ES skubiai reikalinga nauja, plataus užmojo ir aiški jos ateities strategija, atitinkanti JT darbotvarkę iki 2030 m., darnaus vystymosi tikslus ir kitus tarptautinius įsipareigojimus. Sanglaudos politika turi būti neatskiriama jos dalis. Šia nauja strategija taip pat būtų sukurta būsimos sanglaudos politikos vizija. Tiriamojoje nuomonėje „Sanglaudos politikos ateitis po 2020 m.“ EESRK ragina naujose sanglaudos politikai po 2020 m. skirtose nuostatose numatyti pakankamai išteklių ir užtikrinti didesnį politikos veiksmingumą ir matomumą.

Nors EESRK nuomonėje raginama užkirsti kelią tam, kad konkretūs dabarties iššūkiai nugrimztų užmarštin, Komitetas pabrėžia sanglaudos politikos 2021–2027 m. laikotarpiu formavimo svarbą. Perspektyvi politika turėtų būti taikoma visiems regionams ir suteikti būtinų priemonių būsimiems iššūkiams (pvz., naudojimuisi naujomis technologijomis, aukšto lygio konkurencingumui pasiekti ir perėjimui prie darnaus vystymosi kartu kuriant kokybiškas darbo vietas) atremti.

Komisijos siūlomas biudžeto sumažinimas EESRK nepriimtinas, nes sanglaudos politika yra vienas iš pagrindinių ramsčių, padedančių ES priartinti prie jos piliečių, taip pat sumažinti ES regionų skirtumus ir nelygybės apraiškas visuomenėje. Šiomis aplinkybėmis ir kylant naujiems iššūkiams biudžetas turėtų būti bent ankstesnio laikotarpio dydžio.

Nuomonėje taip pat pabrėžiama, kad reikėtų veiksmingiau komunikuoti apie sanglaudos politikos poveikį. Todėl reikia iš esmės padidinti esamus finansuojamų projektų reklamos įsipareigojimus, kad visuomenei taptų akivaizdesnė ES integracijos apskritai ir konkrečiai sanglaudos politikos papildoma nauda.

EESRK nuomone, prie didesnio politikos veiksmingumo gali prisidėti tvirtas teritorinis požiūris, didesnis ES ir nacionalinių strategijų nuoseklumas ir tęstinumas, didesnis supaprastinimas ir aktyvesnis pilietinės visuomenės dalyvavimas. (jk)

 Nuotraukoje: Liubačuvo turgaus aikštė (Lenkija) su neseniai iš ES lėšų restauruotais rotušės pastatais.