EESRK pateikė savo poziciją dėl ES pasiūlymo reglamentuoti aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) reitingus. 2023 m. spalio mėn. priimtoje nuomonėje Komitetas pabrėžia būtinybę nustatyti kokybės standartus, kad būtų galima kovoti su ekomanipuliavimu, ir pasisako už privalomą dvejopo reikšmingumo principo įtraukimą.

ASV reitingų ir ASV reitingų teikėjų apibrėžtis reikia patikslinti, kad į reglamento taikymo sritį nebūtų įtraukta tam tikra nekomercinė veikla. EESRK taip pat rekomenduoja įsteigti ES tvarumo agentūrą.

ASV reitingai nukreipia investicijas į tvarią praktiką ir padeda pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. EESRK pranešėjas Krzysztof Balon palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir pabrėžia, kad „reikia griežtų standartų, skaidrumo ir vykdomos konfliktų prevencijos, kad būtų sustiprintas pasitikėjimas finansų rinkomis ir sukurta neutralaus poveikio klimatui ekonomika“.

Siekiant užtikrinti kokybę ir kovoti su ekomanipuliavimu, EESRK siūlo ASV reitingų teikėjams nustatyti leidimų išdavimo procesą ir organizacinius reikalavimus. Komitetas siūlo taikyti dvejopo reikšmingumo standartą, kuriuo įmonės įpareigojamos pranešti apie tvarumo poveikį savo verslui ir visuomenei (aplinkai). „Taip siekiama padidinti informacijos patikimumą, užtikrinant reguliuojamą paslaugų teikėjų konkurenciją“, – teigia EESRK bendrapranešėjis Andrea Mone.

Be to, EESRK siūlo patikslinti ASV reitingų apibrėžtį ir netaikyti reguliavimo tam tikrų grupių atliekamiems nekomerciniams vertinimams. Komitetas ragina įsteigti ES tvarumo agentūrą, kuri užpildytų rinkos spragą, nes suteiktų reitingus MVĮ, paslaugų teikėjams ir socialinės ekonomikos įmonėms. Ši agentūra atkurtų visuomenės pasitikėjimą finansų rinkomis ir palengvintų ginčų sprendimą, o tai yra EESRK prioritetas. (tk)

2023 m. lapkričio 8 d. Briuselyje vykusi konferencija „#ReskillEU – naujos darbo vietos Europos energetikos ir transporto sektoriuose“, kurią kartu organizavo TEN skyrius ir Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, pasiuntė aiškią žinią: ES privalo turėti struktūruotą ir veiksmingą planą, kaip ugdyti reikalingus esminius įgūdžius pertvarkai energetikos ir transporto sektoriuose vykdyti.

Norint pereiti prie švarios energijos ir švaraus transporto, skubiai reikia naujų įgūdžių, žinių ir gebėjimų, nes ES kelias siekiant nulinio ŠESD balanso iki 2050 m. gali būti sėkmingai įveiktas tik tuo atveju, jei darbuotojai turės reikiamų įgūdžių.

Kalbėdamas apie naujų įgūdžių ir žinių svarbą sklandžiai žaliajai ir skaitmeninei transporto ir energetikos sektorių transformacijai, EESRK pirmininkas Oliver Röpke teigė: „Sutelkdami dėmesį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, negalime pamiršti žmogiškojo indėlio siekiant šių tikslų. Turime pasirūpinti, kad šiame pertvarkos procese dalyvautų visi visuomenės nariai.“

Siekdama užtikrinti, kad darbuotojai įgytų jiems reikalingų naujų įgūdžių, Europos Sąjunga turi veikti jau dabar, laikydamasi 2025 m. Europos įgūdžių darbotvarkėje nustatytų tikslų ir atsižvelgdama į 2023-ųjų Europos įgūdžių metų rezultatus.

ES atsinaujinančiosios energijos sektoriuje šiuo metu reikia daugiau kaip 1,2 mln. kvalifikuotų darbuotojų ir, kaip prognozuoja Tarptautinė atsinaujinančiosios energijos agentūra, iki 2050 m. šis skaičius kasmet didės.

Taip pat bus ir transporto sektoriuje, kuriame visoje ES dirba daugiau kaip 15 mln. žmonių. Transporto sektoriuje vyksta sparti transformacija ir jį smarkiai performuoja automatizavimas, elektrifikacija ir žaliosios technologijos.

