Šiais metais EESRK iniciatyva „Tavo Europa, tavo balsas“ sulaukė šimtų paraiškų iš vidurinių mokyklų ES, šalyse kandidatėse ir Jungtinėje Karalystėje.
Iniciatyvos organizatoriai atidžiai išnagrinėjo ir įvertino visas paraiškas ir atrinko 36 vidurines mokyklas, kurių atstovai kovo 13–14 d. dalyvaus renginyje „Tavo Europa, tavo balsas 2025“.
Šiais metais pavyzdiniame kasmet EESRK organizuojamame renginyje jaunimui dalyvaus beveik 100 moksleivių ir 37 mokytojai. Renginys „Suteikti jaunimui balsą“ vyks pusantros dienos, jame daugiausia dėmesio bus skiriama vaidmeniui, kurį jaunimas gali atlikti kuriant atsparią ateitį. Iniciatyvos tikslas – įgalinti jaunimą dalyvauti pilietinėje veikloje ir prisidėti prie dalyvaujamosios demokratijos savo bendruomenėje ir už jos ribų.
EESRK rengiantis priimti „Tavo Europa, tavo balsas“ dalyvius, 2025 m. pradžioje Komiteto nariai apsilankys atrinktose mokyklose, susitiks ir pabendraus su moksleiviais prieš pagrindinį renginį.
2025 m. kovo 14 d. atidarymo ir uždarymo posėdžiai bus transliuojami tiesiogiai. Transliacijos nuoroda bus paskelbta EESRK interneto svetainėje ir oficialiame tinklalapyje Tavo Europa, tavo balsas 2025 m. | EESRK, kuriame galite rasti daugiau naujausios informacijos apie renginį.
Latvijos režisieriaus Gints Zilbalodis režisuotas ir kritikų pripažintas animacinis filmas sukurtas bendradarbiaujant Latvijos, Prancūzijos ir Belgijos kino studijoms. Jis sulaukė pasaulinio pripažinimo ir yra apdovanotas „Auksinio gaublio“ apdovanojimu už geriausią animacinį filmą ir pagrindiniais prizais festivaliuose, pavyzdžiui, Tarptautiniame animacijos kino festivalyje, Niujorko kino kritikų centro apdovanojimuose ir Europos kino apdovanojimuose.
Filme pasakojama apie vienišą katiną, kuris išgyveno po apokaliptinio potvynio, ir apie tai, kaip jis prisitaiko naujoje realybėje ir mokosi bendradarbiauti su kitais gyvūnais gelbėjimosi valtyje.
Šis renginys – tai dalis nuolatinio EESRK filmų peržiūrų ciklo, organizuojamo bendradarbiaujant su Europos Parlamento LUX publikos apdovanojimu, kurio tikslas – skatinti kultūrų įvairovę ir gilinti dialogą aktualiais socialiniais klausimais.
Visoje Europoje daugiatūkstantiniu tiražu jau platinamas populiarios EESRK brošiūros „Europos demokratijos pasas“ naujausias leidimas. Galbūt norite sužinoti, ar „Europos demokratijos pasas“ taip pat prieinamas elektroniniu formatu. Atsakome – taip!
Visoje Europoje daugiatūkstantiniu tiražu jau platinamas populiarios EESRK brošiūros „Europos demokratijos pasas“ naujausias leidimas. Galbūt norite sužinoti, ar „Europos demokratijos pasas“ taip pat prieinamas elektroniniu formatu. Atsakome – taip!
Interaktyvi internetinė versija su vaizdo įrašais, viktorinomis, žemėlapiais ir kitomis įdomybėmis jau veikia 13 kalbų ir verčiama į kitas kalbas! Išbandykite ją ir sužinokite, kaip iš tiesų galite pakeisti pasaulį!
EESRK ryšių palaikymo grupės 20-mečio proga jos steigėjai ir dabartiniai nariai paragino aktyviai ginti Europos demokratiją, atvirą viešąją erdvę ir teisingą Europą.
EESRK ryšių palaikymo grupės 20-mečio proga jos steigėjai ir dabartiniai nariai paragino aktyviai ginti Europos demokratiją, atvirą viešąją erdvę ir teisingą Europą.
Gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė savo Ryšių su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinklais grupės – vienintelio nuolatinio politinio dialogo ir struktūrinio pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir ES institucijų bendradarbiavimo organo – 20-ąsias metines. Per du savo veiklos dešimtmečius Ryšių palaikymo grupė atliko svarbų vaidmenį stiprindama organizuotos pilietinės visuomenės poziciją ir užtikrindama, kad jai rūpimi klausimai būtų įtraukti į Europos darbotvarkę. Grupę sudaro 45 Europos lygmeniu veikiantys pilietinės visuomenės tinklai, visiškai atitinkantys Sutarties 11 straipsnyje įtvirtintus principus.
„Švęsdami EESRK ryšių palaikymo grupės 20 metų sukaktį, ne tik pripažįstame jos puikius pasiekimus, bet ir ilgalaikes partnerystes, kurios formavo dalyvaujamąją demokratiją Europoje. Per du dešimtmečius Ryšių palaikymo grupė tapo gyvybinga platforma, kuri stiprina pilietinės visuomenės poziciją ir skatina įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą. Žvelgdami į ateitį, toliau stenkimės kartu stiprinti demokratines vertybes, plėsti pilietinę erdvę ir kurti Europą, kuri iš tiesų tarnauja visiems žmonėms“, – savo įžanginėje kalboje sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.
„Pradžia nebuvo lengva, – teigė Ryšių palaikymo grupės bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi, – tačiau išmokome vieni kitais pasitikėti. Tikiuosi, kad stiprinsime bendradarbiavimą ir kartu kursime nuoseklią Europos pilietinės visuomenės strategiją.“
Pagrindinį pranešimą skaičiusi Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Katarina Barley, kuri yra atsakinga už ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis, pareiškė: „Europos Parlamentas yra pasirengęs stiprinti bendradarbiavimą su Ryšių palaikymo grupe. Mums reikia labiau struktūrizuoto bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis. Kartu turime dėti daugiau pastangų, kad atremtume grėsmes demokratijai Europos Sąjungoje, kurios yra didesnės nei bet kada per visą ES istoriją, – teigė ji ir pridūrė, – jei Ryšių palaikymo grupės nebūtų, ją reikėtų sukurti.“
Ryšių palaikymo grupės 20-mečiui skirtame renginyje dalyvavo daugiau nei šimtas kviestinių svečių, tarp jų keletas svarbių pilietinės visuomenės sektoriaus veikėjų. Tarp jų buvo Serbijos ir Moldovos pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, pakviesti laikantis EESRK politikos į Komiteto veiklą įtraukti ES šalių kandidačių atstovus. Taip pat dalyvavo keturi buvę EESRK pirmininkai – Staffan Nilsson, Henri Malosse, Luca Jahier ir George Dassis. Luca Jahier pabrėžė, kad EESRK yra atsakingas už pilietinio dialogo platformos sukūrimą ir palaikymą, o George Dassis pažymėjo, kad „svarbiausia yra taika, o kad ją pasiektume, turime būti stiprūs ir vieningi“.
Negalėjote dalyvauti renginyje? Renginio įrašą, bendrą Ryšių palaikymo grupės prezidiumo pareiškimą, svarbiausias vaizdo įrašo ištraukas, nuotraukas ir pranešimą spaudai galite peržiūrėti renginio puslapyje. (lm)
Naujausiame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto leidinyje pateikiama 11 istorijų apie pastarojo meto pasiekimus.
Šios istorijos iliustruoja EESRK darbą užtikrinant, kad pagrindiniai socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės įvardyti ekonominiai ir socialiniai klausimai būtų aptariami ir sprendžiami Europos lygmeniu.
Jos taip pat parodo, kaip EESRK savo konsultacine veikla daro poveikį ES teisės aktams ir prižiūri, kad jie būtų tinkamai įgyvendinami.
Jei ES nori išlikti, būtina vykdyti veiksmingą komunikaciją, ypač šiuo metu, kai klesti dezinformacija, sparčiai plinta dirbtinio intelekto naudojimas ir stiprėja autoritarinės tendencijos. Kad informacija apie ES pasiektų visus, ji turi būti skleidžiama vietos lygmeniu.
Jei ES nori išlikti, būtina vykdyti veiksmingą komunikaciją, ypač šiuo metu, kai klesti dezinformacija, sparčiai plinta dirbtinio intelekto naudojimas ir stiprėja autoritarinės tendencijos. Kad informacija apie ES pasiektų visus, ji turi būti skleidžiama vietos lygmeniu.
