesio skiriama žiediniams sprendimams, skirtiems konkurencingai ES siekti, organizatorių. Šių metų konferencijoje bus nagrinėjama, kaip žiedinė ekonomika gali padidinti tvarų konkurencingumą, sumažinti atliekų kiekį ir skatinti inovacijas. Birželio 3–4 d. vyksiančiuose aukšto lygio debatuose bus nagrinėjami žiediškumo politikos aspektai, o birželio 5 d. vyks nuodugnios diskusijos su suinteresuotaisiais subjektais apie žiediškumo potencialą siekiant efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos Europos.

Tai taip pat bus puiki proga pristatyti balandžio 10 d. EESRK surengto suinteresuotųjų subjektų dialogo ataskaitą. Šiame prieš konferenciją vykusiame renginyje suinteresuotieji subjektai turėjo galimybę aktyviai diskutuoti dėl švarios pramonės kurso, bioekonomikos strategijos ir būsimo Žiedinės ekonomikos akto.

Į ES žaliosios savaitės konferenciją galite užsiregistruoti čia. (ac)

Šiais metais buvo gautos 58 paraiškos iš privačių asmenų, privačių įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų iš daugelio ES valstybių narių, o tai rodo platų geografinį paplitimą.

Jos apima įvairias temas – nuo jaunimo įtraukimo ir įgalėjimo iki socialinės sanglaudos ir socialinės įtraukties, nuo gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir dezinformacijos iki žmogaus teisių ir lyčių lygybės.

Daugeliu iniciatyvų problemos sprendžiamos iš esmės ir padedama užkirsti kelią poliarizacijai.

Tokių iniciatyvų, kaip EUth Voices for Social Change, kurią Graikijoje vykdo pelno nesiekianti organizacija „Youthmakers Hub“, tikslas – įgalėti jaunus žmones skatinti teigiamus pokyčius savo bendruomenėse. Šiais projektais kovojama su žalinga poliarizacija, kuriama tolerancijos kultūra, skatinant žmones dalyvauti konstruktyviuose dialoguose ir priešintis nesantaiką kurstantiems naratyvams, pavyzdžiui, rengiant skaitmeninio raštingumo mokymus ir tinklalaides.

Kitais projektais kovojama su poliarizuojančiais naratyvais ir radikalizacija. Jais siekiama užpildyti kultūrines, etnines ir kartų spragas, mažinti visuomenės susiskaidymą, skatinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, apsaugoti pagrindines teises ir stiprinti socialinę sanglaudą.

Slovakijos organizacijos DEMDIS įgyvendinama iniciatyva DEMDIS Digital Discussion sukūrė naują programinės įrangos platformą, skirtą sąžiningoms skaitmeninėms diskusijoms, net ir prieštaringomis temomis. Naudotojai balsuoja už teiginius ir yra skirstomi į atskiras nuomonių grupes. Ieškant bendrų sąlyčio taškų, šiuo projektu tiesiami tiltai tarp šių poliarizuotų stovyklų.

„The Baltic Human Rights Society“ parengtas Žmogaus teisių vadovas yra vienas iš pavyzdžių, kaip pilietinė visuomenė gali prisidėti prie pagrindinių teisių gynimo. Vadovas veikia kaip žmogaus teisių švietimo platforma, kurioje įvairiomis kalbomis paaiškinama, kaip žmogaus teisės gali ir turi būti užtikrinamos konkrečiose kasdienio gyvenimo situacijose.

Šių metų konkursui taip pat buvo pateikta keletas kultūrinių ir meninių požiūrių į poliarizacijos problemą, pavyzdžiui, „Arty Farty“ Atlas géopolitique de la culture et des médias indépendants en Europe. Šia iniciatyva atkreipiamas dėmesys į prioritetines nepriklausomų kultūros ir žiniasklaidos organizacijų tinklo visoje Europoje temas, pavyzdžiui, įtrauktį, teritorinės atskirties mažinimą arba būtinybę kovoti su dezinformacija. Šie projektai rodo, kad kultūra ir žiniasklaida gali atlikti transformacinį vaidmenį depoliarizuojant visuomenę.

EESRK 15-ąjį kartą įteikė Pilietinės visuomenės premiją. Šiais metais už įkvepiantį darbą kovojant su neigiama poliarizacija visoje Europoje apdovanoti trys laureatai iš Slovakijos, Belgijos ir Prancūzijos. Nugalėtojai buvo paskelbti kovo 20 d. per apdovanojimų ceremoniją, surengtą Pilietinės visuomenės savaitės metu.  

