EESRK info

Spalio mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) savo 2020–2025 m. kadenciją pradės su 137 naujais nariais iš 329.

Dėl COVID-19 suvaržymų darbą EESRK nariai pradės laikydamiesi atstumo ir dalyvaudami mišriuose posėdžiuose (atvykę į Komiteto rūmus arba prisijungę internetu), kurie, kol Europoje užsikrėtimų daugėja, tokiu būdu bus rengiami ir toliau.

329 EESRK nariai naujai skiriami kas penkerius metus. Šį kartą naujų narių bus daugiau kaip 40 proc. ir tikimasi, kad jie, kartu su kadenciją tęsiančiais nariais, atsineš naujų požiūrių, idėjų ir energijos.

Naujos kadencijos metu moterys sudarys 33 proc. narių, palyginti su 27,30 proc. per praėjusią kadenciją ir 24,70 proc. 2010–2015 m. laikotarpiu. Daugiausia moterų bus iš Estijos (85,71 proc.), Čekijos ir Kroatijos (66,67 proc.), o Portugalijos ir Kipro delegacijose moterų nėra. Švedijos delegacijoje lyčių pusiausvyra yra ideali.

Jauniausiam EESRK nariui yra 27 metai, o vyriausiam nariui, pirmininkausiančiam plenarinei sesijai, kurioje bus renkami nauji EESRK vadovai, yra 76 metai.

Narius penkerių metų laikotarpiui skiria Taryba, remdamasi valstybių narių pasiūlytomis kandidatūromis. Visą naujos kadencijos, kuri apims 2020–2025 m. laikotarpį, narių sąrašą netrukus bus galima rasti EESRK interneto svetainėje.

329 nauji arba dar kartą patvirtinti nariai pirmą kartą susitiks Briuselyje spalio 27 d. Spalio 28 d. jie dvejų su puse metų kadencijai išrinks naują EESRK pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus (pastarieji bus atsakingi už komunikaciją ir biudžetą). 

Komiteto pirmininku paeiliui renkami trijų Komiteto grupių (Darbdavių, Darbuotojų ir „Įvairovė Europa“) atstovai. Du ankstesni pirmininkai buvo iš Darbuotojų grupės ir grupės „Įvairovė Europa“.

Kiekvienas narys prisijungs prie vienos iš trijų grupių, kurios taip pat išrinks savo pirmininkus dvejų su puse metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta.

Pagrindinis EESRK vaidmuo – patarti ES teisės aktų leidėjams (Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai) dėl teisės aktų projektų ir politikos priemonių ir šį vaidmenį Komitetas atlieka dirbamas šešiuose savo skyriuose ir vienoje konsultacinėje komisijoje, kurių veikla apima įvairias politikos sritis, pavyzdžiui, socialinius klausimus, ekonomiką, žemės ūkį, aplinką ir transportą. (dm)

Rugsėjo 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), per savo paskutinę plenarinę sesiją prieš spalio mėn. prasidedančią naują kadenciją, surengė savo kadencijos pabaigos ceremoniją. Luca Jahier, kuris nuo 2018 m. balandžio mėn. ėjo EESRK pirmininko pareigas, padėkojo visiems nariams ir pabrėžė svarbų EESRK atstovaujamų pilietinės visuomenės organizacijų indėlį į Europos projektą.

Luca Jahier, sakydamas savo paskutinę kaip pirmininko kalbą, apžvelgė savo kadencijos prioritetus – darnų vystymąsi, tvirtesnius ES ir Afrikos ryšius, ES plėtrą ir kultūrą kaip Europą vienijantį elementą. Jis taip pat atkreipė dėmesį į EESRK pastarųjų keleto metų indėlį sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria ES – EESRK pirmoji Europos institucija, pasiūliusi Europos sveikatos sąjungą. Jis išreiškė viltį, kad EESRK galėtų aktyviai dalyvauti Europos Komisijos ir Europos Parlamento pasiūlytoje Konferencijoje dėl Europos ateities.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen nusiuntė vaizdo žinutę, pagirdama EESRK „už puikiai atliktą darbą“ per pastaruosius penkerius metus ir jo didelį indėlį į ES teisėkūros procedūrą. Europos Parlamento Pirmininkas Davidas Sassolis taip pat atsiuntė vaizdo įrašą, pareikšdamas norą glaudžiau bendradarbiauti su EESRK siekiant struktūrinio dialogo su organizuota pilietine visuomene. Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Klara Dobrev, kalbėdama EESRK plenarinėje sesijoje pabrėžė, kad „be žmonių paramos pasaulyje nevyks jokių pokyčių, o EESRK funkcija – siekti užmegzti ryšius su organizuota pilietine visuomene, su realiais, įvairiems visuomenės sluoksniams priklausančiais ir skirtingų poreikių turinčiais žmonėmis“. (dgf)

