Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), pagrindinė Europos profesinių sąjungų organizacija, atstovaujanti 45 mln. darbuotojų Europos lygmeniu, atsisakė pritarti Europos Komisijos ES ekonomikos skatinimo planui „Konkurencingumo kelrodis“. Europos profesinių sąjungų konfederacijai šis kelrodis, toks, koks jis yra dabar, yra nepriimtinas. Kalbėjomės su ETUC generaline sekretore Esther Lynch apie pagrindinius darbuotojų priekaištus dėl kelrodžio ir Europos socialinių teisių ramsčio likimą atsižvelgiant į naujus raginimus drastiškai panaikinti reguliavimą ir daugiau dėmesio skirti konkurencingumui.

ES profesinės sąjungos jau išreiškė savo nepasitenkinimą naujausiu Europos Komisijos planu atgaivinti ES ekonomiką. Koks, Jūsų nuomone, yra pagrindinis Komisijos Konkurencingumo kelrodžio trūkumas? Kurie plano pasiūlymai Jums kelia didžiausią susirūpinimą?

Pagrindinė Europos Komisijos Konkurencingumo kelrodžio problema yra ta, kad jame pirmenybė teikiama reguliavimo panaikinimui, o ne investicijoms, kurių reikia kokybiškoms darbo vietoms kurti, tvirtai Europos pramonės politikai plėtoti ir aukštos kokybės viešosioms paslaugoms užtikrinti. Be to, nors kelrodyje pripažįstama kokybiškų darbo vietų svarba konkurencingai ekonomikai, užuot pasiūlius būtinų teisės aktų, kuriais būtų stiprinamos teisės, gerinamos darbo sąlygos ir skatinamos kolektyvinės derybos, jame sumenkinamas šis prioritetas, nes skatinama panaikinti reguliavimą, o tai gali lemti prastesnes darbo sąlygas ir nesaugumą dėl darbo.

Vienas iš didžiausią susirūpinimą keliančių pasiūlymų – nustatyti 28-ąją bendrovių tvarką, pagal kurią įmonėms būtų leidžiama veikti nesilaikant nacionalinių darbo teisės aktų. Tai gali labai pakenkti užimtumo teisės aktams visoje Europoje ir paskatinti lenktynes dėl žemesnių darbuotojų teisių ir apsaugos standartų.

Be to, perteklinio reglamentavimo, t. y. vyriausybių gebėjimo priimti teisės aktus, nepaisant ES direktyvose nustatytų būtiniausių standartų, draudimas yra itin problemiškas. ES direktyvų, kurios skiriasi nuo ES reglamentų, paskirtis yra ta, kad jomis nustatomi būtiniausi standartai visoms šalims. Jei tai būtų galimybių riba, tai ne tik sumenkintų šią idėją, bet ir labai pakenktų dirbantiems žmonėms ir reikštų sunkiai pasiektos pažangos, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, švietimo, sveikatos ir saugos darbe ar teisingo darbo užmokesčio srityse žlugimą.

Be to, kelrodžio raginimas vykdyti pensijų reformas, grindžiamas ilgesniu darbingu amžiumi, yra problemiškas, nes taip darbuotojams užkraunama nereikalinga našta, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad reikia tvarių ir teisingų pensijų sistemų.

Be to, kelrodis yra iš esmės orientuotas į naudą įmonėms: verslo grupėms duota daug pažadų, tačiau nėra konkrečių įsipareigojimų dėl teisės aktų, kurie būtų naudingi darbuotojams. Be kita ko, trūksta priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad viešosios investicijos būtų naudojamos kokybiškoms darbo vietoms kurti, o ne tik įmonių pelnui didinti.

Apibendrinant galima teigti, kad Konkurencingumo kelrodis nesugeba suderinti įmonių poreikių ir darbuotojų teisių ir gerovės, todėl pasiūlymas, toks, koks jis yra dabar, yra nepriimtinas.

Ar, Jūsų manymu, dabar gali kilti grėsmė Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui?

Oficialiai, Komisija neseniai paskelbtoje 2025 m. darbo programoje iš naujo įsipareigojo įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį. Tačiau praktiškai ta pati darbo programa yra pirmoji, į kurią nuo 2019 m. neįtraukta jokių socialinės teisėkūros iniciatyvų.

Vis dėlto kitiems metams Komisija pasiūlė aštuonis supaprastinimo teisės aktus. Niekam nepatinka pernelyg didelė administracinė našta ir profesinės sąjungos aktyviai siūlo šios problemos sprendimų, pavyzdžiui, taisykles dėl viešųjų pirkimų.

Vis dėlto akivaizdu, kad supaprastinimas neišspręs Europai kylančių problemų.

