Willem Vriesendorp

Tvarumas bus perspektyvus tik tuo atveju, jei jis bus demokratinio proceso rezultatas. Tai, kad kasmet susitikti sušaukiamos Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys, yra teigiamas dalykas. Per Šalių konferenciją (COP) vyksta labai reikalingas dialogas ir tai parodo mūsų įsitikinimą, kad šio tikslo pasiekti galime tik demokratinėmis priemonėmis.

Akivaizdu, kad diskusijose apie tvarumą dažnai užmirštamas laiko klausimas. Manau, kad galima drąsiai teigti, kad niekas neprieštarauja aplinkos tvarumui, tačiau skiriasi užmojai, susiję su laiku, per kurį reikia pasiekti tam tikras ribas ir tikslus. COP turėtų būti šio proceso spartinimo priemonė, tačiau ji taip pat gali turėti priešingą poveikį, jei ji tampa neproduktyvių derybų vieta, kurioje daugiausia dėmesio skiriama simptomų šalinimui, o ne problemos esmei. Tada ji daro neigiamą poveikį ir prilygsta ekologiniam manipuliavimui.

Iš COP 28 tikimės trijų dalykų. Pirma, konkretaus veiksmų plano, kuriuo būtų siekiama sustabdyti investicijas į naujus naudojant iškastinį kurą gaunamos energijos objektus ir sparčiai laipsniškai atsisakyti esamų iškastinio kuro energijos šaltinių. Antra, susitarimo dėl nuostolių ir žalos. Neabejotina, kad tvirčiausiems pečiams turėtų tekti didžiausias svoris, ypač atsižvelgiant į tai, kas Vakaruose daugelį šimtmečių siekiant asmeninės naudos buvo finansiškai pelnomasi iš viešųjų gėrybių, todėl turime susitarti dėl nuostolių ir žalos. Taip gali atsitikti tik tuo atveju, jei globalioji Šiaurė sutiks mokėti. Trečia, išsamios pasaulinių kapitalo rinkų ir sistemų peržiūros. Turime nustatyti kainą už išorinį poveikį aplinkai ir taršą, kad būtų sunkiau finansuoti taršius projektus.

Ši šalių konferencija bus itin įdomi, nes bus pristatyti pirmojo bendros pažangos įvertinimo rezultatai, ir, be abejo, pasukome labai neteisingu keliu. Praėjusį šeštadienį, pirmą kartą istorijoje vidutinė pasaulio temperatūra pakilo daugiau kaip +2 °C. Tai beveik nesulaukė jokio dėmesio. Reikia nedelsiant imtis veiksmų. Tai reiškia, kad COP 28 pirmininkaujanti valstybė turės atlikti vaidmenį, reikalaujantį ypatingos savidisciplinos ir įžvalgumo, nes tai, ką ji turės padaryti, yra panašu į padėti, kai geriausias miesto mėsainių restoranas ragina uždrausti mėsainius ir agituoja už augalinių mėsainių įstatymą.  

Nėra daug nuolankios lyderystės pavyzdžių ir elgseną tiriantys mokslininkai, kaip antai Daniel Kahneman, mums sako, kad tokia savidisciplina ir įžvalgumas yra labai reti dalykai ir beveik viršija žmogaus galimybes.

Štai kodėl turime daryti išorinį spaudimą, o šiuo atžvilgiu itin svarbios pilietinės visuomenės organizacijos. Taip pat manome, kad tvarumo lyderiai, t. y. įmonės, kurios jau viršija šiandienos aplinkosaugos normas, turi atlikti labai didelį vaidmenį. Turime paskatinti juos kalbėti ir parodyti derybininkams, kad tvarumas yra ir verslas. Ne tik verslas, kuris priartina mus prie klimato ir aplinkosaugos tikslų, bet ir labai pelningas verslas.

Būtent tai yra mūsų agentūros #SustainablePublicAffairs darbas – esame pirmoji tokio pobūdžio viešųjų ryšių agentūra, kuri dirba tik su įmonių dosje, kurios yra susijusios su teigiamu poveikiu aplinkai. Mūsų misija – paversti tvarumo lyderių veiklos rezultatus norma, skatinant griežtinti aplinkosaugos politikos standartus.

Raginame visą profesionalių paslaugų teikėjų sektorių atlikti pozityvesnį, sąmoningesnį vaidmenį. Šiuo metu dauguma (strateginių) konsultacinių įmonių, audito įmonių, advokatų kontorų, komunikacijos konsultantų, viešųjų ryšių konsultantų ir panašių organizacijų savo širdį ir protą skiria dalykams, kurie prieštarauja Paryžiaus susitarimui. Manome, kad labai svarbu, kad šie pažangieji sektoriai užimtų atitinkamą poziciją ir rinktųsi, kam jos dirba: niekas įmonės vardu neturėtų propaguoti to, ko nenorėtų matyti kaip privatus asmuo.

Mūsų nuomone, jei tvarumo lyderiai ir profesionalių paslaugų teikėjų sektorius išsakys savo nuomonę, COP 28 pirmininkaujanti šalis supras, kad tvarumas yra pelningas verslas – rytojaus verslas. Atėjo laikas veikti ir turėtume kiek įmanoma greičiau imtis kuo daugiau būtinų priemonių. Jau seniai praradome privilegiją prognozuoti savo kelią į ateitį. Tenka skaičiuoti atgal nuo ribos, ties kuria norime pasaulį matyti 2050 m., ir, deja, tai reiškia, kad turime iš karto imtis keleto skausmingiausių priemonių.

Tai galime padaryti tik būdami vieningi.

Straipsnis parengtas dar nepasibaigus COP 28.