Koronaviruso pandemija kelia vis didesnę sumaištį Europos turizmo sektoriuje. Jei ES skubiai nesiims veiksmų, už pusmečio pusės įmonių nebeliks, – teigiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengtoje naujoje nuomonėje.

Rugsėjo mėn. priimtoje nuomonėje, kurios pranešėjas – Panagiotis Gkofas, EESRK teigia, kad norint COVID-19 krizės metu suteikti turizmo įmonėms galimybę išsilaikyti ir neatleisti darbuotojų, reikia ES veiksmų. Nebegalima gaišti laiko: jei delsime dar šešis mėnesius, pusė šių įmonių užvers duris.

Siekdamas pagrįsti savo teiginius, EESRK šią vasarą atliko internetinę apklausą, kurioje dalyvavo 175 organizacijos, atstovaujančios tūkstančiams turizmo įmonių, kuriose dirba šimtai tūkstančių darbuotojų visoje ES.

Jų atsakymai į EESRK klausimyną pranašauja artėjančią katastrofą.

88,2 proc. respondentų tvirtino, kad COVID-19 krizė juos paveikė „labai neigiamai“, 80,6 proc. prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje krizės poveikis jiems bus dar skaudesnis, o 2021-aisiais versle išsilaikyti numato 45 proc. veiklos vykdytojų.

Nuomonė buvo parengta atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą „Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau“.

Apskaičiuota, kad ES turizmo sektorius dėl COVID-19 kiekvieną mėnesį praranda apie 1 mlrd. EUR pajamų, o 2020 m. jame gali būti prarasta 6,4 mln. darbo vietų.

Pasak EESRK, siekdama paskatinti šį sektorių, ES pirmiausia turi atkurti žmonių pasitikėjimą kelionių saugumu.

Kol nebus sukurta vakcina, EESRK pritaria minčiai pradėti naudoti ES sveikatos pasą su suderinta keleivio buvimo vietos anketa ir QR kodais bei daugiakalbe medicininės pagalbos platforma „Health Assistance Platform“.

Lankydamiesi kitoje šalyje žmonės galėtų naudotis QR kodais norėdami gauti informacijos, medicinines paslaugas ir, prireikus skubios pagalbos, naudotis sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemomis.

Kitas svarbus prioritetas – kuo greičiau turizmo įmonėms ir jų darbuotojams suteikti naudotinų lėšų, nes nepakankami pinigų srautai kelia grėsmę jų išlikimui.

EESRK nuomone, programa SURE, skirta nedarbui mažinti, turėtų padėti darbą praradusiems turizmo sektoriaus darbuotojams ir kompensuoti jų atlyginimus mažose ir vidutinėse įmonėse bent iki 2021 m. birželio 30 d.

Komitetas taip pat mano, kad ES turėtų sukurti paramos priemonių įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, nes daugelis apklausos dalyvių skundėsi, kad nors ES paskelbė, kad skiria lėšų, jie negauna jokios finansinės paramos. (dm)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) priėmė nuomonę dėl Deramo minimaliojo darbo užmokesčio visoje Europoje, kuria prisideda prie ES lygmeniu vykstančių diskusijų šia tema.

Šią tiriamąją nuomonę paprašė parengti Europos Parlamentas, po to, kai Komisija paskelbė svarstysianti galimybę pasiūlyti teisinę priemonę, kuria būtų užtikrinta, kad kiekvienas ES darbuotojas turėtų teisę į minimalų darbo užmokestį, kuris užtikrintų deramą gyvenimo lygį.