Didžiausią grėsmę socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui kelia visoje Europoje skelbiama masinių atleidimų banga. Tai kels pavojų ne tik darbo užmokesčiui ir darbo vietų garantijai, bet ir pensijoms, socialinei apsaugai ir daugeliui kitų ramsčio principų.

Būtina užtikrinti investicijas, kuriomis būtų siekiama apsaugoti ir kurti kokybiškas darbo vietas, įskaitant priemonę SURE 2.0 ir tvirtą ES investicijų mechanizmą, taip pat imtis būtinų teisėkūros iniciatyvų kokybiškoms darbo vietoms užtikrinti.

Kokia kryptis būtų tinkamiausia, kad ES padidintų savo įtaką esamomis pasaulinėmis ekonominėmis aplinkybėmis, jei ne reguliavimo naštos mažinimas?

Sąlygos, lėmusios atleidimus iš darbo, susidarė dėl investicijų trūkumo. Tai pasakytina tiek apie privačias, tiek apie viešąsias investicijas.

Bendrovės nukreipia investicijas nuo darbuotojų darbo užmokesčio ir labai reikalingų mokslinių tyrimų ir plėtros į pasibaigusio laikotarpio dividendų išmokėjimą ir akcijų atpirkimą, taip slopindamos Europos žaliosios ir technologinės plėtros pažangą.

Per pastaruosius kelerius metus JAV ir Kinija paskatino dideles viešųjų investicijų bangas. Tuo tarpu ES aktyviai kūrė naujas taisykles, dėl kurių valstybės narės buvo priverstos susiveržti diržus.

ES turi skubiai keisti kursą. Didžiulės viešosios investicijos, kurioms taikomi socialiniai reikalavimai siekiant užtikrinti, kad šiomis investicijomis būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, yra būtina Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo sąlyga.

Esther Lynch yra Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinė sekretorė. Ji yra įgijusi didelės, su profesinėmis sąjungomis susijusios patirties Airijos, Europos ir tarptautiniu lygmenimis ir ėjusi Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinio sekretoriaus pavaduotojos ir konfederacijos sekretorės pareigas. Eidama savo pareigas ji vadovavo dedant pastangas stiprinti darbuotojų ir profesinių sąjungų teises, darydama įtaką pagrindinėms direktyvoms dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų ir informavimo apie pažeidimus. Ji taip pat inicijavo kampanijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio ir teisingo darbo užmokesčio. Jos darbo rezultatas – 15 teisiškai privalomų kancerogenų poveikio ribinių verčių ir socialinių partnerių susitarimai dėl skaitmenizacijos ir reprotoksinių medžiagų. Visą savo gyvenimą Esther yra feministė ir ji pasisako už tai, kad nebebūtų nuvertinamas daugiausiai moterų atliekamas darbas.

ETUC atstovauja 45 mln. narių iš 94 profesinių sąjungų organizacijų 42 Europos šalyse ir 10 Europos profesinių sąjungų federacijų.

Kinga Grafa

Europos įmonės vis dar susiduria su pernelyg dideliu biurokratizmu, reglamentavimo fragmentacija ir didėjančiomis sąnaudomis. Perteklinis reguliavimas stabdo jų augimą ir neleidžia joms žengti koja kojon su konkurentais iš kitų pasaulio kraštų. Europa daugiau nebegali suktis ratu – verslininkams reikia realių pokyčių, o ne vis analizuoti tas pačias kliūtis, apie kurias jau žinome daug metų. Tai svarbus momentas pereiti nuo žodžių prie darbų, – rašo Lenkijos verslo konfederacijos „Lewiatan“ atstovė Kinga Grafa.

Europos Komisija neseniai paskelbė Konkurencingumo kelrodį – ateinančių penkerių metų veiksmų gaires, kuriomis siekiama stiprinti ES ekonominę padėtį ir remti Europos įmones. Komisijos siūlomas veiksmų planas yra tinkamas. Įmonės jau seniai ragina imtis tokių pokyčių, todėl svarbiausi prioritetai yra konkurencingumas ir bendroji rinka. Tačiau jei ES nori konkuruoti pasauliniu lygmeniu, ji privalo veikti jau dabar. Savo veiksmų pagrindu laikydami stiprią ekonomiką, turime skubiai supaprastinti reglamentavimą, sumažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti veiksmingą paramą investicijoms ir inovacijoms. Atsižvelgdami į nestabilią geopolitinę aplinką, taip pat turime sudaryti laisvosios prekybos susitarimus su pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, susitarimus dėl prieigos prie svarbiausiųjų žaliavų.

