EESRK info

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paskelbė išsamią savo naujosios pirmininkės Christos Schweng 2020–2023 m. kadencijos programą. Ją galite rasti mūsų interneto svetainėje visoms ES kalbomis.

Christa Schweng savo programoje atskleidžia stipresnės ir atsparesnės Europos po COVID-19 viziją ir numato svarų EESRK indėlį į Europos ekonomikos gaivinimą ir dalyvaujamąją demokratiją.

Vadovaujantis šūkiu „Susivieniję dėl Europos ateities!“ joje didelis dėmesys skiriamas vienybei, kuri bus pagrindinis jos pirmininkavimo kadencijos aspektas, raginant pertvarkyti EESRK, kad jis taptų vieningesniu ir veiksmingiau veiktų formuojant ES politiką.

Programoje išdėstyti keturi prioritetai, atitinkantys naujosios pirmininkės viziją Europai po pandemijos – Europai, kuri suteikia jos piliečiams galimybę klestėti ir gyventi atviroje ir vertybėmis paremtoje visuomenėje.

Pirmasis prioritetas yra ekonomiškai klestinti Europa, visų pirma padedant valstybėms narėms, įmonėms, darbuotojams ir plačiajai visuomenei išgyventi ir atkurti ekonomiką. Perėjimas į labiau skaitmenizuotą ir ekologiškesnę ekonomiką taip pat turi būti susietas ir su socialiniu atsigavimu.

Antrasis prioritetas yra socialiai įtrauki Europa, užtikrinanti, kad pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos nė vienas neliktų nuošalyje. Nepaprastai svarbu apsaugoti visų darbuotojų užimtumą ir pajamas, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms. Programoje teigiama, kad bendrų ES vertybių negalima atsisakyti jokiomis aplinkybėmis. Europos sveikatos sąjungos kūrimas taip pat remiamas kaip svarbus solidarumo aspektas.

Trečiuoju prioritetu – aplinką tausojanti Europa – pripažįstama, kad žalioji pertvarka ir skaitmeninimas yra Europos ekonomikos gaivinimo plano varomoji jėga. Kad tai pavyktų, verslas turi būti laikomas sprendimo dalimi ir jį reikia skatinti aktyviai dalyvauti formuojant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir į tausiai išteklius naudojančią ekonomiką.

Ketvirtasis prioritetas – užtikrinti svarbų EESRK vaidmenį Konferencijoje dėl Europos ateities. Konferencija yra svarbi iniciatyva, kuria siekiama paskatinti europiečius prisiimti atsakomybę už ES sudarant jiems sąlygas aptarti pagrindinius ES klausimus ir taip pagerinti ES veikimą. EESRK, kaip atsidavęs dalyvaujamosios demokratijos šalininkas, ir mūsų nariai, atstovaujantys visiems visuomenės sektoriams, veikiantiems vietos lygmeniu visose valstybėse narėse, turi galimybę parodyti savo pridėtinę vertę ir veikti kaip tarpininkai. (ll)

Kasmetinėje, šį kartą visiškai virtualiai lapkričio 3–4 d. vykusioje konferencijoje EESRK pareiškė esąs pasiryžęs siekti, kad Žiedinės ekonomikos platforma taptų tikru kolektyvinių pastangų Europoje sukurti žiedinę ekonomiką centru.

Kartu su Europos Komisijos pirmininkės vykdomuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu renginį pradėjusi EESRK pirmininkė Christa Schweng apžvelgė pirmuosius trejus Žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos veiklos metus, per kuriuos platforma veikė kaip geriausios praktikos duomenų bazė ir praktinis diskusijų forumas, ir aptarė tolesnę platformos veiklą, kuri bus vykdoma pagal ES naująjį Žiedinės ekonomikos veiksmų planą.