Nuomonėje EESRK teigė, kad teisingas minimalusis darbo užmokestis, suderinus jį su į asmenį orientuotomis, kompleksinėmis ir aktyvią įtrauktį skatinančiomis politinėmis priemonėmis, galėtų padėti sumažinti skurstančių dirbančiųjų skurdą.

Tačiau Komitetas pabrėžė, kad bet kokia ES iniciatyva turi būti parengta remiantis tikslia padėties valstybėse narėse analize ir visapusiškai gerbiant socialinių partnerių vaidmenį ir autonomiškumą, taip pat skirtingus darbo santykių modelius.

Kalbant apie tolesnį darbą šioje srityje, visos trys EESRK grupės, atstovaujančios ES darbdaviams, profesinėms sąjungoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, išreiškė skirtingas nuomones.

EESRK Darbdavių grupės pranešėjas Stefano Mallia pasakė: „Darbdavių grupė mano, kad ES kompetencijai nepriklauso darbo užmokesčio klausimai, juo labiau darbo užmokesčio dydžio klausimai, ir kad minimaliojo darbo užmokesčio nustatymas yra valstybių narių kompetencijos klausimas, sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias atitinkamos nacionalinės sistemos ypatybes. Reikia vengti bet kokių neteisingų ES veiksmų, ypač šiuo konkrečiu laikotarpiu. Kai socialiniams partneriams reikalinga parama, turėtume galvoti, kaip patenkinti konkrečius poreikius skatindami keitimąsi gerąja patirtimi ir gebėjimų stiprinimą, o ne patekti į spąstus, į kuriuos įvilioja pagunda ieškoti universalaus sprendimo, kuris gali turėti rimtų neigiamų pasekmių.“

EESRK Darbuotojų grupei atstovaujantis pranešėjas Oliver Röpke pasakė: „Galimybės visos Europos dirbantiesiems gauti deramą minimalųjį darbo užmokestį užtikrinimas turi būti svarbiausia ES ekonomikos gaivinimo strategijos dalis. Darbuotojų grupės nuomone, visi darbuotojai turėtų būti apsaugoti jiems mokant teisingą minimalųjį darbo užmokestį, kuris užtikrintų deramą gyvenimo lygį, kad ir kur jie dirbtų. Kolektyvinės derybos tebėra veiksmingiausias būdas teisingam darbo užmokesčiui užtikrinti ir jos taip pat turi būti stiprinamos ir skatinamos visose valstybėse narėse. Todėl palankiai vertiname tai, kad Komisija pripažįsta, jog yra erdvės ES priemonei, kuria būtų skatinamas kolektyvinių derybų vaidmuo užtikrinant minimaliojo darbo užmokesčio tinkamumą ir aprėptį.“ (ll)

Kritinė padėtis klimato srityje, kuri šiandien susidarė planetoje, sutelkė milijonus jaunų žmonių visame pasaulyje. Dauguma jų labai nerimauja dėl kylančios grėsmės savo ateičiai. Be to, būtent jaunimas nenuilstamai rodė savo energiją, kūrybiškumą ir motyvaciją keisti dabartinius netvarius modelius ir skatinti politikos formuotojus priimti plataus užmojo politiką. Vis dėlto, nors jaunimo klausomasi, iki realių veiksmų, kurių būtų imamasi reaguojant į tai, ką sako jaunimas, yra toli.

Savo nuomonėje EESRK stengiasi sumažinti šį atotrūkį, teigdamas, kad struktūruotas ir oficialus jaunimo dalyvavimas yra nepaprastai svarbus visais ES sprendimų priėmimo proceso etapais.

„Europai ir pasauliui reikia užmojų, lyderystės ir veiksmų. Mūsų sistemos yra paremtos skolinimusi iš ateities, dabar atėjo metas pradėti į ateitį investuoti“, – pabrėžė nuomonės pranešėjas Cillian Lohan.

