EESRK info

Likus keletui dienų iki Šarm aš Šeiche rengiamos 27-osios UNFCCC šalių konferencijos COP 27, EESRK priėmė rezoliuciją „Kartu kovoti su egzistencine grėsme. Socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė už plataus užmojo klimato politikos veiksmų įgyvendinimą“. Europos organizuota pilietinė visuomenė pasiuntė aiškią žinią: mums reikia, kad ES institucijos ir valstybės narės toliau rodytų lyderystę ir didintų užmojus klimato srityje, nepaisant kitų pasaulio regionų elgsenos.

Kaip rodo „Eurobarometro“ apklausa, akivaizdi europiečių dauguma – 70 proc. – labai nerimauja dėl klimato kaitos, o beveik trys ketvirtadaliai mano, kad jie turi daugiau asmeniškai prisidėti vykdant žaliąją pertvarką. EESRK, priėmęs rezoliuciją ir į Šarm aš Šeichą išsiuntęs 7 narių delegaciją, paragino visus suinteresuotuosius subjektus imtis veiksmų siekiant spręsti šią piliečiams susirūpinimą keliančią problemą ir sustiprinti klimato kaitos užmojus pagal naujausias mokslines rekomendacijas.

EESRK atstovavo jo nariai ir rezoliucijos pranešėjai Peter Schmidt, Isabel Caño Aguilar, Sandra Parthie, Josep Puxeu Rocamora, Neža Repanšek bei Lutz Ribbe ir jaunimo klimato aktyvistė Sophia Wiegand.

„Klimato kaita yra vienas didžiausių šio šimtmečio žmonijos iššūkių. Jos poveikį pradės jausti ne mūsų vaikai, o jau mes patys, ir iš esmės pakis mūsų gyvenimo būdas, – kalbėjo aktyvus klimato srities veikėjas, už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Cillian Lohan. – „Žinome, kad Europos Sąjunga daro daugiau nei bet kuris kitas pasaulio regionas, kaip rodo Europos žaliasis kursas ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys. Tačiau mes, kaip Europos pilietinės visuomenės namai, turime daryti spaudimą Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms, kad jos ir toliau atliktų vadovaujamąjį vaidmenį ir įtikintų savo pasaulinius partnerius sekti Europos pavyzdžiu.“ (ks)

EESRK ir Komisija pasirašė naują bendradarbiavimo protokolą, kuriuo toliau įtvirtinamas ir stiprinamas šių dviejų organizacijų politinis ir teisėkūros srityje vykdomas bendradarbiavimas taip pat jų bendros pastangos skleisti informaciją apie Europą. Protokolu taip pat sustiprinama Komiteto strateginė funkcija ES institucijų atžvilgiu ir jo vaidmuo propaguojant Europos integracijos ir dalyvaujamosios demokratijos vertybes.

Spalio 27 d. pasirašytu nauju protokolu EESRK suteikiamas svarbesnis vaidmuo tiek įgyvendinant Europos piliečių iniciatyvas, tiek Europos semestro – pagrindinės ekonominės ir fiskalinės politikos priemonės – atžvilgiu.

„Svarbi protokolo naujovė yra įsipareigojimas, Komisijai priėmus savo darbo programą, kasmet bendrai nustatyti penkias tiriamųjų nuomonių temas. Tai mums labai svarbus aspektas, suteikiantis galimybę savo darbus geriau orientuoti į ateitį“, – konstatavo EESRK pirmininkė Christa Schweng.  Tiriamosios nuomonės – tai Europos Parlamento, Europos Komisijos ar ES Tarybos prašymu parengtos nuomonės pilietinei visuomenei labai svarbiais klausimais.