Šiandien Europos įmonės vis dar susiduria su pernelyg dideliu biurokratizmu, reglamentavimo fragmentacija ir didėjančiomis sąnaudomis. Konkurentai iš kitų pasaulio kraštų vis sparčiau plečia veiklą , tuo tarpu Europos įmonių augimą stabdo perteklinis reguliavimas. Europos Komisija privalo pasiūlyti konkrečias reformas, kurios iš tiesų pagerintų ES verslo aplinką. Konkurencingumo kelrodžiu šalinamos pagrindinės ES ekonomikos augimo ir našumo kliūtys, kaip antai didelės energijos kainos, perteklinis reguliavimas ir įgūdžių bei darbo jėgos trūkumas. Tai teisinga veiksmų kryptis, tačiau svarbiausia yra šį planą įgyvendinti praktikoje. Tam reikia pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir veiksmų planų, kuriais konkurencingumas būtų skatinamas, o ne ribojamas.

Bendroji rinka yra vienas didžiausių Europos integracijos pasiekimų, tačiau jos potencialą būtina visapusiškai išnaudoti. Nepriimtina tai, kad bendrojoje rinkoje išlieka kliūtys, kurios buvo nustatytos jau prieš 20 metų. ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija turi galimybę tai pakeisti, vienu svarbiausių prioritetų laikydama laisvę teikti paslaugas. Tai itin svarbu ne tik transporto sektoriui, bet ir augančiai specializuotas paslaugas teikiančių įmonių grupei. Deja, E. Lettos ir M. Draghi pranešimuose šiam klausimui skiriama nepakankamai dėmesio. E. Letta iš esmės nagrinėjo tik statybos ir mažmeninės prekybos sektorius, o M. Draghi neatsižvelgė į Komisijos vertinimus dėl papildomų veiksmų, kuriais būtų galima išlaisvinti paslaugų rinkos potencialą. Paslaugų vaidmuo didinant atsparumą ir saugumą teigiamai pabrėžtas S. Niinistö pranešime. Nereikia įtikinėti, kaip tai svarbu dabartinėje geopolitinėje aplinkoje. Atsižvelgdama į tai, Komisija siūlo „28-ąją taisyklę“ – vieną bendrą taisyklių rinkinį, apimantį mokesčius, darbo teisę ir įmonių teisę. Šia iniciatyva siekiama supaprastinti tarpvalstybinę veiklą, ypač MVĮ, tačiau kol kas apie pasiūlymą žinome nepakankamai, kad galėtume jį įvertinti.

Akivaizdu, kad paskelbtas reguliavimo panaikinimas ir teisės aktų supaprastinimas yra žingsnis teisinga kryptimi. Tačiau dabar atėjo laikas pasiūlymus įgyvendinti praktikoje ir tai neturėtų apsiriboti tik ataskaitų teikimo naštos sumažinimu. Tikimės, kad Komisija atliks išsamų ES teisės aktų „auditą“, po kurio bus pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip būtų galima greitai pagerinti ES reglamentavimo aplinką.

Daug tikimės iš Krokuvoje vyksiančio Bendrosios rinkos forumo ir laukiame viešų konsultacijų, kuriose dalyvavo ir konfederacijos „Lewiatan“ nariai, išvadų. Bus siekiama parengti naują bendrosios rinkos strategiją.

Tai labai svarbus momentas pereinant nuo žodžių prie darbų ir įgyvendinant sprendimus, kurie iš tiesų paskatintų Europos verslo plėtrą. Norint rasti realius įmonių poreikius atitinkančius sprendimus, itin svarbus bus ES institucijų ir socialinių partnerių dialogas. Jei nepriimsime drąsių sprendimų, prarasime vertingą laiką ir atsiliksime nuo pasaulinių konkurentų.

Kinga Grafa – konfederacijos „Lewiatan“ generalinio direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už Europos reikalus, ir „BusinessEurope“ nuolatinė atstovė.  Politologijos mokslų daktarė ir žurnalistė pagal išsilavinimą, ji įgijo patirties ES veikimo klausimais dirbdama Europos integracijos komiteto biure (2008–2009 m.) ir Europos Parlamente (2009–2014 m.). Ji taip pat yra knygos apie Lenkijos aristokratiją bendraautorė ir mokslinių publikacijų apie Amerikos užsienio politiką, Amerikos elitą ir kultūros diplomatiją autorė.

„Atėjo laikas žengti konkretų žingsnį į priekį po M. Draghi pranešimo, kol jis nesudūlėjo politikos koridoriuose. Mums reikia gerų strategijų ir politikos formuotojų, kurie gebėtų neapsiriboti šiuo pranešimu ir parengti ES pramonės politikos strategijas“, – sakė Kroatijos verslininkas ir mokslininkas Stjepan Orešković.  Briuselyje vykusioje viešoje tarptautinėje konferencijoje „Conclave II“ jis, kartu su transatlantinio idėjų instituto Atlanto Tarybos vyriausiuoju direktoriumi Jörn Fleck, pristatė plataus užmojo iniciatyvą „Future 500“. „Future 500“, kuri yra platesnės Atlanto Tarybos platformos „SEEUS Futures“ dalis, tikslas – nustatyti ir paremti 500 Europos įmonių, siekiančių didelio augimo ir pasaulinio poveikio. Tikslas – remti pradedančius Europos verslininkus konkuruojant pasauliniu mastu, stiprinant Europos dalyvavimą tarptautinėje ekonominėje arenoje. Stjepan Orešković mums plačiau pristatė šį projektą.