Apdovanojimo fondą pasidalijo trys nugalėtojai. Pirmosios vietos laimėtojui skirta 14 000 EUR. Antroji vieta atiteko dviem konkurso dalyviams, kurių kiekvienam teko po 9 000 EUR.

PIRMOJI VIETA skirta Slovakijos debatų asociacijai už iniciatyvą „Kritinio mąstymo olimpiada“

Slovakijos debatų asociacija (SDA) yra Slovakijos nevyriausybinė organizacija. Jos užduotis – skatinti atvirą ir kritinį mąstymą bei aktyvų Slovakijos jaunimo pilietiškumą. Vykdydama įvairias programas, SDA moko jaunimą vertinti faktus ir nuomones, formuluoti savo argumentus ir kritiškai mąstyti apie medijų pateikiamą informaciją, kad jaunimas galėtų atpažinti patikimus informacijos šaltinius. Savo veikla organizacija sukuria erdvę atviroms ir viešoms diskusijoms svarbiausiais Slovakijos visuomenei rūpimais klausimais.

Viena sėkmingiausių 2021 m. pradėtų programų – tai Kritinio mąstymo olimpiada. Programa sulaukė plataus susidomėjimo: pernai olimpiadoje dalyvavo beveik 9000 mokinių iš daugiau kaip 300 mokyklų. Šis novatoriškas projektas – tai konkursas, kuriuo siekiama didinti moksleivių atsparumą dezinformacijai. Slovakijoje dezinformacija labai paplitusi: 61 proc. slovakų nepasitiki žiniasklaida ir daugiau kaip pusė jų tiki sąmokslo teorijomis. Kritinio mąstymo olimpiados siekis – mesti tiesioginį iššūkį šiam reiškiniui ugdant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir keičiant jaunimo vartojimo įpročius.

Konkurse dalyvauja trijų amžiaus grupių moksleiviai (8–13 klasių moksleiviai pagal Slovakijos sistemą), kurie per tris turus turi išspręsti tikro žiniasklaidos pasaulio užduotis. Užduotys parengtos taip, kad atspindėtų turinį, su kuriuo mokiniai gali susidurti kasdieniame gyvenime. Jie analizuoja „TikTok“ vaizdo įrašus, tikrina DI sukurtą turinį, vertina „Instagram“ įrašus ir stengiasi atskirti tikrovę nuo klaidingos informacijos. Moksleiviai taip pat dalyvauja viešo kalbėjimo ture, kuriame jie turi išdėstyti savo argumentus bendraamžiams.

„Kritinio mąstymo olimpiada padeda mažinti visuomenės poliarizaciją, nes tūkstančiai moksleivių mokomi bendrauti su kitaip mąstančiais žmonėmis, atpažinti kognityvinį šališkumą ir konstruktyviai reikšti savo nuomonę“, – sakė programos steigėjas ir koordinatorius Richard Vaško. „Šiomis įgūdžius lavinančiomis pratybomis stipriname kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, taigi ir įgaliname jaunimą pasipriešinti dezinformacijai ir geriau orientuotis visuomenės debatuose, parodydami jų niuansus.“

ANTROJI VIETA skirta Reporters d'Espoirs (Vilties žurnalistai) iš Prancūzijos už iniciatyvą Prix Européen Jeunes Reporters d’Espoirs

Reporters d'Espoirs yra 2003 m. įsteigta Prancūzijos ne pelno organizacija. Ji pradėjo taikyti „sprendimų žurnalistikos“ metodą – dabar plačiai taikomą žurnalistikos formą, kuria siekiama spręsti šiandienos visuomenei iškylančias problemas. Organizacija ragina žurnalistus laikytis šios teigiamos mąstysenos ir skiria įvairius apdovanojimus žurnalistams ir jaunimui už geriausius reportažus ir redakcines naujoves.

Prix Européen Jeunes Reporters d’Espoirs iniciatyva siekiama įvertinti žurnalistų darbą ir mokyti juos sprendimų žurnalistikos prancūzų kalba. Įvairialypė programa suteikia kandidatams galimybę įgyti sprendimų žurnalistikos įgūdžių internetiniuose kursuose, kurie rengiami kartu su Aix-Marseille žurnalistikos mokykla. Kiekvienam kandidatui taip pat skiriamas kuratorius, kuris padeda tobulinti rašymo ir kalbėjimo įgūdžius ir moko faktų pristatymo meno. Nugalėtojai taip pat kviečiami į Paryžių į 48 valandų trukmės mokymosi kelionę, kurios metu jie susitinka su kitais bendraminčiais žurnalistais ir ekspertais iš visos Europos. Pasibaigus mokymams, šešiems laimėtojams įteikiamos premijos, kurių bendra suma siekia 10 000 EUR.