Šiomis aplinkybėmis EESRK siūlo bendradarbiaujant su Komisija ir Europos Parlamentu Komiteto patalpose rengti jaunimo apskritojo stalo diskusijas klimato ir tvarumo klausimais ir į oficialią ES delegaciją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijos posėdžiuose įtraukti jaunimo atstovą.

Tai unikali galimybė visai kartai pašalinti sisteminę nelygybę ir žengti geresnės ateities link. (mr)

Jau daugelį metų EESRK aktyviai propaguoja visapusišką ES maisto politiką, kuria siekiama užtikrinti sveiką mitybą iš tvarių maisto sistemų, susieti žemės ūkį su maistingumu ir ekosisteminėmis paslaugomis ir užtikrinti tiekimo grandines, kuriomis būtų apsaugota visos Europos visuomenės sveikata.

Komiteto nuomone, siūloma strategija „Nuo ūkio iki stalo“ nepakankamai atspindi šiuos tikslus.

Lemiamas šios strategijos įgyvendinimo aspektas yra bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžetas, nes jis sudaro apie 40 proc. visų ES išlaidų. Todėl BŽŪP biudžetas turėtų būti padidintas atsižvelgiant į šiuos tikslus.

Strategijoje taip pat nesprendžiamas tvarios žemėtvarkos ir galimybės naudotis žeme klausimas – viena iš pagrindinių kliūčių ūkininkų kartų atsinaujinimui. Be to, BŽŪP išmokų atliekama pajamų rėmimo funkcija yra ir ateityje toliau bus labai svarbi, net jei bus imamasi priemonių siekiant užtikrinti, kad maisto kainos atspindėtų tikrąsias gamybos sąnaudas.

Kitas ES ūkininkams didelį susirūpinimą keliantis klausimas yra tai, kad jų gaminiai turi konkuruoti su importuojamais produktais, kurie neatitinka tvarumui keliamų tikslų. Todėl EESRK ragina ES užtikrinti tikrą lengvatinio prekybos režimo susitarimų standartų abipusiškumą.

Europai ir pasauliui reikia dar daug nuveikti, kad pasiektume visišką tvarumą. Europa turi priemonių ir praktinių žinių šiam tikslui pasiekti. Įrodykime, kad taip pat turime reikiamos politinės valios ir ryžto, kad kiti galėtų sekti mūsų pavyzdžiu. (mr)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas paragino ES ir valstybes nares aiškiau suformuluoti darbo sąlygas platformų ekonomikoje, nes be standartizuotų darbuotojų ir darbdavių statuso apibrėžčių gali būti sudėtinga taikyti darbo teisės aktus ir daugelį darbuotojų apsaugos teisių.

Pagrindinės sąvokos, kurias reikėtų patikslinti, yra tos, kuriomis platformos apibrėžiamos kaip „pasiūlos ir paklausos tarpininkės“, o ne kaip „darbdavės“. Tai reiškia, kad darbuotojai laikomi „savarankiškai dirbančiais“, o ne „samdomais“, todėl dažnai jie neturi teisinės ir socialinės apsaugos, įskaitant sveikatą ir saugą darbe ar darbo vietos apsaugą – jų svarba ypač išryškėjo per šią pandemiją.

Kaip matą, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, ar darbuotojas yra samdomas, ar savarankiškai dirbantis, EESRK pasiūlė ES ir valstybėms narėms naudoti ekonominės priklausomybės ir pavaldumo koncepciją. Komitetas taip pat sakė, kad ES ir valstybės narės turėtų nuodugniai apsvarstyti, ar nereikėtų taikyti principo, pagal kurį darbuotojas laikomas samdomu darbuotoju, jeigu nėra priešingų įrodymų. Tačiau iš tiesų savarankiškai dirbantiems asmenims turėtų būti leista naudotis šiuo statusu, jeigu jie to pageidauja.

Darbo lankstumas ir autonomija, papildomos pajamos darbuotojams ir lengvesnės sąlygos pažeidžiamiems žmonėms įsidarbinti yra keletas platformų ekonomikos privalumų, tačiau EESRK taip pat perspėjo apie pavojus, kuriuos reikėtų deramai įvertinti.