Naujoje knygoje Rebranding Europe (liet. – „Sukurti naują Europos įvaizdį“), kurią parašė strateginės komunikacijos specialistas, rašytojas Stavros Papagianneas, parengiama dirva kritiškai diskusijai apie ES vaidmenį pasaulinėje arenoje, nes dabar, kai pradedame skaičiuoti trečius Rusijos agresijos prieš Ukrainą metus, kai vyksta karas Artimuosiuose Rytuose ir kyla įvairūs geopolitiniai bei ekonominiai iššūkiai, Europa yra atsidūrusi kryžkelėje.
Gruodžio 3 d. viešbutyje „Residence Palace“ Briuselyje surengtame knygos pristatyme dalyvavo už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Aurel Laurențiu Plosceanu.Jis kalbėjo per diskusiją dėl Europos pozicijos neramumų krečiamoje pasaulinėje arenoje ir būtinybės ES veiksmingai skleisti informaciją apie savo vertybes.
„ES yra pasiekusi lemiamą momentą. Kad apsaugotų ateitį, Europa savo piliečiams ir pasauliui turi pateikti aiškią ir įtikinamą viziją. Tai nebe politikos klausimas – kalbame apie pasitikėjimą, tapatybę ir bendrą tikslą“, – teigė S. Papagianneas.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad ES išlikimo požiūriu veiksminga komunikacija yra ne tik galimybė, bet ir būtinybė, ypač dabartiniame dezinformacijos, dirbtinio intelekto ir didėjančio autoritarizmo amžiuje. Europa turi rodyti pavyzdį propaguodama demokratiją ir žmogaus teises. Kaip pripažino žiniasklaidos kanalo „EU Reporter“ vyriausiasis redaktorius ir diskusijos moderatorius Colin Stevens, žiniasklaidos vaidmuo yra labai svarbus formuojant Europos viešąją erdvę. „Mes, žiniasklaidos atstovai, turime nuolat be atodairos aiškinti, kad Europa aktuali visiems. Ir turime tai daryti kiekvieną mielą dieną“, – kalbėjo jis.
Ekspertai sutinka, kad labai sunku kovoti su klaidinga informacija ar melagingomis naujienomis, ypač dabar, kai atsirado dirbtinis intelektas. Veiksmingiausia atsakomoji priemonė – gyventojų atsparumo ugdymas.
A. L. Plosceanu pažymėjo, kad „metas labiau klausytis žmonių, o ne jiems kalbėti. Žmonės nori aktyviau įsitraukti ir dalyvauti.“ Jis pabrėžė, kad svarbu bendradarbiauti su regionine spauda, taip pat paragino ES institucijas užmegzti partnerystės ryšius su regionine žiniasklaida ir pakviesti regionų žurnalistus į Briuselį. Jis konstatavo, kad Europa turi pradėti skleisti informaciją vietos lygmeniu, tiesiai žmonėms.
Kadangi didžioji dauguma europiečių visų pirma galvoja apie savo vietovę, po to – apie savo regioną, tada – apie savo šalį ir tik paskiausiai – apie Europą, būtina komunikaciją Europos klausimais pritaikyti prie šios realybės, pripažįstant, kad norint pasiekti žmones, naratyvai turi būti vietos, regioninio ir nacionalinio pobūdžio. (mt)
2025 m. mums tenka bendra atsakomybė kurti stipresnę Europą
Įžengiant į 2025-uosius metus, Europos Sąjungos Tarybai pradedanti pirmininkauti Lenkija atkreipia dėmesį į tai, kad reikia rengtis skubiai ir ryžtingai atremti sudėtingus iššūkius, lemiančius Europos dabartį ir ateitį. Pagrindine tema pasirinkusi saugumą, Lenkijos vadovybė žada rodyti mums kelią šiais metais, kurie bus itin svarbūs ES atsparumo, sanglaudos ir pažangos požiūriu.
2025 m. mums tenka bendra atsakomybė kurti stipresnę Europą
Įžengiant į 2025-uosius metus, Europos Sąjungos Tarybai pradedanti pirmininkauti Lenkija atkreipia dėmesį į tai, kad reikia rengtis skubiai ir ryžtingai atremti sudėtingus iššūkius, lemiančius Europos dabartį ir ateitį. Pagrindine tema pasirinkusi saugumą, Lenkijos vadovybė žada rodyti mums kelią šiais metais, kurie bus itin svarbūs ES atsparumo, sanglaudos ir pažangos požiūriu.