Už institucijų ryšius ir perspektyvas atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš Šefčovič teigė: „Ši protokolo peržiūra užtikrins, kad mūsų bendradarbiavimo būdai būtų labiau pritaikyti prie dabartinio laikmečio ir iššūkių, su kuriais susiduriame. Protokole taip pat pakartojama, kad Komitetas atlieka svarbų vaidmenį plėtojant politiką, nes mūsų sinergija prisideda prie sklandaus ES veikimo.“ (tk)

Nuomonėje „Žurnalistams ir teisių gynėjams apsaugoti nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi skirta iniciatyva“ EESRK pritarė Komisijos pasiūlymui apsaugoti žmones nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP). Tai apima žurnalistus ir teisių gynėjus, kurie yra svarbūs diskusijų opiais klausimais dalyviai.

EESRK savo nuomonę patvirtino spalio mėn. plenarinėje sesijoje ir pasiūlė išplėsti priemonių, padedančių pažaboti SLAPP, sąrašą. Nuomonės pranešėjas Tomasz Andrzej Wróblewski pasakė: „Jei nesustiprinsime sistemos, žodžio laisvei iškils grėsmė.”

Bendrapranešėjis Christianas Moosas nurodė: „Tai skubus ir neatidėliotinas politinis klausimas. Turime imtis veiksmų, kad apgintume žurnalistus ir žmones, kurie pasisako prieš piktnaudžiavimą valdžia ir korupciją.”

SLAPP naudoja tam tikri galingi asmenys, lobistų grupės, korporacijos ir valstybės organai siekdami nutildyti žurnalistus ir kitus asmenis, kurie prisideda prie viešų diskusijų, pavyzdžiui, socialinius aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus, nevyriausybines organizacijas, pranešėjus plačiąja prasme, aktyvius piliečius ir profesines sąjungas. Šiuose ieškiniuose pasinaudojama teismų sistemų spragomis ir pateikiami nepagrįsti baudžiamieji ar civiliniai ieškiniai, kuriais užkertamas kelias tikslinių asmenų ar grupių dalyvavimui visuomenėje, jis ribojamas arba už jį baudžiama.

Tarp EESRK be kita ko siūlo įtraukti preliminarų teismo sprendimą, kuriuo nutraukiama byla, pripažinta neatitinkančia reikalavimų ir bylų sujungimas konkrečioje jurisdikcijoje atsakovo prašymu. Taip pat būtų galima apsvarstyti kitas priemones, pavyzdžiui, bylos termino nustatymą ar paspartintos tvarkos įvedimą. Dar vienas pasiūlymas būtų panaikinti galimybę kitam nei ieškovas asmeniui finansuoti SLAPP.

Nacionalinės teisės aktų peržiūra taip pat padėtų nustatyti mechanizmus, kurie galėtų padėti kovoti su SLAPP reiškiniu. Reikėtų laikytis bendro požiūrio tiek tarpvalstybinėse, tiek nacionalinėse bylose ir peržiūrėti nacionalinius įstatymus, siekiant panaikinti baudžiamąją atsakomybę už garbės ir orumo įžeidimą valstybėse narėse, kuriose už tai vis dar taikoma baudžiamoji atsakomybė.

EESRK taip pat rekomenduoja nuo penkerių iki dvejų metų sutrumpinti siūlomą laikotarpį iki siūlomos SLAPP direktyvos įvertinimo.

Galiausiai, švietimas ir mokymas yra labai svarbūs aspektai. Teisės specialistai ir viešų diskusijų dalyviai turi būti apmokyti, kad galėtų reaguoti į SLAPP ir geriau ginti saviraiškos laisvę. (ll)

EESRK yra įsipareigojęs ir pasiryžęs siekti ES energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir ragina ES politikos formuotojus kovoti su ištisus dešimtmečius trukusios energetinės priklausomybės pasekmėmis.

Tokiais žodžiais 2022 m. spalio 26 d. plenarinėje sesijoje EESRK pirmininkė Christa Schweng pradėjo diskusiją dėl ES energetikos pertvarkos ir strateginio savarankiškumo. Joje dalyvavo ir Europos universiteto instituto Florencijoje profesorius Leonardo Meeus.

