Praėjusiais metais tarp ES politikos prioritetų į viršų pakilo konkurencingumas, nes visiems tapo akivaizdi jo svarba ES ateičiai.
Praėjusių metų rugsėjo mėn. Europos Parlamente skaitytame Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniame pranešime apie Sąjungos padėtį konkurencingumas buvo viena svarbiausių temų. Pirmininkė įsipareigojo padaryti viską, kas būtina, siekiant apginti Europos konkurencinį pranašumą.
Europos įmonėms sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų, pagrindinių sektorių reglamentavimas yra griežtesnis nei kitose konkuruojančiose šalyse, būtent JAV ir Kinijoje, mažiau investuojama į mokslinius tyrimus ir plėtrą, be to, fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra varžo prekybą ir ekonomikos augimą. Šie iššūkiai yra gerai žinomi ir užfiksuoti daugelyje tyrimų.
Ursula von der Leyen taip pat pavedė buvusiam Europos Centrinio Banko vadovui Mario Draghi pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti ES konkurencingumą. Tai sveikintinas dalykas. Tačiau gerų pasiūlymų nepakaks – reikės turėti politinės valios ir gebėti juos įgyvendinti.
ES užsibrėžė tikslą didinti savo atsparumą ir įtaką pasaulyje, tačiau praranda šiam tikslui pasiekti reikalingą konkurencingumą. Prognozuojama, kad ES dalis pasaulio ekonomikoje iki 2050 m. nuolat mažės – nuo beveik 15 proc. iki 9 proc.
Todėl būtina didinti ES našumą ir konkurencingumą. Šiuo tikslu ES turi patvirtinti konkurencingumo darbotvarkę, kuri, laikantis bendrosios rinkos ir socialinės rinkos ekonomikos principų, būtų toliaregiška, aiškiai apibrėžta ir koordinuota, skatintų įmonių klestėjimą ir darbuotojų gerovę, gerintų jų gebėjimą diegti inovacijas, investuoti, prekiauti ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje siekiant bendros gerovės ir skatinti mūsų perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tai labai svarbu siekiant ne tik užtikrinti būsimą gerovę, inovacijas, investicijas, prekybą ir ekonomikos augimą, bet ir kurti kokybiškas darbo vietas bei kelti gyvenimo lygį.
Todėl ES įmonės neabejotinai sieja savo lūkesčius su šiuo nauju postūmiu ir reikalauja sustiprinti konkurencingumą platesnėje ekonominėje ir visuomeninėje ilgalaikėje sistemoje.
EESRK siekia nustatyti veiksnius ir veikėjus, kurie turi įtakos ilgalaikiam konkurencingumui bei našumui ir į kuriuos būtina atsižvelgti integruotoje vizijoje. Konkurencingumo ekosistemas nagrinėjame siekdami paaiškinti Komisijai, kuriuos rodiklius reikėtų toliau tobulinti arba papildyti.
Taigi, paaiškėjo, kad šalies poreikiais grindžiamas požiūris vertinant problemas ir jų sprendimo būdus yra labai svarbus aspektas, į kurį Komisija nepakankamai atsižvelgė savo dviejuose komunikatuose dėl ilgalaikio konkurencingumo.
Apskritai kalbant, Komisija įvardijo 17 veiklos rezultatų rodiklių, pagal kuriuos kasmet turi būti vertinami jos nustatyti 9 konkurencingumo veiksniai. Tačiau taip pat būtina, kad valstybės narės šių reikalavimų visapusiškai laikytųsi, o Komisija turėtų tinkamas vykdymo užtikrinimo priemones, įpareigojančias šalis tai atlikti. Būtent to mes prašome.
Kalbant apie rodiklius, svarbiausiais laikome šiuos:
Galimybės gauti finansavimą už priimtiną kainą, tačiau nekenkiant ateities kartoms.
Turime investuoti ir geriau įvertinti investicijas viešųjų paslaugų ir ypatingos svarbos infrastruktūros srityje. Šiuo atžvilgiu siūlome šešis vertinimo parametrus.
Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje nepaprastai svarbu aktyviau bendradarbiauti tiek tarp viešųjų / privačiųjų subjektų, tiek regioniniu ar pasauliniu lygmeniu.
Duomenų tinklų ir energetikos srityje raktiniai žodžiai – saugumas, kaina ir poveikio klimatui neutralumas.