Pirmininkaujančios Lenkijos nustatyti prioritetai atspindi kompleksišką požiūrį į saugumą daugeliu aspektų. Užtikrinant vidaus saugumą, kai dėmesio centre – sienų apsauga ir kova su dezinformacija, būtina atidžiai stebėti kylančias grėsmes. Išorės saugumo srityje bus siekiama stiprinti gynybos pajėgumus, skatinti inovacijas ir spartinti plėtrai skirtus darbus, kad būtų užtikrintas stabilumas mūsų kaimynystėje. Be to, siekiant užtikrinti Europos nepriklausomybę ir jos piliečių gerovę esminės reikšmės turės ekonominis, energetikos, maisto ir sveikatos saugumas.
Mes, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nariai, esame pasirengę visapusiškai remti pirmininkaujančios valstybės narės darbotvarkę, atlikdami savo išskirtinį vaidmenį būti pilietinės visuomenės balsu. EESRK aktyviai prisidės prie diskusijų, kaip apsaugoti Europos konkurencingumą ir kartu užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, vykdant įvairių rūšių – skaitmeninę, žaliąją ar ekonominę – pertvarką.
Šiais metais taip pat vyksta politinis atsinaujinimas, kai savo kadenciją pradeda naujai suformuota Europos Komisija. Tai suteikia naują galimybę rengti politikos sistemas ir įgyvendinti iniciatyvas, kurios atitiktų Europos piliečių lūkesčius. EESRK atliks savo vaidmenį remdamas šį naują etapą, užtikrindamas, kad ES sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių nuomonę.
Žvelgdami į 2025-uosius metus, prisimename, kad esame bendrai atsakingi už stipresnės ir įtraukesnės Europos kūrimą. EESRK toliau propaguos teisės viršenybę, darnų vystymąsi bei socialinę sanglaudą ir užtikrins, kad ES darbotvarkės prioritetus padėtų formuoti pilietinės visuomenės indėlis. Kartu su pirmininkaujančia Lenkija sieksime spręsti neatidėliotinus šiandienos uždavinius ir ateinančioms kartoms paklosime saugios, konkurencingos ir vieningos Europos pamatus.
Būstas turi būti laikomas pagrindine teise, užtikrinant deramą ir tvarų būstą visiems europiečiams, įskaitant jaunimą ir pažeidžiamas grupes.
Šis ryžtingas raginimas nuskambėjo EESRK forume būsto klausimais, pirmą kartą surengtame 2024 m. gruodžio 5 d. Komiteto gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje. Diskusijoje dalyvavo aukšto rango pranešėjai ir buvo priimta nuomonė šiuo klausimu.
Dan Jørgensen paskyrus už energetiką ir būstą atsakingu Komisijos nariu, EESRK pirmininkas Oliver Röpke palankiai įvertino istorinį sprendimą naujojoje Komisijoje sukurti specialų būsto srities portfelį. Oliver Röpke pažymėjo: „Būstas yra pagrindinė teisė, o ne privilegija, todėl nepritariame tam, kad liktų nepatenkintas šis esminis pažeidžiamų gyventojų poreikis. Kadangi beveik visose valstybėse narėse patiriame didelę būsto krizę, būtina skubiai užtikrinti įperkamą, tvarų ir deramą būstą visiems.“
Federacijos „Housing Europe“ prezidentas Bent Madsen, ragindamas į būstą žvelgti naujai ir laikyti jį gyvybiškai svarbia visuomenės infrastruktūra, lygiaverte sveikatos apsaugai ir švietimui, teigė: „Pritariame naujojo už būstą atsakingo Komisijos nario žodžiams, kad mūsų požiūris turėtų būti grindžiamas vertybėmis, taisyklėmis ir investicijomis. Kaip viešasis būstų kooperatyvas ir socialinio būsto teikėjai esame pasirengę parodyti būdą, kaip užtikrinti žmonėms ir visuomenei reikalingus būstus.“
Thomas Kattnig ir Rudolf Kolbe parengtoje nuomonėje Socialinis būstas ES – deramas, tvarus ir prieinamas EESRK pripažįsta, kad būsto srityje susiduriama su rinkos nepakankamumu. Šį klausimą būtina spręsti gerinant pagrindines sąlygas, pavyzdžiui, duomenų, koordinavimo, tvirtinimo procedūrų, žemės naudojimo planavimo taisyklių srityse, įtvirtinant pagrindinę teisę į būstą, skiriant pakankamą finansavimą, plėtojant principo „svarbiausia – būstas“ taikymą benamiams ir daugiau dėmesio skiriant tvarumui ir jaunimo poreikiams. (mp)
Dėl didėjančių nuomos kainų, sparčiai brangstančio nekilnojamojo turto ir infliacijos lygio neatitinkančių atlyginimų vis daugiau žmonių nebepajėgia įpirkti būsto. ES jau pasiekė būsto krizė.
