Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu paskelbė esmines rekomendacijas, kuriomis siekiama stiprinti socialinę sanglaudą, valdyti skolą ir teikti pirmenybę investicijoms į sveikatos priežiūrą ir užimtumą visoje Europoje. EESRK išreiškė susirūpinimą, kad dėl ribotų biudžetų gali sulėtėti pažanga kovojant su skurdu ir klimato kaita.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu paskelbė esmines rekomendacijas, kuriomis siekiama stiprinti socialinę sanglaudą, valdyti skolą ir teikti pirmenybę investicijoms į sveikatos priežiūrą ir užimtumą visoje Europoje. EESRK išreiškė susirūpinimą, kad dėl ribotų biudžetų gali sulėtėti pažanga kovojant su skurdu ir klimato kaita.
EESRK savo rekomendacijas pateikė nuomonėje Ilgalaikio integracinio augimo skatinimas reformomis ir investicijomis, kuri buvo svarstyta ir priimta kovo mėn. plenarinėje sesijoje, dalyvaujant už darbo vietas ir socialines teises atsakingam Komisijos nariui Nicolas Schmit ir Belgijos pensijų ir socialinės integracijos ministrei Karine Lalieux.
Nuomonėje pabrėžiama, kad reikia suderinti esamas sistemas, pavyzdžiui, Europos semestrą ir Europos socialinių teisių ramstį. Aukšto lygio diskusijų dalyviai pabrėžė, kad reikia daryti pažangą kuriant socialinę Europą ir spręsti neatidėliotinus klausimus, pavyzdžiui, vyrų ir moterų pensijų skirtumo ir skaitmeninės įtraukties. Netrukus Belgijoje įvyksianti aukšto lygio konferencija dėl Europos socialinių teisių ramsčio rodo įsipareigojimą toliau įgyvendinti šią priemonę.
Komiteto pasiūlymuose pabrėžiamas veiksmingas finansinių išteklių naudojimas, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose ir tai, kad svarbu užtikrinti teisingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Pagrindinė pasiūlymų tema yra įtraukumas, kaip ir socialinių investicijų poveikio didinimas, kartu skatinant ekonominį stabilumą ir socialinę sanglaudą ES. (tk)
Šio leidinio netikėta viešnia – Europos Parlamento narė, Europos liaudies partijos frakcijos atstovė profesorė Danuta Hübner. Ji išvardijo visas priežastis, kodėl 2024 m. rinkimai bus kova už Europą ir kodėl politinėms partijoms tenka didelė atsakomybė skatinti savo potencialius rinkėjus eiti balsuoti. 2024 m. negalime leisti kitiems nuspręsti, kas mums atstovaus Europos sprendimų priėmimo procese – šį kartą grėsmė yra pernelyg didelė.
Šio leidinio netikėta viešnia – Europos Parlamento narė, Europos liaudies partijos frakcijos atstovė profesorė Danuta Hübner. Ji išvardijo visas priežastis, kodėl 2024 m. rinkimai bus kova už Europą ir kodėl politinėms partijoms tenka didelė atsakomybė skatinti savo potencialius rinkėjus eiti balsuoti. 2024 m. negalime leisti kitiems nuspręsti, kas mums atstovaus Europos sprendimų priėmimo procese – šį kartą grėsmė yra pernelyg didelė.
Kas penkerius metus Europos piliečiai renka savo atstovus į Europos Parlamentą (EP), vienintelę tiesiogiai renkamą Europos Sąjungos instituciją. 2024 m. 720 naujai išrinktų parlamento narių pradės dešimtąją kadenciją. Per penkerių metų kadenciją jie atliks lemiamą vaidmenį formuojant Europą, jos institucijas ir politiką, stiprinant jos poziciją poliarizuotame pasaulyje ir įgyvendinant įsipareigojimą puoselėti bendras vertybes.
Kas penkerius metus Europos piliečiai renka savo atstovus į Europos Parlamentą (EP), vienintelę tiesiogiai renkamą Europos Sąjungos instituciją. 2024 m. 720 naujai išrinktų parlamento narių pradės dešimtąją kadenciją. Per penkerių metų kadenciją jie atliks lemiamą vaidmenį formuojant Europą, jos institucijas ir politiką, stiprinant jos poziciją poliarizuotame pasaulyje ir įgyvendinant įsipareigojimą puoselėti bendras vertybes.