Kalbant apie žiediškumą, nebereikia įrodyti ES atliekamo vaidmens, tačiau turime atkreipti dėmesį į veiklos vykdytojų konkurencijos pusiausvyros išlaikymą.
ES skaitmenizacijos teisinė sistema yra pati pažangiausia: junglumas, dirbtinis intelektas, duomenys ir kt. Šioje sistemoje turime imtis iššūkio suderinti žmogiškuosius aspektus su skaitmeninių technologijų perspektyvomis.
Švietimas ir mokymas turi gebėti reaguoti į demografinius ir sociologinius iššūkius.
Kalbant apie strateginį savarankiškumą ir prekybą, priklausomybė yra mūsų silpnoji vieta. Įmonės turi vykdyti reorganizaciją, o ES privalo sukurti palankią sistemą šiam iššūkiui įveikti.
Galiausiai, kalbant apie bendrąją rinką, tvirtai pakartojame, kad valstybės narės turi laikytis acquis communautaire taisyklių ir Sutarčių principų. Jokių kliūčių ir reali kontrolė. Reikia ES šalių vyriausybių politinės valios įgyvendinti tai, dėl ko jos susidera Briuselyje, ir Komisijos gebėjimo dirbti tarpžinybiniu lygmeniu, o ne izoliuotai ir taip didinant nenuoseklumą. Būtent to mums reikia.
Tai galima kartoti be perstojo.
Todėl pasitikėkime Briuselio konkurencingumo patikrų rezultatais ir naudokimės regioniniais pramonės klasteriais nacionaliniu lygmeniu. Priemonių yra – pradėkime jomis naudotis.
Tarpvalstybinių nuotolinių darbuotojų apmokestinimas visame pasaulyje ir poveikis ES
Mūsų skiltyje „Klausimas...“ EESRK narės ir nuomonės „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ pranešėjos Emilie Prouzet paklausėme, ko reikia ilgalaikiam konkurencingumui ES užtikrinti. Šią nuomonę numatyta priimti kovo mėn. plenarinėje sesijoje.
Mūsų skiltyje „Klausimas...“ EESRK narės ir nuomonės „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ pranešėjos Emilie Prouzet paklausėme, ko reikia ilgalaikiam konkurencingumui ES užtikrinti. Šią nuomonę numatyta priimti kovo mėn. plenarinėje sesijoje.
Nuo tada, kai buvo sukurta Europos bendroji rinka, standartų suderinimas ir abipusis pripažinimas sudaro įmonėms sąlygas parduoti savo gaminius daugiau kaip 450 mln. žmonių apimančioje rinkoje. Joje įmonės vykdo 61 proc. ES vidaus prekybos. Ji yra Europos ekonominės gerovės pagrindas ir teikia naudos savo piliečiams, vartotojams, darbuotojams ir įmonėms. Europos Komisija apskaičiavo, kad 25 proc. ES bendrojo vidaus produkto sukuriama vidaus rinkoje.
Nuo tada, kai buvo sukurta Europos bendroji rinka, standartų suderinimas ir abipusis pripažinimas sudaro įmonėms sąlygas parduoti savo gaminius daugiau kaip 450 mln. žmonių apimančioje rinkoje. Joje įmonės vykdo 61 proc. ES vidaus prekybos. Ji yra Europos ekonominės gerovės pagrindas ir teikia naudos savo piliečiams, vartotojams, darbuotojams ir įmonėms. Europos Komisija apskaičiavo, kad 25 proc. ES bendrojo vidaus produkto sukuriama vidaus rinkoje.
Tačiau dėl naujų pokyčių, pavyzdžiui, skaitmeninės pertvarkos ir perėjimo prie mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriančios ir tvaresnės ekonomikos, taip pat dėl besikeičiančių vartotojų, darbuotojų ir įmonių poreikių bei naujų geopolitinių sąlygų reikia iš naujo koreguoti vidaus rinką.
Norint sėkmingai tęsti bendrosios rinkos veikimą, reikia tobulinti keletą sričių, įskaitant Europos energetikos ir pramonės politiką, energetikos sąjungą, bankų sąjungą, sukurti palankesnę sistemą didelėms ir mažoms įmonėms ir užtikrinti didesnę visuomenės paramą Europos projektui, veiksmingesnes viešąsias paslaugas ir kurti geresnę informacinių technologijų, energetikos ir transporto infrastruktūrą.
