EESRK info

Tiriamojoje nuomonėje dėl bendrosios rinkos trisdešimtmečio EESRK pritarė Komisijos idėjai užuot švelninus konkurencijos taisykles sukurti ES fondą, kurio sutelktomis lėšomis būtų galima investuoti į pagrindinius žaliųjų technologijų projektus.

Naujoje ataskaitoje, kurioje apžvelgiama 30 bendrosios rinkos metų ir ateities perspektyvos, EESRK pabrėžia, kad valstybės pagalbos taisyklių sušvelninimas siekiant apsaugoti ES pramonę nuo JAV konkurencijos dėl Infliacijos mažinimo akto priėmimo galėtų lemti turtingesnių valstybių narių, pavyzdžiui, Vokietijos, kuri gali subsidijuoti savo pramonės įmones, ir mažesnės fiskalinės erdvės valstybių narių, kurios negali sau to leisti, asimetriją.

„Europos suverenumo fondas yra geriausias būdas suteikti naują postūmį Europos pramonės politikai ir investicijoms į žaliąsias technologijas,“– nurodė EESRK darbdavių grupės pranešėjas Felipe Medina Martín, kuris taip pat pabrėžė būtinybę peržiūrėti ir reformuoti galiojančias valstybės pagalbos taisykles.

„Reikėtų apgalvoti valstybės pagalbos teikimo kriterijus, jų poveikį ir naudą,“– teigė pranešėjas. „Žinome, kad kai kurie sektoriai galėjo pasinaudoti valstybės pagalba ir nukrypti leidžiančiomis valstybės pagalbos taisyklėmis bei išimtimis, tačiau kiti – ne. Dar pridėkime netolygumus tarp valstybių narių ir gausime didžiulius konkurencingumo skirtumus ES“.

EESRK ataskaitoje pabrėžiama, kad bendroji rinka neabejotinai yra vienas iš didžiausių ES politinių, ekonominių ir socialinių laimėjimų, tačiau ji turi būti nuolat kintantis projektas, kuris padėtų prisitaikyti prie kintančių realijų ir atremti būsimus iššūkius.

Be kita ko, pirmenybę vertėtų teikti atviram strateginiam savarankiškumui: pagrindiniai prioritetai turėtų būti pasiūla ir prekyba, energetika ir svarbiausiosios žaliavos. Šiuo požiūriu vertėtų rinktis susitarimus su tų pačių principų ir vertybių šalimis.

EESRK pastebi, kad bendrojoje rinkoje didžiausią reguliavimo naštą ir toliau sukuria valstybės narės. Nacionalinės taisyklės kartais įsigalioja prieš ES pateikiant iniciatyvas. Tokiu būdu užkertamas kelias suderinimui ir gali būti iškreipiama vidaus rinka. Norėdamas užbėgti už akių šiai praktikai EESRK siūlo, kad ES teisės aktus rengtų proaktyviau ir sparčiau.

Žvelgiant iš darbuotojų perspektyvos, EESRK norėtų, kad būtų imamasi daugiau priemonių verslo konkurencingumui skatinti, o tvarumas būtų derinamas su priemonėmis apsaugoti darbo vietų kokybę ir užtikrinti piliečių teises, vartotojų apsaugą ir sudaryti sąžiningas sąlygas smulkesniam verslui.

„Pasaulis keičiasi. Turės pasikeisti ir pastarųjų 30 metų bendrosios rinkos paradigma, greičiausiai prireiks radikalių permainų, jei norime įveikti naujus geopolitinius iššūkius,“– pabrėžė EESRK darbuotojų grupės bendrapranešėjis Angelo Pagliara. „Jei norime užtikrinti tikrą konkurencingumą, turime kovoti su visų formų dempingu – socialiniu, fiskaliniu ir visokiu kitokiu. Dempingas yra konkurencingumą mažinanti priemonė.“

Po šios bendros ataskaitos bus rengiamos nuomonės dėl konkrečių su bendrąją rinka susijusių klausimų. (dm)

2023 m. Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas paragino Europos Sąjungą priimti privalomų teisės aktų dėl psichosocialinės rizikos darbo vietoje prevencijos. Vis daugėja įrodymų, kad mažų garantijų darbas daro didelę žalą darbuotojų psichikos sveikatai.

Balandžio 27 d. diskusijoje su Ispanijos valstybės sekretoriumi, atsakingų už darbą ir socialinę ekonomiką, Joaquín Pérez Rey EESRK pateikė savo nuomonę Mažų garantijų darbas ir psichikos sveikata

Nuomonės pranešėjas José Antonio Moreno Díaz pabrėžė, kad yra akivaizdžių įrodymų, jog mažų garantijų darbas didina darbuotojų psichikos sveikatos sutrikimų riziką, todėl tai tampa visuomenės sveikatos problema.

