Tatiana Povalyaeva ir jos mokiniai atstovavo Ukrainai šių metų renginyje Tavo Europa, tavo balsas! (YEYS) Charkivo vidurinės mokyklos mokytoja paskutinį kartą prieš savo mokinius stovėjo 2022 m. vasarį: nuo to laiko pamokas ji veda internetu. Ji pasakoja apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti dirbant pedagoginį darbą mieste, esančiame vos už 40 kilometrų nuo Rusijos sienos ir nuo pat karo pradžios patiriančiame nesiliaujančius smūgius.

Tatiana Povalyaeva atstovavo Ukrainai šių metų renginyje Tavo Europa, tavo balsas! (YEYS). Charkivo vidurinės mokyklos mokytoja paskutinį kartą prieš savo mokinius stovėjo 2022 m. vasarį: nuo to laiko pamokas ji veda internetu. Ji pasakoja apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti dirbant pedagoginį darbą mieste, esančiame vos už 40 kilometrų nuo Rusijos sienos ir nuo pat karo pradžios patiriančiame nesiliaujančius smūgius.

Kaip karas paveikė Jūsų, kaip pedagogės, gebėjimą mokyti ir apskritai švietimo sistemą Ukrainoje?

Šiuo metu Charkive beveik visos mokyklos pamokas veda internetu, nes neturime pakankamai priedangų, kad moksleiviai būtų saugūs pamokose dalyvaudami fiziškai. Tai darome jau trejus metus, o paskutinį kartą savo mokinius klasėje mačiau 2022 m. vasario 23 d.  Daug mokinių buvo priversti išvykti iš šalies. Dabar jie gyvena daugelyje Europos šalių ir man, kaip mokytojai, dėl to labai gaila. Pasiilgau savo mokinių ir žinau, kad jiems tenka įveikti daug sunkumų. Kartais jie turi mokytis tiek Europos, tiek Ukrainos mokyklose dėstomus dalykus. Tai jiems didžiulė našta. Tuo tarpu pasilikusieji Ukrainoje gyvena nuolatiniame pavojuje. Niekam to nelinkėčiau.

Kaip mokinius mokyti ir jiems padėti karo metu yra užduotis, su kuria dar niekada nebuvome susidūrę. Vienas didžiausių iššūkių man yra tai, kad jaučiuosi bejėgė padėti kai kuriems iš jų. Mano žinių ir patirties kartais nepakanka streso ir jo sukeltų sveikatos problemų sprendimui. Mačiau, kaip iš esmės keitėsi mokinių asmenybės dėl potrauminio streso sutrikimo, kai gydytojo pagalbos reikia skubiau nei mokytojo. Skaudu suvokti, kad negali apsaugoti savo mokinių nuo šių sunkumų. Vis dėlto esame šalia savo mokinių, pasirengę jiems padėti, palaikyti ir rūpintis jais.

Kitas iššūkis – išlikti atsparia ir toliau būti pavyzdžiu savo mokiniams ne tik dėstomuose dalykuose, bet ir kitose gyvenimo srityse. Stiprus, ištvermingas mokytojas mokiniams gali pasiūlyti daugiau, tačiau kyla klausimas: kaip tą stiprybę išlaikyti? Karo metu gyvenantiems ir dirbantiems mokytojams reikia tiek pat paramos, kiek ir visiems kitiems, nes mes rūpinamės vaikais, kurie yra mūsų ateitis. Kuo geriau mokytojas jaučiasi, tuo daugiau paramos ir priežiūros sulaukia jo mokiniai.

Kodėl manote, kad svarbu skatinti mokinius domėtis politika ar pilietiniu gyvenimu arba dalyvauti tokiuose tarptautiniuose renginiuose kaip šis?

Viena iš esminių mokytojo užduočių – skatinti mokinius aktyviai veikti. Įkvėpti juos dalyvauti politikoje yra dar svarbiau, nes politika daro didelį poveikį žmonių gyvenimui. Tai suteikia vertingą galimybę siūlyti idėjas ir sprendimus daugeliui problemų, su kuriomis susiduriame šiandien.

Dalyvaudami tarptautiniuose renginiuose, pavyzdžiui, „Tavo Europa, tavo balsas!“, mokiniai gali rasti bendramokslių ir rėmėjų, su kuriais jie galėtų pasidalyti savo idėjomis, dirbti kartu ieškodami geriausių sprendimų ir keistis vertinga patirtimi. Be abejonės, susitikdami su bendraamžiais mokiniai gali apmąstyti savo padarytą pažangą, savo planus, tikslus ir turimas perspektyvas ir tai, kur dar reikia siekti asmeninio tobulėjimo.

