Niujorke vykusios Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos 69-osios sesijos proga Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Afrikos Sąjungos Ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros taryba (AS ECOSOCC) dar kartą patvirtino savo ryžtingą įsipareigojimą daryti pažangą lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje.

Tarptautinei bendruomenei minint Pekino deklaracijos priėmimo ir veiksmų platformos sukūrimo 30-ąsias metines, EESRK ir AS ECOSOCC pripažįsta ir pasiektą pažangą, ir tebesitęsiančius iššūkius, kurie vis dar trukdo užtikrinti visišką lyčių lygybę.

Jų antrojoje bendroje deklaracijoje išskiriami pagrindiniai prioritetai, įskaitant vadovaujamas pareigas einančių moterų skaičiaus didinimą taikant lyčių kvotas, smurto dėl lyties panaikinimą įgyvendinant tarptautines konvencijas, skaitmeninės lyčių atskirties mažinimą ir moterų ekonominio įgalėjimo skatinimą.

Šia deklaracija raginama stiprinti neapmokamo priežiūros darbo, moterų įtraukimo į taikos užtikrinimo pastangas politiką ir duomenimis pagrįstą politikos formavimą. Joje taip pat pabrėžiamas pasaulinis bendradarbiavimas siekiant panaikinti sisteminę nelygybę ir užtikrinti moterų teises. Be to, EESRK ragina ES kovoti su smurtu dėl lyties, užtikrinti lyčių lygybę ir ginti pilietinės visuomenės vaidmenį siekiant lygybės.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke teigė: „Minėdami Pekino deklaracijos 30-metį, turime pereiti nuo kalbų prie darbų. Lyčių lygybė yra ne privilegija, o pagrindinė teisė, o jos užtikrinimas yra labai svarbus tvariai ir įtraukiai visuomenei. EESRK yra tvirtai įsipareigojęs pašalinti kliūtis ir sudaryti sąlygas visaverčiam moterų dalyvavimui priimant sprendimus ir stiprinti jų ekonominį įgalėjimą. Dabar atėjo laikas vyriausybėms, institucijoms ir pilietinei visuomenei imtis ryžtingų veiksmų – be atskaitomybės lygybės nebus.

Moterų padėties komisija yra pagrindinė tarptautinė ir tarpvyriausybinė institucija, kovojanti už lyčių lygybę. EESRK jau antrą kartą dalyvavo didžiausiame JT metiniame susitikime, skirtame moterų įgalėjimui. (tk)

2025 m. balandžio 3 d.

Socialinio dialogo palaikymas siekiant geresnės gyvenimo ir darbo kokybės Vakarų Balkanų regione, Tirana (Albanija)

2025 m. balandžio 10 d.

„ES retųjų ligų veiksmų planas“, Varšuva (Lenkija)

2025 m. balandžio 29–30 d.

EESRK plenarinė sesija

EESRK narys Marcin Nowacki, nuomonės „ES gynybos finansavimas“ pranešėjas, parengė EESRK rekomendacijas dėl ES saugumo stiprinimo. Atsižvelgiant į didėjančias grėsmes saugumui ir besikeičiančius ligšiolinius aljansus, EESRK ragina sukurti vieningą ir tvirtą ES gynybos mechanizmą. Europa nebegali taip smarkiai kaip iki šiol pasikliauti ne ES ginklų tiekėjais. Tačiau reikės ne tik padidinti išlaidas, bet ir išmintingai ir efektyviai panaudoti turimas lėšas.

Marcin Nowacki

Sparčiai besikeičiant geopolitinei padėčiai Europoje kyla svarbus klausimas: kaip Europos Sąjunga gali užtikrinti savo saugumą vis labiau nenuspėjamame šiandienos pasaulyje? EESRK nuomonėje Gynybos finansavimas ES pateikiamas išsamus veiksmų planas, kaip sustiprinti ES saugumą ir pasirengti dabartiniams ir būsimiems iššūkiams.