„Žaliosios pertvarkos srityje turime dirbti tokiu tempu, kad įmonės ir visuomenė būtų pajėgios neatsilikti, ir imtis papildomų priemonių, kurios užtikrintų Europos konkurencingumą ir inovacijas pasaulyje“, – sakė Christa Schweng. „ES gali sumažinti savo priklausomybę nuo importuojamos energijos plėtodama vietinius atsinaujinančiosios energijos pajėgumus, tačiau būtina užtikrinti tinkamas investicijų paskatas“.

Profesorius Leonardo Meeus paminėjo Europos Komisijos siūlomas ES elektros energijos rinkos reformas ir pabrėžė, kad per pastaruosius 20 metų sukurta elektros energijos rinka gali būti mūsų ateitis, jei ją papildysime ir derinsime su naujomis vartotojų įtraukimo ir tinklų modernizavimo priemonėmis.

Diskusija buvo susijusi su EESRK nuomonės Strateginė energetikos pertvarkos vizija siekiant sudaryti sąlygas ES strateginiam savarankiškumui, kurią parengė Thomas Kattnig, Lutz Ribbe ir Tomasz Andrzej Wróblewski, priėmimu.

Nuomonėje išdėstyta EESRK energetikos pertvarkos vizija ir jos vaidmuo siekiant ES strateginio savarankiškumo, daugiausia dėmesio skiriant spartesniam priklausomybės nuo iškastinio kuro ir nuo energijos importo mažinimui, didesniam bendruomenių ir įmonių įsitraukimui ir paramos pažeidžiamiems namų ūkiams teikimui. (mp)

ES ir valstybės narės turi įgyvendinti priemones, kurios pagerintų asmenų, teikiančių ilgalaikę priežiūrą neįgaliems, lėtinėmis ar degeneracinėmis ligomis sergantiems giminaičiams, gyvenimą, kaip EESRK išdėstė spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje savo iniciatyva „Šeimos narių, prižiūrinčių neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus asmenis, vaidmuo“.

Nuomonės pranešėjas Pietro Vittorio Barbieri teigė, kad politikos formuotojai, darbdaviai (pasitelkiant socialinį dialogą) ir šeimos narius prižiūrintys asmenys bei jiems atstovaujančios organizacijos turėtų bendrai imtis visų reikiamų priemonių.

„Pirmasis žingsnis – pripažinti jų darbo vertę ir suteikti jiems galimybę išsakyti savo nuomonę apie jų teikiamą pagalbą. Antrasis žingsnis – būsto paslaugų ir su šia sritimi susijusios paramos teikimas siekiant užkirsti kelią izoliacijai, marginalizacijai ir pernelyg dideliam fiziniui bei psichiniui krūviui. Akivaizdu, kad jei šalys galės užtikrinti tam tikrų paslaugų teikimą, šiek tiek sumažės šeimos nariams tenkanti našta.“

Tokios priemonės – tai, pavyzdžiui, tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas šeimos narius prižiūrintiems asmenims, įskaitant profilaktinę sveikatos priežiūrą, taip pat mokymą, kaip rūpintis savo pačių sveikata. Prižiūrinčiajam asmeniui ir visai šeimai taip pat reikia užtikrinti paramą būstui ir priežiūros namuose paslaugas (atitinkančias sveikatos būklės ir slaugos poreikius), taip pat psichologinę paramą.

EESRK taip pat ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę taikyti alternatyvias atlygio formas, įskaitant pinigines išmokas, tiems šeimos narius prižiūrintiems asmenims, kuriems gresia skurdo rizika, nes jie yra priversti visiškai atsisakyti apmokamo darbo arba sumažinti dirbamų valandų skaičių.
Taip pat reikėtų skatinti darbdavius sudaryti darbuotojams, teikiantiems nuolatinę pagalbą giminaičiams, lanksčias darbo sąlygas ir skirti papildomas išmokas, papildančias būtiniausias valstybių narių teisės aktais numatytas išmokas.