Jei galėtumėte kreiptis į kitus mokytojus ar kitas mokyklas, ką dabar norėtumėte pasakyti kaip Ukrainoje dirbanti mokytoja?

Yra tik trys dalykai, kuriais norėčiau pasidalyti su savo kolegomis ir jų mokiniais. Pirma, jei tikrai norite sužinoti tiesą apie karą, klauskite tų, kurie jį išgyvena.

Antra, supraskite, kad svarbu būti vieningiems, kad padėtumėte kitiems ir būtumėte pasirengę užkirsti kelią katastrofoms. Taip pat supraskite, kad labai svarbu priklausyti stipriai bendruomenei, pasižyminčiai bendromis moralinėmis vertybėmis, interesais ir ateities perspektyvomis.

Trečia, manau, svarbiausia yra tai, kad mes esame gyvi. Gyvename savo gyvenimą, kovojame ir pasiekiame rezultatų. Mes tobulėjame, viliamės, kad bus geriau, ir darome daug, kad įrodytume, jog net ir sunkiausiais laikais išlieka viltis ir troškimas gyventi. Gerbiame tuos, kurie aukoja savo gyvybes dėl mūsų nepriklausomos ateities, ir padedame jiems tiek, kiek galime. Jaučiamės dėkingi visiems, kurie padeda.

Ukrainos moksleiviai dalyvauja įvairiuose vidaus ir tarptautiniuose renginiuose, varžybose ir olimpinėse žaidynėse, kur jie pasiekia puikių rezultatų ir pelno pasaulinį pripažinimą. Kartu mokomės fiziškai, intelektualiai ir emociškai išgyventi sunkiausiomis gyvenimo sąlygomis, formuodami savo gyvenimišką patirtį Europos centre.

Tatiana Povalyaeva beveik 26 metus moko anglų kalbos 99 Charkivo licėjuje Ukrainoje. Kartu su savo mokiniais ji dalyvavo šių metų renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ (YEYS). 

Bendrosios rinkos susiskaidymas daro tiesioginį poveikį pragyvenimo išlaidoms ES, todėl daugelis europiečių atsiduria ant skurdo ribos. Nuomonės šiuo klausimu pranešėjos Emilie Prouzet paklausėme, ką EESRK rekomenduoja šiuo klausimu ir kaip sukurti sąžiningą ir konkurencingą bendrąją rinką. 

Bendrosios rinkos susiskaidymas daro tiesioginį poveikį pragyvenimo išlaidoms ES, todėl daugelis europiečių atsiduria ant skurdo ribos. Nuomonės šiuo klausimu pranešėjos Emilie Prouzet paklausėme, ką EESRK rekomenduoja šiuo klausimu ir kaip sukurti sąžiningą ir konkurencingą bendrąją rinką. 

Parengė Emilie Prouzet

Bendrosios rinkos sutrikimai daro tiesioginį poveikį pragyvenimo išlaidoms ir EESRK apgailestauja, kad padėtis blogėja. Pragyvenimo išlaidos labiau nei bet kada anksčiau kelia didžiausią mūsų piliečių, ypač jaunimo, susirūpinimą. Labiausiai nuo to kenčia 94,6 mln. europiečių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis.

Parengė Emilie Prouzet

Bendrosios rinkos sutrikimai daro tiesioginį poveikį pragyvenimo išlaidoms ir EESRK apgailestauja, kad padėtis blogėja. Pragyvenimo išlaidos labiau nei bet kada anksčiau kelia didžiausią mūsų piliečių, ypač jaunimo, susirūpinimą. Labiausiai nuo to kenčia 94,6 mln. europiečių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis.

Tarptautinio valiutos fondo vertinimu netarifinės kliūtys ES prilygsta maždaug 44 proc. muitams prekėms, o tai yra tris kartus daugiau nei kliūtys tarp JAV valstijų, jei naudosime dabar įprastą palyginimą. Paslaugų rinkoje šis skaičius siekia 110 proc.!

Maistas, būstas, energija, sveikata, švietimas – daugybė sričių yra paveiktos, ir šioms problemoms spręsti pradėtos įgyvendinti Europos iniciatyvos. Imtis veiksmų turime visi: valstybės narės, privatūs veiklos vykdytojai ir Europos Komisija, atliekanti Sutarčių sergėtojos vaidmenį. Paminėsiu tris pagrindines mūsų ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

Pirma, turime skubiai šalinti tiekimo tam tikrose teritorijoje apribojimus ir privačių veiklos vykdytojų vykdomą nacionalinę segmentaciją, kurie riboja konkurenciją ir lemia didesnes kainas vartotojams. Jungtinio tyrimų centro 2020 m. tyrimo duomenimis, tokie apribojimai vartotojams kasmet kainuoja 14 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į infliaciją, logiška, kad dabar pagrindinis tikslas yra pagerinti bendrąją rinką. Komisija, daugiausia per Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę (SMET), dirba šiuo klausimu. Nors problema sudėtinga, pasiūlymų jau pateikta, reikia įvertinti jų poveikį ir sparčiai siekti pažangos šioje srityje.

