Mokymuisi visą gyvenimą reikia didesnio viešojo finansavimo

This page is also available in

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) nurodė, kad ES valstybės narės turėtų didinti viešąsias investicijas į mokymąsi visą gyvenimą, akcentuojant suaugusiųjų švietimą, ir skirti tikslinį finansavimą nuolatiniam pažeidžiamiausių visuomenės grupių kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, kad būtų galima be jokios diskriminacijos įgyti naujų įgūdžių, pritaikytų ateities darbo vietoms.

Siekdama išvengti didelio kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, Europa turės atsižvelgti ne tik į formalųjį švietimą, bet ir skirti daugiau lėšų mokymuisi neformaliojo švietimo bei savaiminio mokymosi aplinkose (pavyzdžiui, jaunimo organizacijose arba per medijas), kuriose besimokantys asmenys gali įgyti socialinių emocinių įgūdžių, pavyzdžiui, kritinio mąstymo ir komandinio darbo, arba išsiugdyti charakterio savybių, kaip antai vadovavimo ir žingeidumo.

Vis labiau pripažįstama, kad be pagrindinių raštingumo ir skaitmeninių įgūdžių žmonėms reikės ir šių socialinių emocinių įgūdžių, kad jie galėtų prisitaikyti prie pasaulinės skaitmeninės ir technologinės pažangos poveikio. Šiuo metu dėl šios pažangos taip sparčiai keičiasi daugelio profesijų darbo pasaulis ir įgūdžių profiliai, kad dažnai sunku numatyti, kokių įgūdžių reikės ateityje.

Tačiau, remiantis dabartiniais skaičiavimais, per penkerius metus pusė dabartinės darbo jėgos turės atnaujinti savo įgūdžius, kad galėtų išlikti darbo rinkoje.

EESRK paragino Europos Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) principus, susijusius su švietimu ir mokymu, siekiant užtikrinti, kad visi ES piliečiai darbo vietose ir kitoje aplinkoje turėtų teisę į kokybišką ir įtraukų mokymąsi visą gyvenimą, ir šiuo tikslu teikti tvarų viešąjį finansavimą, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene.

EESRK palankiai įvertino ES pasiūlymą dėl individualaus mokymosi „sąskaitų“, nes mano, kad tai yra vienas iš būdų sudaryti galimybę darbingo amžiaus žmonėms įgyti teisę į mokymo paslaugas ir ja pasinaudoti patikimos kokybės paslaugoms gauti, tačiau pabrėžė, kad toks pasiūlymas vis dar yra labai ankstyvame etape ir jį reikia toliau plėtoti.

EESRK savo pasiūlymus išdėstė nuomonėje Tvarus mokymosi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymo finansavimas atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Ši nuomonė buvo parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos prašymu ir priimta pirmojoje EESRK plenarinėje sesijoje po COVID-19 (koronaviruso) protrūkio, surengtoje nuotoliniu būdu gegužės 7 d.

Nuomonės pranešėja Tatjana Babrauskienė teigė, jog COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad mokymasis gali greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Besimokantys asmenys rado įvairių naujų metodų, pavyzdžiui, mokosi savarankiškai arba vykdydami projektus arba tobulina savo IT įgūdžius, kad galėtų dalyvauti nuotoliniame mokymesi.

Grįžus prie „normalaus“ gyvenimo, visuomenė turėtų pasimokyti iš šios e. mokymosi patirties ir toliau plėtoti šiuos metodus ir ugdyti įgūdžius, pakankamai į juos investuodama, kad kiekvienas besimokantis asmuo, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, galėtų prie to prisidėti ir tuo pasinaudoti, – nurodė Tatjana Babrauskienė.

Nuomonės bendrapranešėjis Pavel Trantina pabrėžė, kad į švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą politiką svarbu integruoti skirtingas mokymosi aplinkas, siekiant skatinti besimokančiųjų asmeninį ir unikalų potencialą ir užtikrinti, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti mokymosi programose, kurios iš esmės būtų parengtos pagal jų poreikius.

Turime pripažinti mokymosi aplinkos, kuri neapsiriboja formaliuoju švietimu, vertę ir investuoti į bendradarbiavimo, vykdomo formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi srityse, skatinimą. ES ir jos valstybės narės turi neatidėliotinu prioritetu laikyti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą, – teigė jis ir pridūrė, kad EESRK kreipėsi į ES ir nacionalines valdžios institucijas, prašydamas išnagrinėti ir finansiškai paremti šiuos pasiūlymus.

Tačiau duomenys rodo, kad viešosios išlaidos suaugusiųjų švietimui sudaro tik apie 0,1–0,2 proc. BVP, o visos išlaidos svyruoja nuo 1,1 proc. iki mažiau kaip 0,6 proc. BVP. Remiantis naujausiais Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) skaičiavimais, 46 proc. suaugusių 28 ES valstybių narių gyventojų turės kelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti, tačiau šiuo metu suaugusiųjų mokymosi programose dalyvauja tik 11,1 proc. suaugusiųjų, taigi ES nepavyko pasiekti 15 proc. tikslo.

EESRK paragino valstybes nares pasinaudoti esamomis ES lėšomis, jas papildant ir nacionaliniais ištekliais. Vis dėlto, pernelyg didelė priklausomybė nuo ES lėšų gali kelti susirūpinimą dėl finansavimo tvarumo, nes ES lėšos skiriamos projektams ir pagal savo pobūdį yra laikinos.

Kaip bebūtų, EESRK išreiškė nuomonę, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) turėtų būti sprendžiami klausimai, susiję su mokymuisi visą gyvenimą valstybių narių ir ES lygmenimis skiriamais ribotais biudžeto ištekliais, ir pabrėžė itin svarbų Europos semestro proceso vaidmenį atkreipiant dėmesį į finansavimą, kad būtų tinkamai įgyvendinama nacionalinė ir regioninė mokymosi visą gyvenimą politika.

EESRK palankiai įvertino tai, kad Europos Komisijos 2019 m. šalių ataskaitose, parengtose pagal Europos semestro procesą, raginama daugiau investuoti į švietimą ir mokymą 16-oje šalių, o į įgūdžius – 24-iose šalyse, kad būtų atsvertas dešimtmetį mažinamas biudžetas ir nepakankamas švietimo sistemų finansavimas, padarę gerai žinomą neigiamą poveikį kokybiškam švietimui, švietimo darbuotojams ir infrastruktūrai.

EESRK paragino ES Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares ir Europos Komisiją tęsti ES Tarybai pirmininkavusios Suomijos pradėtą iniciatyvą sušaukti ES finansų ir švietimo ministrų posėdžius ir apsvarstyti viešojo finansavimo švietimui ir mokymui svarbos klausimus. Be to, jis itin palankiai įvertino tai, kad šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos prioritetai apima investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, didesnes kokybiško ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybes ir naujų įgūdžių, pritaikytų būsimoms darbo vietoms, ugdymą.