Mažų garantijų darbas, apimantis įvairius aspektus, pavyzdžiui, nesaugumą darbo vietoje neužtikrintumą, išnaudojančias laikinas darbo sutartis, ilgas darbo valandas ir negebėjimą planuoti darbo laiko, pažeidžia darbuotojų pagrindines teises ir turi būti išnaikintas. Reikia kovoti su visomis mažų garantijų darbo formomis. Būtent todėl EESRK ragina ES lygiu priimti privalomus teisės aktus, be kita ko, siekiant toliau tobulinti ir modernizuoti Direktyvą Nr. 89/391/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos.

„Turime sukurti aukštos kokybės darbo aplinką, kuri nekenktų nei fizinei, nei psichikos sveikatai. Mus reikia konkrečios ES direktyvos dėl psichosocialinės rizikos,“– nurodė José Antonio Moreno Díaz.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke teigė: „Komitetas nuolat stengiasi prisidėti prie ES socialinės darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ir padėti kurti tvarią ir konkurencingą Europą, pasirengusią XXI-ojo amžiaus iššūkiams. Vadinasi, be kita ko, reikia sukurti deramas darbo rinkos sąlygas, remti darbuotojų dalyvavimą ir kovoti su mažų garantijų darbu.“ (ll)

Vienas iš neįgaliųjų judėjimo prioritetų – Europos neįgaliojo kortelė – neįgaliesiems suteiks galimybę naudotis viena pagrindinių teisių laisvai judėti ES tokiomis pat sąlygomis, kuriomis naudojasi ir negalios neturintys asmenys.

EESRK palankiai vertina iniciatyvą sukurti Europos neįgaliojo kortelę, kurios ėmėsi Europos Komisija, siekdama padėti neįgaliesiems laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje.

Tačiau balandžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK įspėjo, kad šios kortelės sėkmė priklausys nuo bendro neįgalumo statuso pripažinimo ES. Šiuo metu jo nėra, todėl į kitas šalis keliaujantys neįgalieji negali naudotis pagalbos priemonėmis. Tai yra esminis jų teisės į laisvą judėjimą, kuri yra viena iš pagrindinių ES vertybių, pažeidimas.

Nuomonės pranešėjas Ioannis Vardakastanis teigė: „Dabar Europos piliečius skirstome į pirmarūšius ir antrarūšius. Pirmarūšiai piliečiai gali judėti iš vienos valstybės narės į kitą kelionės, darbo ar studijų tikslais arba ten įsikurti, o antrarūšiai – ne. Europos neįgaliojo kortelė pašalins šias kliūtis.“

EESRK nurodo, kad nuomonė dėl Europos neįgaliojo kortelės buvo svarbus neįgaliųjų judėjimo prioritetas ir tikslas, kurio jie siekia jau seniai. Komitetas rekomenduoja kortelę sukurti parengiant reglamentą, nes tai tinkamesnė priemonė, kuri užtikrintų nuoseklų ir visuotinį taikymą ir padėtų išvengti skirtingo įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu.

Be to, reikia imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad transportas, paslaugos ir pastatai būtų prieinami visiems, o kortelėje saugomi asmens duomenys būtų apsaugoti duomenų apsaugos reglamentais. Tokiu būdu ši kortelė veiks kaip Europos neįgalumo pasas.

EESRK manymu, ši kortelė privers valstybes nares patobulinti esamas sistemas, kurios yra visų pirma grindžiamos medicininiu požiūriu į negalią, ir jas suderinti su modeliais, atitinkančiais JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK).

Siekiant užtikrinti kortelės sėkmę, EESRK paragino į visus rengimo ir stebėsenos proceso etapus visapusiškai įtraukti neįgaliuosius ir jų organizacijas.

Dar vienas prašymas – fiziškai atskirti ES neįgaliojo kortelę nuo Europos neįgalių asmenų automobilių stovėjimo kortelės. Taip neįgaliesiems būtų lengviau naudotis transporto sistemomis ir viešosiomis paslaugomis. (ll)

EESRK manymu, Komisijos pasiūlymai dėl socialinio dialogo stiprinimo valstybėse narėse ir ES yra savalaikiai ir būtini, tačiau Komitetas ragina žengti dar keletą žingsnių. Reikia imtis priemonių siekiant pagerinti nacionalines konsultacijas su socialiniais partneriais, nacionalinių ir Europos kolektyvinių derybų aprėptį ir socialinių partnerių susitarimų įgyvendinimą.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina neseniai Europos Komisijos pateiktą iniciatyvą stiprinti ir skatinti socialinį dialogą ES. Tačiau jis atkreipia dėmesį į keletą klausimų, kuriuos reikia išspręsti, kad socialinis dialogas nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtų prasmingas ir veiksmingas.

Balandžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK išnagrinėjo neseniai pateiktą Komisijos komunikatą dėl socialinio dialogo stiprinimo ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos šiuo klausimu.

EESRK įspėjo, kad teigiamų socialinio dialogo rezultatų nereikėtų laikyti savaime suprantamu dalyku, ir rekomenduoja Komisijai atkreipti dėmesį į sėkmingus nacionalinius, regioninius ir sektorių modelius bei išnagrinėti, kodėl jie sulaukė sėkmės.

„Dėl užmojo stiprinti socialinį dialogą Komisijos iniciatyva yra vertintina palankiai. Kita vertus, mūsų nuomonėje rekomenduojamos tolesnės priemonės, pavyzdžiui, nacionalinio lygmens trišalio dialogo gerinimas, kolektyvinių derybų aprėpties didinimas ir Tarybos direktyvų taikymas siekiant parengti aiškias socialinių partnerių susitarimų įgyvendinimo taisykles,“– nurodė nuomonės pranešėjas Pekka Ristelä.

EESRK manymu, tam, kad socialinis dialogas būtų veiksmingas, jame turi dalyvauti reprezentatyvūs ir teisėti socialiniai partneriai, turintys žinių, techninių įgūdžių ir savalaikę prieigą prie informacijos. Tam taip pat reikia politinės valios ir įsipareigojimo dalyvauti šioje veikloje. Reikalinga pagarba socialinių partnerių savarankiškumui ir teisėms, pavyzdžiui, teisei į asociacijų laisvę ir kolektyvines derybas, taip pat palanki teisinė ir institucinė sistema.

„Manome, kad siūloma rekomendacija yra tinkama priemonė remti šį procesą, nes joje išdėstytos aiškios ir veiksmingos stebėsenos nuostatos, kurias iš pradžių siūlė Komisija. Iš valstybių narių diskusijų suprantame, kad tai nuo pat pradžių joms yra problemiška. Galutinė rekomendacijos redakcija bus tarsi lakmuso popierėlis patikrinti tikrą politinę valią iš tiesų sustiprinti šį procesą,“– sakė bendrapranešėjė Maryia Mincheva.

Siekdamas atremti argumentą, kad kai kuriose valstybėse narėse trišalis socialinis dialogas yra labiau teorinis nei praktinis, EESRK siūlo sukurti bendrą veiksmingą sistemą, skirtą socialiniams partneriams įtraukti nacionaliniu lygmeniu. Jei socialiniai partneriai negalėtų reikšmingai dalyvauti, EESRK rekomenduoja Komisijai imtis priemonių.

EESRK nurodo, kad pilietinis dialogas, apimantis platesnį suinteresuotųjų subjektų ir klausimų spektrą, yra atskiras procesas. Į šį skirtumą taip pat reikėtų atsižvelgti teikiant paramą gebėjimų stiprinimui socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei. (ll)

Balandžio mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę dėl metavisatos poveikio visuomenei. Nuomonėje pabrėžiama, kad ES, siekdama užtikrinti įtraukią ir saugią virtualią aplinką, turi skubiai išnaudoti metavisatos galimybes ir panaikinti jos keliamas grėsmes.

Metavisata jau parodė savo potencialą ekonomiškai efektyvių sprendimų, spartesnės gamybos, geresnės kokybės, rizikos mažinimo ir didesnio veiksmingumo srityse. Ji teikia daug vilčių poveikio aplinkai mažinimo požiūriu, nes sudaro galimybes nuotoliniam darbui, sumažina fizinių kelionių būtinybę ir išmetamą anglies dioksido kiekį.

EESRK nuomonės pranešėjas Martin Böhme pabrėžė, kad „metavisata ir virtualūs pasauliai darys didžiulį poveikį mūsų gyvenimams. Jie atneš ne tik naujų galimybių, bet ir problemų, kurioms reikėtų užbėgti už akių.“

Virtualūs pasauliai kelia įvairių pavojų, visų pirma vaikams ir pažeidžiamoms grupėms. Komitetas ragina platformų operatorius įdiegti griežtus kontrolės mechanizmus, skirtus žalingam turiniui filtruoti ir pašalinti, ir imtis apsaugos priemonių, kad būtų užkirstas kelias priekabiavimui, piktnaudžiavimui ir išnaudojimui. Naudotojai taip pat atkreipia dėmesį į priklausomybės, privatumo ir psichikos sveikatos problemas.