Komitetas taip pat siūlo paspartinti procedūras dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis pažeidžiama ES teisė. Turime išnagrinėti galimybę taikyti laikinus draudimus dėl akivaizdaus ES taisyklių pažeidimo. Negalime leisti, kad būtų kuriamos kliūtys. Kai kurių valstybių narių protekcionizmas turi tiesioginių pasekmių. Kaip elgtis situacijoje, kai vaistų galiojimo laikas gali pasibaigti anksčiau, nei juos bus galima nukreipti ten, kur jų reikia?

Galiausiai, privalome rasti subalansuotą požiūrį, kaip užkirsti kelią aukštų tvarumo, gerovės ir darbuotojų apsaugos standartų blogėjimui, mažinti nereikalingą administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei prekybai, kad būtų skatinama sąžininga ir konkurencinga bendroji rinka.

Birželio 3–5 d. vyksiančios ES žaliosios savaitės temos – švara, konkurencingumas ir žiediškumas.

Birželio 3–5 d. vyksiančios ES žaliosios savaitės temos – švara, konkurencingumas ir žiediškumas.

Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma – pavyzdinė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir Komisijos iniciatyva – yra viena iš 2025 m. ES žaliosios savaitės, kurioje daug dėmesio skiriama žiediniams sprendimams, skirtiems konkurencingai ES siekti, organizatorių. Šių metų konferencijoje bus nagrinėjama, kaip žiedinė ekonomika gali padidinti tvarų konkurencingumą, sumažinti atliekų kiekį ir skatinti inovacijas. Birželio 3–4 d. vyksiančiuose aukšto lygio debatuose bus nagrinėjami žiediškumo politikos aspektai, o birželio 5 d. vyks nuodugnios diskusijos su suinteresuotaisiais subjektais apie žiediškumo potencialą siekiant efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos Europos.

Tai taip pat bus puiki proga pristatyti balandžio 10 d. EESRK surengto suinteresuotųjų subjektų dialogo ataskaitą. Šiame prieš konferenciją vykusiame renginyje suinteresuotieji subjektai turėjo galimybę aktyviai diskutuoti dėl švarios pramonės kurso, bioekonomikos strategijos ir būsimo Žiedinės ekonomikos akto.

Į ES žaliosios savaitės konferenciją galite užsiregistruoti čia. (ac)

Kaip bendrosios rinkos sutrikimai prisideda prie didėjančių pragyvenimo išlaidų

Document Type
AS

Šiais metais buvo gautos 58 paraiškos iš privačių asmenų, privačių įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų iš daugelio ES valstybių narių, o tai rodo platų geografinį paplitimą. 

Šiais metais buvo gautos 58 paraiškos iš privačių asmenų, privačių įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų iš daugelio ES valstybių narių, o tai rodo platų geografinį paplitimą.

Jos apima įvairias temas – nuo jaunimo įtraukimo ir įgalėjimo iki socialinės sanglaudos ir socialinės įtraukties, nuo gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir dezinformacijos iki žmogaus teisių ir lyčių lygybės.

Daugeliu iniciatyvų problemos sprendžiamos iš esmės ir padedama užkirsti kelią poliarizacijai.

Tokių iniciatyvų, kaip EUth Voices for Social Change, kurią Graikijoje vykdo pelno nesiekianti organizacija „Youthmakers Hub“, tikslas – įgalėti jaunus žmones skatinti teigiamus pokyčius savo bendruomenėse. Šiais projektais kovojama su žalinga poliarizacija, kuriama tolerancijos kultūra, skatinant žmones dalyvauti konstruktyviuose dialoguose ir priešintis nesantaiką kurstantiems naratyvams, pavyzdžiui, rengiant skaitmeninio raštingumo mokymus ir tinklalaides.

Kitais projektais kovojama su poliarizuojančiais naratyvais ir radikalizacija. Jais siekiama užpildyti kultūrines, etnines ir kartų spragas, mažinti visuomenės susiskaidymą, skatinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, apsaugoti pagrindines teises ir stiprinti socialinę sanglaudą.