Kadangi sumažėjo perkamoji galia, didėja sveikatos priežiūros išlaidos, mažėja našumas, daroma žala aplinkai ir susiduriama su neigiamomis ekonominėmis pasekmėmis.
Dėl didėjančių nuomos kainų, sparčiai brangstančio nekilnojamojo turto ir infliacijos lygio neatitinkančių atlyginimų vis daugiau žmonių nebepajėgia įpirkti būsto. ES jau pasiekė būsto krizė.
Kadangi sumažėjo perkamoji galia, didėja sveikatos priežiūros išlaidos, mažėja našumas, daroma žala aplinkai ir susiduriama su neigiamomis ekonominėmis pasekmėmis.
EESRK – organizuotos pilietinės visuomenės atstovas – mano, kad reikia imtis skubių veiksmų būsto rinkos nepakankamumo problemai spręsti. Todėl raginame Komisiją bendradarbiauti su Parlamentu, valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene siekiant parengti išsamų ES priemonių, kuriomis nustatomos su būstu susijusios pagrindinės sąlygos ir teisė į būstą, rinkinį, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatų.
Palankiai vertiname už energetiką ir būsto sektorių atsakingo Komisijos nario paskyrimą ir pranešimą, kad per 100 dienų bus pateiktas Europos įperkamo būsto planas. Be kita ko, reikia ES masto nekilnojamojo turto sandorių skaidrumo registro, supaprastinto koordinavimo, veiksmingesnių leidimų išdavimo procedūrų, geresnio žemės naudojimo planavimo, įperkamos žemės socialiniam būstui, daugiau investicijų į renovaciją ir klimatui nekenkiančią statybą, taip pat būtina įgyvendinti programą „Svarbiausia – būstas“, kad benamiai pasijustų saugūs ir turėtų ateitį. Raginame įtvirtinti būstą ES pirminės teisės aktuose ir taip jį pripažinti pagrindine teise, o ne preke.
Kartu sutinkame su E. Lettos pranešime išdėstyta nuostata, kad valstybės pagalbą reglamentuojančiuose įstatymuose reikia plačiau apibrėžti galimybę gauti socialinį būstą.
Be to, EESRK ragina gerokai padidinti socialiniam būstui teikiamą finansinę paramą. Pirma, valstybės investicijoms į socialinį būstą neturi būti taikomos Stabilumo ir augimo pakto skolos taisyklės. Antra, pelno nesiekiantys nekilnojamo turto vystytojai ir kooperatyvai, taip pat savivaldybės turėtų turėti galimybę per planuojamą investavimo platformą arba tiesiogiai iš Europos investicijų banko gauti ilgalaikes paskolas be palūkanų.
Dėl trumpalaikės nuomos, kuri yra daugelio didžiųjų Europos miestų problema, dar labiau mažėja būsto pasiūla. Norint kovoti su šiuo reiškiniu, reikia ES lygmens priemonių rinkinio, apimančio įvairias priemones, pavyzdžiui, neapgyvendinto nekilnojamojo turto mokesčius ir viršutines nuomos mokesčio ribas, kad valstybės narės galėtų imtis tinkamų veiksmų.
Specialų dėmesį taip pat būtina skirti: a) jaunimo būsto poreikių tenkinimui įgyvendinant tikslines programas, pavyzdžiui, jaunimui skirtą programą „Svarbiausia – būstas“ (HF4Y); b) neįgaliųjų įtraukčiai.