Ar galite trumpai pristatyti pagrindinę projekto „Future 500“ idėją?

Iniciatyvoje, remiantis svarbių pranešimų, kuriuos parengė M. Draghi, E. Letta ir M. Heitoras, įžvalgomis apie Europos ateitį ir jas analizuojant tiek iš mokslininkų, tiek verslininkų atžvalgos taško, iškeliama keletas svarbių klausimų: kas vykdys šiuos konkurencingumo planus ir neseniai paskelbtą konkurencingumo kelrodį? Kokie mechanizmai bus naudojami? Kiek išlaidų bus patirta? Kokios grąžos galima tikėtis, palyginti su pastaruoju metu sparčiai augančių JAV bendrovių grąža? Projektas „Future 500“ yra SEEUS platformos, atstovaujančios JAV, ES ir Pietryčių Europai, kertinis akmuo ir juo siekiama didinti šių regionų matomumą ir bendradarbiavimą. Jis yra strategiškai parengtas siekiant atliepti neatidėliotiną Europos poreikį puoselėti dinamišką aplinką, kuri padėtų vietos įmonėms tapti pasaulinės rinkos lyderėmis. Šioje iniciatyvoje daugiausia dėmesio skiriama rizikos kapitalo užtikrinimui, strateginėms gairėms ir tarptautinei tinklaveikai, mokantis iš tokių ekspertų, kaip Harvardo universiteto Dani Rodrik ir Beata Jaworcik iš ERPB , siekiant parengti XXI a. pramonės politiką, kuri gerokai sustiprintų mūsų konkurencinę padėtį.

Ar jau turite potencialių kandidatų į 500 įmonių, kurias ketinate pasirinkti? Kokius pagrindinius reikalavimus turi atitikti įmonė, kad būtų pasirinkta?

Nors konkrečių įmonių dar neatrinkome, „Future 500“ bus skirta subjektams, turintiems plėtros ir spartaus augimo potencialą. Procesas bus atviras ir nuolatinis, jame pirmenybė bus teikiama ekonominėms perspektyvoms, inovacijoms ir strateginei svarbai jų sektoriuose. Taip pat sieksime užmegzti partnerystes su daugiašaliais plėtros bankais ir investuotojais, kurie jau padeda įmonėms tapti konkurencine jėga. Daugiausia dėmesio bus skiriama įmonėms, kurios jau parodė tvirtą augimą, inovacinius pajėgumus ir siekia plėstis pasauliniu mastu. Taip užtikrinama, kad įmonės būtų ne tik rinkos, bet ir technologijų bei verslo modelių lyderės. Remsimės patirtimi, įgyta įgyvendinant tokius didelius projektus kaip „Scale-Up Europe“, kurie suburia steigėjus, investuotojus, vadovus ir mokslininkus, kurių tikslas – paversti Europą technologijų lydere. ES šalims kandidatėms šios potencialiai atrinktos įmonės yra ypač svarbios, nes jos įkūnys naujos ekonomikos principus ir bus ambicingų, tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių, kurios dažniausiai nepriklauso nuo nacionalinių mokesčių mokėtojų finansavimo, pavyzdys.

Ar optimistiškai vertinate Europos konkurencingumo pasaulyje potencialą?

Labai optimistiškai vertinamas Europos gebėjimas stiprinti savo konkurencinę padėtį pasaulyje, atsisakant vyraujančio savigailos požiūrio. Nuo 2022 m. pabaigos, kai prasidėjo ši bulių rinka, euro zonos akcijų lyginamojo indekso bendroji grąža „Nvidia“ atveju viršijo S&P 500. Europos socialinė ir sveikatos sistemos padeda žmonėms ilgiau išlikti sveikiems ir aktyviems mažesnėmis sąnaudomis ir daro teigiamą poveikį mūsų ekonomikos produktyvumui ir konkurencingumui pasauliniu mastu.

Stengiamės atkartoti Immanuelio Kanto „tikrojo entuziazmo“ sąvoką, kurią jis paminėjo Prancūzijos revoliucijos kontekste. Toks mąstymas gali paversti iššūkius motyvuojančia jėga ir paskatinti, regis, nenugalimą ryžtą. Mums reikia mažiau turtingo, savimi patenkinto elito ir pernelyg paklusnių, neambicingų pasekėjų, kuriems buvo teikiama pirmenybė pastaruosius du dešimtmečius. Mums reikia daugiau „ištroškusio jaunimo“ – motyvuotų, ambicingų ir pasirengusių priimti iššūkius žmonių.

