EESC info November 2018 | European Economic and Social Committee

Kitos kalbos:

Redakcijos skiltis

Dar kartą patvirtinamos Europos vertybės

Mieli skaitytojai,

likus mažiau nei septyniems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą, Europa atsidūrė kryžkelėje.

Tai, kas prieš keletą metų atrodė neįmanoma, dabar yra kasdienis iššūkis – kalbu apie abejones dėl Europos Sąjungos ir grėsmę jos vertybėms. Nesvarbu, ar tai demokratija, laisvė, lygybė, pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisėms ar teisinė valstybė, mūsų vertybės svyruoja daugelyje Sąjungos kampelių. Tačiau vertybės yra kertinis ES akmuo ir kai joms kyla pavojus, Sąjunga sudrebinama iki pat šaknų.

Dar kartą patvirtinamos Europos vertybės

Mieli skaitytojai,

likus mažiau nei septyniems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą, Europa atsidūrė kryžkelėje.

Nacionalizmas gali sunaikinti tai, dėl ko kovojo ištisos žmonių kartos, ir kelti grėsmę taikai.

Mano pirmininkavimo laikotarpio prioritetai yra darnus vystymasis, taika ir kultūra.

Jei neginsime savo vertybių, negalėsime išsaugoti taikos, užtikrinti deramos ateities jaunimui, kovoti su klimato kaita, pasiekti, kad mūsų ekonomika taptų ekologiška ir darni, puoselėti kultūros ir meno.

Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 12-ąjį pilietinės visuomenės žiniasklaidos seminarą skirs temai „Dar kartą patvirtinamos Europos vertybės“. Žiniasklaidos ir akademinio pasaulio atstovai aptars šiuolaikinės Europos iššūkius ir aktualiausius klausimus, pavyzdžiui, augančio nacionalizmo, liberalių vertybių silpnėjimo ir mažėjančio solidarumo, ir nagrinės, ką gali padaryti pilietinė visuomenė, kad apsaugotų Europą, puoselėjančią savo vertybių paveldą.

Būtent dėl savo vertybių Europos Sąjunga yra išskirtinė ir yra pavyzdys kitoms valstybėms, norinčioms glaudžiau bendradarbiauti viršnacionaliniu lygmeniu. Būtent vertybės užtikrino taiką Europoje jau daugiau nei septynis dešimtmečius. Ši taika neturi baigtis niekada.

Todėl neapleiskime mūsų brangaus Europos vertybių paveldo. Tegu visos demokratinės jėgos, pilietinė visuomenė ir piliečiai bendradarbiauja, kad užkirstų kelią šiai neigiamai tendencijai ir kurtų ateitį išsaugodami vertybes.

Luca Jahier

EESRK pirmininkas

Įsidėmėtinos datos

2018 m. lapkričio 22–23 d., Atėnai, Graikija

12-asis EESRK pilietinės visuomenės žiniasklaidos seminaras „Europos vertybių įtvirtinimas“

2018 m. lapkričio 28 d., Briuselis

EESRK vartotojų aukščiausiojo lygio susitikimas

2018 m. lapkričio 30 d., Briuselis

Ankstyvo gaminių nusidėvėjimo problemos šalinimas Europoje

2018 m. gruodžio 12–13 d., Briuselis

EESRK plenarinė sesija

Trumpai

Gianluca Brunetti – naujasis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) Gianlucą Brunetti, buvusį Komiteto žmogiškųjų išteklių ir finansų direktorių, paskyrė savo naujuoju generaliniu sekretoriumi nuo 2018 m. lapkričio 14 d.

EESRK myli Europos kiną

Spalio 23 d. Briuselio vaizduojamojo meno centre „Bozar“ įvyko Paweło Pawlikowskio (2015 m. gavusio „Oskarą“ už filmą „Ida“, o 2018 m. Kanuose – geriausio režisieriaus apdovanojimą) filmo „Šaltasis karas“ premjera. EESRK dalyvavo organizuojant šį renginį kartu su Europos Komisija (programa „Kūrybiška Europa“), Europos Parlamentu (LUX kino apdovanojimas) ir „Bozar“. Filmo pažiūrėti į vaizduojamojo meno centrą „Bozar“ susirinko penki šimtai žmonių. Per renginio atidarymą EESRK vardu kalbėjusi už komunikaciją atsakinga Komiteto pirmininko pavaduotoja Isabel Caño pabrėžė, kad kultūra, ypač įvairių kultūrų dialogas yra labai svarbi pilietinei visuomenei. Po filmo peržiūros vyko diskusija su OPUS FILM kūrybos prodiusere Ewa Puszczyńska apie saviraiškos laisvę ir kūrybiškumą totalitarizmo sąlygomis ir buvo prieita prie svarbiausios išvados, kad „kultūra sienas peržengia greičiau nei žmonės“. Diskusiją vedė buvęs dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentas Robert Sołtyk. (ehp)

Nuotraukoje: Juliette Duret („Bozar“), EESRK pirmininko pavaduotoja Isabel Caño, Lucía Recalde („Kūrybiška Europa“ paprogramė MEDIA), OPUS FILM kūrybos prodiuserė Ewa Puszczyńska.