„Žvelgdami į Europos energetikos ir transporto sektorius, akivaizdžiai matome milžinišką įgūdžių problemą, – konstatavo TEN skyriaus pirmininkė Baiba Miltoviča. – Privalome užtikrinti, kad savo darbuose daugiausia dėmesio skirtume žinių ir įgūdžių ugdymui. Tai apima įsipareigojimą nuolat mokytis, persikvalifikuoti ir kelti kvalifikaciją, kad būtų patenkinti kintantys poreikiai.“ (mp)

EESRK 2023 m. spalio 10–11 d. Bilbao surengtoje konferencijoje pateikė tvirtą raginimą Europos Sąjungai parengti Europos kovos su retosiomis ligomis veiksmų planą.

Pagrindinis tikslas – stiprinti nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų bendradarbiavimą siekiant retosiomis ligomis sergantiems žmonėms užtikrinti geresnę diagnostiką, gydymą ir priežiūrą.

Retosios ligos yra rimta problema visose ES valstybėse narėse; svarbų vaidmenį ją sprendžiant galėtų atlikti besikurianti Europos sveikatos sąjunga.

Realiame gyvenime retosios ligos yra tikrai dažnesnės, nei galėtume pagalvoti. Statistika kelia nerimą: šiuo metu žinoma daugiau nei 7000 retųjų ligų, kuriomis serga 8 proc. ES gyventojų, t. y. apie 36 mln. žmonių.

Konferencijoje, kurią surengė Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius (TEN), dalyvavo 50 pranešėjų, 45 EESRK nariai, Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato generalinis direktorius, trys Europos Parlamento nariai ir apie 550 dalyvių iš visos Europos.

„Mūsų kuriama Europos sveikatos sąjunga privalo apsaugoti visus piliečius ir jais rūpintis. Mūsų pareiga – remti retosiomis ligomis sergančius žmones ir jų šeimas. Ir toliau stengsimės kiek galima pagerinti visų paveiktųjų padėtį“, – kalbėjo už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides.

„Tenka konstatuoti, kad retosios ligos nėra retos. Tai visoje Europoje pasklidusi problema, kurią reikia spręsti Europos lygmeniu“, – jai pritarė EESRK pirmininkas Oliver Röpke, o TEN skyriaus pirmininkė Baiba Miltoviča pabrėžė: „Mums reikia Europos veiksmų plano, kad retosiomis ligomis sergantys pacientai galėtų būti gydomi tinkamiausioje ES valstybėje narėje: jie nusipelno geriausios priežiūros, nesvarbu, kurioje Europos vietoje ji teikiama“. (mp)

28-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (COP 28) – tai itin svarbus momentas, kad valstybės galėtų dar kartą patvirtinti ir sustiprinti savo įsipareigojimus kovoti su klimato kaita. Per COP 21 sudarytu Paryžiaus susitarimu buvo sudarytos sąlygos bendromis pastangomis apriboti pasaulio temperatūros kilimą. COP 28 suteikia šalims galimybę peržiūrėti ir sustiprinti savo klimato srities tikslus, užtikrinant, kad jie derėtų su naujausiais moksliniais vertinimais ir vis akivaizdesne būtinybe nedelsiant šalinti klimato krizę.

COP 28 konferencija nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki gruodžio 12 d. vyks Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). EESRK – aktyvus metinių derybų dalyvis.

Per COP 28 bus atliktas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo bendros pažangos įvertinimas. Kiekvienas toks pažangos įvertinimas – tai dvejų metų procesas, kuris vyksta kas penkerius metus ir kurio metu įvertinama bendra pasaulio pažanga įgyvendinant klimato srities tikslus. Pirmasis bendros pažangos įvertinimas atliekamas įpusėjus Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir joje numatytų DVT, įskaitant 13 tikslą (klimato politika), įgyvendinimo laikotarpiui. 

2023 m. liepos mėn. pirmininko laišku šalys buvo informuotos, kad per COP 28 bus akcentuojami keturi paradigminiai poslinkiai:

• paspartinti energetikos pertvarką ir iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį;
• transformuoti kovos su klimato kaita finansavimą, įvykdant seniai duotus pažadus ir sukuriant pagrindą naujam susitarimui dėl finansavimo;
• laikyti gamtą, žmones, gyvybę ir pragyvenimo šaltinius svarbiausiais klimato politikos elementais;
• susitelkti, kad ši šalių konferencija būtų pati įtraukiausia.