„Per pastaruosius trejus metus paaiškėjo, kad žmonės būtent taip nori dirbti kartu“, – sakė EESRK pirmininkė. „Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma, Jūsų platforma, yra puikus politikos ir praktikos darnos pavyzdys.“

„Todėl prašytume ir toliau dalytis savo patirtimi ir įkvepiančiais pavyzdžiais, tiek apie vartojimo gaminius, kurie pritaikyti žiedinei elgsenai, inovatyvias idėjas, kaip mažinti ir tvarkyti atliekas, papuošalus, kurie gaminami iš perdirbtų medžiagų, tiek vyriausybines nacionalines žiedines strategijas arba mokyklas, kurios ruošia būsimas kartas.“

„Jeigu apsidairytume, pamatytume, kad mūsų bendra pertvarka jau prasidėjo, tačiau turėsime padaryti daug daugiau, kad ES iš tiesų imtų lyderiauti pasauliui pereinant prie žiedinės ekonomikos.“

Ch. Schweng pabrėžė, kad žiedinė ekonomika bus labai svarbi Europos žaliojo kurso, ateinančių metų ES pavyzdinio veiksmų plano, sėkmei. Ji pažymėjo, kad žiedinė ekonomika tikrai kuria darbo vietas (nuo 2012 iki 2018 m. sukurta 4 mln. naujų darbo vietų) tuo metu, kai darbo vietų mažinimas visiems kelia susirūpinimą, ir sakė, kad reikia remti įmones, kurios nori įgyvendinti šią pertvarką kartu bandydamos atsispirti COVID-19 poveikiui.

Už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Cillian Lohan, vienas iš platformos iniciatorių, tvirtai tikintis jos potencialu, pradėjo antrąją konferencijos dieną, pabrėždamas, kad projektas rėmėsi ir toliau turėtų remtis bendradarbiavimu:

„Nuo pat pradžių šios platformos pagrindas buvo bendradarbiavimas“, – sakė C. Lohan. „Šią istoriją, nors ji dar labai nauja, svarbu prisiminti, nes projekte iš karto buvo akivaizdi bendradarbiavimo dvasia: nuo pat pradžių žinojome, kad tikslų sieksime kartu, o ne ginčydamiesi ar varžydamiesi tarpusavyje. Tokia dvasia savo darbe rėmėsi ir platforma.“ 

„Žiedinė ekonomika yra pertvarka, kurią taip bendradarbiaudami vykdo visi ir pirmiausia suinteresuotieji subjektai. Šiandien tikimės, kad žiedinė ekonomika judės į priekį ir jos varomąja jėga būsite visi Jūs.“

Dvi dienas trukusiame renginyje dalyvavo per 700 žmonių, taigi jis tapo viena iš populiariausių „Twitter“ temų Belgijoje.

Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma yra bendra EESRK ir Europos Komisijos iniciatyva, kuria siekiama sukurti „tinklų tinklą“, kuris remtų suinteresuotųjų subjektų vykdomą pertvarką. Šis novatoriškas projektas tapo pavyzdžiu panašioms platformoms tiek ES valstybėse narėse, tiek JAV.

Su konferencijoje vykusių diskusijų rezultatais netrukus bus galima susipažinti platformos interneto svetainėje. (dm)

ES valstybių narių integracijos politikoje ne visada visapusiškai atsižvelgiama į specifinius moterų ir vaikų, bandančių įveikti diskriminaciją ar kliūtis jų integracijai, poreikius. Spalio mėn. plenarinėje sesijoje pateiktoje tiriamojoje nuomonėje EESRK pasiūlė būdų šiems trūkumams šalinti.

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Vokietija paprašė EESRK išnagrinėti būdus, kaip paskatinti migrantų kilmės moterų, motinų ir šeimų integraciją.

Šią nuomonę parengė buvusi narė Indrė Vareikytė ir 2020 m. spalio 29 d. plenarinėje sesijoje pristatė pagrindinis pranešėjas Ákos Topolánszky.

A.  Topolánszky pabrėžė, kad mažiau nei pusė ES valstybių narių taiko priemones, kuriomis aiškiai remiamos diskriminaciją ir kliūčių integracijai patiriančios migrantų kilmės moterys ir vaikai. „Gyvendami izoliuotai jie pernelyg dažnai tampa vienatvės ir smurto aukomis“, – sakė jis. Kalbėdamas apie galimus sprendimus A. Topolánszky pabrėžė, kad labai svarbu taikyti holistinę integracijos politiką, apimančią integraciją į darbo rinką, švietimą, sveikatos priežiūrą, teisingumą ir aprūpinimą būstu.