Iniciatyva „Future 500“ siekiama proaktyviai spręsti nuolatines konkurencingumo pranešimuose nurodytas problemas, pavyzdžiui, drąsių inovacijų ir įmonių veiklos plėtros poreikį. Europos padėtis pasaulyje labai priklausys nuo jos gebėjimo diegti pažangias technologijas, ugdyti verslumo talentus ir tobulinti pramonės politiką integraciniam augimui remti. Iniciatyva siekiama sukurti palankią aplinką verslo lyderiams ir novatoriams, pasinaudojant gerai išsilavinusia darbo jėga, turtingu inovaciniu paveldu, tradiciniais ir naujais pramonės sektoriais ir sprendžiant tokias problemas kaip reglamentavimo fragmentacija ir rinkos disbalansas.

Trumpai tariant, iniciatyva „Future 500“ yra svarbus žingsnis išbandant Europos ekonominę aplinką, siekiant, kad žemynas taptų pasauliniu konkurentu, skatinant didelio potencialo įmones ir stiprinant verslumo ekosistemą. Negalime laimėti varžybų, jei nežinome, kas yra mūsų konkurentai.

Dr. Stjepanas Oreškovićius yra mokslininkas ir verslininkas. Jis yra Europos mokslo ir meno akademijos (Academia Scientiarum et Artium Europae) narys ir Bosqar Invest įkūrėjas. Jo šeimai vadovaujant „Bosqar Invest“ per penkerius metus darbuotojų skaičius joje išaugo nuo 300 iki daugiau nei 16 000. Tai rodo, kad „Bosqar Invest“ turi puikią plėtros strategiją, kuri apima mokslą, technologijas, pensijų ir kitų fondų investicijas bei drąsų požiūrį į verslumą. Toks gyvybingas požiūris propaguojamas ir M. Draghi pranešime. Šis strateginis akcentas greičiausiai turėjo įtakos jo pristatytam Atlanto Tarybos pradėtam projektui „Future 500“.

Europos Komisija netrukus paskelbs teisės aktų dėl įmonių ataskaitų teikimo reformų rinkinį, vadinamą bendruoju rinkiniu.  Juo siekiama supaprastinti ir racionalizuoti su tvarumu susijusius teisės aktus, kad įmonėms būtų paprasčiau teikti ataskaitas. Rinkinys, apie kurį buvo pranešta lapkričio mėn., sukėlė sumišimą visoje ES ir įžiebė daug įvairių grupių diskusijų ir priešiškų reakcijų. Pilietinės visuomenės organizacijos (PVO), profesinės sąjungos, įmonės, investuotojai, teisininkai ir mokslininkai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad bendrasis rinkinys gali paskatinti reglamentavimo panaikinimą, ir ragina Komisiją apsaugoti, o ne susilpninti šiuos teisės aktus.  Europos koalicijos už teisingą verslą (ECCJ) atstovė Andriana Loredan paaiškino šio klausimo svarbą ir kodėl PVO (kaip, pavyzdžiui, ECCJ) nepritaria bendrajam rinkiniui.

Konkurencingumu naudojamasi kaip dingstimi panaikinti labai reikalingais tvarumo srities teisės aktais vykdomą reglamentavimą

Bendrajame rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindinėms tvarumo priemonėms, kurios yra Europos žaliojo kurso pagrindas: Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvai (ĮITTD), Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvai (ĮTIPD) ir Taksonomijos reglamentui. Šis dokumentų rinkinys yra tiesioginis naujosios Komisijos krypties pokyčių, kurie prasidėjo nuo 2024 m. rugsėjo mėn. Mario Draghi paskelbto pranešimo dėl Europos konkurencingumo ateities, rezultatas. M. Draghi pranešime ES rinkų sąstingis iš dalies siejamas su pernelyg didele reglamentavimo našta įmonėms, tačiau pasirinktinai neminimi kiti pagrindiniai veiksniai, pavyzdžiui, naftos, dujų ir maisto kainų infliacija, kurią lemia tarptautinių įmonių vykdoma spekuliacija. M. Draghi pranešime teigiama, kad ES informacijos apie tvarumą teikimo ir išsamaus patikrinimo sistema yra pagrindinė reglamentavimo naštos šaltinis. Nors nėra įrodymų apie tvarumo srities teisės aktų sąsajas su numanomu ES konkurencingumo trūkumu, šis siauras požiūris tapo pretekstu galbūt apskritai panaikinti tvarumo srities teisės aktus.

Šiuo konkrečiu bendruoju rinkiniu Komisija ketina supaprastinti kai kurias svarbiausias neseniai priimtas priemones, skirtas didelių įmonių poveikiui žmonėms ir aplinkai mažinti. Tarp jų – ir ĮTIPD, kuri buvo priimta tik praėjusiais metais ir dar nepradėta įgyvendinti.

