„Dar turime nemažai ką nuveikti, kad neįgalieji Europoje galėtų balsuoti“

EESRK info pokalbis su EESRK nariu Krzysztofu Pateriu apie pranešimą „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti EP rinkimuose“

EESRK info: Kas Jus paskatino rengti šį pranešimą?

Krzysztof Pater: Europos institucijų programavimo dokumentuose, politinėse deklaracijose ir teisėkūros iniciatyvose dažnai juntamas susirūpinimas pagrindinėmis įvairių socialinių grupių teisėmis ES. Manome, kad dabartiniai ES taikomi teisiniai sprendimai galėtų būti pavyzdžiu ir kitiems pasaulio regionams. Daugelis politikų yra pernelyg patenkinti tuo, kas pasiekta, ir mano, kad mūsų demokratijai iki tobulybės tik vienas žingsnis.

Tačiau aš su tuo nesutinku. Mano nuomone, šioje srityje dar reikia nemažai ką nuveikti. Vienas pirmųjų žingsnių būtų užtikrinti, kad visi neįgalieji turėtų realią aktyvaus balsavimo teisę ir galimybę balsuoti. Esu įsitikinęs, kad visuomenė, neprieštaraujanti tam, kad pagal galiojančias taisykles iš neįgaliųjų atimama teisė balsuoti, niekada negalės visiškai pritarti ir kitų diskriminaciją patiriančių grupių teisėms. Rengdamas šį pranešimą pirmiausia norėjau atkreipti dėmesį į dabartines kliūtis, norint pasinaudoti balsavimo teise, ir šių kliūčių mastą. Be to, man buvo svarbu parodyti teigiamus kai kurių šalių pavyzdžius ir jų požiūrį į neįgaliųjų balsavimo teises.

Ko tikitės iš šio pranešimo? Ar jau sulaukėte kokios nors reakcijos?

Šis pranešimas atspindi liūdną tikrovę. Daugeliui žmonių jis tik patvirtina tai, apie ką buvo kalbama jau ne vienerius metus. Vis dėlto jame pateikiama ir labai daug teigiamų pavyzdžių. Už neįgaliųjų teises arba apskritai žmonių teises kovojančioms organizacijoms valstybėse narėse tai unikalus vadovas, parodantis galimą konkrečios valstybės narės raidos kryptį. Praėjus mėnesiui po šio EESRK pranešimo patvirtinimo priimtas Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris suteikia galimybę protinę negalią turintiems asmenims balsuoti 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose, yra dar vienas šių kliūčių šalinimo pavyzdys.

Beje, šis pranešimas buvo išsiųstas daugeliui už rinkimų organizavimą valstybėse narėse atsakingų institucijų. Remdamosi šiuo pranešimu jos galės su kitomis šalimis palyginti, kokiu mastu patenkinami neįgaliųjų poreikiai ir imtis svarbių teisėkūros iniciatyvų.

Ar tai reiškia, kad kituose, 2024 metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose galės dalyvauti dauguma neįgalių rinkėjų?

Egzistuoja du būdai dabartinėms sąlygoms pakeisti. Pirmasis būdas – pakeisti rinkimų į Europos Parlamentą taisykles. Jei ES gali nustatyti, kad kitoje valstybėje narėje gyvenantys piliečiai turi teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, tai būtų galima priimti teisės aktus, kurie garantuotų, kad pradedant 2024 metų rinkimais visi neįgalieji turėtų teisę balsuoti. Patvirtinus tokias priemones galėtume tikėtis, kad valstybės narės savarankiškai imsis panašių pokyčių ir nacionaliniuose arba savivaldos rinkimuose. Antrasis, lėtesnis būdas – atlikti teisės aktų pakeitimus valstybių narių lygmeniu. Tai irgi suteikia galimybę iš esmės pagerinti neįgaliųjų naudojimąsi balsavimo teise kituose Europos Parlamento rinkimuose.