Remdamasi dviem svarbiais buvusių Italijos ministrų pirmininkų – Enrico Lettos („Bendrosios rinkos ateitis“) ir Mario Draghi („Europos konkurencingumo ateitis“) – pranešimais, kurie bus paskelbti 2024 m. pirmąjį pusmetį, EESRK darbdavių grupė faktų suvestinėje „Naujos kartos ES bendroji rinka“ apibendrino pagrindines idėjas dėl sėkmingos ES bendrosios rinkos ateities.
5-ojoje Europos darnaus vystymosi ataskaitoje (ESDR) atskleidžiama, kad veikdama dabartiniu tempu ES iki 2030 m. nepasieks trečdalio darnaus vystymosi tikslų (DVT). Kartu su pilietine visuomene parengtoje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į sąstingį ir regresiją įgyvendinant aplinkos ir socialinių tikslus daugelyje Europos šalių, o po 2020 m. ši padėtis dar labiau pablogėjo dėl kilusių krizių. DVT apima įvairias sritis, kaip antai skurdo mažinimas, bado panaikinimas, sveikata, švietimas, lyčių lygybė, klimato politikos veiksmai ir švarus vanduo.
5-ojoje Europos darnaus vystymosi ataskaitoje (ESDR) atskleidžiama, kad veikdama dabartiniu tempu ES iki 2030 m. nepasieks trečdalio darnaus vystymosi tikslų (DVT). Kartu su pilietine visuomene parengtoje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į sąstingį ir regresiją įgyvendinant aplinkos ir socialinių tikslus daugelyje Europos šalių, o po 2020 m. ši padėtis dar labiau pablogėjo dėl kilusių krizių. DVT apima įvairias sritis, kaip antai skurdo mažinimas, bado panaikinimas, sveikata, švietimas, lyčių lygybė, klimato politikos veiksmai ir švarus vanduo.
Siekiant išspręsti šią problemą, ataskaitoje siūloma imtis dešimties ryžtingų politikos veiksmų, kad būtų išvengta negrįžtamų aplinkos ir socialinių lūžio taškų. Per renginį, kurį kartu organizavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius (NAT) ir JT darnaus vystymosi sprendimų tinklas (SDSN), buvo pabrėžta, kad veiksmų negalima atidėlioti. Ataskaitos tikslas – padėti ES stiprinti lyderystę įgyvendinant DVT rengiantis 2024 m. birželį vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams ir 2024 m. rugsėjį JT Generalinio Sekretoriaus šaukiamam Ateities aukščiausiojo lygio susitikimui.
Per renginį kalbėję pranešėjai pabrėžė, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų, kad iki 2030 m. būtų išvengta negrįžtamų lūžio taškų. JT vystymosi programos atstovė Camilla Brückner, Belgijos federalinė klimato ministrė Zakia Khattabi ir Europos Komisijos atstovė Petra Petan pabrėžė, kad svarbu toliau laikytis įsipareigojimo įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarimą.
JT Darnaus vystymosi sprendimų tinklo pirmininko pavaduotojas Guillaume Lafortune pristatė ataskaitą ir dešimt prioritetinių veiksmų, skirtų politinėms partijoms, naujos kadencijos Europos Parlamentui, kitai Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybėms narėms. Raginime imtis veiksmų, kurį kartu pasirašė EESRK ir Darnaus vystymosi sprendimų tinklas, Europos lyderiai raginami bendradarbiauti siekiant žaliojo, socialinio ir tarptautinio Europos susitarimo dėl ateities. EESRK NAT skyriaus pirmininkas Peter Schmidt atkreipė dėmesį į tai, kad ateinantys šešeri metai yra labai svarbūs siekiant pažangos įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., ir pabrėžė EESRK įsipareigojimą skatinti ES institucijas siekti DVT ir prasmingai įtraukti pilietinę visuomenę. Raginimo imtis veiksmų tikslas – padėti Europos vadovams siekti visapusiško Europos susitarimo, suderinto su EESRK propaguojamais žaliaisiais ir socialiniais tikslais. (ks)
Rengdamasis 2024 m. birželio mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, kurie padės pamatus Europos ateičiai, EESRK, kaip institucinis pilietinės visuomenės partneris, pirmą kartą rengia Pilietinės visuomenės savaitę, kuri vadinsis Remkime demokratiją!