Kyla ne tik pavojus darbuotojams, kad nebus paisoma pagrindinių jų teisių, įskaitant teisę burtis į organizacijas ir teisę į kolektyvines derybas, bet ir pavojus visai visuomenei, atsižvelgiant į padidintą riziką, kad bus konkuruojama mažinant socialinius standartus. Tai turi žalingų padarinių tiek darbdaviams, kurie patiria nepakeliamą konkurencinį spaudimą, tiek valstybėms narėms, kurios praranda mokestines pajamas ir socialinio draudimo įmokas.

EESKR savo argumentus išdėstė ES pirmininkaujančios Vokietijos prašymu parengtoje ir rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Deramas darbas platformų ekonomikoje. Nuomonės pranešėjas – Portugalijos narys Carlos Manuel Trindade. (ll)

Nuo 1992 m. ES bando įgyvendinti biologinės įvairovės strategijas, bet reikšmingų rezultatų taip ir nepasiekta. Taip yra daugiausia todėl, kad nacionaliniu lygmeniu prastai įgyvendinama teisinė sistema ir nepakankamai finansuojamos būtinos priemonės.

EESRK palankiai vertina atnaujintą Komisijos įsipareigojimą ir pastangas plėtoti Biologinės įvairovės strategiją, kurioje nustatomi iki 2030 m. įgyvendintini tikslai, nes tai vienas iš būdų įgyvendinti ES žaliąjį kursą. 

Pranešėjo Antonello Pezzini ir bendrapranešėjo Lutzo Ribbe nuomone, ši strategija – tai kelias, kuriuo eidami pasieksime, kad Europos biologinė įvairovė, grąžindama gamtą į mūsų gyvenimą, taptų svarbiu prioritetu atsigaunant po COVID-19 ir būtų naudinga žmonėms, klimatui ir planetai.

ES turi iš esmės padidinti pastangas likusiems mūsų gamtos ištekliams apsaugoti ir rengti informuotumo didinimo ir komunikacijos kampanijas. EESRK taip pat mano, kad būtina didinti saugomų teritorijų, ypač griežtai saugomų, plotą, kad būtų atkurtos buveinės ir užkirstas kelias rūšių nykimui.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad biologinės įvairovės apsaugos finansinė našta neturi tekti ūkininkams ir miškų savininkams. Veikiau šios „viešosios gėrybės ir vertybės“ užtikrinimas jiems patiems turėtų tapti gera galimybe gauti pajamų.

Rengiantis kitam Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikimui Kinijoje 2021 m., dar reikia labai daug nuveikti pasaulio biologinei įvairovei apsaugoti. Atėjo laikas Europai imtis lyderės vaidmens ir įtikinti kitas šalis, kad prasminga laikytis priimtų strategijų. (mr)

Tebesitęsianti COVID-19 krizė parodė, kokios pažeidžiamos yra pasaulinės tiekimo grandinės. Ji taip pat atskleidė darbuotojų pažeidžiamumą ir neigiamą verslo veiklos šiandienos tiekimo grandinėse poveikį socialiniu, sveikatos ir saugos požiūriu. Lemiamu momentu, kai reikia imtis konkrečių politinių veiksmų ir sprendimų, ES pirmininkaujanti Vokietija ir Europos Parlamentas paprašė EESRK pateikti savo rekomendacijas. Dviejose rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtose nuomonėse EESRK ragina Europos Komisiją parengti Europos veiksmų planą ir nustatyti privalomus išsamaus patikrinimo įpareigojimus, kurių būtų laikomasi pasaulinėse tiekimo grandinėse.

Tiriamojoje nuomonėje EESRK ragina parengti Europos veiksmų planą dėl žmogaus teisių, deramo darbo ir tvarumo pasaulinėse tiekimo grandinėse, pirmiausia priimant privalomus tarpsektorinius ES teisės aktus dėl žmogaus teisių išsamaus patikrinimo ir atsakingo verslo. Plati apibrėžtis turėtų apimti žmogaus teises, įskaitant darbuotojų bei profesinių sąjungų teises, ir turėtų remtis įvairiomis tarptautinėmis priemonėmis.

