Europos rytų kaimynai

This page is also available in:

EESRK veikla, susijusi su rytų kaimynais, apima Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą. Pagrindinis EESRK tikslas santykiuose su Europos rytų kaimynais – stiprinti ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis regione ir įtraukti juos į dialogą tiek su jų nacionalinės politikos formuotojais, tiek su ES organizuota pilietine visuomene.

Pagrindiniai bendradarbiavimo su Gruzija, Moldova ir Ukraina mechanizmai yra pilietinės visuomenės platformos, papildančios politinius organus, veikiančius pagal ES asociacijos susitarimus su šiomis šalimis. Platformos leidžia tiek ES, tiek ir šalies partnerės pilietinės visuomenės organizacijoms stebėti įgyvendinimo procesą ir parengti savo rekomendacijas susijusioms valdžios institucijoms.

ES pusėje šios platformos apima EESRK narius ir didžiųjų Europos pilietinės visuomenės tinklų atstovus, o šalies partnerės – platų pilietinės visuomenės organizacijų spektrą. Narystė platformose grindžiama visų interesų grupių (darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų ir įvairių interesų grupių) atstovavimo pusiausvyra.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete  Europos rytų kaimynų tęstinio darbo komitetas buvo įsteigtas 2004 m. kaip specialus organas, atsakingas už santykius su Rytų kaimynystės šalių pilietine visuomene. Tęstinio darbo komitetas paprastai posėdžiauja keturis kartus per metus ir jo nariai aktyviai dalyvauja Rytų partnerystės veikloje, pavyzdžiui, Rytų partnerystės daugiašalėse platformose ir Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forume.

  • Adopted on 16/06/2011
    Nuoroda
    REX/323-EESC-2011-01-01-1011
    Employers - GR I
    Lithuania
  • Adopted on 13/05/2009
    Nuoroda
    REX/271-EESC-2009-01-01-889
    Employers - GR I
    Czech Republic
    Plenary session number
    453
    -
  • Nuoroda
    REX/371-EESC-0000-01-01-1813
    Employers - GR I
    Finland
    Plenary session number
    489
    -
    L'avis se penchera sur les questions relatives aux dimensions économique, sociale, environnementale et humaine du caractère croissant de l'utilisation des richesses de l'Arctique, et sur le rôle potentiel de la société civile pour exprimer les intérêts des groupes concernés ainsi que pour soutenir la position de l'UE dans le cadre du dialogue avec les partenaires internationaux concernés.