Visi rinkimai yra svarbūs, nes tai yra demokratijos pagrindas. Tačiau mes žinome, kad demokratija yra daug daugiau nei rinkimai. Kartais matome, kad demokratiškai išrinktos vyriausybės elgiasi demokratiškai, tačiau kartu pažeidžia teisinės valstybės principus. Net ir sąžiningi ir laisvi rinkimai nėra vienintelė demokratijos garantija ir jie nėra vienintelis demokratijos veiksnys. Todėl rinkėjai turėtų aktyviai dalyvauti rinkimuose.
Per pastaruosius penkerius metus Europos Sąjungai kilo nemažai beveik egzistencinių iššūkių. Turėjome spręsti „Brexit’o“ ir jo padarinių problemas. Po to kilo COVID pandemija, prasidėjo brutali, nežmoniška Rusijos invazija į Ukrainą, su tuo susiję ekonominiai iššūkiai, įskaitant energetikos krizę ir aukštą infliacijos lygį. Su visais šiais netikėtais sutrikimais tvarkomės kartu siekdami pagrindinių dvejopos pertvarkos strateginių tikslų: perėjimo prie žaliosios ir skaitmeniniu požiūriu konkurencingos ekonomikos. Dėl kintančios geopolitinės aplinkos Sąjunga ir jos demokratiniai partneriai Rusijai pradėjo taikyti plataus užmojo sankcijas. Taip pat sumažinome priklausomybės nuo Kinijos riziką ir sukūrėme precedento neturintį tvirtą pagrindą mūsų santykiams su JAV. Sąjunga taip pat inicijavo pirmąją Europos gynybos pramonės programą, kuri bus įgyvendinta artimiausiais metais.
2024 m. rinkimai bus kova už Europą. Rinkimų kampanija turi atitikti piliečių lūkesčius ir turi būti įvertintas jų vaidmuo Europos sprendimų priėmimo procese. Neabejotina, kad tokie klausimai kaip migracija, klimato kaita ir parama Ukrainai, ginančiai savo tėvynę nuo Rusijos agresijos, svarbūs mums visiems, kuriems rūpi laisvė, demokratija ir taika. Išrinktieji atstovai turės dėti visas pastangas, kad veiksmingai atgaivintų plėtros politiką. Debatuose su kandidatais dėl jų misijos ateinantiems penkeriems metams jie turi suprasti, kad jei bus išrinkti, jiems teks atsižvelgti į tai, kad Europos Sąjunga yra susiskaldžiusio pasaulio, kuriame, viena vertus, yra demokratinės valstybės, kita vertus, autoritariniai režimai, dalis. 2024 m. rinkimai vyks visame pasaulyje, šalyse, kuriose iš viso gyvena 4 mlrd. gyventojų.
Mes, europiečiai, atidžiai stebėsime amerikiečių, einančių prie balsadėžių rinkti prezidento, sprendimus. Transatlantiniai santykiai bus svarbus klausimas mūsų diskusijose dėl Europos Parlamento rinkimų. Europos politikų ir politinių partijų pareiga – dėti visas pastangas bendraujant su piliečiais ir skatinant juos išreikšti savo nuomonę. Dėl geopolitinio neapibrėžtumo tai tampa kaip niekada svarbu. Politinės partijos, kurios iškelia savo kandidatus rinkimuose, dažnai turi skirtingas nuomones mūsų gyvenimui itin svarbiais klausimais. Galime išsakyti savo nuomonę ir daryti poveikį Europos, taigi ir mūsų ateičiai, tik tuo atveju, jei kaip piliečiai dalyvausime diskusijose su kandidatais ir eisime į rinkimus. Kartais jaučiame nusivylimą ir pasipiktinimą. Tačiau būtent todėl aktyvus mūsų dalyvavimas politiniame rinkimų dialoge yra toks svarbus.
2019 m. pirmą kartą rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose šiek tiek viršijo 50 proc. Jaunų europiečių balsai padėjo padidinti dalyvavimo lygį. Viena vertus, gera žinia, kad pusė balsavimo teisę turinčių asmenų pasinaudojo savo balsavimo teise. Kita vertus, tai reiškia, kad pusė mūsų, balsavimo teisę turinčių Europos piliečių ja nepasinaudojo. 2024 m. negalime leisti kitiems nuspręsti, kas mums atstovaus Europos sprendimų priėmimo ir teisėkūros procese. Menkas dalyvavimas mažina išrinktų asmenų teisėtumą ir lemia silpnesnį Europos Parlamento vaidmenį. Politinėms partijoms tenka pagrindinė atsakomybė skatinti savo potencialius rinkėjus dalyvauti rinkimuose.