Rengdamasis 2024 m. birželio mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, kurie padės pamatus Europos ateičiai, EESRK, kaip institucinis pilietinės visuomenės partneris, pirmą kartą rengia Pilietinės visuomenės savaitę, kuri vadinsis Remkime demokratiją!
Ar dalyvausite?
Šis renginys diskusijoms suburs įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones, įskaitant jaunimą, žurnalistus ir ES institucijų atstovus, kurie galės gyvai aptarti aktualius klausimus, darančius poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui ir Europos ateičiai. Ketiname nagrinėti klausimus, susijusius su įvairiomis grėsmėmis ir iššūkiais demokratinėms vertybėms, taip pat aptarti, ko pilietinė visuomenė tikisi iš būsimų Europos lyderių. Po to mūsų pasiūlymai bus įtraukti į EESRK rezoliuciją dėl rinkimų ir panaudoti rengiant konkrečius politikos pasiūlymus.
Pilietinės visuomenės dienos – kasmetinis išskirtinis renginys, kuriame atkreipiame dėmesį į platų organizuotos pilietinės visuomenės indėlį kuriant tokią ES, kuri labiau atitinka piliečių lūkesčius demokratinei visuomenei svarbiausiais klausimais. Taip savo ruožtu siekiame paskatinti pilietinę visuomenę aktyviau dalyvauti Europos projekte visais lygmenimis.
Europos piliečių iniciatyvos diena – aukšto lygio metinė konferencija – forumas ir platforma, kurioje esami ir būsimi Europos piliečių iniciatyvų (EPI) organizatoriai ir suinteresuotieji subjektai gali keistis informacija bei patirtimi ir pristatyti savo su EPI susijusią veiklą visuomenei.
„Tavo Europa, tavo balsas!“ – tai jaunimui skirtas renginys, kuriuo siekiama valstybių narių, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės jaunimą priartinti prie Europos Sąjungos ir skatinti naudotis savo demokratine teise balsuoti. Dalyvaudami dinamiškose konsultacijose jaunieji dalyviai įsitrauks į diskusijas, skatins bendradarbiavimą ir pasieks bendrą sutarimą.
Pilietinės visuomenės premija – kasmet skiriamas apdovanojimas už pilietinės visuomenės ir pavienių asmenų įgyvendinamus veiksmingus, novatoriškus ir kūrybiškus projektus. Šiais metais ji bus skirta iniciatyvoms, kuriomis individualiai arba kolektyviai remiama psichikos gerovė Europoje.
Žurnalistų seminaras, į kurį kviečiami valstybių narių žurnalistai, kad jie prisijungtų prie diskusijų apie demokratijos padėtį Sąjungoje ir artėjančius Europos Parlamento rinkimus ir galėtų tiesiogiai susipažinti su Komiteto veikla.
Prisijunkite ir semkitės įkvėpimo praktiniuose seminaruose ir aukšto lygio politiniuose debatuose, kuriuos ves ekspertai. Išsakykite savo nuomonę svarbiais su nauju teisėkūros ciklu susijusiais klausimais ir užmegzkite ryšius su pilietinės visuomenės asociacijomis ir pokyčių iniciatoriais iš visos Europos!
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) rengia bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 m. viziją, kuria siekiama užtikrinti Europos žemės ūkio atsparumą ir tvarumą. ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos pavedimu EESRK parengė sausio mėn. priimtą nuomonę, kurioje pabrėžė, kad reikia stabilios ir ilgalaikės politikos sistemos, kuria būtų remiama tvari maisto gamyba, atviras strateginis savarankiškumas ir kaimo plėtra.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) rengia bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 m. viziją, kuria siekiama užtikrinti Europos žemės ūkio atsparumą ir tvarumą. ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos pavedimu EESRK parengė sausio mėn. priimtą nuomonę, kurioje pabrėžė, kad reikia stabilios ir ilgalaikės politikos sistemos, kuria būtų remiama tvari maisto gamyba, atviras strateginis savarankiškumas ir kaimo plėtra.