Ši nuomonė pateikiama laikotarpiu, kai grėsmės saugumui didėja. EESRK pozicijos esmė – raginimas sukurti vieningą ir tvirtą ES gynybos finansavimo mechanizmą. Dabartinės finansavimo struktūros yra netinkamos, todėl jas būtina keisti. Jei gynybos finansavimas nebus labiau koordinuojamas, ES gali nepavykti apginti savo interesus. Nuomonėje minimas susirūpinimą keliantis faktas iš Komisijos pranešimo dėl Europos konkurencingumo ateities: „iš 75 mlrd. EUR sumos, kurią ES šalys išleido viešiesiems pirkimams gynybos srityje, 78 proc. teko ne ES tiekėjams“. Negalime nepaisyti šios didėjančios priklausomybės nuo išorės paslaugų teikėjų.

Tačiau svarbu leisti ne daugiau, o išmintingai ir efektyviai. EESRK rekomenduoja stiprinti ES ir NATO veiklos koordinavimą, didinti finansavimą tokioms iniciatyvoms kaip Europos gynybos fondas (EGF) ir Europos taikos priemonė (ETP), taip pat sutelkti dėmesį į bendrus įsigijimus siekiant racionalizuoti išteklius ir sumažinti išlaidas. Be to, EESRK pasisako už tai, kad Europos NATO narės įsipareigotų gynybai skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. savo BVP. Tai sustiprintų Europos atsaką į dabartines geopolitines grėsmes. Šis didesnis išlaidų tikslas padės užtikrinti didesnį Europos valstybių NATO narių kolektyvinį saugumą, kartu leis išlaikyti visišką jų ginkluotųjų pajėgų suverenitetą.

Be to, tokios iniciatyvos kaip Šaudmenų gamybos rėmimo aktas (ASAP) ir priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA) yra labai svarbios stiprinant ES gynybos pajėgumus. Šios pastangos leis Europai veiksmingai sutelkti išteklius ir užtikrinti karinę bei civilinę parengtį.

Technologinė pažanga, be kita ko, dirbtinio intelekto, bepiločių orlaivių ir kibernetinio saugumo srityse, tampa vis svarbesnė nacionaliniam saugumui. EESRK pabrėžia, kad norint užkirsti kelią kylančioms grėsmėms, svarbu investuoti į šiuos sektorius. Siekiant skatinti dirbtinio intelekto, bepiločių orlaivių ir kibernetinio saugumo sistemų inovacijas, labai svarbus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas.

Nuomonėje taip pat raginama sukurti atsparią Europos gynybos pramonės ekosistemą, kuri būtų palanki glaudesniam įmonių, MVĮ ir valdžios institucijų bendradarbiavimui. Aktyvios inovacijos ir tvirtas Europos konkurencingumas leis sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir sukurti savarankiškesnę gynybos pramonę.

Be to, neturėtume pamiršti ir ES regioninių iniciatyvų. Stiprinant regioninį bendradarbiavimą bus galima pritaikyti gynybos strategijas ir spręsti konkrečius saugumo iššūkius, su kuriais susiduria skirtingos valstybės narės. Toks požiūris padės tinkamai spręsti regionines problemas platesnėje ES sistemoje.

ES gynybos stiprinimas neapsiriboja vien saugumu, jis apima ir ES vertybių puoselėjimą. Tikime, kad laikydamasi mūsų nuomonėje pateikto veiksmų plano ES gali apsaugoti savo ateitį ir taiką bei ekonominius interesus.

Pateikė Nicolas Gros-Verheyde

Kovo 6 d. specialiajame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė planą „ReArm Europe“. Jam pritarė visos 27 valstybės narės. Jame pateikti penki pagrindiniai pasiūlymai. Jie, be abejonės, įdomūs, tačiau taip pat verti tolesnių diskusijų.

Pirmasis pasiūlymas – užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto lankstumą.

Komisija siūlo aktyvuoti Stabilumo ir augimo pakto nukrypti leidžiančią išlygą, kuri leistų valstybėms narėms padidinti išlaidas gynybai 1,5 proc. BVP nerizikuojant pradėti perviršinio deficito procedūros. Kiek tikimasi sutaupyti? „Beveik 650 mlrd. eurų“ per ketverius metus. Ursula von der Leyen teigia, kad Europa turi „gerokai padidinti savo išlaidas gynybai“.