EESRK delegaciją, kuri priklauso ES delegacijai, sudaro šie nariai: EESRK pirmininkas Oliver Röpke, šeši ad hoc grupės dėl COP nariai Peter Schmidt,  Isabel Caño Aguilar, Josep Puxeu Rocamora, Antje Sabine Gerstein,  Neža Repanšek bei Arnaud Schwartzir EESRK jaunimo atstovė UNFCCC Diandra NÍ Bhuachalla. (ks)

Tvarios pažangos siekiančiame pasaulyje turime konstatuoti, kad įpusėjus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo laikotarpiui kyla didelių iššūkių. Spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad Europos Sąjunga (ES) turi priimti integruotą ir išsamią strategiją su plataus užmojo ilgalaikiais tikslais ir planais.

Neseniai paskelbta JT ataskaita atskleidžia nerimą keliančias tendencijas, rodančias, kad pasaulio mastu iš maždaug 140 DVT laiku bus pasiekta tik 12 proc. EESRK primygtinai ragina ES prisiimti ilgalaikį politinį įsipareigojimą, apimantį ankstyvą suinteresuotųjų subjektų įtraukimą ir pakankamų išteklių skyrimą. Komitetas pabrėžia, kad DVT privaloma atkakliai siekti ir po 2030 m.

EESRK akcentuoja, kad labai svarbu Komisijai prisiimti ilgalaikį politinį įsipareigojimą, kurio nevaržytų einamosios kadencijos terminas. Šis įsipareigojimas turėtų apimti ankstyvą suinteresuotųjų subjektų įtraukimą, kitų institucijų atstovavimą ir tinkamus išteklius, kad būtų užtikrintas įtraukus pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas. EESRK yra tvirtai įsitikinęs: DVT siekti privaloma įsipareigoti ilgam laikotarpiui, net ir po 2030 m.

„Primygtinai raginame Komisiją DVT įgyvendinimo klausimą išlaikyti aukštai politinėje darbotvarkėje, net ir po 2030 m., ir numatyti priemones, kad būtų galima parengti visa apimančią ES strategiją, skirtą kitam įgyvendinimo terminui“, – teigė nuomonės pranešėja Maria Nikolopoulou.

Kad pažanga būtų spartesnė, EESRK rekomenduoja pereiti nuo izoliuoto mąstymo prie holistinio požiūrio ir supaprastinti darnaus vystymosi politiką. Nepaprastai svarbu įtraukti įvairius sektorius, įskaitant pilietinę visuomenę, viešąjį ir privatųjį sektorius, akademinę bendruomenę, jaunimo ir moterų organizacijas. EESRK pasisako už struktūrinį pilietinės visuomenės dialogą, įtraukiant vietoje veikiančias įmones, profesines sąjungas ir pilietinės visuomenės organizacijas.

„Šiandien DVT aktualumas nėra sumažėjęs nė trupučio. Turime visi kartu savo darbais toliau jų siekti“, – nurodė bendrapranešėjė Antje Gerstein. (ks)

2023 m. spalio 19–20 d. EESRK surengė Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumą. Tai liudija atnaujintą šio regiono stojimo į ES impulsą, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, ir aiškų ES vadovų įsipareigojimą vykdyti plėtros politiką.

Pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) atstovai pabrėžė, kad reikia labiau remti ir saugoti pilietinę erdvę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos esminėms socialinėms ir ekonominėms reformoms, kurių reikia ES integracijai.

Šis forumas buvo organizuojamas bendradarbiaujant su Europos Komisija, Europos mokymo fondu, Regioninio bendradarbiavimo taryba ir Europos profesinio mokymo plėtros centru (CEDEFOP) Salonikuose (Graikija).

Per forumo atidarymą kalbėjęs EESRK pirmininkas Oliver Röpke sakė: „EESRK buvo neatsiejama ES plėtros proceso dalis ir didžiuojuosi, kad mes savo parama siekiame dar daugiau. Vos prieš kelias savaites EESRK priėmė istorinį sprendimą atverti savo duris ES šalims kandidatėms, paskirdamas plėtros šalių narius.“

Už demokratiją ir demografiją atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Dubravka Šuica sakė: „Norėčiau Vakarų Balkanų šalims pasakyti, kad mūsų dabartis ir ateitis yra glaudžiai susiję. Džiaugiuosi EESRK iniciatyva, kuria siekiama įtraukti plėtros šalių narius į Komiteto patariamąjį darbą. EESRK yra pirmoji Europos Sąjungos institucija, kuri tai padarė.“

Pranešėjai, atstovaujantys įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms iš visų Vakarų Balkanų šalių, kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, pavyzdžiui, nereguliarios konsultacijos, pastebimas bendradarbiavimo su vyriausybėmis silpnėjimas ir ribotas dalyvavimas Europos politikos stebėsenos ir įgyvendinimo procese.