Bet kokios diskusijos dėl bendrojo rinkinio turinio kol kas yra pagrįstos tik spėlionėmis. Tačiau vienas iš didžiausių pavojų, susijusių su bendruoju rinkiniu, yra tvarumo priemonių teisėkūros procedūros atnaujinimas, o tai reiškia, kad gali tekti iš naujo derėtis dėl pagrindinių nuostatų (pavyzdžiui, dėl civilinės atsakomybės arba su klimato kaita susijusios pertvarkos planų pagal ĮTIPD). Europos koalicija už teisingą verslą griežtai nepritaria tam, kad būtų atnaujinta tvarumo teisės aktų, dėl kurių jau buvo susitarta anksčiau, teisėkūros procedūra. Tai padidintų reglamentavimo neapibrėžtumą, neigiamai paveiktų tai, kaip įmonės laikosi žmogaus teisių ir aplinkosaugos nuostatų, ir baustų pradininkus.

Neproporcinga verslo įtaka vykstant netobulam konsultacijų procesui

Pranešimas apie bendrąjį rinkinį ir Komisijos pasiūlymo rengimas vyko visiškai neskaidriai ir neatsižvelgiant į ES sutarčių teisę ar pačios Komisijos procedūrines taisykles.

Komisija ketina pristatyti savo bendrojo rinkinio iniciatyvą per labai trumpą laikotarpį, per kurį neįmanoma atlikti tinkamo poveikio vertinimo ir surengti viešų konsultacijų. Šis požiūris nesuderinamas su teise dalyvauti ES sprendimų priėmimo procesuose – demokratiniu principu, kurį gina ES sutarčių teisė. Be to, tai prieštarauja pačios Komisijos geresnio reglamentavimo gairėms, kuriose reikalaujama, kad Komisijos politikos formavimo procese būtų plačiai ir skaidriai konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais.

Vietoj to 2025 m. vasario mėn. Komisija imitavo konsultacijų procesą, surengusi vadinamąją „tikrosios padėties patikrą“, kurioje dalyvavo nedidelė atrinktų suinteresuotųjų subjektų grupė – visų pirma didelės įmonės ir verslo asociacijos. Daugeliui šių įmonių šiuo metu pareikšti ieškiniai dėl žmogaus teisių ar aplinkosaugos nuostatų pažeidimų jų veikloje ar vertės grandinėje. Todėl jos yra suinteresuotos susilpninti tvarumo srities teisės aktus darbuotojų, vietos bendruomenių ir klimato sąskaita. Be to, buvo visiškai akivaizdu, kad dalyvavo neproporcingai daug didelių įmonių atstovų, o pilietinei visuomenei atstovauta nepakankamai. Pilietinės visuomenės organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir mažosioms įmonėms buvo atstovaujama tik simboliškai, o nuo įmonių piktnaudžiavimo nukentėję asmenys ir tvarumo nuostatas propaguojančios įmonės į diskusijas išvis nebuvo įtrauktos.

Bendrasis rinkinys gali turėti neigiamo poveikio plataus užmojo klimato politikai

Pirmininkė Ursula von der Leyen ir Komisijos narys Valdis Dombrovskis, kurie prižiūri visą supaprastinimo iniciatyvą, regis, palaiko didžiausių ir galingiausių korporacijų tikslus. Visų pirma pagrindiniai Komisijos partneriai atliekant vadinamąją tikrosios padėties patikrą, be kita ko, buvo įmonės, kurių verslo veikla labai prisideda prie klimato kaitos ir kurios yra suinteresuotos mažinti klimato srities įsipareigojimus, pavyzdžiui, naftos, dujų, naftos chemijos, automobilių ir finansų sektoriuose veikiančios įmonės. Atsižvelgiant į dabartinę klimato krizę ir jos neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai, neramu dėl to, ar bendrasis rinkinys netaps žingsniu atgal klimato politikos srityje.

Komisija pirmenybę turėtų teikti įgyvendinimui, o ne reglamentavimo panaikinimui

Jei Komisijai iš tiesų rūpi konkurencingumas ir reglamentavimo naštos mažinimas, taip pat žmogaus teisės ir teisingumas klimato srityje, ji turėtų apsvarstyti, kaip veiksmingai įgyvendinti tvarumo priemones. Tai galima lengvai padaryti parengiant gaires, skirtas padėti įmonėms ir valstybių narių valdžios institucijoms, kaip nurodyta ĮTIPD, taip pat plečiant finansavimo ir gebėjimų stiprinimo galimybes. Taip būtų atsižvelgta į M. Draghi pranešime išsakytą kritiką, kad trūksta gairių, kaip palengvinti ES tvarumo teisės aktų taikymą.