Slovakijos organizacijos DEMDIS įgyvendinama iniciatyva DEMDIS Digital Discussion sukūrė naują programinės įrangos platformą, skirtą sąžiningoms skaitmeninėms diskusijoms, net ir prieštaringomis temomis. Naudotojai balsuoja už teiginius ir yra skirstomi į atskiras nuomonių grupes. Ieškant bendrų sąlyčio taškų, šiuo projektu tiesiami tiltai tarp šių poliarizuotų stovyklų.

„The Baltic Human Rights Society“ parengtas Žmogaus teisių vadovas yra vienas iš pavyzdžių, kaip pilietinė visuomenė gali prisidėti prie pagrindinių teisių gynimo. Vadovas veikia kaip žmogaus teisių švietimo platforma, kurioje įvairiomis kalbomis paaiškinama, kaip žmogaus teisės gali ir turi būti užtikrinamos konkrečiose kasdienio gyvenimo situacijose.

Šių metų konkursui taip pat buvo pateikta keletas kultūrinių ir meninių požiūrių į poliarizacijos problemą, pavyzdžiui, „Arty Farty“ Atlas géopolitique de la culture et des médias indépendants en Europe. Šia iniciatyva atkreipiamas dėmesys į prioritetines nepriklausomų kultūros ir žiniasklaidos organizacijų tinklo visoje Europoje temas, pavyzdžiui, įtrauktį, teritorinės atskirties mažinimą arba būtinybę kovoti su dezinformacija. Šie projektai rodo, kad kultūra ir žiniasklaida gali atlikti transformacinį vaidmenį depoliarizuojant visuomenę.

 

EESRK 15-ąjį kartą įteikė Pilietinės visuomenės premiją. Šiais metais už įkvepiantį darbą kovojant su neigiama poliarizacija visoje Europoje apdovanoti trys laureatai iš Slovakijos, Belgijos ir Prancūzijos. Nugalėtojai buvo paskelbti kovo 20 d. per apdovanojimų ceremoniją, surengtą Pilietinės visuomenės savaitės metu.  

EESRK 15-ąjį kartą įteikė Pilietinės visuomenės premiją. Šiais metais už įkvepiantį darbą kovojant su neigiama poliarizacija visoje Europoje apdovanoti trys laureatai iš Slovakijos, Belgijos ir Prancūzijos. Nugalėtojai buvo paskelbti kovo 20 d. per apdovanojimų ceremoniją, surengtą Pilietinės visuomenės savaitės metu.  

Apdovanojimo fondą pasidalijo trys nugalėtojai. Pirmosios vietos laimėtojui skirta 14 000 EUR. Antroji vieta atiteko dviem konkurso dalyviams, kurių kiekvienam teko po 9 000 EUR.

PIRMOJI VIETA skirta Slovakijos debatų asociacijai už iniciatyvą „Kritinio mąstymo olimpiada“

Slovakijos debatų asociacija (SDA) yra Slovakijos nevyriausybinė organizacija. Jos užduotis – skatinti atvirą ir kritinį mąstymą bei aktyvų Slovakijos jaunimo pilietiškumą. Vykdydama įvairias programas, SDA moko jaunimą vertinti faktus ir nuomones, formuluoti savo argumentus ir kritiškai mąstyti apie medijų pateikiamą informaciją, kad jaunimas galėtų atpažinti patikimus informacijos šaltinius. Savo veikla organizacija sukuria erdvę atviroms ir viešoms diskusijoms svarbiausiais Slovakijos visuomenei rūpimais klausimais.

Viena sėkmingiausių 2021 m. pradėtų programų – tai Kritinio mąstymo olimpiada. Programa sulaukė plataus susidomėjimo: pernai olimpiadoje dalyvavo beveik 9000 mokinių iš daugiau kaip 300 mokyklų. Šis novatoriškas projektas – tai konkursas, kuriuo siekiama didinti moksleivių atsparumą dezinformacijai. Slovakijoje dezinformacija labai paplitusi: 61 proc. slovakų nepasitiki žiniasklaida ir daugiau kaip pusė jų tiki sąmokslo teorijomis. Kritinio mąstymo olimpiados siekis – mesti tiesioginį iššūkį šiam reiškiniui ugdant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir keičiant jaunimo vartojimo įpročius.

Konkurse dalyvauja trijų amžiaus grupių moksleiviai (8–13 klasių moksleiviai pagal Slovakijos sistemą), kurie per tris turus turi išspręsti tikro žiniasklaidos pasaulio užduotis. Užduotys parengtos taip, kad atspindėtų turinį, su kuriuo mokiniai gali susidurti kasdieniame gyvenime. Jie analizuoja „TikTok“ vaizdo įrašus, tikrina DI sukurtą turinį, vertina „Instagram“ įrašus ir stengiasi atskirti tikrovę nuo klaidingos informacijos. Moksleiviai taip pat dalyvauja viešo kalbėjimo ture, kuriame jie turi išdėstyti savo argumentus bendraamžiams.