Dešimtmečiais europiečiai vyriausybes laiko savo atstovais ES. 2024 m. rinkimai suteikia galimybę parodyti tikrą EP, piliečių balsu kalbančios institucijos, galią. Kaip visada, bus pirmą kartą balsuojančiųjų. Penkiose valstybėse narėse balsuos šešiolikmečiai. Jaunimas pateiks įvairių lūkesčių politikams. Tai patyrėme Konferencijoje dėl Europos ateities, o dabar tai girdime ir po Konferencijos Europos Komisijos surengtuose piliečių forumuose. Politikai turėtų pasinaudoti artėjančiais Europos Parlamento rinkimais kaip galimybe ugdyti naują rinkėjų ir politikų kartą, skatinti skaidrų politinį švietimą ir prisidėti prie tapatybės ir pasitikėjimo stiprinimo.
EP komunikacijos strategijoje dėl 2024 m. ES rinkimų daugiausia dėmesio skiriama nebalsavusių ir pirmą kartą balsuojančių asmenų sutelkimui, padedant kitiems susijusiems asmenims, įskaitant žiniasklaidą, NVO, įmones ir asmenis, remti nešališką Europos piliečių ir organizacijų pilietinį dalyvavimą propaguojant balsavimo svarbą.
Jau pastebime užsienio šalių kišimąsi į Europos Parlamento rinkimus, hibridines dezinformacijos operacijas, kuriomis silpninamas pasitikėjimas institucijomis ir politikais ir rengiami nesantaiką kurstantys naratyvai. Tai vyksta prieš rinkimus, rinkimų metu jų bus daugiau, o po rinkimų gali pasitaikyti įvairių trukdžių. Turi būti vykdomi kovos su dezinformacija įstatymai. Nacionalinių ir europinių priemonių nepakaks. Reikia didelio finansavimo, kad būtų remiamas visos visuomenės požiūris į dezinformacijos ir jos skleidėjų demaskavimą, nes dezinformacija daro įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui ir jų strateginiams sprendimams.
Šiuose rinkimuose ant kortos pastatytas demokratijos, laisvės ir saugumo likimas. Nepamirškime, kad kiekvienas balsas yra svarbus.
Vis daugiau europiečių nerimauja dėl to, kad negali susirasti deramo ir įperkamo būsto. Todėl iškyla pavojus, kad teks gyventi netinkamuose namuose, patirti finansinių sunkumų, nesaugumą dėl gyvenamos vietos ar net benamystę. Neįperkamas būstas gali turėti įtakos žmonių sveikatai ir gerovei, lemti nevienodas gyvenimo sąlygas ir perspektyvas, sveikatos priežiūros išlaidas, mažesnį našumą darbe ir žalą aplinkai.
Vis daugiau europiečių nerimauja dėl to, kad negali susirasti deramo ir įperkamo būsto. Todėl iškyla pavojus, kad teks gyventi netinkamuose namuose, patirti finansinių sunkumų, nesaugumą dėl gyvenamos vietos ar net benamystę. Tai, kad būstas neįperkamas, gali turėti įtakos žmonių sveikatai ir gerovei, lemti nevienodas gyvenimo sąlygas ir perspektyvas, sveikatos priežiūros išlaidas, mažesnį našumą darbe ir žalą aplinkai.
Neseniai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Briuselyje surengtoje konferencijoje buvo aiškiai perspėta: būsto krizė Europoje gilėja ir turės nemažą šalutinį poveikį.
Remiantis neseniai atliktu EUROFOUND tyrimu, būsto krizė visų pirma daro poveikį jaunimui – jauni žmonės nebegali palikti savo šeimos namų. 2007–2019 m. amžiaus riba, nuo kurios bent 50 proc. ES gyventojų gyveno ne savo tėvų namuose, pakilo nuo 26 iki 28 metų. 2010–2019 m. Ispanijoje, Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Belgijoje, Graikijoje ir Airijoje 25-34 metų amžiaus žmonių, gyvenančių su tėvais, skaičius išaugo labiausiai.