ES žemės ūkio sektorius, kuriame 94,8 proc. ūkių yra šeimos ūkiai, patiria įvairių problemų, kaip antai pajamų ir ūkių skaičiaus mažėjimas, kartų kaitos sunkumai ir didelis darbo jėgos nutekėjimas. Nors biudžeto asignavimai BŽŪP mažėja (mažiau nei 25 proc. 2021 m.), EESRK ragina užtikrinti, kad BŽŪP finansavimas atitiktų jos tvarumo tikslus. Rekomenduojama pereiti nuo bazinės pajamų paramos prie finansinių paskatų aplinkos apsaugos ir socialinėms paslaugoms, suteikiant lankstumo smulkiems šeimos ūkiams pereinamuoju laikotarpiu.
Susirūpinimas dėl deramo ES ūkininkų gyvenimo lygio infliacijos, energijos rinkos nepastovumo ir klimato kaitos sąlygomis rodo, kad BŽŪP reikia reformuoti. EESRK norėtų, kad šie uždaviniai būtų sprendžiami bendrojoje žemės ūkio politikoje po 2027 m., kurią įgyvendinant daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama deramoms darbo sąlygoms, sveikesnės mitybos skatinimui, maisto švaistymo mažinimui ir maisto rinkų reguliavimui. Siekiant sušvelninti energijos kainų šuolių ir tiekimo sutrikimų poveikį, siūlomi anticikliniai komponentai ir parama atsinaujinančiosios energijos gamybai. Kad būtų galima atremti ekstremalių klimato sąlygų keliamus iššūkius ir užtikrinti ūkininkų įgalėjimą, nuomonėje siūloma sukurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės draudimo sistemas, taip pat investuoti į inovacijas ir skaitmenines technologijas.
Rengiantis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams, EESRK pabrėžia, kad BŽŪP turi būti formuojama taip, kad ji atitiktų kintančius visuomenės ir žemės ūkio poreikius. Jis pabrėžia suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo, valstybėms narėms suteikiamo lankstumo ir administracinių procesų racionalizavimo svarbą rengiant ir pritaikant strateginius planus. Galiausiai, EESRK norėtų sukurti tokią BŽŪP, kurioje būtų užtikrinta pusiausvyra tarp apsirūpinimo maistu saugumo, aplinkos apsaugos ir Europos ūkininkų gerovės skatinimo pasaulinių iššūkių akivaizdoje. (ks)
Parengė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
Sausio 24 d. Europos pilietinės visuomenės atstovai nusiuntė atvirą laišką Europos Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkams ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai. Laišką pasirašiusios šalys paragino tris pagrindines ES sprendimų priėmimo procese dalyvaujančias Europos Sąjungos (ES) institucijas imtis konkrečių priemonių siekiant užmegzti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, visose politikos srityse.
Parengė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
Sausio 24 d. Europos pilietinės visuomenės atstovai nusiuntė atvirą laišką Europos Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkams ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai. Laišką pasirašiusios šalys paragino tris pagrindines ES sprendimų priėmimo procese dalyvaujančias Europos Sąjungos (ES) institucijas imtis konkrečių priemonių siekiant užmegzti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, visose politikos srityse.
Atvirą laišką inicijavo EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė ir Europos pilietinės visuomenės tinklas, jame pateikiami konkretūs pasiūlymai dėl tokio dialogo užmezgimo. Savo paramą išreiškė 156-ios laišką pasirašiusios šalys iš 26valstybių narių. Tarp pasirašiusiųjų yra 39 Europos tinklai, 85 nacionalinės organizacijos ir 60 EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės narių.
Nepaisant teisinių nuostatų, pilietinis dialogas ES institucijose tebėra fragmentiškas ir nestruktūruotas. Todėl atvirą laišką #EUCivilDialogueNow pasirašiusios šalys ragina ES institucijas:
inicijuoti tarpinstitucinį susitarimą dėl pilietinio dialogo,
kiekvienoje institucijoje sukurti vadovaujamas pareigas, kurias einantis asmuo būtų atsakingas už santykius su pilietine visuomene,
skatinti ir propaguoti glaudesnį bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės ir socialiniais subjektais.
Šios pastangos turi būti grindžiamos Konferencijos dėl Europos ateities rekomendacijomis. Pirmiausia signatarai pasiūlė Europos Komisijai pateikti komunikatą dėl pilietinio dialogo stiprinimo ES lygmeniu.