Bet kokiu atveju, slaptas esminių tvarumo srities teisės aktų perrašymas už uždarų durų dalyvaujant tam tikroms didžiausioms pasaulio bendrovėms, vargu ar yra tinkamiausias būdas tikram konkurencingumui pasiekti. 

Andriana Loredan yra Europos koalicijos už teisingą verslą (ECCJ) politikos pareigūnė, kuri nuo 2022 m., kai pasiūlymas dėl Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos buvo paskelbtas pirmą kartą, remia jo įgyvendinimą. Anksčiau ji dirbo organizacijoje „Anti-Slavery International“, kur nagrinėjo verslo ir žmogaus teisių iš priverčiamojo darbo perspektyvos temą. 

ES turi atsilaikyti prieš pagundą panaikinti reglamentavimą, nes tai tik sukeltų netikrumą įmonėms, susilpnintų tvarumu grindžiamą konkurencingumą ir sumažintų piliečių gerovę ir pasitikėjimą, – teigia Flandrijos aplinkos apsaugos tinklo „Bond Beter Leefmilieu – BBL“ generalinis direktorius Danny Jacobs. Jis pasidalijo su mumis aplinkosaugos srities NVO nuogąstavimu dėl naujausio ES pasiūlymo supaprastinti reglamentavimą, kuris, jų manymu, gali atsverti pagrindinius Europos žaliojo kurso užmojus.

Ar galėtumėte pakomentuoti naujausias Komisijos iniciatyvas dėl reglamentavimo panaikinimo, pavyzdžiui, konkurencingumo kelrodį arba bendrąjį rinkinį?

Europos Komisija pristatė ekonominiu požiūriu grindžiamą reglamentavimo panaikinimo ir supaprastinimo darbotvarkę, kuri gali pakenkti sunkiai pasiektiems aplinkos, socialiniams ir ekonominiams laimėjimams. Dėl šios įtampos, susijusios su Europos acquis pritaikymu ir išsaugojimu, ES sunku laikytis aiškios krypties.

Sausio mėn. pabaigoje pristatytame Komisijos konkurencingumo kelrodyje išreiškiamas įmonių susirūpinimas dėl energijos kainų ir ekonominių iššūkių, tačiau nuošalyje paliekami pagrindiniai prioritetai, pavyzdžiui, nulinė tarša ir piliečių gerovė, todėl Europos ekonomika nėra orientuojama į švarią, klestinčią ir žiedinę ateitį. Konkurencingumo kelrodis gali išvesti Europą iš kelio. Konkurencingos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas neįtraukiant socialinių ir aplinkosaugos tikslų kenkia pačiam pagrindiniam ES institucijų tikslui: siekti bendros gerovės ir ją ginti.

Pilietinės visuomenės organizacijos nerimauja dėl kelrodyje nurodyto rizikingo 25 proc. supaprastinimo tikslo. Nors reglamentavimo supaprastinimas yra sveikintinas siekis, tačiau neatlikus išsamių vertinimų jis galėtų pakenkti ypač svarbiems sveikatos, socialinės ir aplinkos apsaugos aspektams. Verslo inovacijoms trukdo ne reglamentavimas, o aiškių taisyklių trūkumas. Tolesnis reglamentavimo panaikinimas tik sukurtų netikrumo atmosferą, baudžiant pradininkus – įmones, kurios imasi iniciatyvos, ir kartu pakenktų pažangai ir tvarumui.

Taip pat nuogąstaujame, kad dėl šio supaprastinimo siekio nukentės aplinkosaugos ir socialiniai tikslai. Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (ĮITTD), Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (ĮTIPD) ir ES taksonomija turi daug trūkumų ir jų aprėptis nėra tokia plati, kokia galėjo būti. Jas dar labiau susilpninus nuo jau ir taip žemo pradinio taško, šios direktyvos netektų prasmės.

Kitas konkretus pavyzdys gerai apibūdina tai, kas vyksta šiuo metu.  Pastaraisiais metais Flandrija susiduria su didžiule PFAS problema: didelė mūsų teritorijos dalis yra užteršta šiomis cheminėmis medžiagomis ir dėl to nukenčia šimtai tūkstančių piliečių. Cheminių medžiagų teisės aktuose (REACH) nustatytas apribojimas arba draudimas laikomas veiksmingiausia cheminių medžiagų, tokių kaip PFAS, kurios naudojamos pramoniniuose procesuose ir produktuose (mišiniuose ir gaminiuose), keliamos rizikos kontrolės priemone. Jei Europos Komisija nuspręstų, kad griežtos REACH reglamento nuostatos nebėra svarbios, padidėtų visuomenės sveikatai kenksmingų pavojingų cheminių medžiagų poveikio rizika. Įmonės turėtų mažiau įsipareigojimų ieškoti saugių alternatyvų, o tai stabdytų inovacijas tvarios chemijos srityje. Aplinkos tarša gali padidėti, nes taikant ne tokias griežtas taisykles į aplinką gali būti išmetamos pavojingesnės medžiagos ir atliekos. Vartotojams kyla didesnis pavojus, nes produktai nėra taip kruopščiai tikrinami dėl nuodingųjų medžiagų. Dėl to Europos įmonės galėtų atsilikti pasaulinio perėjimo prie saugesnių ir ekologiškesnių produktų procese ir prarastų rinkos dalį konkurentams, kurie pasitelkia perspektyvias inovacijas.

