Spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pristatė išsamios ES vandens strategijos veiksmų planą. EESRK yra pirmoji Europos institucija, kuri imasi konkrečių vandens krizei skirtų veiksmų. EESRK pasiūlymą sudaro: aparatų, kuriuose naudojamas vanduo, ženklinimas vandens suvartojimo etikete, mėlynosios pertvarkos fondas, vandens naudojimo sąlygos ES fondų finansavimui gauti ir konkrečiai už vandenį atsakingo ES Komisijos nario paskyrimas.

Manoma, kad nieko neveikti vandens klausimu kainuoja iki penkių kartų daugiau už veiksmus, todėl įmonės nukenčia finansiškai. Europa turi unikalią galimybę vandens problemas paversti technologinės plėtros, visuomenės pažangos ir verslo augimo galimybėmis. Vis dėlto fragmentiškas požiūris, kurio šiuo metu laikomasi, nepadeda spręsti vandens trūkumo, taršos ir klimato kaitos problemų.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke pateikė politinę deklaraciją, kurioje išdėstyti principai ir konkretūs veiksmai, kaip mėlynąjį kursą paversti tikrove. „Vanduo yra prioritetas“, – sakė O. Röpke. – „Turime pasimokyti iš klaidų, kurias darėme spręsdami klimato, energetikos ir pagrindinių žaliavų klausimus, ir priimti atskirą vandens strategiją, kuri būtų ne mažiau svarbi už ES žaliąjį kursą.“

Europos Parlamento narė Pernille Weiss pritarė šiam raginimui imtis veiksmų, pabrėždama, kad ES reikia užtikrinti faktinį atsparumą vandens srityje. Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pasveikino EESRK vandens iniciatyvą, pagal kurią gėlo vandens valdymas tampa Europos prioritetu.

EESRK siekia daryti didesnį spaudimą ES institucijoms ir valstybėms narėms, kad jos imtųsi integruotos vandens strategijos rengiantis Europos Komisijos Hidrologinio atsparumo iniciatyvai 2024 m. Komitetas taip pat parengs papildomų nuomonių, kuriose bus svarstomi konkretūs mėlynojo kurso aspektai.

Pasaulinės vandens ekonomikos komisijos bendrapirmininkė Mariana Mazzucato įspėjo, kad vandens krizės ignoravimas trukdo daryti pažangą sprendžiant klimato kaitos krizę ir siekiant darnaus vystymosi tikslų. JT specialusis pranešėjas Pedro Arrojo Agudo pabrėžė, kad vandeniui, kaip bendrajai gėrybei, reikia demokratinio valdymo, grindžiamo tvarumu ir žmogaus teisėmis.

Komitetas pabrėžia, kad ES turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant pasaulinę vandens krizę ir ketina gruodžio mėn. vyksiančioje COP 28 paraginti vandens klausimais imtis veiksmų tarptautiniu mastu. (gb)