EESRK mano, kad migrantai turėtų būti geriau informuojami apie kalbų mokymo tikslus ir su tuo susijusią naudą kasdieniam jų gyvenimui. EESRK taip pat ragina toliau tirti, ar bendra Europos kalbų mokėjimo orientacinė sistema galėtų būti naudojama siekiant racionalizuoti migrantų kalbų mokymo procesą ir užtikrinti labiau pritaikytą požiūrį.

Migrantės moterys patiria daugialypę ar tarpsektorinę diskriminaciją daugelyje socialinio gyvenimo sričių.
Todėl EESRK ragina valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją ir skatina visas valstybes nares užtikrinti, kad nuo smurto nukentėjusios moterys migrantės turėtų vienodas su vietinėmis moterimis galimybes naudotis atitinkamomis paslaugomis, parama ir infrastruktūra.

Kadangi COVID-19 krizė neproporcingai paveikė pažeidžiamas bendruomenes, ypač etninių mažumų migrantus ir konkrečiai migrantes, EESRK primygtinai ragina Komisiją rengiant naują Integracijos ir įtraukties iniciatyvą atsižvelgti į šios krizės metu įgytą patirtį ir pristatyti geriausius valstybių narių taikomus metodus.

Nuomonės priede pateikiami įkvepiantys socialinių projektų, skirtų remti migrantų kilmės moterų ir vaikų integracijos ir kalbų mokymą, pavyzdžiai. (ll/tk)

Atsižvelgdamas į pražūtingas socialines ir ekonomines COVID-19 krizės pasekmes EESRK dviejose nuomonėse išdėstė savo požiūrį į dabartinę ekonomikos krizę ir ES atsigavimo perspektyvas.

Viena vertus, Komitetas mano, kad Komisijos pasiūlymai dėl „Next Generation EU“ plano yra sveikintini ir savalaikiai. Bet koks vėlavimas patvirtinti ir įgyvendinti planą gali rimtai pakenkti ES ekonomikos atsigavimui.

Kita vertus, EESRK nariai perspėja, kad valstybėms narėms reikia didinti viešąsias investicijas ir ieškoti sąveikos su privačiomis investicijomis: bendroji nukrypti leidžianti išlyga pagal Stabilumo ir augimo paktą ir maksimalus valstybės pagalbos taisyklių lankstumas turėtų išlikti bent kol bus pasiektas plataus masto ekonomikos atsigavimas ir ženkliai sumažės nedarbas.

Apskritai ES reikia pereiti prie tokio ekonomikos valdymo, kuris būtų orientuotas į klestėjimą ir paremtas solidarumu, nes grįžimas prie griežto taupymo sumažins bet kokią priemonės „Next Generation EU“ naudą.

Nuomonės dėl  2020 m. metinės tvaraus augimo strategijos pranešėjas Philip von Brockdorff pareiškė: „EESRK metinę tvaraus augimo strategiją laiko galimybe keisti dominuojantį ekonomikos modelį taip, kad jis taptų atsparesnis ir tvaresnis ir pagal kurį ekonominiai ir socialiniai tikslai būtų vienodai svarbūs.“

Nuomonės dėl Rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos pranešėja Judith Vorbach pabrėžė: „Kad kuo labiau sumažintume skaudų COVID-19 ir klimato kaitos poveikį ir užkirstume jam kelią, EESRK pataria ekonomikos valdymą orientuoti į klestėjimą, didinti investicijas į tvarų augimą, užtikrinti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą ir reformuoti mokesčių politiką.“

Dvi 2020 m. spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtos nuomonės yra EESRK indėlis į būsimą Europos Komisijos Europos semestro dokumentų rudens rinkinį ir paskesnes tarpinstitucines diskusijas Išsamiai su pranešimais žiniasklaidai susipažinti galite čia. (na)

Lapkričio 5–6 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop) surengė Trečiąjį forumą politinei patirčiai kaupti, šį kartą skirtą įgūdžių tobulinimo kryptims. Į renginį susirinko su šia sritimi susiję socialiniai partneriai, valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės atstovai, kurie perspėjo, kad dabartinė pandemija gali dar labiau paspartinti darbo pasaulyje vykstančius pokyčius, kuriuos lėmė skaitmeninė revoliucija ir dėl to kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas tapo aktualūs kaip niekada.