Vis daugiau politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės atstovų remia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto raginimą parengti ES mėlynąjį kursą. Šio klausimo aktualumą sustiprina tai, kad vis plačiau pripažįstama, jog reikia neatidėliojant spręsti vandens trūkumo problemą. Be to, mėlynasis kursas gali tapti visapusišku sprendimu.
Vis daugiau politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės atstovų remia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto raginimą parengti ES mėlynąjį kursą. Šio klausimo aktualumą sustiprina tai, kad vis plačiau pripažįstama, jog reikia neatidėliojant spręsti vandens trūkumo problemą. Be to, mėlynasis kursas gali tapti visapusišku sprendimu.
Neseniai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) vykusiame renginyje pagrindiniai suinteresuotieji subjektai aptarė mėlynąjį kursą ir jo galimybes transformuoti vandentvarką visame žemyne, daugiausia dėmesio skiriant upių baseinams.
„Susiduriame su precedento neturinčia vandens krize“, – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke. Atkreipdamas dėmesį į birželio mėn. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, jis pažymėjo, kad vanduo yra kiekvienam piliečiui aktuali tema. „Kaip ES sprendimus priimantys asmenys spręs vandens klausimą ir būsimus uždavinius? Atėjo laikas užduoti šiuos klausimus“.
EP narė Pernille Weiss pritarė raginimams rasti visapusišką sprendimą ir pasisakė už specialų vandens pertvarkos fondą, kuris padėtų įmonėms ir bendruomenėms pereiti prie tvarios vandens praktikos. JT specialusis pranešėjas Pedro Arrojo-Agudo pabrėžė, kad su vandens trūkumu ir klimato kaita susiduria daug šalių, ir paragino ES imtis vadovaujamo vaidmens ieškant visuotinio vandens krizės sprendimo.
EESRK raginimas parengti ES mėlynąjį kursą sulaukė įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant Prancūzijos viešojo intereso įmonę Compagnie Nationale du Rhône (CNR), valdančią Ronos upę, dėmesio. CNR Vandens išteklių direktorius Eric Divet pasidalijo gerais bendrovės rezultatais tvarios vandentvarkos srityje, įskaitant pastangas atkurti šlapynes, didinti upių biologinę įvairovę ir prisitaikyti prie klimato kaitos.
Artimiausiais mėnesiais laukiama Europos Komisijos Hidrologinio atsparumo iniciatyvos. EESRK yra pasirengęs bendradarbiauti su ES institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti, kad jo pasiūlymai dėl ES mėlynojo kurso taptų vienu iš naujos sudėties Europos Komisijos prioritetų. (gb)
Paraiškas dėl partnerių renginių bus galima teikti kovo 4–17 d., o renginiai vyks nuo gegužės 29 d. iki rugsėjo 1 d.
Kiekvienais metais, per ES žaliąją savaitę visoje Europoje ir už jos ribų vyksta šimtai partnerių renginių, kuriuos organizuoja įvairios institucijos, NVO, verslo atstovai, akademinė bendruomenė, mokyklos, vietos, regionų ir nacionalinės institucijos ir daug kitų subjektų.
2024 m. partnerių renginių tema – hidrologinis atsparumas. Tikslas – visoje ES paskatinti diskusijas apie jos vandens dabartį ir ateitį, daugiausia dėmesio skiriant informuotumo didinimui ir konstruktyvių, bendradarbiavimu grindžiamų sprendimų propagavimui.
Laukiami patys įvairiausi renginiai – pradedant praktiniais seminarais ir viešomis diskusijomis ir baigiant parodomis ir šeimoms skirtais informuotumo didinimo renginiais. Renginiai gali būti organizuojami vietos, regionų, nacionaliniu ar Europos lygmeniu. Daugiau informacijos ir tvarkaraštis pateikiami čia.
Kadangi ES mėlynasis kursas yra viena iš pavyzdinių EESRK iniciatyvų, pasirenkant šią temą partnerių renginiams suteikiama puiki proga informuoti apie pasiūlymus, pateiktus 2023 m. spalio mėn. Deklaracijoje dėl ES mėlynojo kurso, kurioje raginama parengti naują plataus užmojo Europos vandens strategiją, kuri prilygtų ES žaliajam kursui. (gb)