Forume aptarta švietimo sistemos, jaunimo politikos ir įgūdžių ugdymo padėtis Vakarų Balkanuose, įskaitant suaugusiųjų švietimą, mokymąsi visą gyvenimą ir profesinį rengimą ir mokymą.

Trečioji sesija buvo skirta pilietinės visuomenės indėliui įgyvendinant Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę.

Priimta deklaracija bus žengtas žingsnis link gruodžio mėn. vyksiančio ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo. (at)

Spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pristatė išsamios ES vandens strategijos veiksmų planą. EESRK yra pirmoji Europos institucija, kuri imasi konkrečių vandens krizei skirtų veiksmų. EESRK pasiūlymą sudaro: aparatų, kuriuose naudojamas vanduo, ženklinimas vandens suvartojimo etikete, mėlynosios pertvarkos fondas, vandens naudojimo sąlygos ES fondų finansavimui gauti ir konkrečiai už vandenį atsakingo ES Komisijos nario paskyrimas.

Manoma, kad nieko neveikti vandens klausimu kainuoja iki penkių kartų daugiau už veiksmus, todėl įmonės nukenčia finansiškai. Europa turi unikalią galimybę vandens problemas paversti technologinės plėtros, visuomenės pažangos ir verslo augimo galimybėmis. Vis dėlto fragmentiškas požiūris, kurio šiuo metu laikomasi, nepadeda spręsti vandens trūkumo, taršos ir klimato kaitos problemų.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke pateikė politinę deklaraciją, kurioje išdėstyti principai ir konkretūs veiksmai, kaip mėlynąjį kursą paversti tikrove. „Vanduo yra prioritetas“, – sakė O. Röpke. – „Turime pasimokyti iš klaidų, kurias darėme spręsdami klimato, energetikos ir pagrindinių žaliavų klausimus, ir priimti atskirą vandens strategiją, kuri būtų ne mažiau svarbi už ES žaliąjį kursą.“

Europos Parlamento narė Pernille Weiss pritarė šiam raginimui imtis veiksmų, pabrėždama, kad ES reikia užtikrinti faktinį atsparumą vandens srityje. Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pasveikino EESRK vandens iniciatyvą, pagal kurią gėlo vandens valdymas tampa Europos prioritetu.

EESRK siekia daryti didesnį spaudimą ES institucijoms ir valstybėms narėms, kad jos imtųsi integruotos vandens strategijos rengiantis Europos Komisijos Hidrologinio atsparumo iniciatyvai 2024 m. Komitetas taip pat parengs papildomų nuomonių, kuriose bus svarstomi konkretūs mėlynojo kurso aspektai.

Pasaulinės vandens ekonomikos komisijos bendrapirmininkė Mariana Mazzucato įspėjo, kad vandens krizės ignoravimas trukdo daryti pažangą sprendžiant klimato kaitos krizę ir siekiant darnaus vystymosi tikslų. JT specialusis pranešėjas Pedro Arrojo Agudo pabrėžė, kad vandeniui, kaip bendrajai gėrybei, reikia demokratinio valdymo, grindžiamo tvarumu ir žmogaus teisėmis.

Komitetas pabrėžia, kad ES turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant pasaulinę vandens krizę ir ketina gruodžio mėn. vyksiančioje COP 28 paraginti vandens klausimais imtis veiksmų tarptautiniu mastu. (gb)

Naujoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų grupės ataskaitoje pabrėžiama, kad Europoje pilietinės visuomenės organizacijos susiduria su vis didesniais iššūkiais. Ši ataskaita paskelbta lapkričio 7 d. Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų grupės konferencijoje dėl dabartinės teisinės valstybės padėties ir jos poveikio pilietinei erdvei.