Kiek vilčių turite dėl žaliojo kurso likimo, atsižvelgiant į Komisijos paskelbtą naują Europos ekonomikos skatinimo kursą?

Europos Komisijos 2025 m. darbo programa turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Nors joje išdėstyti įsipareigojimai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti įperkamą energiją rodo galimą kelią į švaresnę ir atsparesnę Europą, kyla pavojus, kad pagrindiniai Europos žaliojo kurso užmojai bus palikti nuošalyje. Vis didesnį susirūpinimą kelia siūlomas reglamentas „Omnibus“, kuris galėtų padėti panaikinti įmonių atsakomybės reguliavimą prisidengiant supaprastinimu. Naujausios tendencijos rodo, kad supaprastinimas pernelyg dažnai naudojamas pagrindinėms apsaugos priemonėms – nuo cheminių medžiagų teisės aktų iki žemės ūkio – susilpninti. Akivaizdus pavyzdys – 2024 m. kovo mėn. skubota bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma, kuria panaikintos žaliosios apsaugos priemonės. Jau seniai vėluojama atlikti REACH reglamento, kuris kažkada buvo pristatomas kaip visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonė, peržiūrą, todėl kyla pavojus, kad ji bus pakoreguota ir pateikta kaip supaprastinimo priemonė, kuria siekiama supaprastinti pramonės taisykles.

Vos prieš kelis mėnesius Pirmininkė U. von der Leyen pažadėjo laikytis visų Europos žaliojo kurso tikslų. Vis dėlto dabartinė darbo programa liudija visai ką kitą – pagal ją pirmenybė neskiriama tiems tikslams, dėl kurių reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, visų pirma nulinės taršos tikslui.

Ar manote, kad siūlomas reglamentavimo panaikinimas galėtų turėti neigiamą poveikį tvarumui ir iki šiol pasiektai pažangai?

ES turi atsispirti pagundai panaikinti reglamentavimą, nes tai tik pakenktų reglamentavimo tikrumui ir nuspėjamumui iš įmonių perspektyvos, susilpnintų ilgalaikį tvarumą skatinantį konkurencingumą ir turėtų neigiamo poveikio piliečių gerovei ir pasitikėjimui.

ES turi užtikrinti, kad mažinant biurokratiją nesusilpnėtų aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga. Pažangus įgyvendinimas turėtų sustiprinti, o ne kenkti Europos žaliajam kursui. Pagrindinės aplinkos ir socialinės apsaugos silpninimas prisidengiant biurokratijos mažinimu nėra tinkama ekonominės galios strategija. Tai neapdairus žingsnis atgal, kuriuo bus pažeidžiamos būtent tos taisyklės, kurios skirtos mūsų ekonomikos perspektyvumui užtikrinti. Visa tai dar labiau didina nerimą keliančią riziką, kad bus nubrauktas dešimtmetis pažangos tvarumo srityje.

Tuo pat metu pilietinė visuomenė visoje ES patiria vis didesnį spaudimą: taikomi ribojamieji įstatymai dėl užsienio agentų, vykdomi protestų represiniai veiksmai ir mažinamas finansavimas, keliantis grėsmę pagrindinėms teisėms. Europos demokratijos skydas ir būsima ES pilietinės visuomenės strategija turi apimti ne tik simbolinius įsipareigojimus, bet ir teisinę apsaugą, tvarų finansavimą ir struktūrinį pilietinį dialogą su ES institucijomis. Komisijos darbo programoje pirmenybė turi būti teikiama demokratijos užtikrinimui stiprinant pilietinę visuomenę. Be nepriklausomos ir pakankamai išteklių turinčios pilietinės visuomenės kyla pavojus pačiai Europos demokratijai.

Danny Jacobs yra „Bond Beter Leefmilieu – BBL“ – Flandrijoje (Belgija) įsikūrusios 135 aplinkosaugos NVO federacijos – generalinis direktorius ir Belgijos atstovas Europos aplinkos biure, kuris yra didžiausias Europos visuomeninių aplinkosaugos organizacijų tinklas, atstovaujantis apie 30 mln. individualių narių ir rėmėjų.