„Kritinio mąstymo olimpiada padeda mažinti visuomenės poliarizaciją, nes tūkstančiai moksleivių mokomi bendrauti su kitaip mąstančiais žmonėmis, atpažinti kognityvinį šališkumą ir konstruktyviai reikšti savo nuomonę“, – sakė programos steigėjas ir koordinatorius Richard Vaško. „Šiomis įgūdžius lavinančiomis pratybomis stipriname kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, taigi ir įgaliname jaunimą pasipriešinti dezinformacijai ir geriau orientuotis visuomenės debatuose, parodydami jų niuansus.“

ANTROJI VIETA skirta Reporters d'Espoirs (Vilties žurnalistai) iš Prancūzijos už iniciatyvą Prix Européen Jeunes Reporters d’Espoirs

Reporters d'Espoirs yra 2003 m. įsteigta Prancūzijos ne pelno organizacija. Ji pradėjo taikyti „sprendimų žurnalistikos“ metodą – dabar plačiai taikomą žurnalistikos formą, kuria siekiama spręsti šiandienos visuomenei iškylančias problemas. Organizacija ragina žurnalistus laikytis šios teigiamos mąstysenos ir skiria įvairius apdovanojimus žurnalistams ir jaunimui už geriausius reportažus ir redakcines naujoves.

Prix Européen Jeunes Reporters d’Espoirs iniciatyva siekiama įvertinti žurnalistų darbą ir mokyti juos sprendimų žurnalistikos prancūzų kalba. Įvairialypė programa suteikia kandidatams galimybę įgyti sprendimų žurnalistikos įgūdžių internetiniuose kursuose, kurie rengiami kartu su Aix-Marseille žurnalistikos mokykla. Kiekvienam kandidatui taip pat skiriamas kuratorius, kuris padeda tobulinti rašymo ir kalbėjimo įgūdžius ir moko faktų pristatymo meno. Nugalėtojai taip pat kviečiami į Paryžių į 48 valandų trukmės mokymosi kelionę, kurios metu jie susitinka su kitais bendraminčiais žurnalistais ir ekspertais iš visos Europos. Pasibaigus mokymams, šešiems laimėtojams įteikiamos premijos, kurių bendra suma siekia 10 000 EUR.

„Kova su poliarizacija yra neatsiejama nuo sprendimų žurnalistikos metodo, nes siekiama atskleisti pasaulio sudėtingumą, dalyvių, veikiančių tiek bendrai, tiek atskirai visais lygmenimis ir visose šalyse, įvairovę, taip pat parodyti, kad vietos iniciatyvos gali įgauti daug platesnį mastą“, – kalbėjo Reporters d'Espoirs vadovas Gilles Vanderpooten.

Per pirmuosius tris iniciatyvos metus gauta daugiau kaip 400 paraiškų iš 25 šalių. O ketvirtaisiais metais tikimasi gauti daugiau kaip 300 paraiškų. Organizacija jau padėjo daugiau kaip 75 kandidatams patobulinti gebėjimus kalbėti ir rašyti prancūzų kalba.

Šį konceptą galima lengvai atkartoti ir Reporters d'Espoirs komanda jau tariasi su Ispanijos, Italijos ir Belgijos žurnalistais dėl bendradarbiavimo ir tolesnės iniciatyvos sklaidos.

„Mūsų siekis šio apdovanojimo idėją perkelti už prancūzakalbio pasaulio ribų į kitas Europos Sąjungos kalbas vartojančią aplinką“, – sakė G. Vanderpooten. „Tai labai svarbu siekiant, kad vis daugiau jaunuolių dalyvautų iniciatyvoje „Europe of solutions“.

TREČIOJI VIETA skirta Belgijos organizacijai FEC Diversité asbl už jų projektą ESCAPE GAME EXTREME DROITE pour se désintoxiquer

Europoje ir visame pasaulyje įsigali dešiniosios pakraipos ideologijos. Stiprėja kraštutinių dešiniųjų partijos, kyla populizmas. Belgijos ne pelno organizacija FEC Diversité sugalvojo būdą, kaip pasipriešinti šių idėjų plitimui tarp mokytojų, profesinių sąjungų narių ir paprastų piliečių.