Todėl forumo dalyviai pabrėžė, jog būtina skubiai įgyvendinti įgūdžių tobulinimo kryptis, teisėkūros pasiūlymą, kuris 2016 m. buvo priimtas kaip Tarybos rekomendacija. Šis teisėkūros pasiūlymas yra kertinis akmuo ES įgūdžių darbotvarkės, kurios tikslas suteikti visiems europiečiams dalyvavimui darbo rinkose ir viso savo potencialo panaudojimui reikalingus įgūdžius, kad jie galėtų klestėti tiek kaip asmenys, tiek kaip visuomenės nariai.

Kaip parodė Cedefop tyrimas, 128 mln. suaugusiųjų Europoje turės atnaujinti savo įgūdžius arba įgyti naujų, kad išsaugotų darbo vietą arba gautų naują darbą, atitinkantį jų kompetencijų ir įgūdžių lygį. Šis skaičius apima 27 narių ES, Islandiją, Norvegiją ir Jungtinę Karalystę ir sudaro 46,1 proc. gyventojų.

„Turime pabrėžti, kad mes siūlome dalį išlikimo priemonių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, nes veikla nebebus tokia, kaip iki šiol. Tvirti įgūdžiai yra konkurencingumo ES lygmeniu variklis, taip pat reikalingas asmeninei ir profesinei savirealizacijai“, – sakė EESRK užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus pirmininkas Laurenţiu Plosceanu.

„Turime užtikrinti, kad kiekvienas suaugęs žmogus visą gyvenimą turėtų galimybių atnaujinti turimus įgūdžius ir įgyti naujų, padedančių jiems rasti savo kelią neramiais laikais ir klestėti asmeniniame ir profesiniame gyvenime“, – sakė Cedefop vykdantysis direktorius Jürgen Siebel, pridurdamas, kad kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemos taip pat turėtų atsižvelgti į įmonių poreikius, nes jos yra svarbios plataus užmojo tikslams įgyvendinti.

Trečiasis forumas politinei patirčiai kaupti įvertino patirtį kuriant ir įgyvendinant įgūdžių tobulinimo kryptis Suomijoje, Airijoje ir Nyderlanduose, kur vyriausybės išsikėlė plataus užmojo tikslus ir parengė visapusiškas strategijas, taip pat numatė mokymosi visą gyvenimą ir suaugusiųjų mokymosi reformas, kurios jau duoda rezultatų.

Trečiasis forumas politinei patirčiai kaupti aptarė Portugalijos vyriausybės programą, kurią įgyvendinant pavyko padidinti suaugusiųjų mokymosi prieinamumą šalyje, kur 2016 m. pusė gyventojų buvo nebaigę vidurinės mokyklos. (ll)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pareiškė remiąs veiksmingo socialinio dialogo skatinimą valstybėse narėse, kadangi šis dialogas atlieka svarbų vaidmenį formuojant ekonomikos, darbo ir socialinę politiką, kuri užtikrina geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas visoje ES. Todėl būtina skatinti ekonomikos tvarumą ir jo siekti.

Nuomonėje Socialinis dialogas – svarbus ekonominio tvarumo ir ekonomikos atsparumo ramstis, atsižvelgiant į aktyvių viešųjų diskusijų įtaką valstybėse narėse EESRK apžvelgė nacionalinę socialinio dialogo praktiką, nagrinėdamas ją ankstesnių krizių kontekste. Nuomonėje taip pat kalbama apie tai, kaip socialinio dialogo koncepcija, ypač jo trišalė forma, kai dialoge dalyvauja valdžios institucijos, gali būti platesnė nei kolektyvinės derybos ir kaip toks dialogas gali būti svarbia bet kokio permainų proceso patikimo valdymo priemonė.