Esamų teisėkūros priemonių gali nepakakti virtualiems pasauliams reglamentuoti. EESRK ragina ES institucijas užtikrinti, kad metavisatoje būtų laikomasi realaus pasaulio teisėkūros, apmokestinimo politikos, o konkretūs poreikiai būtų tenkinami priimant naujas priemones.

Nuomonėje nurodoma, kad pramoninė metavisata turi didžiulį potencialą Europos įmonėms, norinčioms optimizuoti savo veiklą, rinkti duomenis ir gerinti veiklos rezultatus. Pramonei kylantys iššūkiai daugiausiai susiję su poreikiu didinti pritarimą šioms naujoms technologijoms, darbo jėgos perkvalifikavimu ir užtikrinimu, kad ši patirtis būtų etiška ir saugi.

„Norint sukurti metavisatą verslui, reikalingi konkretūs įgūdžiai, o Europa turi stengtis vėl tapti šiltai mokslininkus priimančia bendruomene, kad išlaikytų savo pirmaujančias pozicijas,“– nurodė EESRK bendrapranešėjis Hervé Jeannin.

Šiuo metu EESRK rengia antrąją nuomonę dėl metavisatos, kuri turėtų būti priimtą antrąjį šių metų pusmetį. (gb)

Ilgalaikė tvari transporto sistema yra įmanoma, tačiau tik jei žmonės, pramonė ir transporto sektorius dalyvaus siekiant dviejų tikslų: iki 2050 m. 90 proc. sumažinti transporto sektoriaus išmetamą anglies dioksido kiekį ir įsipareigoti naudotis sutartais būdais ir priemonėmis, kad būtų pasiektas galutinis rezultatas.

Tai buvo pagrindinė 2023 m. balandžio 27 d. plenarinėje sesijoje priimtos Stefan Back ir Mateusz Szymański parengtos EESRK nuomonės mintis.

Siekiant ilgalaikio ekologiško transporto tikslo „pertvarka turi būti patraukli ir realistiška, taigi priimtina piliečiams ir įmonėms žvelgiant iš trijų perspektyvų: finansinės, socialinės ir praktinės,“ – sakė Stefan Back.

„Tai vienintelis būdas, kad visuomenė aktyviai pritartų pertvarkai, nes priešingu atveju rizikuojame patirti nesėkmę ar net pakurstyti visuomenės neramumus,“– pridūrė Mateusz Szymański.

Konkrečiau, EESRK teigia, kad pertvarkos sėkmė priklausys nuo tam tikrų sąlygų.

Pirmiausia, įmonės turi jausti, kad joms neužkraunama pernelyg didelė finansinė našta ir kad jos išliks konkurencingos ne tik ES viduje, bet ir už jos ribų.

Antra, darbuotojai pertvarką turi vertinti kaip priimtiną procesą ir jiems reikia suteikti galimybę prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų socialiniu požiūriu priimtinu būdu.

Trečia, piliečiams tiek miesto, tiek kaimo vietovėse reikia užtikrinti pasiekiamumą ir judumą už priimtiną kainą ir geromis bendrosiomis sąlygomis. (mp)

EESRK pakartojo savo prašymą iš esmės pertvarkyti Europos semestrą ir paragino priimti ES reglamentą, pagal kurį pilietinės visuomenės dalyvavimas šiame cikle būtų privalomas.

Balandžio mėn. EESRK plenarinėje sesijoje svarstytose ir priimtose nuomonėse EESRK pabrėžė, kad ekonominės reformos turėtų būti grindžiamos socialiniais veiksniais, o ne vien ekonominiais rodikliais. Jis taip pat akcentavo, kad taip pat reikėtų peržiūrėti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rengimo procesą, siekiant paskatinti valstybes nares imtis vadovaujamo vaidmens jas įgyvendinant.

Europos semestras yra kasmetinis šešis mėnesius trunkantis valstybių narių ekonominės, socialinės ir fiskalinės politikos koordinavimo ciklas, per kurį taip pat stebimi nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai. Nors nuo šio ciklo taikymo pradžios 2011 m. jo vaidmuo buvo svarbus, tačiau taip pat išaiškėjo didelių trūkumų.