Konferencijoje pateiktomis rekomendacijomis EESRK ketina suteikti politinį postūmį šiai diskusijai ir užtikrinti, kad ES būsto krizė būtų įtraukta į naujojo Europos Parlamento ir Komisijos 2024–2029 m. darbotvarkę. Europos Sąjunga turi sutelkti išteklius deramo ir įperkamo būsto trūkumo problemai spręsti. (mp)
Atėjo laikas strategiškai persvarstyti ES bendrąją rinką. „Pasaulis nebėra toks pat, kaip prieš 30 metų – bendroji rinka turi prisitaikyti prie naujos tarptautinės aplinkos“, – 2024 m. kovo 20 d. EESRK plenarinės sesijos diskusijoje pareiškė buvęs Italijos vyriausybės vadovas Enrico Letta.
Atėjo laikas strategiškai persvarstyti ES bendrąją rinką. „Pasaulis nebėra toks pat, kaip prieš 30 metų – bendroji rinka turi prisitaikyti prie naujos tarptautinės aplinkos“, – 2024 m. kovo 20 d. EESRK plenarinės sesijos diskusijoje pareiškė buvęs Italijos vyriausybės vadovas Enrico Letta.
Pristatydamas pagrindinę savo aukšto lygio ataskaitos dėl bendrosios rinkos ateities idėją, dabartinis Jacques Delors instituto pirmininkas Enrico Letta pabrėžė, kad būsimai bendrajai rinkai reikia geopolitinės krypties ir kad reikia sutelkti dėmesį į Europos strateginį savarankiškumą ir ramsčius, pavyzdžiui, gynybą, telekomunikacijas, energetiką ir finansus.
„Dabartinė geopolitinė padėtis visiškai skiriasi nuo to, kas buvo prieš 30 metų. Šiandienos tikslas – apsvarstyti, kokį poveikį naujosios pasaulio aplinkybės daro bendrajai rinkai ir jos ateičiai. Turime laikytis naujo požiūrio ir įtraukti įvarius klausimus, pavyzdžiui, gynybą ir plėtrą“, – sakė jis.
EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad bendrosios rinkos sėkmės negalima matuoti tik ekonominiu požiūriu, reikia atspindėti ir Europos piliečių viltis ir gerovę: „EESRK manome, kad bendroji rinka yra iš esmės susijusi su žmonėmis, o teisė judėti reiškia laisvę ir pasilikti.“
Enrico Letta atkreipė dėmesį į tai, kad bendroji rinka yra susijusi su žmonėmis ir skirta žmonėmis. Ekonomikos konkurencingumą reikia derinti su socialine apsauga, o laisvė judėti ir laisvė pasilikti yra ta pati laisvė: „Protų nutekėjimas kai kuriose šalyse daro pražūtingą poveikį. Turime spręsti laisvės pasilikti ir laisvės grįžti klausimą. Šiandien tai yra tik bilietas į vieną pusę, o tai daro poveikį konkurencingumui ir yra didelė problema Europoje.“ (mp)
2024 m. kovo 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Europos Komisija Briuselyje surengė konferenciją „Retosios ligos ES: bendri veiksmai, kurie formuos Europos referencijos centrų tinklų ateitį“ (projekto JARDIN įvadinis posėdis). Konferencijoje buvo paskelbta bendra retosioms ligoms skirta Europos iniciatyva, kuria bus siekiama integruoti Europos referencijos centrų tinklus į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas, kovoje su retosiomis ligomis suvienijant ES institucijas, Europos šalis, pilietinės visuomenės organizacijas, pacientų asociacijas, mokslininkus, specialistus ir ligoninių vadovus.
2024 m. kovo 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Europos Komisija Briuselyje surengė konferenciją „Retosios ligos ES: bendri veiksmai, kurie formuos Europos referencijos centrų tinklų ateitį“ (projekto JARDIN įvadinis posėdis). Konferencijoje buvo paskelbta bendra retosioms ligoms skirta Europos iniciatyva, kuria bus siekiama integruoti Europos referencijos centrų tinklus į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas, kovoje su retosiomis ligomis suvienijant ES institucijas, Europos šalis, pilietinės visuomenės organizacijas, pacientų asociacijas, mokslininkus, specialistus ir ligoninių vadovus.
ES sveikatos priežiūros sistemoms sunkiai sekasi teikti kokybišką ir ekonomiškai veiksmingą priežiūrą, kai reikia gydyti retąsias arba retai pasitaikančias sudėtingas ligas, kuriomis serga apie 30 milijonų europiečių. Todėl svarbu išnaudoti Europos referencijos centrų tinklų (ERCT) – virtualiųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklų visoje Europoje – potencialą, sudarant geresnes sąlygas diskutuoti apie sudėtingas ar retąsias ligas ir būkles, kurioms reikia labai specializuoto gydymo ir koncentruotų žinių bei išteklių.