Antrasis pasiūlymas – parengti naują skolinimo gynybai priemonę.

Ši priemonė būtų 150 mlrd. EUR vertės. Ji būtų finansuojama paskolomis iš ES biudžeto pagal sistemą, panašią į makrofinansinės pagalbos sistemą. Ją ketinama naudoti prioritetinėse srityse, kuriose esama didelių trūkumų: oro ir priešraketinės gynybos (Vokietijos iniciatyva „Europos dangaus skydas“), artilerijos sistemų, raketų ir amunicijos, bepiločių orlaivių ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų, strateginių įgalinančių priemonių, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos (įskaitant susijusią su kosmosu), karinio mobilumo, kibernetinės erdvės, dirbtinio intelekto ir elektroninės kovos srityse.

Siekdama paspartinti šį procesą, Komisija siūlo taikyti Sutarties 122 straipsnį: išskirtinėmis aplinkybėmis tam tereikia valstybių narių pritarimo ES Taryboje, o Europos Parlamentas apie tai tik informuojamas. Taip apeinamas demokratinis procesas ir toks žingsnis gali būti ginčytinas. Europos gynybos stiprinimo planas buvo patvirtintas Versalio aukščiausiojo lygio susitikime 2022 m. kovo mėnesį, t. y. prieš trejus metus! Atrodo, kad sudėtinga pagrįsti, kodėl šis planas vadinamas „skubiu“.

Trečiasis pasiūlymas – pasinaudoti regionų lėšomis.

Komisija tvirtina, kad trumpuoju laikotarpiu Europos Sąjunga su Europos biudžetu „gali padaryti daugiau“. Ji galėtų perskirstyti tam tikrų biudžeto išlaidų kategorijų lėšas. Ji siūlo suteikti valstybėms narėms galimybę „pasinaudoti sanglaudos politikos programomis gynybos išlaidoms didinti“ ir nori „palengvinti savanoriškų pervedimų į kitus ES fondus, skirtus gynybai, procesą“.

Taip iš esmės apkarpomas dabartinis daugiametis biudžeto planas (2021–2027 m.). Kyla klausimas, ar dėl gynybos turėtume aukoti socialinę ar regioninę sanglaudą? Dėl to galima ginčytis.

Be to, būtų galima dar labiau sutelkti strateginių technologijų STEP platformą, ją pradedant taikyti visoms gynybos sektoriaus technologijoms. Dar viena galimybė, pasak Komisijos, yra sušvelninti esamus apribojimus, pavyzdžiui, konkurencijos taisykles arba išankstinio finansavimo ir bendro finansavimo taisykles.

Ketvirtasis pasiūlymas yra susijęs su EIB paskolomis.

Europos investicijų bankas (EIB) ir jo akcininkai (valstybės narės) ne kartą išreiškė savo nepritarimą tolesniam skolinimui tik kariniam sektoriui, pirmenybę teikdami dvejopam lėšų panaudojimui. Todėl Komisija primygtinai reikalauja pakeisti EIB politiką.

Penktasis pasiūlymas – sutelkti privatųjį kapitalą.

Tikslas – suteikti gynybos bendrovėms „kuo geresnes galimybes pasinaudoti kapitalu ir finansavimu“, nes tai yra nuolatinė šios pramonės problema. Šią idėją reikėtų įtraukti į komunikatą dėl Santaupų ir investicijų sąjungos.

Šiame leidinio numeryje:

• EESRK nuomonė dėl M. Draghi ir E. Letta pranešimų, Matteo Carlo Borsani, Giuseppe Guerini ir Stefano Palmieri
• Konkurencingumo manija, Karel Lannoo, CEPS
• Konkurencingumo kelrodis nesugeba suderinti įmonių poreikių ir darbuotojų teisių, Esther Lynch, ETUC
• „Future 500“: Europos įmonių plėtra siekiant pasaulinės sėkmės, Stjepan Orešković, Atlanto Taryba
• Europos koaliciją už teisingą verslą (ECCJ) nepritaria bendrajam rinkiniui – įmonių interesai neturėtų būti ES politikos varomoji jėga, Andriana Loredan, ECCJ