Remiantis Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų grupės ataskaita ir 2023 m. Europos Komisijos ataskaita dėl teisinės valstybės principo taikymo, ketvirtojoje kasmetinėje EESRK konferencijoje dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės buvo nagrinėjamos naujos tendencijos ir iššūkiai ir nepakeičiamas pilietinės visuomenės vaidmuo prižiūrint ir užtikrinant teisinės valstybės principo taikymą.

Pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kaip svarbu ginti laisvę, demokratiją ir žmogaus teises, ir pasiūlė įsteigti pilietinės visuomenės forumą dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės. Už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reynders paminėjo gyvybiškai svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principo taikymą ir ragino jį apsaugoti, remti ir sudaryti sąlygas jo taikymui.

Ketvirtoji Komisijos ataskaita dėl teisinės valstybės principo taikymo priimta 2023 m. liepos mėn. Kaip ir 2022 m., ataskaitoje pateikiamos kiekvienai valstybei narei skirtos rekomendacijos. Šių metų ataskaitoje taip pat vertinama pažanga, padaryta įgyvendinant ankstesnių metų rekomendacijas. Komisijos teigimu, apie du trečdalius šių rekomendacijų buvo įgyvendintos visiškai arba iš dalies.

Konferencijos metu Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų grupė pristatė savo ataskaitą, pagrįstą 2022 m. vizitais į Graikiją, Suomiją, Portugaliją, Slovakiją, Slovėniją ir Švediją. Iš ataskaitos matyti, kad su iššūkiais susiduria visos iki vienos valstybės narės; joje įvardijamos tendencijos ir aktualiausios grėsmės pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei Europoje. Tarp iššūkių galima paminėti kliūtis, su kuriomis susiduria pilietinės visuomenės organizacijos ieškodamos finansavimo, didėjančius socialinius ir ekonominius pokyčius žiniasklaidos sektoriuje ir nuolatines problemas, susijusias su teisingumo lėtumu – visa tai akivaizdūs klausimai įvairiose Europos šalyse.

Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų grupės pirmininkas Paul Soete ragina teikti didesnę nacionalinio ir ES lygmens paramą, kad būtų būtų išsaugota pilietinė erdvė ir demokratija apskritai. (gb)

EESRK nariai Peter Schmidt, Andreas Thurner, Piroska Kállay ir Maurizio Reale dalyvavo Romoje vykusioje 51-ojoje Jungtinių Tautų Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto plenarinėje sesijoje. Pasaulio apsirūpinimas maistu yra ypatingos svarbos visuotinis klausimas, kuris neapsiriboja šalių sienomis ir nuo kurio priklauso milijardų žmonių gerovė ir tautų stabilumas. Toliau augant pasaulio gyventojų skaičiui ir dėl klimato kaitos žemės ūkiui susiduriant su precedento neturinčiais sunkumais, pasaulio apsirūpinimas maistu tapo neatidėliotinu prioritetu.

EESRK paragino Europos maisto politikos tarybą užtikrinti dalyvavimu grindžiamą požiūrį į maisto politikos formavimą ir primygtinai pasiūlė dalyviams imtis būtinų priemonių spekuliacijai maistu suvaldyti. (ks)

Ilgai lauktas ES vaistų teisės aktų atnaujinimas gali būti naudingas europiečiams, tačiau būtina daugiau dėmesio skirti strateginiam savarankiškumui.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą peržiūrėti ES vykdomą farmacijos sektoriaus reguliavimą, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti socialinėms ir geopolitinėms problemoms ir užtikrinti, kad ši pramonės šaka išliktų konkurencinga ir būtų patraukli investuotojams.

„Turime užsitikrinti strateginį savarankiškumą, o tam būtinas tiekimo saugumas. Reikia parengti administracines ir finansines paskatas, – pažymėjo EESRK nuomonės dėl Komisijos pasiūlymo pranešėjas Martin Schaffenrath. – Turime investuoti į šį sektorių. Šiai sričiai reikalinga tvari parama. Be to, turime susigrąžinti gamybą.“

Farmacijos pramonė yra labai svarbi ES ekonomikai, joje tiesiogiai dirba 840 000 žmonių ir tris kartus daugiau – netiesiogiai. 2021 m. šioje pramonės šakoje į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuotas 41 mlrd. EUR. Nuomonėje aiškiai nurodoma, kad vienas svarbiausių ES ilgalaikių siekių turėtų būti parama šiam itin svarbiam ES ekonomikos ramsčiui aukštųjų technologijų srityje.