Rengdamas nuomonę dėl veiksmų plano EESRK taip pat teikė konsultacijas Europos Parlamentui dėl teisinės iniciatyvos, kuria įmonių praktikoje būtų nustatyti privalomi žmogaus teisių ir poveikio aplinkai išsamaus patikrinimo įpareigojimai. Iniciatyva, apie kurią 2020 m. balandžio mėn. informavo Europos Komisijos narys Didier Reynders ir kuri turėtų būti paskelbta 2021 m., reiškia, kad ES veikiančios įmonės būtų teisiškai įpareigotos nustatyti savo veiklos neigiamą poveikį žmogaus ir darbuotojų teisėms ir aplinkai, užkirsti tokiam poveikiui kelią, jį sušvelninti ir už jį atsakyti. (dgf)

Europos ekonomikai nepaprastai svarbu užsitikrinti prieigą prie žaliavų, įskaitant metalus, pramoninius mineralus ir statybos žaliavas, visų pirma svarbiausias žaliavas – nuo žaliavų prieinamumo ES priklauso mažiausiai 30 mln. darbo vietų. Tebevykstanti pasaulinė COVID-19 pandemija atskleidė, kokia svarbi yra skaitmeninė transformacija. 

Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje, nepaprastai svarbiu žaliojo kurso ir ES ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimui momentu, EESRK priėmė nuomonę savo iniciatyva Skaitmeninė kasyba Europoje. Nauji tvarios žaliavų gamybos sprendimai.

Nuomonėje EESRK pasisako už ES žaliavų sektoriaus skaitmeninimą – išskirtinę galimybę padidinti Europos pramonės tiekimo grandinių atsparumą, pagerinti mineralinių išteklių sektoriaus aplinkosauginį veiksmingumą ir skatinti skaidrumą bei dialogus su piliečiais ir bendruomenėmis, kurie patiria kasybos veiklos poveikį.

Nuomonės pranešėjas Marian Krzaklewski teigia: „Kasybos sektoriaus skaitmeninei transformacijai įgyvendinti reikia plataus užmojo priemonių, kuriomis būtų skatinami teisiniai ir reguliavimo pokyčiai, ir tokių priemonių turėtų būti imamasi prižiūrint viršvalstybinėms organizacijoms ir tarptautinės teisės lygmeniu.“

EESRK pažymi, kad svarbu sukurti pasaulinį visa apimantį informacijos apie mineralines medžiagas tinklą, kuriuo būtų grindžiama skaitmeninė transformacija ir informacija pagrįstas sprendimų priėmimas ES lygmeniu. EESRK atkreipia dėmesį į Jungtinio tyrimų centro (JRC) pastangas įdiegti Europos žaliavų informacinę sistemą ir ją tvarkyti.

EESRK mano, kad ES ir valstybės narės turi aktyviai remti ES kasybos sektoriaus skaitmeninę transformaciją. Tai labai svarbus žingsnis siekiant padidinti ES pramonės ir žaliavų vertės grandinės atsparumą. Kasyklos, kuriose naudojamos skaitmeninės technologijos, įskaitant integruotą automatizavimą, kognityvųjį tinklą ir tikruoju laiku atliekamą analizę, yra efektyvesnės, švaresnės ir saugesnės. Pažangiose kasyklose lengviau užtikrinti mažesnį aplinkosauginį pėdsaką ir saugesnę aplinką, o tai labai svarbu norint gauti socialinį pritarimą vykdyti veiklą Europoje. (ks)

EESRK ragina Europos Komisiją parengti išsamų viso Europos aviacijos sektoriaus gaivinimo planą, į kurį turėtų būti įtraukti specialūs ištekliai, skirti visiems pasektoriams ir jų darbuotojams remti. Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje, kurią parengė Thomas Kropp, Komitetas tvirtina, kad reikalingas plataus užmojo koordinuotas politikos atsakas, kuriame būtų aiškiai atskirtas pradinis aviacijos sektoriaus gaivinimo etapas trumpuoju laikotarpiu ir poreikis užtikrinti šio sektoriaus tarptautinį konkurencingumą ir vienodas sąlygas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