COVID-19 pandemija tikriausiai dar labiau pablogino daugelio šeimos narius prižiūrinčių asmenų padėtį, tačiau trūksta naujausios informacijos apie problemos mastą, todėl ją sunku spręsti. (ll)

Europos Parlamento rengiamai Lyčių lygybės savaitei pažymėti EESRK priėmė dvi nuomones, kuriose pateikia rekomendacijų dėl moterų įgalėjimo skatinimo ir šeimos narius prižiūrinčių asmenų rėmimo. Komitetas taip pat parėmė Parlamento iniciatyvą renginių ciklą skirti lyčių aspekto integravimo ir sąryšingumo klausimams.

Pradėdama diskusiją EESRK pirmininkė Christa Schweng pažymėjo: „Dabartinis lyčių užimtumo skirtumas yra nepriimtinas ir daro didžiulę ekonominę ir socialinę žalą Europos Sąjungai. Turime sukurti palankesnę aplinką verslininkėms, pašalinti kliūtis ir stereotipus ir merginoms bei mergaitėms pasiūlyti daugiau sektinų pavyzdžių.“

Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Evelyn Regner pabrėžė, kad būtinas lyčių aspekto integravimas ir privalomos priemonės: „Pastaraisiais metais pažanga sulėtėjo. Tačiau ten, kur priemonės yra privalomos, mes vis dar galime iš lėto judėti į priekį. Kad galėtume kovoti su šališkumu, turime keisti kultūrą, bet būtinos ir privalomos priemonės. Be to, turime veikti kartu – EP ir EESRK, moterys ir vyrai, jauni ir seni.“

EESRK nuomonės dėl lygybės didinimo Europos Sąjungoje pranešėja Ozlem Yildirim ragino ES lygmeniu taikyti veiksmingą kovos su diskriminacija politiką, numatant iš tikrųjų atgrasančias sankcijas.

Bendrapranešėjis Cristian Pîrvulescu paaiškino, kad nuomonėje raginama rengti naujos kartos lygybės skatinimo Europoje priemones, remiantis lygių galimybių principo pripažinimu ir įpareigojimu jas užtikrinti.

Komitetas taip pat priėmė nuomonę dėl šeimos narių, prižiūrinčių neįgaliuosius ir pagyvenusius giminaičius. Nuomonės pranešėjas Pietro Vittorio Barbieri paaiškino: „Europos gerovė remiasi šeimos narius prižiūrinčiais asmenimis, kurie dažnai nepatenka į sistemą. Didžioji dauguma jų yra moterys, kurios turi pasirinkti, ar slaugyti artimąjį, ar toliau dirbti. Raginame Europos ir nacionalines institucijas išnagrinėti šį reiškinį prižiūrinčiųjų ir prižiūrimų asmenų labui.“ (gb)

Nuomonėje savo iniciatyva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia daugelį ES žaliosios strategijos, kuria siekiama plėsti augalinių baltymų ir augalinių aliejų gamybą, privalumų ir siūlo šios strategijos apmatus. Šie privalumai be kita ko apima ES priklausomybės nuo importo mažinimą ir indėlį į kaimo vietovių plėtrą.

EESRK praktinės rekomendacijos siūlomai strategijai atitinka ES tikslą pasiekti strateginį tiekimo autonomiškumą – apie tai EESRK pareiškė spalio mėn. plenarinėje sesijoje patvirtintoje nuomonėje.