Bendrųjų veiksmų planas JARDIN – tai projektas, kuriuo ERCT integruojami į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir kuriuo siekiama užtikrinti jų tvarumą. Pagal šį projektą plėtojami nacionaliniai pacientų gydymo procesai, susieti su ERCT, steigiami nacionaliniai referencijos centrų tinklai, kurie atkartoja ERCT modelį ir juos papildo, bei kuriamos struktūros pacientams, kuriems dar nediagnozuota liga.
Projekte dalyvauja 27 ES valstybės narės, Norvegija ir Ukraina. Projektą koordinuoja Austrija ir jam trejų metų laikotarpiui skirtas 18,75 mln. EUR biudžetas (15 mln. EUR – iš ES ir 3,75 mln. EUR – iš valstybių narių). Tikėtini projekto JARDIN rezultatai, įskaitant konkrečių bandomųjų projektų rekomendacijas, gaires ir ataskaitas, turėtų padėti parengti geresnius nacionalinius retųjų ligų planus ES valstybėse narėse. (mp)
Mūsų demokratija susiduria su išbandymais dėl keleto veiksnių, kurie daro poveikį Europai nuo agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir turi didelių socialinių politinių ir finansinių pasekmių kiekvienai valstybei narei ir pačiai Sąjungai. Vis dėlto visada tikėjau, kad sunkmečiu Europos piliečiai išliks vieningi, pasiryžę tiesti kelią į priekį ir kurti tokią Europą, kokios jie nori savo ateičiai ir ateinančioms kartoms, ir ateis balsuoti renkant naujus Europos lyderius.
Mūsų demokratija susiduria su išbandymais dėl keleto veiksnių, kurie daro poveikį Europai nuo agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir turi didelių socialinių politinių ir finansinių pasekmių kiekvienai valstybei narei ir pačiai Sąjungai. Vis dėlto visada tikėjau, kad sunkmečiu Europos piliečiai išliks vieningi, pasiryžę tiesti kelią į priekį ir kurti tokią Europą, kokios jie nori savo ateičiai ir ateinančioms kartoms, ir ateis balsuoti renkant naujus Europos lyderius.
Kadangi būsimi Europos Parlamento rinkimai turės didelės įtakos ES raidai ateinančius penkerius metus, EESRK suvienijo jėgas su Europos Parlamentu pasirašydamas susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo rengiantis Europos Parlamento rinkimams, kurie planuojami 2024 m. birželio 6–9 d.
Patirtis rodo, kad rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose yra mažesnis nei nacionaliniuose rinkimuose. Todėl EESRK labai aktyviai didins informuotumą apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Sutelkdami 90 mln. žmonių – darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų – tinklą, galime padėti padidinti rinkėjų aktyvumą.
Jau įgyvendinta keletas priemonių, pavyzdžiui, 2024 m. kovo 4–7 d. surengta Pilietinės visuomenės savaitė, kurioje dalyvavo daugiau kaip 800 pilietinės visuomenės organizacijų ir jaunimo grupių atstovų, kad aptartų būsimus rinkimus ir ES ateitį.
Kovo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje Rezoliucijoje, EESRK paragino piliečius dalyvauti rinkimuose ir balsuoti. Sukurtas specialus tinklalapis, kurio šūkis #Balsuok ir kuriame bus informuojama apie EESRK narių ir darbuotojų veiklą, renginius ir iniciatyvas. Svarbų vaidmenį atliks narių informavimo veikla vietos lygmeniu!
Gegužės 4 d. visos ES institucijos atvers savo duris siekdamos atkreipti dėmesį į demokratinį dalyvavimą rinkimuose ir paminėti Šumano deklaracijos metines. Tuo tarpu gegužės 26 d. mūsų nenuilstanti komanda „Run For Europe“ dalyvaus Briuselio 20 km bėgimo renginyje, skirtame kampanijai „Balsuok“. Neturėtume pamiršti, kad kuo daugiau žmonių balsuos, tuo stipresnė bus demokratija. Kuo daugiau žmonių balsuos, tuo teisėtesni bus priimami sprendimai. Šį kartą piliečiai, ypač jaunimas, turi dalyvauti rinkimuose ir balsuoti. Taip jie gali daryti įtaką ir suteikti Europai „veidą“, kuriuo jie didžiuosis.