Plenarinės sesijos metu Thomas Kropp teigė: „Nors aviacijos sektorius yra patyręs krizių ir anksčiau, dabartinė krizė neturi precedento. Remiantis naujausiais skaičiavimais, sektorius visiškai atsigaus ne anksčiau kaip 2024 m. Europos institucijos ir kitos tarptautinės organizacijos dar turi suderinti reguliavimo priemones nustatant tarptautinius standartus. Aviacijos sektoriui priklauso ne tik oro transporto bendrovės: jame veikia ir kiti svarbūs subjektai, pavyzdžiui, oro uostai, oro navigacijos paslaugų teikėjai, antžeminių ir kitų paslaugų teikėjai, ir į juos visus būtina atsižvelgti ieškant sprendimo.“

Apskritai Komisija turi siekti tinkamos pusiausvyros tarp ekonomikos gaivinimo priemonių ir finansinių reikalavimų, susijusių su Europos žaliuoju kursu, neužkraunant papildomos reguliavimo naštos, ypač gaivinimo etape, kai visas sektorius yra atsidūręs itin sunkioje finansinėje padėtyje.

Energetikos pertvarkai reikia aiškios politinės vizijos, nes tai ne tik technologinis, bet ir didžiulis socialinis iššūkis. Lutzo Ribbe ir Thomaso Kattnigo parengtoje ir Komiteto rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK pabrėžia, kad būsima energetikos sistema turės turėti ir centralizuotų ir decentralizuotų elementų, tačiau jos organizavimą būtina gerai apgalvoti.

Diskusijoje L. Ribbe pareiškė: „Reikia aiškios vizijos, kam reikėtų teikti prioritetą: decentralizacijai ar centralizacijai. Visgi Europos energetikos pertvarkai labiausiai reikia investicinio aiškumo, kurį turėtų suteikti tiek viešasis, tiek privatus sektorius, o tai pasiekti galima tik priėmus aiškius fundamentalius sprendimus.“

Pakartodamas kolegos mintis Th. Kattnig pridūrė: „EESRK pabrėžtinai reikalauja užtikrinti politikų žadamą darbuotojų, profesinių sąjungų ir vartotojų dalyvavimą šioje energetikos pertvarkoje. Vis dėlto Komisija ir valstybės narės ir šiuo atveju palieka daugiau neišspręstų klausimų nei atsakymų. Be to, dabartinės energetikos politikos iniciatyvos užkirs kelią plačiam visuomenės dalyvavimui, o ne jį skatins.“

Centralizuotos ir decentralizuotos sistemos turi savų privalumų ir trūkumų. Centralizuotoje sistemoje pridėtinė vertė paprastai būna sutelkta į kelis dalyvius. Tuo tarpu prie decentralizuotos sistemos gali prisidėti vartotojai – aktyvūs klientai, piliečių energetikos bendruomenės, ūkininkai, MVĮ ir savivaldybių įmonės.“ (mp)

Europos Komisijos 2020 m. ekonomikos valdymo peržiūra yra savalaikė ir turėtų atverti kelią visapusiškoms reformoms, paskatindama „perėjimą“, leidžiantį peržiūrėti ir naujai subalansuoti sistemą, o ne „grįžimą“ į įprastą padėtį. Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje Judith Vorbach ir Tommaso Di Fazio parengtoje nuomonėje EESRK teigia, kad ES lygmeniu reikia naujos ekonominės politikos, kuri akcentuotų klestėjimą kaip būdą žmonių gerovei didinti ir būtų orientuota į keletą pagrindinių ekonominės politikos tikslų, tokių kaip tvarus ir integracinis augimas, visiškas užimtumas ir deramas darbas, teisingas materialinio turto paskirstymas, visuomenės sveikata ir gyvenimo kokybė, aplinkos tvarumas, finansų rinkos stabilumas, kainų stabilumas, gerai subalansuoti prekybos santykiai, konkurencinga socialinė rinkos ekonomika ir stabilūs viešieji finansai.