Nuomonės pranešėjas Lutz Ribbe plenarinėje sesijoje sakė: „ES yra labai priklausoma nuo pašarų importo, 75 proc. baltyminių augalų gaunama iš užsienio. ES baltyminių pasėlių skatinimas yra būtinas ir turės teigiamą poveikį biologinei įvairovei ir visai aplinkai, be to, padės ūkininkams sumažinti mineralinių trąšų naudojimą.“

Augalinių baltymų ir augalinių aliejų auginimas ES, o taip pat didėjantis pievų vaidmuo aprūpinant gyvulius pašaru, turi daug privalumų – dažnesnė sėjomaina, savarankiškas apsirūpinimas traktorių degalais, didesnis išspaudų prieinamumas po perdirbimo, nes jos turi puikų gyvuliams skirtų baltyminių pašarų potencialą.

Apskritai ES strategija, laikantis ES ilgalaikės vizijos, turėtų atsižvelgti į kaimo vietovių interesus ir prisidėti prie tvarios kaimo plėtros.

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai atidžiau susipažinti su Vokietijos federalinės vyriausybės įsteigtos Žemės ūkio ateities komisijos veikla ir apsvarstyti, ar toks formatas nebūtų tinkamas rengiant Europos baltymų strategiją. (ks)

Naujame EESRK pranešime teigiama, kad ES turėtų parengti išsamų daugiametį strateginį veiksmų planą, kuris padėtų išnaudoti visą kultūros diplomatijos potencialą.

Nors kultūra, kaip Europos Sąjungos užsienio politikos priemonė, į darbotvarkę įtraukiama jau 17 metų, ji niekada netapo tikru prioritetu. Tačiau EESRK nuomonėje pabrėžiama, kad dabar, karui grįžus į Europos žemyną, kultūra labiau nei bet kada anksčiau turi tapti viena pagrindinių strateginių ES užsienio politikos priemonių.

„Kultūra galėtų būti didelis turtas tiek brėžiant mūsų kelią Europoje, tiek formuojant ES įvaizdį pasaulyje“, – sakė nuomonės pranešėjas Luca Jahier.

L. Jahier ypač pabrėžė kultūros paveldo svarbą. Tai politiškai jautrus ir labai sudėtingas klausimas, kartu tai ir galingas papildomas diplomatinis komponentas įgyvendinant ES požiūrį į taiką, saugumą ir tvarų vystymąsi.

Tvirtas daugiametis strateginis kultūros diplomatijos veiksmų planas turėtų apimti paveldo apsaugą, atkūrimą ir atstatymą vietovėse, nukentėjusiose nuo stichinių nelaimių, krizių ir konfliktų. Į jį taip pat turėtų įeiti esamų iniciatyvų registras, siekiant sukurti ES tarptautinių kultūrinių ryšių platformą ir specialią struktūrą ES išorės veiksmų tarnyboje įsteigiant „ES specialiojo pasiuntinio kultūriniams ryšiams“ pareigybę.

EESRK spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje savo iniciatyva dėl kultūrinės diplomatijos vaidmens pabrėžiama kultūros reikšmė dabartiniame geopolitiniame kontekste, o tai visiškai atitinka tvaraus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo tikslus. (mt)
 

Spalio mėn. EESRK plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje savo iniciatyva Komitetas paragino pripažinti judumą asmenine teisę ir viešąją gėrybę, kuri turi būti prieinama visiems.

Kristinos Krupavičienės ir Dovilės Juodkaitės parengtoje EESRK nuomonėje pabrėžiama, kad tvarus judumas gali padėti įgyvendinti ES žaliąjį ekonomikos atsigavimą. Aplinką tausojantis ir patogus naudotis viešasis transportas galėtų būti tikra ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos varomoji jėga.

„Pandemija tapo katalizatoriumi, parodžiusiu, kad viešasis transportas yra būtina visuomenės intereso paslauga, visų pirma, kai jis pirminės grandies specialistams ir pažeidžiamoms grupėms suteikia prieigą prie darbo ir paslaugų,“ – nurodė K. Krupavičienė.