Pilietinė visuomenė, atsižvelgdama į bendrus Europos piliečių interesus, gali atlikti pagrindinį vaidmenį šioje kampanijoje, ypač didinant informuotumą apie rinkimų svarbą ir skatinant žmones balsuoti.
Dirbkime kartu, kreipkimės į piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas, visais lygmenimis – Europos, nacionaliniu, regionų – palaikykime su jais tikrą dialogą, išklausykime jų nuomonę ir išsakykime ją mūsų politiniams lyderiams, ko iš naujų Europos Parlamento narių ir naujos sudėties Komisijos per ateinančius penkerius metus tikisi milijonų piliečių organizacijos, kurioms mes atstovaujame.
Mūsų balsas – svarbus! #Balsuok
Pagarbiai,
Už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurenţiu Plosceanu
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto laisvųjų profesijų kategorija 2024 m. gegužės 7 d. 10.30–16.00 val. Briuselyje surengs 8-ąją Europos laisvųjų profesijų dieną.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto laisvųjų profesijų kategorija 2024 m. gegužės 7 d. 10.30–16.00 val. Briuselyje surengs 8-ąją Europos laisvųjų profesijų dieną.
Prisijunkite prie diskusijos šių metų tema „Profesinė parama ES mėlynajam kursui“. Kartu su svarbiais politikos formuotojais iš Europos Komisijos, Europos Parlamento ir valstybių narių ieškosime būdų, kaip spręsti didėjančias su vandeniu susijusias problemas.
Vanduo yra gyvybiškai svarbus, tačiau vis labiau senkantis išteklius. Augant pasaulio gyventojų skaičiui, didėja ir vandens poreikis. Beveik du trečdaliai Europos piliečių mano, kad vandens kokybė ir (arba) kiekis jų šalyje yra rimta problema. Klimato kaita ir toliau darys poveikį vandens prieinamumui, kokybei ir kiekybei. Jei nebus imtasi veiksmų, vandens trūkumas ir nepriteklius gali paliesti vis didesnę pilietinės visuomenės dalį visame pasaulyje ir turėti didelį poveikį apsirūpinimo maistu saugumui, aplinkai, žmonių sveikatai, ekonominiam, socialiniam ir politiniam stabilumui.
Šioje konferencijoje, kuri savo aktualumu jau sudomino pirmaujančius Europos specialistus, aptarsime, kokiu būdu laisvosios profesijos gali padėti rasti novatoriškų sprendimų, kaip įgyvendinti ES mėlynąjį kursą ir sušvelninti su vandeniu susijusius iššūkius, kuriuos Europa ir pasaulis patirs ateinančiais metais ir dešimtmečiais.
Bus teikiamos sinchroninio vertimo paslaugos į anglų, vokiečių ir italų kalbas. Ši konferencija – viešas renginys. Dalyvauti konferencijoje galite asmeniškai arba nuotoliniu būdu. Abiem atvejais būtina išankstinė registracija.
Energetikos kooperatyvai ir bendrijos yra labai svarbūs siekiant sėkmingos žaliosios pertvarkos. Tačiau Komisija Europos vėjo energetikos veiksmų plane šioms iniciatyvoms nesuteikia deramos reikšmės ir, atrodo, neatsižvelgia į didėjantį pasipriešinimą naujiems vėjo jėgainių parkams.
Energetikos kooperatyvai ir bendrijos yra labai svarbūs siekiant sėkmingos žaliosios pertvarkos. Tačiau Komisija Europos vėjo energetikos veiksmų plane šioms iniciatyvoms nesuteikia deramos reikšmės ir, atrodo, neatsižvelgia į didėjantį pasipriešinimą naujiems vėjo jėgainių parkams.
Spalio mėn. Europos Komisija pristatė Europos vėjo energetikos veiksmų planą, kuriuo siekiama perėjimą prie švarios energijos suderinti su pramonės konkurencingumu ir užtikrinti, kad vėjo energetika pratęstų Europos sėkmės istoriją.
Vėjo energija, iš kurios pagaminama daugiau nei trečdalis Europos atsinaujinančiosios elektros energijos ir daugiau nei 17 proc. visos pagamintos elektros energijos, yra pagrindinis būsimos neutralaus poveikio klimatui elektros energijos gamybos elementas.