Nuomonę ES pirmininkavusios Vokietijos prašymu parengė dabar jau buvusi EESRK narė Vladimíra Drbalová ir dabartinė narė Cinzia Del Rio.

Šalys, turinčios gerai įsitvirtinusius socialinio dialogo mechanizmus geriau ir operatyviau reaguoja į krizes, įskaitant tokias pasaulinio masto krizes kaip COVID-19 pandemija. Tačiau nuomonėje buvo nustatyta, kad daugelyje šalių socialinis dialogas tebėra padrikas ir vyksta tik protarpiais arba susilpnėjo, o socialinių partnerių savarankiškumas buvo pažeistas.

Nuomonėje pateikiama keletas rekomendacijų dėl patikimo valdymo artimiausioje ateityje pasibaigus pandemijai, įskaitant aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus ir skatinant patikimą įmonių valdymą, paremtą socialiniu dialogu ir kolektyvinėmis derybomis.

Į socialinį dialogą, kad jis būtų veiksmingas, būtina įtraukti reprezentatyvius ir teisėtus socialinius partnerius ir vyriausybes, kurios būtų pasiryžusios šį procesą palaikyti. Ne mažiau svarbu gerbti socialinių partnerių savarankiškumą, asociacijų laisvę ir teisę į kolektyvines derybas.

Europos socialinis dialogas yra įtvirtintas ES sutartyse ir Europos socialiniai partneriai turėtų išnaudoti visą šio dialogo jiems siūlomą potencialą.

Jie turėtų dalyvauti Europos ekonomikos valdymo semestre ir ypač kurti ir įgyvendinti užimtumo, socialines ir prireikus ekonomines reformas ir politiką.

„Mums reikia, kad Europos semestre būtų privalomas konsultavimosi su socialiniais partneriais mechanizmas. Šiandien, atsižvelgiant į ekonominį ir socialinį pandemijos poveikį, svarbiau nei bet kada į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, įskaitant vyriausybės atskaitingumo priemones, rengimą įtraukti socialinius partnerius“, – sakė C. Del Rio. (ll)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares laikytis holistinio požiūrio skatinant įvairovę ir įtrauktį savo visuomenėse bei dėti daugiau teisinių ir politinių pastangų kovai su plintančiu rasizmu ir ksenofobija Europoje.

Atsižvelgdama į vis dažnėjančius išpuolius ir neapykantą kurstančias kalbas prieš migrantus ir etnines mažumas ir į dėl dabartinės pandemijos didėjančią struktūrinę jų diskriminaciją, ES nedelsdama turi kur kas aktyviau imtis veiksmų šioje srityje, taip pat ir skatindama įvairovės valdymą.

EESRK pasiūlymų šiuo klausimu pateikė nuomonėje Įvairovės valdymas ES valstybėse narėse, kurią parengti paprašė ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija. Rengdamas savo nuomonę, EESRK atliko atvejų tyrimus keturiose šalyse – Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje, kurios atstovauja keturioms skirtingoms Europos dalims. Rezultatai buvo pateikti nuomonėje ir jos prieduose.

Atvejų tyrimai parodė, kad visose keturiose šalyse migrantai darbuotojai daugiausia dirba mažai apmokamą ir mažų garantijų darbą – blogiausia padėtis yra Italijoje, po to – Prancūzijoje, tokia pati tendencija vyrauja ir Lenkijoje. Nebaltaodės moterys patiria didžiausią diskriminaciją užimtumo srityje visose keturiose šalyse, palyginti su baltaodžiais europiečiais ir tų pačių etninių grupių vyrais. Visose keturiose šalyse romai išlieka mažuma, patirianti didžiausią diskriminaciją.

Nuomonę parengė Lenkijai atstovavęs buvęs EESRK narys Adam Rogalewski, o spalio mėn. plenarinėje sesijoje ją pristatė pagrindinis pranešėjas Carlos Trindade.