Šioje nuomonėje EESRK dar kartą ragina pertvarkyti Europos semestrą, kad būtų sustiprintas jo skaidrumas ir demokratiškumas, organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas ir jo veikimo veiksmingumas. EESRK rekomenduoja:

• peržiūrėti ir papildyti esamas rodiklių sistemas ir užtikrinti jų tarpusavio suderinamumą, kad būtų galima pagerinti vertinimo procedūras;
• pratęsti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurios yra viena iš pagrindinių semestro priemonių, laikotarpį iki trejų metų, su metiniais vertinimais ir peržiūromis, taip pat susieti jų įgyvendinimą ir finansavimą su ES biudžetu, nes tai yra tinkamiausia paskata užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų;
• įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas taikant struktūrizuotą oficialaus konsultavimosi procedūrą ir specialų organą, kuriam būtų teisiškai patikėta ši užduotis. Šiame procese svarbų vaidmenį taip pat turėtų atlikti esamos nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos;
• nustatyti organizuotos pilietinės visuomenės struktūruoto ir nuolatinio dalyvavimo įvairiuose Europos semestro etapuose principus ir bendruosius ypatumus parengiant ES reglamentą.

Pranešimas spaudai

Visas nuomonės tekstas (tk)

Karo Ukrainoje padaryta didžiulė tarptautinio masto žala aplinkai kelia didelį susirūpinimą. EESRK ragina remiantis ES teise Rusijos veiksmus pripažinti nusikaltimu ir pabrėžia, kad siekiant apsaugoti pagrindines teises būtina užtikrinti aplinkos apsaugą.

Didelis poveikis daromas Ukrainos ekosistemoms – plačiu mastu naikinami miškai ir teršiamas oras bei vanduo. Tai kelia grėsmę jos turtingai biologinei įvairovei, ekosistemoms, žmonių sveikatai ir žemės ūkio gamybai. EESRK, kartu su Europos Parlamentu, pasisako už ekocido pripažinimą nusikalstama veika pagal ES teisę, kad Rusijai už tai tektų atsakomybė ir būtų galima išvengti ekologinių katastrofų ateityje.

Pranešėja Ozlem Yildirim pažymėjo: „EESRK pabrėžia, kad būtina skubiai gerinti aplinkos apsaugą atsižvelgiant į pagrindinių teisių Europos Sąjungoje ir už jos ribų išsaugojimą ir kad tai tapo itin aktualu dėl karo Ukrainoje padarytos didžiulės žalos aplinkai.“

Be to, Komitetas ragina imtis veiksmų ir patvirtinti dokumentais, įvertinti šį poveikį ir laikantis tarptautinių standartų užtikrinti teisinę apsaugą, atskaitomybę ir teisingą atsigavimą pasibaigus karui.

Teisė į sveiką aplinką yra itin svarbi socialinei ir ekonominei gerovei, nes daug darbo vietų priklauso nuo sveiko klimato. EESRK primygtinai ragina ES valstybes nares ir institucijas stiprinti esamas teisines priemones ir pastangas, siekiant apsaugoti teisę į sveiką aplinką, ypač atsižvelgiant į trapią ekosistemų būklę, kurią išryškino konfliktas Ukrainoje. (ks)

Nariai turėjo galimybę iš arti pamatyti, kaip veikia sudėtinga ekosistema, kuri saugo aplinką, skatina sėkmingą ekonomiką, žiedinės ekonomikos praktikos žemės ūkyje plėtrą ir socialinę sanglaudą.

Gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių delegacija apsilankė Wildpoldsried – tvarios energetikos kaime Vokietijos Algojaus regione.

Šis kaimas garsėja savo sėkmingai gaminama vietos atsinaujinančiųjų išteklių energija ir aktyviu gyventojų dalyvavimu šioje veikloje.

EESRK nariai susižavėjo kaimo infrastruktūra: vėjo jėgainėmis, biodujų gamybos įrengimais, kogeneracine jėgaine, susieta su vietos šildymo tinklu, fotovoltinių saulės baterijų sistema.

Wildpoldsried plėtojamas inovatyvus ir tvarus požiūris – tai pirmasis pavyzdys, kaip dalyvaujant gyventojams galima sukurti sudėtingą ekosistemą, kuri saugo aplinką, skatina sėkmingą ekonomiką, žiedinės ekonomikos praktikos žemės ūkyje plėtrą ir socialinę sanglaudą.

EESRK šis vizitas buvo itin svarbus, nes jis konsultuoja Europos Sąjungos institucijas pilietinės visuomenės klausimais ir siekia būti tarpininku įtraukiant visuomenę į ES politiką. (ks)