ESCAPE GAME EXTREME DROITE pour se désintoxiquer yra pabėgimo žaidimas, padedantis žaidėjams smagiai ir įtraukiai atsisakyti kraštutinių dešiniųjų idėjų. Žaidėjams pasakoma, kad jie yra užsikrėtę kraštutinių dešiniųjų ideologija, ir turi patys ja atsikratyti atlikdami įvairias užduotis. Žaisdami jie sužino, kaip visuomenėje skleidžiamos ir stiprinamos kraštutinės dešiniosios idėjos.

Žaidimo erdvė padalinta į keturias teritorijas, kuriose žaidėjai turi atlikti specialias užduotis. A teritorijoje dalyviai įsitraukia į diskusijas dėl kraštutinių dešiniųjų poveikio darbo vietoje ir atlieka užduotis naudodamiesi 19 jiems pasiūlytų objektų. B teritorijoje žaidėjai skaito realius migrantų liudijimus, kad suprastų, kaip jie keliauja į Europą. C teritorijoje žaidėjai klausosi kraštutinei dešinei skirtos kalbos, kuri iliustruojama atitinkamais vaizdais. D teritorijoje žaidėjai, prieš pradėdami spręsti kryžiažodį, turi parengti pranešimą apie kraštutinių dešiniųjų partiją.

Šio įtraukaus žaidimo vedliai dėvi dujoms nepralaidžius kombinezonus ir dujokaukes ir kalba iškreiptais balsais. Įvairiomis užduotimis siekiama, kad dalyviai panaudotų visus penkis pojūčius ir kad būtų sukurta tokia aplinką, kurioje patirtis būtų kuo tikroviškesnė, taip pat būtų didinamas informuotumas apie demokratijai Europoje kylančius pavojus.

Žaidimas pradėtas rengti 2023 m. birželio mėn. ir jau beveik 1000 žaidėjų buvo „detoksikuoti“, informacija apie iniciatyvą pasklido tarp darbuotojų sąjungų, organizacijų ir mokyklų Belgijoje ir už jos ribų. Dalyviai iš Prancūzijos ir Bulgarijos atvyko išbandyti žaidimo, kad galėtų jo idėją panaudoti savo šalyse.

„Didžiuojamės mūsų sukurta novatoriška švietimo priemone, kuria aktyviai ir interaktyviai sprendžiamas kraštutinių dešiniųjų idėjų klausimas“, – sako FEC Diversité atstovė Malika Borbouse. „Skatindama dialogą ir kolektyvinius svarstymus, mūsų iniciatyva padėjo sumažinti įtampą ir kurti įtraukesnę visuomenę.“

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai įvertino naująją Europos Komisijos žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją – reformų planą, kuriuo siekiama stiprinti ūkininkų pozicijas ir kurti tvarias maisto sistemas. Tačiau EESRK ragina siekti platesnio užmojo bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai įvertino naująją Europos Komisijos žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją – reformų planą, kuriuo siekiama stiprinti ūkininkų pozicijas ir kurti tvarias maisto sistemas. Tačiau EESRK ragina siekti platesnio užmojo bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų.

Kovo 27 d. EESRK plenarinėje sesijoje aptarta vizija apima priemones, kuriomis siekiama didinti ūkininkų derybinę galią, didinti tiekimo grandinės skaidrumą ir gerinti dialogą maisto politikos klausimais. Už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys Christophe Hansen ją apibūdino kaip „tikslinį atsaką į raginimus sukurti konkurencingą, sąžiningą ir atsparų žemės ūkio maisto produktų sektorių“ ir pabrėžė, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad vizija atspindi daugelį EESRK prioritetų. „Ja pripažįstamas svarbus visų žemės ūkio maisto produktų sektoriaus subjektų vaidmuo užtikrinant tvarumą ir konkurencingumą“, – sakė jis ir pridūrė, kad EESRK rekomendacijos kai kuriose srityse buvo ambicingesnės nei Komisijos pasiūlymai.

EESRK nariai palankiai įvertino iniciatyvas stiprinti gamintojų vaidmenį derybose ir sutartyse. „Rašytinės sutartys su pakartotinių derybų nuostatomis padidins skaidrumą ir ūkininkų derybinę galią“, – kalbėdamas apie gamintojų pozicijų stiprinimą vykdant derybas ir sudarant sutartis sakė EESRK nuomonės „Bendro rinkų organizavimo (BRO) reglamento dalinis pakeitimas“ pranešėjas Stoyan Tchoukanov.

Komisija taip pat planuoja stiprinti bendradarbiavimą visose maisto sistemos srityse, skatindama tvarią gamybą ir sveikesnę mitybą. EESRK nuomonės „Naujos tarpvalstybinio kovos su nesąžiningos prekybos praktika vykdymo užtikrinimo taisyklės“ pranešėja Emilie Prouzet mano, kad tai yra pirmas žingsnis siekiant remti ūkininkus ir kartu išvengti teisinio netikrumo.