„Kova su poliarizacija yra neatsiejama nuo sprendimų žurnalistikos metodo, nes siekiama atskleisti pasaulio sudėtingumą, dalyvių, veikiančių tiek bendrai, tiek atskirai visais lygmenimis ir visose šalyse, įvairovę, taip pat parodyti, kad vietos iniciatyvos gali įgauti daug platesnį mastą“, – kalbėjo Reporters d'Espoirs vadovas Gilles Vanderpooten.

Per pirmuosius tris iniciatyvos metus gauta daugiau kaip 400 paraiškų iš 25 šalių. O ketvirtaisiais metais tikimasi gauti daugiau kaip 300 paraiškų. Organizacija jau padėjo daugiau kaip 75 kandidatams patobulinti gebėjimus kalbėti ir rašyti prancūzų kalba.

Šį konceptą galima lengvai atkartoti ir Reporters d'Espoirs komanda jau tariasi su Ispanijos, Italijos ir Belgijos žurnalistais dėl bendradarbiavimo ir tolesnės iniciatyvos sklaidos.

„Mūsų siekis šio apdovanojimo idėją perkelti už prancūzakalbio pasaulio ribų į kitas Europos Sąjungos kalbas vartojančią aplinką“, – sakė G. Vanderpooten. „Tai labai svarbu siekiant, kad vis daugiau jaunuolių dalyvautų iniciatyvoje „Europe of solutions“.

TREČIOJI VIETA skirta Belgijos organizacijai FEC Diversité asbl už jų projektą ESCAPE GAME EXTREME DROITE pour se désintoxiquer

Europoje ir visame pasaulyje įsigali dešiniosios pakraipos ideologijos. Stiprėja kraštutinių dešiniųjų partijos, kyla populizmas. Belgijos ne pelno organizacija FEC Diversité sugalvojo būdą, kaip pasipriešinti šių idėjų plitimui tarp mokytojų, profesinių sąjungų narių ir paprastų piliečių.

ESCAPE GAME EXTREME DROITE pour se désintoxiquer yra pabėgimo žaidimas, padedantis žaidėjams smagiai ir įtraukiai atsisakyti kraštutinių dešiniųjų idėjų. Žaidėjams pasakoma, kad jie yra užsikrėtę kraštutinių dešiniųjų ideologija, ir turi patys ja atsikratyti atlikdami įvairias užduotis. Žaisdami jie sužino, kaip visuomenėje skleidžiamos ir stiprinamos kraštutinės dešiniosios idėjos.

Žaidimo erdvė padalinta į keturias teritorijas, kuriose žaidėjai turi atlikti specialias užduotis. A teritorijoje dalyviai įsitraukia į diskusijas dėl kraštutinių dešiniųjų poveikio darbo vietoje ir atlieka užduotis naudodamiesi 19 jiems pasiūlytų objektų. B teritorijoje žaidėjai skaito realius migrantų liudijimus, kad suprastų, kaip jie keliauja į Europą. C teritorijoje žaidėjai klausosi kraštutinei dešinei skirtos kalbos, kuri iliustruojama atitinkamais vaizdais. D teritorijoje žaidėjai, prieš pradėdami spręsti kryžiažodį, turi parengti pranešimą apie kraštutinių dešiniųjų partiją.

Šio įtraukaus žaidimo vedliai dėvi dujoms nepralaidžius kombinezonus ir dujokaukes ir kalba iškreiptais balsais. Įvairiomis užduotimis siekiama, kad dalyviai panaudotų visus penkis pojūčius ir kad būtų sukurta tokia aplinką, kurioje patirtis būtų kuo tikroviškesnė, taip pat būtų didinamas informuotumas apie demokratijai Europoje kylančius pavojus.

Žaidimas pradėtas rengti 2023 m. birželio mėn. ir jau beveik 1000 žaidėjų buvo „detoksikuoti“, informacija apie iniciatyvą pasklido tarp darbuotojų sąjungų, organizacijų ir mokyklų Belgijoje ir už jos ribų. Dalyviai iš Prancūzijos ir Bulgarijos atvyko išbandyti žaidimo, kad galėtų jo idėją panaudoti savo šalyse.

„Didžiuojamės mūsų sukurta novatoriška švietimo priemone, kuria aktyviai ir interaktyviai sprendžiamas kraštutinių dešiniųjų idėjų klausimas“, – sako FEC Diversité atstovė Malika Borbouse. „Skatindama dialogą ir kolektyvinius svarstymus, mūsų iniciatyva padėjo sumažinti įtampą ir kurti įtraukesnę visuomenę.“