Siekiant užtikrinti, kad būstas būtų ne tik įperkamas, bet ir tvarus, pirmenybė turėtų būti teikiama renovuojamiems ir rekonstruojamiems, o ne naujiems pastatams. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos renovacijai, raginame derinti privalomas ir paramos priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi sąžiningų klimato politikos veiksmų. Reikia finansavimo priemonių, kurios leistų visiems, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, atlikti šiluminių sistemų ir energinę renovaciją. Kartu turi būti nustatyti įpareigojimai nekilnojamojo turto savininkams, ypač nuomotojams, apsaugoti nuomininkus, neleidžiant pernelyg smarkiai kelti nuomos mokesčių dėl to, kad nuomotojai jiems perkelia sąnaudas.
Galiausiai pabrėžiame, kad būsto krizė ne tik neigiamai veikia Europos piliečių gyvenimo kokybę, bet ir kelia grėsmę sklandžiam ES vidaus rinkos veikimui. Todėl siekiant didinti būsto pasiūlą, nustatyti priemones statybos sąnaudoms mažinti, padėti kelti darbo jėgos kvalifikaciją, didinti našumą ir gerinti statybos pramonės aplinkosauginį veiksmingumą, būtina ES būsto strategija.
ES pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, EESRK ragina užtikrinti teisingą ir įtraukią pertvarką. Neseniai paskelbtoje nuomonėje EESRK pabrėžia, kad reikia dėti koordinuotas pastangas, kad siekiant plataus užmojo klimato tikslų nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Nuomonėje pateiktos rekomendacijos atitinka Europos Komisijos 2024–2029 m. prioritetus, skirtus darbo vietų, įgūdžių, socialinės gerovės ir regioninių skirtumų problemoms spręsti.
ES pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, EESRK ragina užtikrinti teisingą ir įtraukią pertvarką. Neseniai paskelbtoje nuomonėje EESRK pabrėžia, kad reikia dėti koordinuotas pastangas, kad siekiant plataus užmojo klimato tikslų nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Nuomonėje pateiktos rekomendacijos atitinka Europos Komisijos 2024–2029 m. prioritetus, skirtus darbo vietų, įgūdžių, socialinės gerovės ir regioninių skirtumų problemoms spręsti.
EESRK pasisako už išsamų teisingos pertvarkos politikos dokumentų rinkinį, kuriuo valstybėms narėms būtų suteikta galimybė lanksčiai priimti sprendimus atsižvelgiant į savo konkrečias aplinkybes. Pabrėždamas socialinį dialogą ir kolektyvines derybas kaip pagrindines priemones, EESRK taip pat siūlo nustatyti įgūdžių spragas, kurti įtraukias mokymo programas, rengti skaidrius įmonių pertvarkos planus, dažniau konsultuotis su darbuotojais ir užtikrinti teisingos pertvarkos principų integravimą į ES programas, pavyzdžiui, į Europos socialinių teisių ramstį.
„Norime, kad vykdant teisingą pertvarką teisingumas, atsparumas ir tvarumas užtikrintų žalesnę ir įtraukesnę ateitį“, – kalbėjo nuomonės pranešėjas Dirk Bergrath.
Nuomonėje EESRK pabrėžė, kad norint pasiekti Europos klimato srities užmojus – išmetamą teršalų kiekį iki 2030 m. sumažinti 75 proc. ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, – į politiką reikia įtraukti teisingumo aspektą. Siekiant išlaikyti visuomenės paramą ir užtikrinti Europos žaliojo kurso sėkmę, itin svarbu teikti pirmenybę deramam darbui, socialinei įtraukčiai ir skurdo mažinimui.
Be to, EESRK pabrėžia, kad svarbu teikti tikslinę paramą regionams, kuriuos neproporcingai paveikė žalioji pertvarka. Būtina nustatyti regionų poreikius ir grafiškai atvaizduoti sektorių pertvarką, o Teisingos pertvarkos observatorija turi stebėti pažangą ir užtikrinti, kad nebūtų pamiršta nė viena bendruomenė.
Siekiant panaikinti finansavimo spragas, būtina plėsti Teisingos pertvarkos fondą, pritraukti privačias investicijas ir suderinti ES finansines priemones. Laikantis socialinių ir aplinkos apsaugos sąlygų bus užtikrintas teisingas lėšų paskirstymas, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamų grupių mokymui ir apsaugai. (ks)