Ši vizija apima įsipareigojimą sukurti naują ES masto rizikos ir krizių valdymo sistemą, suderinant ją su EESRK raginimais nustatyti griežtesnes priemones su aplinka, rinkomis ir klimatu susijusiems sukrėtimams valdyti. Taip pat tikimasi, kad būsima kartų kaitos strategija padės jauniesiems ūkininkams naudotis žeme, kaimo infrastruktūra ir įgyti investavimo įgūdžių.

Nepaisant plataus pritarimo, vis dar yra daug susirūpinimą keliančių klausimų. Diskusijose dalyvavę nariai atkreipė dėmesį į iššūkius, kylančius dėl to, kad BŽŪP reforma po 2027 m. aptariama aiškiai neapibrėžus kito ES biudžeto. EESRK taip pat ragina griežčiau užtikrinti socialinių sąlygų vykdymą ir įspėja, kad vizija nėra visapusiškai atsižvelgiama tokias problemas kaip rinkos koncentracija ir finansinės spekuliacijos, darančios poveikį maisto kainoms.

EESRK dar kartą patvirtino savo, kaip pagrindinio partnerio, vaidmenį paverčiant šią Komisijos viziją politika. Komitetas įsipareigojo toliau bendradarbiauti, kad formuojant ES žemės ūkio ateitį būtų paisoma ūkininkų, gamintojų, darbuotojų ir vartotojų interesų. (ks)

Pagrindinis EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimas jau skirtas penkiolika kartų. Juo įvertinami projektai, kuriuose itin kūrybiškai ir novatoriškai sprendžiami ES labai svarbūs klausimai.

Pagrindinis EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimas jau skirtas penkiolika kartų. Juo įvertinami projektai, kuriuose itin kūrybiškai ir novatoriškai sprendžiami ES labai svarbūs klausimai.

Paraiškas apdovanojimui gauti gali teikti visos pilietinės visuomenės organizacijos, oficialiai registruotos Europos Sąjungoje ir veikiančios vietos, regionų, nacionaliniu ar Europos lygmeniu. Apdovanojimas taip pat gali būti skiriamas asmenims, kurie gyvena ES, bei Europos Sąjungoje registruotoms ar veikiančioms įmonėms, jeigu jų projektais jokiu būdu nesiekiama pelno.

Visos konkursui siūlomos iniciatyvos ir projektai turi būti vykdomi Europos Sąjungoje. Jie jau turi būti įgyvendinti arba gali būti dar vykdomi iki paraiškų pateikimo termino.

Šio apdovanojimo tikslas – didinti informuotumą apie išskirtinį pilietinės visuomenės indėlį kuriant Europos tapatybę bei pilietiškumą ir propaguojant bendras vertybes, skatinančias Europos integraciją.

Kiekvienais metais pasirenkama vis kita tema. 2023 m. tai buvo projektai, kuriuose daugiausia dėmesio skirta psichikos sveikatai. 2022 m. išimties tvarka EESRK apdovanojimą skyrė dviem temoms – jaunimui ir Ukrainai. 2021 m. apdovanojimas skirtas klimato srities projektams, kuriais skatinama teisinga pertvarka. 2020 m. EESRK pakeitė savo pilietinės visuomenės apdovanojimą išskirtine pilietinio solidarumo premija, kuri buvo skirta kovai su COVID-19. Ankstesniais metais buvo nagrinėtos lyčių lygybės ir moterų įgalinimo, europinės tapatybės, kultūros paveldo, migracijos ir kitos svarbios temos.

2024 m. spalio mėn. EESRK paskelbė apie penkioliktąjį pilietinės visuomenės apdovanojimą kovai su žalinga Europos visuomenės poliarizacija.

Poliarizacijos tema yra kaip niekad aktuali. Dėl daugybės vienu metu vykstančių krizių, įskaitant COVID-19 pandemiją, Rusijos karą Ukrainoje ir plataus masto socialinį ir ekonominį nestabilumą, padidėjo nepasitikėjimas viešosiomis ir valdžios institucijomis, o tai lėmė žalingą poliarizaciją.

Pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį mažinant šį nepasitikėjimą ir stebint poliarizaciją internete ir realiame gyvenime, gerinant socialinę sanglaudą ir puoselėjant demokratines vertybes. Valdžios institucijos kartu su pilietine visuomene gali padėti apsaugoti liberalią demokratiją nuo autoritarinių tendencijų.