Kooperatyvai ir bendrijos, skatinantys vietos, piliečių vadovaujamą procesą ir galintys tapti pagrindiniais energetikos pertvarkos dalyviais, yra labai svarbūs siekiant įveikti šį pasipriešinimą ir užtikrinti, kad pertvarkos teikiama nauda pasiektų kuo daugiau žmonių. Be to, jie taip pat tenka svarbus vaidmuo kuriant naują, labiau decentralizuotą elektros energijos gamybos sistemą iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Tačiau Komisijos veiksmų plane dėmesys skiriamas tik didelėms įmonėms, o tai pakenks procesui, sumažins pritarimą ir sukels pavojų pertvarkai. Komisija turėtų persvarstyti savo veiksmų plano taikymo sritį ir įtraukti piliečių dalyvavimą į 7 ramstį.
Ji turėtų užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūros nebūtų grindžiamos vien tik kainomis ir jose būtų atsižvelgiama į aplinkosaugos, darbuotojų sveikatos ir saugos aspektus, taip pat į kolektyvinių derybų klausimus, kaip EESRK neseniai rekomendavo savo nuomonėje šia tema.
Kovo mėn. EESRK dalyvavo 68-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos, pagrindinės tarptautinės ir tarpvyriausybinės institucijos, kovojančios už lyčių lygybę, sesijoje, kuri įvyko Niujorke.
Kovo mėn. EESRK dalyvavo 68-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos, pagrindinės tarptautinės ir tarpvyriausybinės institucijos, kovojančios už lyčių lygybę, sesijoje, kuri įvyko Niujorke.
EESRK pirmą kartą dalyvavo didžiausiame JT metiniame moterų įgalėjimo renginyje, kuriame šiais metais daugiausia dėmesio skirta moterų skurdo panaikinimui. Suteikdamas galimybę Europos pilietinei visuomenei pasisakyti už lyčių lygybę EESRK įnešė indėlį į diskusijas parengdamas deklaraciją, kurioje išdėstyti dešimt veiksmų, skirtų moterų ekonominiam įgalėjimui ir socialinei apsaugai.
EESRK delegacijai vadovavo pirmininkas Oliver Röpke, kuris lyčių lygybę nurodė vienu svarbiausių savo darbo ir pirmininkavimo prioritetu. Pirmininkas sakė: „EESRK jau seniai remia ES ir pasaulinę politiką, kuria siekiama skatinti lyčių lygybę ir spręsti ekonominės ir socialinės nelygybės, kurią šiandien patiria moterys ir mergaitės, problemą. Tačiau tai pirmas kartas, kai, kalbėdami vieningu Europos pilietinės visuomenės balsu, imsimės konkrečių veiksmų aukščiausiu įmanomu lygmeniu šioje bendroje pasaulinėje kovoje už lyčių lygybę. Skurdas nėra neutralus lyčių atžvilgiu, todėl ir mūsų atsakas į jį negali būti neutralus“.
EESRK deklaracijoje išvardyti veiksmai atspindi EESRK poziciją 68-osios Moterų padėties komisijos sesijos tema. Šių veiksmų tikslas – skatinti lyčių lygybę, kovoti su skurdu ir stiprinti institucijas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir ES prioritetus. Visų pirma siekiama apsaugoti moteris nuo visų rūšių smurto, užtikrinti prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, sąžiningą moterų atstovavimą darbo rinkoje, moterų lyderystės skatinimą ir lygias galimybes pasitelkiant švietimą.
„Tikiuosi, kad po metų galėsiu pasakyti, jog EESRK dalyvavimas Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos veikloje leido geriau išgirsti šiuos reikalavimus. Galime ir turėtume būti kritiški. Privalome įsiklausyti į pilietinės visuomenės, suinteresuotųjų subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir institucijų, siekiančių šio bendro tikslo – lygesnės Europos ir pasaulio – kritiką. Galime ir turėtume parodyti tolesnį kelią“, – pabrėžė pirmininkas O. Röpke. EESRK priklausė ES delegacijai, kuriai atstovavo ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Šalia Europos Parlamento EESRK dalyvavo stebėtojo teisėmis. Be pirmininko, EESRK delegaciją sudarė šie nariai: Christa Schweng, Mariya Mincheva, Cinzia del Rio, Maria Nikolopoulou, Chiara Corazza ir EESRK Lygybės grupės pirmininkė Sif Holst. (ll)