„COVID-19 stiprina struktūrinį rasizmą Europoje. Etninės mažumos ir migrantai ne tik dažniau turi sąlytį su šia liga, bet ir dėl ekonominių bei socialinių padarinių patiria didesnę su tuo susijusios nelygybės riziką ir jiems mažiau tikėtina gauti paramą,“ – pažymėjo C. Trindade.

„Kovojant su struktūriniu rasizmu visose institucijose būtina užtikrinti socialinį teisingumą etninėms mažumoms ir migrantams,“ – pabrėžė C. Trindade. Jis pridūrė, kad EESRK ragina ES ir valstybes nares dėti dar daugiau teisinių ir politinių pastangų kovai su rasizmu ir ksenofobija.

EESRK savo nuomonėje teigia, kad patikimas įvairovės valdymas turėtų būti sutelktas į visus migrantų ir etninių mažumų darbo ir kasdienio gyvenimo aspektus. Tai apima elgesį su jais darbo vietoje, švietimą, galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis, socialines teises ir integraciją į vietos bendruomenes. (ll)

Lapkričio 9 d. Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI) surengė nuotolines diskusijas dėl ES plieno pramonės. Diskusijose, kurioms pirmininkavo naujasis CCMI pirmininkas Pietro Francesco De Lotto, daugiausia dėmesio skirta tarptautinės plieno pramonės perteklinių pajėgumų ir jos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo klausimams. Pranešėjai kalbėjo apie Europos plieno pramonei kylančius iššūkius: tai ekonomikos gaivinimo po COVID-19 planas, gamybos procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, ES apsaugos priemonės ir prekyba.

Plienas yra viena būtiniausių prekių visose išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. COVID-19 pandemijos metu iškilo klausimų dėl priklausomybės nuo pasaulinės tiekimo grandinės, ypač kai daugelis šalių yra priklausomos tik nuo vienos šalies.

Pertekliniai Kinijos plieno pramonės pajėgumai kelia susirūpinimą, nes ši šalis dabar dominuoja daugiau nei pusėje pasaulio rinkos. 2018 m. Jungtinės Valstijos nustatė protekcionistinius mokesčius, kad Amerikos ekonomika būtų mažiau priklausoma nuo Kinijos žaliavų. Ši priemonė galiausiai smarkiai pakenkė ES rinkai, nes daug ES gaminamo plieno nuperka JAV.

Tuo pat metu pasaulio šalys deda pastangas, norėdamos sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir vis daugiau iniciatyvų imamasi stengiantis pereiti prie žiedinės ekonomikos.

„Privalome užtikrinti plieno pramonės sektorių, kurie laikosi šiam perėjimui būtinų aplinkosaugos standartų, bet konkuruoja su kitais pasaulio regionais, kur tokių standartų nėra arba jie yra nepakankami, konkurencingumą“, – baigdamas diskusijas pabrėžė Pietro Francesco De Lotto. „Tai taip pat taikoma darbo sąlygų ir darbo teisių standartams.“

Todėl EESRK ragina Europos ir trečiųjų šalių eksportuojantiems gamintojams užtikrinti vienodas veiklos sąlygas. (tk/ks)

Sukūrėme nauja rubriką.

Kiekvieną mėnesį pakviesime jus į susitikimą su netikėtu svečiu. Tai bus Europos kultūros pasaulyje žinoma ir dabartinėmis aktualijomis besidominti asmenybė, kuri supažindins su savo pasaulėžiūra, įkvėps naujų idėjų, kurios paskatins mūsų vaizduotę ir suteiks džiaugsmo.

Pirmasis šios rubrikos netikėtas svečias – Pierre Kroll, Belgijos karikatūristas ir oficialus dienraščio „Le Soir“ bendradarbis.

Savitą jumoro jausmą perteikiančiais ir nepakartojamo stiliaus piešiniais P. Kroll originaliai ir netikėtu rakursu komentuoja Europos ir pasaulio įvykius.

Priimdamas mūsų kvietimą apžvelgti karčiausias šių dienų naujienas, P. Kroll mums padovanojo šį piešinį. (eph)