Siekiant sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių, EESRK palaiko paskatas ES vaistų gamintojams ir pasisako už gamybos susigrąžinimą iš ES nepriklausančių valstybių. Jis taip pat siūlo sukurti Europos strateginės svarbos vaistų rezervą nenumatytiems atvejams. EESRK pabrėžia nešališką strateginį savarankiškumą ir remdamasis sėkmingo vakcinos nuo COVID-19 įsigijimo pavyzdžiu rekomenduoja išplėsti ES vaistų pirkimo procedūrą.

Nuomonėje nemažai dėmesio skiriama reglamentavimo peržiūros socialiniam aspektui ir siūloma įsteigti retosioms ligoms skirtą specialų ES lygmens fondą, kad visi Europos pacientai turėtų galimybę gydytis ir būtų galima sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus tarp valstybių narių, ypač tais atvejais, kai įstatymais nustatytas sveikatos draudimas nepadengia visų gydymo išlaidų. (dm)

Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) reikia veiksmingesnės ir geriau struktūruotos paramos, kad jos galėtų pereiti prie tvarios verslo praktikos.

EESRK nuomonėje savo iniciatyva daug dėmesio skiriama šiuolaikiškos verslo atsakomybės koncepcijai, MVĮ vaidmeniui propaguojant jos principus ir būtinybei įstatymų leidėjams užtikrinti MVĮ palankią aplinką, kad jos galėtų visapusiškai laikytis šių principų.

EESRK šiuolaikišką verslo atsakomybę apibrėžia kaip proaktyvų ir savanorišką įmonės požiūrį į ekonominį, socialinį bei aplinkosauginį tvarumą ir jos užmojį viršyti teisinius įsipareigojimus. Nuomonėje pabrėžiami sunkumai, su kuriais susiduria labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, siekdamos taikyti šią praktiką. Šiai problemai spręsti EESRK rekomenduoja steigti MVĮ aljansus, kuriuose būtų ugdomi šiai pertvarkai labai svarbūs įgūdžiai ir gebėjimai. Kad būtų galima bendromis jėgomis atremti šiuos iššūkius, labai svarbu, kad darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos, profesinės organizacijos, asociacijos ir pilietinė visuomenė tarpusavyje bendradarbiautų.

EESRK pabrėžia platų ir pragmatišką požiūrį, pripažįsta MVĮ įvairovę ir nesutinka su universaliais sprendimais. Pranešėjai Ferre Wyckmans ir Milena Angelova pabrėžia, kad reikia proaktyviai mąstyti, o tam reikia socialinių partnerių ir politikos formuotojų paramos.

EESRK pasisako už palankią politikos sistemą, kuri būtų nesudėtinga ir užtikrintų, kad ištekliai būtų skiriami atsakingai verslo veiklai vietos lygmeniu. Nuomonėje rekomenduojama parengti praktines priemones, tokias kaip kontroliniai sąrašai, šablonai, skaičiuoklės ir alternatyvaus scenarijaus analizė, kurias MVĮ galėtų naudoti plėtodamos savo veiklą pagal šiuolaikiškos verslo atsakomybės principus ir galėtų pranešti apie savo įsipareigojimus ir pasiektus rezultatus.

Pranešėjas Rudolf Kolbe primygtinai ragina atsakomybę integruoti į visus verslo procesus, išplėsti koncepciją į ją įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis, taip pat pabrėžia tęstinio profesinio tobulėjimo svarbą.

Komitetas aiškiai nurodo, kad laikui bėgant keičiasi ir verslo atsakomybės koncepcija, taip atspindint ir užtikrinant proaktyvų ir į ateitį orientuotą ilgalaikių skaitmeninių, žaliųjų ir demografinių pokyčių valdymą, taip pat poreikį stiprinti atsparumą krizėms. (dm)

EESRK lapkričio 8 d. Briuselyje surengė konferenciją, kurioje aptartas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) – didžiausią ES finansinę priemonę – finansuojamų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų (NEGADP) socialinis aspektas.

EGADP siekiama skatinti socialinę sanglaudą ir sušvelninti pandemijos socialinį poveikį. Tačiau NEGADP vis dar esama trūkumų, įskaitant nevienodas investicijas į socialines programas valstybėse narėse, nepakankamas konsultacijas su socialiniais partneriais ir silpną lyčių aspektą.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad reikia imtis naujų priemonių ES finansuojamų socialinių programų disbalansui mažinti, visų pirma būsto, mokymo ir švietimo srityse. Europos Parlamento pirmininkės pavaduotoja Evelyn Regner atkreipė dėmesį į nevienodą NEGADP socialinį aspektą ir pabrėžė tarpinių reikšmių mechanizmo veiksmingumą šalyse, kuriose aktyviai dalyvauja socialiniai partneriai.

Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas ES Komisijos narys Nicolas Schmit paragino apsvarstyti galimybę nepaskirstytas EGADP lėšas skirti investicijoms į būstą, pažymėdamas, kad nors EGADP padidino socialinių investicijų pajėgumus ES, valstybės narės susiduria su būsto problemomis, į kurias reikia skubiai atkreipti dėmesį.

Konferencijoje dalyvavę dalyviai kritikavo nepakankamas EGADP išdėstytas lyčių nuostatas – pasak jų, jos neatitinka ES įsipareigojimų lyčių lygybės srityje. Nors diskusijose pripažinta, kad kai kuriose valstybėse narėse vykdomi projektai ilguoju laikotarpiu galėtų padidinti lyčių lygybę, į NEGADP reikia įtraukti tvirtesnį ir visapusiškesnį požiūrį į socialinius ir lyčių aspektus.

Konferencijoje aptarti įvairūs šių planų aspektai, įskaitant socialinę sanglaudą ir jaunimo aspektą, ypač jaunimui skirtose NEGADP programose numatytos švietimo priemonės. Dalyviai pabrėžė, kad reikia visapusiškesnių strategijų, kurios palengvintų perėjimą iš švietimo sistemos į darbo vietą, ir pabrėžė, kad svarbu suteikti jaunimui platformą, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, kurie formuoja jų ateitį. (ll)

Nepaisant daugelio pastarojo meto laimėjimų ir šiais metais pasiekto ES lyčių lygybės indekso rekordinio lygio, daugelyje sričių dar reikia daug nuveikti, kad moterys įgytų lygias teisės su vyrais.

Spalio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) surengta diskusija lyčių lygybės tema atsižvelgiant Europos lyčių lygybės savaitės programą. Tai kasmetinis Europos Parlamento renginys, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į nuolatines ES pastangas leidžiant teisės aktus skirti moterims daug dėmesio.

Nors pažanga daroma, ji toli gražu nėra patenkinama. Šią savaitę Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) pranešė, kad 2023 m. ES lyčių lygybės indekse pasiektas geriausias per visą jo istoriją rezultatas ES – 70,2 balo.

Europos Parlamento pirmininkės pavaduotoja Evelyn Regner atkreipė dėmesį į tebesitęsiančią segregaciją darbo rinkoje: moterų yra daugiau mažiau apmokamuose sektoriuose, o vyrų – geriau apmokamuose. Ji pabrėžė, kad reikia skubiai spręsti lyčių nelygybės problemą, visų pirma sudaryti lygias galimybes įsidarbinti. Už lygybę atsakinga Europos Komisijos narė Helena Dalli pabrėžė pastarųjų ketverių metų ES pastangas ginti moterų teises, įskaitant teisės aktų pasiūlymus darbo užmokesčio diskriminacijos ir moterų atstovavimo įmonių valdybose klausimais.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke dar kartą patvirtino Komiteto įsipareigojimą integruoti lyčių lygybės aspektą į visą politinį darbą ir paragino moteris siekti vadovaujamų pozicijų EESRK. EESRK vėl dalyvaus Europos lyčių lygybės savaitėje ir organizuos diskusijas apie klimato krizės poveikį lyčių lygybei, smurtą prieš moteris ir lyčių nelygybę, susijusią su galimybėmis patekti į finansų rinkas. (ll)

Dezinformacijos poveikis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams ir būdai užtikrinti aktyvesnį pilietinės visuomenės vaidmenį propaguojant šiuos rinkimus pagrindinį dėmesį skiriant jaunimo dalyvavimui – tai svarbiausios temos, kurios buvo aptartos EESRK 2023 m. lapkričio 23–24 d. Bratislavoje surengtame seminare „2024 m. Europos Parlamento rinkimai. Kodėl reikia balsuoti?“.

Seminarą surengė Europos darbo institucija bendradarbiaudama su Slovakijos ekonomikos ir socialinių reikalų taryba ir padedama Bratislavos Europos Parlamento ryšių biuro. Seminare dalyvavo daugiau kaip 130 dalyvių: EESRK nariai, pilietinės visuomenės organizacijų komunikacijos ir spaudos atstovai, žurnalistai ir septynių valstybių narių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų atstovai.

