Dėl visoje Europoje vis dar egzistuojančių teisinių ir techninių kliūčių nė viena ES šalis negali neįgaliesiems užtikrinti visapusiškų galimybių dalyvauti rinkimuose – EESRK mano, kad tokia padėtis nepriimtina ir prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina Europos Parlamentą (EP), ES Tarybą ir valstybes nares skubiai iš dalies pakeisti 1976 m. Rinkimų aktą užtikrinant, kad visi neįgalūs ES piliečiai turėtų realią teisę balsuoti 2024 m. EP rinkimuose.
Gruodžio 2 d. priimtoje nuomonėje Būtinybė užtikrinti tikrąją neįgaliųjų teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose EESRK teigė, kad prašo akto tekste paaiškinti visuotinumo, slaptumo ir betarpiškumo principus.
Taip būtų sustabdyta neįgalių rinkėjų diskriminacija, susijusi su įvairiose valstybėse narėse galiojančiomis taisyklėmis ar tvarka, kurios ES šalyse labai skiriasi. Iš dalies pakeitus šį aktą taip pat būtų galima pašalinti egzistuojančias teisines ar technines kliūtis, dėl kurių milijonai žmonių netenka balsavimo teisės.
„EESRK mano, kad tokia diskriminacija yra nepriimtina ir prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms, Sutarčiai ir svarbiems tarptautiniams teisiniams ir politiniams aktams“, – teigė nuomonės pranešėjas Krzysztof Pater.
Nuomonė buvo priimta praėjusioje EESRK plenarinėje sesijoje, kurioje daugiausia dėmesio skirta negalios klausimams, pažymint 2020 m. Tarptautinę neįgaliųjų dieną, kuri visame pasaulyje minima gruodžio 3 d. Ši nuomonė yra susijusi su EESRK 2019 m. informaciniu pranešimu.
„Esminė šios nuomonės tema – žmogaus orumas. Tai, ko prašome, yra susiję su visų žmonių lygių teisių principu. Kaip gali būti, kad XXI-ajame amžiuje milijonai neįgalių ES piliečių vis dar negali pasinaudoti savo teise balsuoti, o sprendimus priimantys asmenys nesiima beveik jokių veiksmų tam pakeisti? Tai labai didelė ES demokratijos problema", – pabrėžė Krzysztof Pater.
Jis išreiškė viltį, kad neįgaliųjų neištiks toks pats likimas, kaip Europos moterų, kurių paskutinis balsavimo teisių apribojimas dabartinėje ES buvo panaikintas tik 1976 m., t. y. praėjus 70 metų po to, kai Suomija tapo pirmąja Europos šalimi, leidusia moterims balsuoti.
EESRK įspėjo, kad jeigu nebus padaryta teisinių pakeitimų, piliečių, kurių ši teisė galimai yra apribota, skaičius ir toliau nuolat didės, nes tam tikrą negalią turinčių asmenų dalis sparčiai senėjančioje ES visuomenėje kas šešerius metus vidutiniškai padidėja vienu procentu.
Galimybės balsuoti taip pat neturi trumpam į ligoninę paguldyti pacientai, namuose gydomi asmenys arba asmenys, kuriems taikoma reabilitacija ir kurie dėl epidemiologinės rizikos turi izoliuotis.
2019 M. EESRK PRANEŠIME ATKREIPTAS DĖMESYS Į NEĮGALIŲ RINKĖJŲ DISKRIMINACIJĄ
EESRK 2019 m. pranešime, kurį parengė Krzysztof Pater, išsamiai išvardyti apribojimai ir kliūtys, su kuriomis susiduria neįgalūs rinkėjai kiekvienoje valstybėje narėje. Jame taip pat išvardyta 200 kiekvienoje šalyje taikomų sprendimų pavyzdžių.
Pranešimo, paskelbto likus dviem mėnesiams iki 2019 m. EP rinkimų, išvados vėliau buvo patvirtintos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų rinkimų ataskaitose.
Nepaisant prieš pat EP rinkimus padarytų tam tikrų teigiamų pakeitimų Prancūzijos ir Vokietijos nacionaliniuose įstatymuose, nustatyta, kad 14 šalių nacionaliniai teisės aktai vis dar neleidžia balsuoti apie 400 000 piliečių, turinčių psichikos sveikatos problemų ar protinę negalią. Milijonai neįgaliųjų neturi galimybės balsuoti dėl organizacinių ar techninių kliūčių, kurias sukuria nacionalinės taisyklės.
Pavyzdžiui, pranešime teigiama, kad aštuoniose ES šalyse piliečiai, kurie negali fiziškai atvykti į rinkimų apylinkę dėl negalios ar ligos, neturi kito būdo balsuoti. 18 šalių regos sutrikimų turintys žmonės negali balsuoti savarankiškai, o devyniose šalyse rinkėjai balsavimo biuletenyje turi įrašyti kandidato identifikacijos numerį, vardą ir pavardę arba partijos, už kurią jie balsuoja, pavadinimą, o tai daugeliui yra didelė kliūtis.
EESRK SIŪLOMI VEIKSMAI
EESRK mano, kad esamą praktiką, kuria diskriminuojami neįgalūs ES piliečiai, galima greitai panaikinti iš dalies pakeičiant Rinkimų aktą taip, kad ES šalys privalėtų įgyvendinti standartus, kuriais būtų užtikrinta reali šių asmenų teisė balsuoti.
Todėl EESRK ragina patikslinti Rinkimų akte nustatytą visuotinės rinkimų teisės principą, įtraukiant nuostatą, kad iš nė vieno ES piliečio vadovaujantis nacionalinėmis nuostatomis negali būti atimta balsavimo EP rinkimuose teisė dėl negalios ar sveikatos būklės.
Taip pat turėtų būti patikslinti Akte nurodyti rinkimų betarpiškumo ir slaptumo principai. EESRK siūlo šešias priemones, kurių ES šalys turėtų imtis siekdamos užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi balsuojant visiems piliečiams, įskaitant neįgaliuosius.
EESRK mano, kad įgyvendindama siūlomus sprendimus ES galėtų pasinaudoti daugelio šalių teigiama patirtimi.
„Jei bus įgyvendintos visos šios taisyklės, 2024 m. ES rinkimai bus tikrai visuotini ir juose galės dalyvauti visi. Toks mūsų tikslas. Tai galėtų būti naujos neįgaliųjų teisių eros Europoje pradžia", – baigdamas pasakė Krzysztof Pater.