Todėl EESRK nusprendė penkioliktąjį pilietinės visuomenės apdovanojimą skirti už ne pelno iniciatyvas, kuriomis veiksmingai įgyvendinamos prevencinės, išankstinio perspėjimo ir (prireikus) deeskalavimo priemonės, padedančios užtikrinti, kad būtų gerbiamos demokratinės vertybės, kad poliarizacija netaptų žalinga ir kad vienpusiški naratyvai neišprovokuotų smurto.

Atsakomybė stiprinti sanglaudą siekiant mažinti visuomenės poliarizaciją tenka pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios yra stiprios ir motyvuotos apsaugoti pilietinę ir demokratinę erdvę. Tai buvo pagrindinė antrą kartą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtos Pilietinės visuomenės savaitės mintis. Šiame renginyje aptarta nerimą kelianti plataus masto poliarizacijos tendencija ES visuomenėje.

Atsakomybė stiprinti sanglaudą siekiant mažinti visuomenės poliarizaciją tenka pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios yra stiprios ir motyvuotos apsaugoti pilietinę ir demokratinę erdvę. Tai buvo pagrindinė antrą kartą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtos Pilietinės visuomenės savaitės mintis. Šiame renginyje aptarta nerimą kelianti plataus masto poliarizacijos tendencija ES visuomenėje.

Daugiau nei 800 dalyvių, tarp kurių pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), NVO ir jaunimo grupių atstovai, taip pat suinteresuotieji subjektai ir žurnalistai, kovo 17–20 d. susirinko į EESRK rengiamą Pilietinės visuomenės savaitę, kad pasidalytų nuomonėmis ir aptartų, kaip stiprinti sanglaudą ir dalyvavimą poliarizuotose visuomenėse.

Per Pilietinės visuomenės savaitę surengta 14 sesijų, kurias organizavo EESRK ryšių palaikymo grupės nariai ir Europos piliečių iniciatyvos (EPI) dienos partneriai, taip pat vyko EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimo įteikimo ceremonija. Dalyviai parengė išsamų priemonių, kurias būtų galima įgyvendinti, rinkinį ir nustatė pagrindinius reikalavimus dėl darnesnės visuomenės. Keletas iš jų būtų:

  • stiprinti sanglaudą pasitelkiant švietimą ir kultūrą;
  • užtikrinti įperkamą ir tvarų būstą;
  • stiprinti visuomenės dalyvavimą pasitelkiant Europos piliečių iniciatyvą;
  • užtikrinti įtraukią teisingą pertvarką ir žaliąjį bei mėlynąjį augimą;
  • parengti tvirtą Europos pilietinės visuomenės strategiją;
  • didinti paramą ir finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms;
  • įtraukti jaunimą į stipresnės ir atsparesnės Europos kūrimą;
  • skatinti inovacijas ir technologijas siekiant bendros gerovės.

Baigiamojoje sesijoje EESRK pirmininkas Oliver Röpke sakė: „Baigiantis antrajai Pilietinės visuomenės savaitei, esu labai įkvėptas visos Europos pilietinės visuomenės veikėjų energijos, žaviuosi jų atsparumu ir atsidavimu. Ši savaitė parodė, kad suvieniję pilietinę visuomenę galime rasti sprendimų, kurie padėtų stiprinti mūsų demokratiją, skatinti socialinę sanglaudą ir kurti Europą, kuri iš tiesų tarnautų jos žmonėms.“

Už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pabrėžė, kad PVO atlieka itin svarbų vaidmenį ugdant visuomenę vadovaujantis pagrindinėmis Europos vertybėmis.

Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Victor Negrescu primygtinai ragino imtis veiksmų ir paprašė PVO sutelkti jėgas ir reaguoti į agresyvią retoriką: „Mums reikia stiprios pilietinės visuomenės ir tikros pilietinės visuomenės ir sprendimus priimančių asmenų partnerystės, kad galėtume kartu kurti darnią visuomenę, darančią realų poveikį žmonių gyvenimui.“

PVO atstovai pabrėžė, kad pilietinė visuomenė yra ne tik paslaugų teikėja – ji yra labai svarbi veikėja demokratijos ir dalyvavimo srityse. Serbijos Demokratijos fondo centro generalinė sekretorė Nataša Vučković išreiškė savo optimizmą, kad pilietinė visuomenė gali atlikti labai svarbų vaidmenį šalinant pagrindines antidemokratinio ir antieuropietiško naratyvo atsiradimo priežastis ir jo plitimą tiek ES, tiek šalyse kandidatėse. Tai galima padaryti paaiškinant tai, kas vyksta Europos Sąjungoje, ir užtikrinant jos naudą visiems piliečiams jų kasdieniame gyvenime. (at)