Dvi dienas vykusios diskusijos atskleidė, kad norint, jog rinkėjų aktyvumo didinimo kampanijos turėtų realų poveikį, europiečiai turi žinoti, kaip ES sprendimai veikia jų gyvenimą. Komunikacija turi būti konkrečiai pritaikyta kiekvienai ES šaliai, o kliūtys, trukdančios jaunimui dalyvauti politikoje, turi būti šalinamos kuo skubiau.

Siekiant paskatinti žmones masiškai eiti balsuoti, būtina veiksmingai kovoti su dezinformacija ir vykdyti aiškias ir ryžtingas informavimo kampanijas apie Europos Parlamento rinkimų svarbą ir siekti, kad rinkėjai patikėtų politikų, kurie jiems atstovaus ES, įsipareigojimais.

Paskelbdamas seminaro pradžią EESRK pirmininkas Oliver Röpke kalbėjo: „Jei norime, kad 2024 m. rinkimai būtų sėkmingi, visi mes – ES institucijos, žiniasklaida, komunikacijos specialistai – privalome dėti bendras pastangas didinti informuotumą ir kovoti su dezinformaciją, o svarbiausia – turime stengtis priartinti Europą prie piliečių.  Žmonės turi suprasti, kad šie rinkimai yra svarbūs būtent jiems.“

O. Röpke ir EESRK delegacija taip pat apsilankė Jan Kuciak tyrimų centre ir pagerbė žurnalisto Jan Kuciak, kurio vardu pavadinta šis centras ir kuris buvo nužudytas 2018 m. po to, kai atskleidė didelės korupcijos atvejus savo šalyje, atminimą. (ll)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas surengė filmo „Iki paskutinio lašo“ (Until the Last Drop), pasakojančio apie stiprėjančią gėlo vandens krizę, peržiūrą dalyvaujant Lenkijos kino režisierei Ewa Ewart. Filmo peržiūra – vienas iš vandens temai skirtų EESRK renginių, kurių ciklą užbaigė konferencija „Raginimas parengti ES mėlynąjį kursą“. Joje Komitetas pristatė savo vandens strategiją ES.

„Vanduo – tai gyvybė, turime jį saugoti ir juo rūpintis. Be vandens mūsų planetoje nebus galima gyventi“, – sakė Ewa Ewart, spalio 24 d. Briuselyje pristatydama savo dokumentinį filmą vandens tema.

Šį renginį pradėjo EESRK pirmininkas Oliver Röbke, jame taip pat dalyvavo pirmininko pavaduotojas Aurel Laurențiu Plosceanu ir narys Pietro De Lotto, paskatinęs EESRK iniciatyvą „ES mėlynasis kursas“. Filmo peržiūroje dalyvavo daugiau kaip 100 svečių, įskaitant EESRK narius, ES atstovus ir žurnalistus.

Savo filmuose Ewa Ewart nagrinėja sunkius klausimus ir pavojingas temas. Ji pasakoja istorijas, kuriose balansuojama tarp gyvenimo ir mirties. Jos filmai kalba apie žmones ir karą. „Filmas „Iki paskutinio lašo“ taip pat apie karą“, – sakė ji.

„Apie kitokį karą – patį kvailiausią karą. Tai istorija apie pažangos vardan žmogaus paskelbtą karą gyvybės šaltiniui – vandeniui. Ir apie viltį, kuri rusena, kai stengiamės išsaugoti mūsų upes – pagrindinį gėlo ir švaraus vandens šaltinį, kuris mums būtinas, kad išgyventume. Kasdien vis daugiau žmonių suvokia, kad liko mažai laiko pakeisti elgesį su mūsų vertingiausiu ištekliu – vandeniu.“ (vyriausiasis redaktorius)

Minėdamas savo 65-ąsias metines EESRK surengs diskusiją, kurioje dalyvaus iškilūs kviestiniai pranešėjai ir aukšto lygio atstovai.

Diskusija „EESC@65: pilietinės visuomenės įgalėjimas, demokratijos gynimas“ vyks 2023 m. gruodžio 13 d., trečiadienį, EESRK plenarinės sesijos metu 17.30 val. Jos transliaciją bus galima stebėti oficialioje EESRK interneto svetainėje.