EESRK manymu, ES reikalingos judumo modernizavimo ir viešojo transporto tobulinimo strategijos, kad jis taptų patrauklesnis ir prieinamesnis visuomenės nariams, ypač gaunantiems mažas pajamas.

Europai atsigaunant po pandemijos, transportas gali atlikti svarbų vaidmenį. Jis gali padėti spręsti klimato kaitos klausimus ir tuo pat metu pagerinti gyvenimo kokybę suteikdamas žmonėms galimybę dirbti, dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Tačiau siekiant tvaraus judumo reikia tvirto politinio visų dalyvių ir visų lygių įsipareigojimo.

„Raginame Europos Komisiją nustatyti išmatuojamus ir plataus užmojo tikslus, kad būtų pereita nuo asmeninių automobilių naudojimo prie kolektyvinio transporto ir aktyvaus judumo, ir raginame Europos Sąjungą ir valstybes nares skatinti perėjimą prie ekologiškesnių transporto rūšių didinant šių transporto rūšių bendrą patrauklumą,“– nurodė D. Juodkaitė. (mp)

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ES pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms gerinimo planą. Šiuo planu visų pirma turėtų būti padidintas ES suverenumas energijos gamybos, maisto ir vandens gamybos ir žaliavų gavybos srityse.

Artėjant žiemai ir didėjant energijos kainoms, kurios kelia susirūpinimą piliečiams, EESRK nori, kad ES padidintų savo atsparumą, siekiant įveikti būsimas krizes.

Neseniai vykusioje plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje savo iniciatyva EESRK pabrėžė savo įsitikinimą, kad nuolatinis energetikos sistemų atsparumo gamtinėms, politinėms ar kitoms ekstremalioms situacijoms didinimas turėtų būti įtrauktas į visas energetikos politikos sritis.

Tai turėtų apimti visą gamybos grandinę, įskaitant mokslinius tyrimus ir plėtrą, medžiagų perdirbimą, įrenginių projektavimą, gamybą, montavimą, paleidimą ir techninę priežiūrą ES bendrojoje rinkoje. Savarankiškumas padėtų panaikinti energijos nepriteklių ir nedarbą.

Nuomonės pranešėjas Paul Rübig taip pat paragino remti piliečius ir vartotojus, norinčius investuoti į savo pačių energijos gamybą ir efektyvumą: „Reikia informacinių kampanijų, mokesčių lengvatų ir subsidijų, taip pat turime kurti naują transporto infrastruktūrą visoje vidaus rinkoje ir už Europos Sąjungos ribų“.

Be to, EESRK ragina užtikrinti svarbiausių medžiagų, pavyzdžiui, vario, ličio, kobalto ir retųjų žemių elementų, tiekimą taikant naujas bendrosios rinkos gavybos ir perdirbimo strategijas. Komitetas rekomenduoja išsaugoti naftos, anglių, dujų, urano, vandens, maisto ir pašarų šaltinius ir parengti energijos, maisto, vandens ir sanitarijos normavimo planus.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) rekomenduoja stiprinti skaitmeninių inovacijų centrus, kad pereinant prie tvarios ateities būtų padidinti ES inovacijų pajėgumai. Skaitmeninių inovacijų centrai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) suteikia vertingą infrastruktūrą, be kurios šioms įmonėms būtų sunkiau siekti dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.  

ES vis dar atsilieka nuo JAV ir Japonijos pagal skiriamą BVP dalį investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą (2020 m. ES skyrė 2,32 proc., palyginti su 3,08 proc. JAV ir 3,2 proc. Japonijoje).

EESRK mano, kad ES turi padidinti BVP dalį investicijoms iki 3 proc. ir spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje savo iniciatyva pateikė keletą rekomendacijų, kaip geriau šiuo tikslu išnaudoti skaitmeninių inovacijų centrų galimybes.