Paraginusi Komisiją ir valstybes nares po COVID-19 pandemijos atnaujinti svarstymus dėl dabartinių ES taisyklių J. Vorbach sakė: „Mums skubiai reikia peržiūrėti ir modernizuoti ekonominio valdymo pagrindą. Jis turėtų būti labiau subalansuotas ir orientuotas į klestėjimą, skatinant Europos žmonių gerovę. Niekas neturi likti nuošalyje. Vienas būdas tai padaryti yra viešosioms investicijoms taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę, taip išsaugant produktyvumą ir socialinį bei ekologinį pagrindą ateities kartų gerovei. Ne mažiau svarbu yra užtikrinti pakankamas viešąsias pajamas, teisingą apmokestinimo politiką ir sušvelninti ekonominiu požiūriu abejotinų politikos formavimo rodiklių įtaką. Taip pat svarbu, kad į šį procesą labiau įsitrauktų Europos Parlamentas, socialiniai partneriai ir visa pilietinė visuomenė.“

Pakartodamas kolegės žodžius T. Di Fazio pridūrė: „COVID-19 krizė yra didžiulis sukrėtimas, kuriam atlaikyti prireiks viso finansinio pajėgumo. Reikia suderinti tikslus, kad būtų neutralizuotos šios pandemijos ekonominės ir socialinės pasekmės ir teisingai valstybėse narėse ir tarp jų pasidalyta našta, kuri atsiras dėl padarytos žalos. Jau nustatytos svarbios trumpalaikės priemonės, kaip antai fiskalinės sistemos bendroji nukrypti leidžianti išlyga.“ Tačiau užuot pernelyg greitai „grįžę į įprastą padėtį“, turime padaryti šuolį į priekį ir „pereiti“ prie persvarstytos ekonomikos vizijos, kuri apimtų investicijų į mokymą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei strateginę gamybinę veiklą didinimą.“ (mp)

Naujoje persvarstytoje ES miestų ir teritorinėje darbotvarkėje turi būti nurodyta, kaip šalinti COVID-19 pandemijos sukeltos krizės padarinius, o sanglaudos politika galėtų būti tinkama priemonė Europos ekonomikos atsigavimui užtikrinti. Dviejose rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtose nuomonėse EESRK apžvelgia ES teritorinę politiką ir apibrėžia tolesnius veiksmus.

Pirmojoje nuomonėje Petr Zahradník ir Roman Haken daugiausia dėmesio skiria Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartijos peržiūrai ir pritaria naujojoje teritorinėje darbotvarkėje iki 2030 m. pateiktiems raginimams užtikrinti teisingą ir ekologišką Europą ir stipresnį teritorinį matmenį visose politikos priemonėse ir valdymo lygmenyse.

Ateityje vietos lygmeniu raktiniai žodžiai turi būti miestų ir regionų integracija, tvarumas ir atsparumas. Kalbėdamas plenarinėje sesijoje Petr Zahradník teigė: „Teritorijų ir miestų plėtros srityje integruotų projektų įgyvendinimo potencialas yra didžiulis, kaip ir tokio požiūrio pranašumai, nes jis leidžia siekti poveikio sąveikos, sumažinti išlaidas ir užtikrinti funkcines sąsajas.“

Roman Haken pridūrė: „Atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, išteklių naudojimą ir būtinybę mažinti aplinkos keliamą riziką, miestų ir regionų tvarumo ir atsparumo klausimų negalima spręsti atskirai. Todėl būtinas kuo didesnis Miestų darbotvarkės ir teritorinės sanglaudos politikos koordinavimas.“

Sanglaudai taip pat tenka gyvybiškai svarbus vaidmuo. Tam skirta Gonçalo Lobo Xaviero parengta nuomonė, kurioje EESRK teigia, kad tai galėtų būti ideali priemonė atremiant daug iššūkių, kuriuos sukėlė koronaviruso pandemija, ir ragina Komisiją imtis veiksmų. „Privalome nedelsiant imtis veiksmų ir reaguoti greitai; finansiniai ištekliai valstybėms narėms padėti ir paremti turi būti skiriami laikantis atitinkamų kriterijų, tačiau nesibaiminant“, – pasakė Lobo Xavier. Europai kaip niekad anksčiau būtinas diferencijuotas požiūris bendram iššūkiui atremti.“ (mp)