Nuomonės pranešėjas Giuseppe Guerini sakė: „Skaitmeninė pertvarka svarbi ne tik Europos ekonomikai, bet ir visai Europos visuomenei. Akivaizdu, kad ši pertvarka turės tiesioginės įtakos Europos žaliojo kurso klimato tikslų ir JT tvaraus vystymosi tikslų (SDG) įgyvendinimui, tačiau visų pirma matysime jos socialinį poveikį daugelyje kitų sričių.“

Kalbėdamas apie skaitmeninių inovacijų centrų svarbą, bendrapranešėjis Nicos Epistithiou pridūrė: „Skaitmeninių inovacijų centrai veikia vieno langelio principu ir teikia MVĮ skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos gaires. Profesinės sąjungos, pilietinės visuomenės organizacijos, darbdavių asociacijos ir viešosios valdžios institucijos šiuose centruose turi dirbti kartu.“

Skaitmeninių inovacijų centrų veikla grindžiama įvairių organizacijų bendradarbiavimu regionų lygmeniu. Šie centrai gali tapti platformomis, kuriose prieš investuojant išbandomi technologiniai sprendimai, keičiamasi geriausia patirtimi ir ugdomi skaitmeniniai įgūdžiai.

Šiuo metu vyksta esminė Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklų pertvarka, tačiau EESRK pasigenda aiškios tolesnio vystymosi vizijos.

Dviejose naujai priimtose nuomonėse EESRK pateikia atnaujintą poziciją dėl Komisijos 2022 m. metinės tvaraus augimo apžvalgos, kurioje išdėstyti būsimi ES ekonominės ir užimtumo politikos prioritetai, taip pat dėl rekomendacijų dėl euro zonos ekonominės politikos 2022 m. EESRK ragina laikytis subalansuoto požiūrio, kuris nepakenktų ES socialiniams ir aplinkosaugos tikslams.

EESRK pabrėžia, kad kylant energijos ir maisto kainoms, reikėtų sukurti socialinės apsaugos tinklą pažeidžiamiausiems asmenims. Esant kaip niekada iki šiol didelei infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų išanalizuoti šalutinį savo pinigų politikos poveikį, pavyzdžiui, augimui ir užimtumui, o kalbant apie valstybės skolos didėjimą, reikia daryti pažangą vykdant Stabilumo ir augimo pakto reformą.

„Raginame laikytis subalansuoto politinio požiūrio, kuris turi apsaugoti teisingumą ir aplinkos apsaugos tikslus, ypač krizės metu“, – nurodė papildomos nuomonės dėl 2022 m. metinės tvaraus augimo apžvalgos pranešėja Judith Vorbach. „Šis požiūris yra ankstesnės, esamos ir būsimos ES gerovės ir konkurencingumo, taip pat didesnės konvergencijos ir atsparumo pagrindas.“

Papildomos nuomonės dėl 2022 m. euro zonos ekonominės politikos pranešėjas Juraj Sipko pridūrė: „Turime dirbti išvien, kad atremtume precedento neturinčius sisteminius sukrėtimus, su kuriais šiuo metu susiduria pasaulis. Jei bus delsiama priimti ir įgyvendinti priemones, tai gali turėti ilgalaikių pasekmių, susijusių ne tik su materialiniais nuostoliais, bet ir su žmonių gyvybėmis“. (tk)

Rusijos agresijos sukelti milžiniški iššūkiai Europai – tai EESRK pilietinės visuomenės komunikacijos specialistams skirto metinio seminaro Geopolitiniai neramumai Europos kaimynystėje – pilietinės visuomenės perspektyva, vykusio 2022 m. spalio 24–25 d. Zagrebe, Kroatijoje, tema.

Kartu su Kroatijos ekonomikos ir socialinių reikalų taryba surengtame seminare pabrėžta, kad Europos Sąjunga turėtų ne tik remti Ukrainą kasdieniame gyvenime, bet ir pagalvoti apie jos ilgalaikį atstatymą ir kelią ES narystės link.

Seminaro metu surengtos trys podiumo diskusijos ES plėtros, komunikacijos krizės metu ir energetikos klausimais.

Savo įžanginėje kalboje Zagrebe EESRK pirmininkė Christa Schweng pasakė: „Pabandykime įsivaizduoti Ukrainą po keleto metų. Suprantu, kad nelengva pozityviai žvelgti į dalykus, kai nuolat girdime naujienas iš karo lauko apie kasdien raketomis apšaudomus Ukrainos miestus, daromą žalą vandens tiekimo tinklui ir nutraukiamą elektros energijos tiekimą. Dabar mūsų mintys ir mūsų darbai turi remtis tuo, kokią Ukrainą norime matyti ateityje. Aš matau atstatytą ir klestinčią šalį, kuri puoselėja Europos vertybes ir sudaro sąlygas piliečiams vėl gyventi pilnavertį gyvenimą savo gimtojoje šalyje.  

„Kaip Vakarai galėjo taip apsirikti su Vladimiru Putinu?“ – savo pagrindiniame pranešime klausė Prancūzijos ir Rusijos rašytoja, žurnalistė ir istorikė Galia Ackerman. Jos nuomone, V. Putinas tik atėjęs į valdžią Rusijoje jau turėjo slaptą planą.

Tačiau kai kurie asmenys Vakaruose nesugebėjo įžvelgti V. Putino kėslų, o kai kurie ir nenorėjo. „KGB parengtam Vladimirui Putinui būdingas KGB mentalitetas ir etika. Sutinku, kad KGB mokymus baigęs asmuo gali už nosies vedžioti visą pasaulį“, – tvirtino G. Ackerman.

Pradedant renginį taip pat kalbėjo Kroatijos darbo, pensijų sistemų, šeimos ir socialinės politikos ministras Marin Piletić, Europos Parlamento biuro Kroatijoje vadovė Violeta Simeonova Staničić, Europos Komisijos atstovybės Kroatijoje žiniasklaidos skyriaus vadovė Andrea Čović Vidović ir Kroatijos žurnalistų asociacijos vadovas Hrvoje Zovko.

Tris podiumo diskusijas pristatė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Seamus Boland, EESRK Darbuotojų grupės pirmininkas Oliver Röpke ir EESRK Darbuotojų grupės narys bei Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus (SOC) pirmininkas Aurel Laurențiu Plosceanu.

Seminaras buvo pradėtas podiumo diskusija „Karo šešėlyje: naujas Europos geopolitinis kontekstas ir pasekmės ES ateičiai“, kurioje daugiausia dėmesio skirta Rusijos veiksmų poveikiui Balkanams ir įgytai patirčiai, kuri gali būti naudinga Ukrainos stojimo į ES atveju.

Vakarai prieš V. Putino vadovaujamą Rusiją vadinamojoje naratyvų kovoje – tai viena iš podiumo diskusijos „Komunikacija krizės metu“ temų. Diskusijos dalyviai pabrėžė tvirtą Rusijos ranką sėjant propagandą už Europos ribų ir Šiaurės Amerikoje ir atkreipė dėmesį į tai, kad vis labiau reikia specialistų ir savanorių armijos kovoti su dezinformacijos metodais Europoje.

Podiumo diskusijoje „Energetikos revoliucija tarp karo ir klimato srities tikslų – žaliojo kurso iššūkiai“ kalbėta apie rimtas energetikos rinkos problemas, kurias dar labiau apsunkina karas. Kiti darbotvarkės klausimai – žaliosios pertvarkos iššūkiai, su priklausomybe nuo Rusijos susijusi patirtis (šiuo metu taikytina ir Kinijos atveju) ir branduolinės energijos pranašumai ir trūkumai.

Seminarą surengti taip pat padėjo Europos Parlamento biuras ir Europos Komisijos atstovybė Kroatijoje. (ll)