Luca Jahier: „Europa turi būti tvari arba jos tiesiog neliks.“

Aukšto lygio konferencijoje dėl darnaus vystymosi tikslų ir iniciatyvų tvarioms pasaulinėms vertės grandinėms, kurią bendrai surengė EESRK, Europos Komisija ir Nyderlandų ekonomikos ir socialinių reikalų taryba, Luca Jahier pažymėjo, kad tvariai ekonomikai alternatyvų nėra: „Europa turi būti tvari arba jos tiesiog neliks.“

Pilietinės visuomenės organizacijos prašo Serbijos stiprinti teisinę valstybę

Septintasis ES ir Serbijos pilietinės visuomenės jungtinio konsultacinio komiteto (JKK) posėdis, kuris spalio 23 d. įvyko Belgrade, abiejų šalių pilietinės visuomenės organizacijoms suteikė galimybę išnagrinėti Serbijos stojimo į ES proceso padėtį.

EESRK džiaugiasi pirmąja pagal Junkerio planą suteikta paskola socialinei ekonomikai

Europos investicijų bankas (EIB) suteikė Ispanijos socialinės ekonomikos įmonei „Ilunion“ 35 milijonų EUR paskolą. Paskola pripažįstamas socialinės ekonomikos potencialas, apie kurį seniai kalbėjo EESRK. Paskola turėtų padėti sukurti 725 naujas darbo vietas.

Sutartį dėl 35 milijonų EUR EIB paskolos, kuri bus finansuojama iš Europos strateginių investicijų fondo, geriau žinomo kaip Junckerio planas, Ispanijos socialinei grupei ONCE priklausanti „Ilunion“ pasirašė rugsėjo 25 d. Briuselyje. Paskola ketinama finansuoti pusę 70 milijonų EUR investicinio plano, kuriuo norima stiprinti grupės, kuri yra didžiausia Ispanijos neįgalių žmonių darbdavė, viešbučių ir skalbimo paslaugų padalinį.

Paskola tapo lūžio momentu siekiant dažnai minimos Junckerio plano „socializacijos“. Planas tapo inovatyviu būdu suteikti Europos investuotojams galimybę investuoti į plataus užmojo projektus, kurių tradiciniai bankai nebūtų linkę finansuoti.

„Daugiau kaip du dešimtmečius EESRK kalbėjo apie tai, kaip svarbu sistemingai skatinti socialinę ekonomiką – investicijų, augimo ir, pirmiausia, darbo vietų kūrimo veiksnį. Pastarąjį dešimtmetį įvairiuose dokumentuose Komitetas atkreipdavo dėmesį į socialinio sektoriaus sunkumus gaunant finansavimą savo investicijoms ir į būtinybę ES šį sektorių paremti. EIB paskola reaguojama į šiuos raginimus“, – pareiškė Miguel Angel Cabra De Luna, Ispanijos socialinės ekonomikos įmonių konfederacijai (CEPES) atstovaujantis EESRK narys.

Paskola taip pat pripažįstamas socialinės ekonomikos potencialas (apie 10 proc. Europos BVP) kurti darbo vietas neįgaliems žmonėms (15 proc. ES gyventojų). EESRK tikisi, kad „Ilunion“ sėkmė paskatins naujas socialines investicijas Europoje. (dm)

Nuotraukoje: „Ilunion“ prezidentas Alberto Durán, Europos investicijų banko vicepirmininkė Emma Navarro, ONCE grupės prezidentas Miguel Carballeda ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainen.

EESRK naujienos

Ch. Stylianides: „rescEU“ yra tik pirmas civilinės saugos mechanizmo atnaujinimas

Atsižvelgiant į dramatišką klimato kaitos poveikį EESRK paragino ES institucijas priimant „rescEU“ pasiūlymą numatyti tolesnes bendras priemones ir politiką, kuri leistų veiksmingiau ir efektyviau reaguoti į nelaimes.

Atsižvelgiant į dramatišką klimato kaitos poveikį EESRK paragino ES institucijas priimant „rescEU“ pasiūlymą numatyti tolesnes bendras priemones ir politiką, kuri leistų veiksmingiau ir efektyviau reaguoti į nelaimes.

Spalio 18 d. EESRK savo pasiūlymus dėl ES civilinės saugos reagavimo priemonės – „rescEU“ – stiprinimo išdėstė už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingam Komisijos nariui Christosui Stylianidesui.

Ch. Stylianides pabrėžė, kad EESRK nuomonė yra svarbi, nes atspindi Europos piliečių požiūrį, ir pabrėžė, kad „naujasis „rescEU“ yra pirmasis ES civilinės saugos mechanizmo atnaujinimas, kuris turėtų užpildyti dabartinio reagavimo į nelaimes spragas ir daug dėmesio skirti prevencijai. Jis papildys, o ne pakeis nacionalines sistemas“.

Komisijos narys teigė, kad pasiūlymas neturi apsiriboti vien reagavimu į nelaimes, juo reikėtų siekti, kad tokioms nelaimėms būtų pasirengta.

Komisijos nario nuomone, „rescEU“, kuriuo parodomas Europos solidarumas, yra vertinga priemonė, padėsianti rasti ryšį su europiečiais.

„Pastarųjų metų patirtis parodė, kad dabartinio ES civilinės saugos mechanizmo, sistemos, kuri paremta savanorišku valstybių narių indėliu, nepakanka, kad būtų galima reaguoti į dideles nelaimes“, – sakė EESRK pranešėjas Dimitris Dimitriadis. – Mums reikia mokyti ir ruošti visas kartas, pradedant nuo vaikų ir tęsiant šį darbą su vyresniais, kaip elgtis didelių nelaimių atveju. Mums taip pat reikia bendro mechanizmo visai Europai.“

EESRK mano, kad reikia parengti bendrus principus ir gaires, sukurti bendrą šiuolaikišką teisėkūros pagrindą išankstinio perspėjimo sistemoms, savanoriškai veiklai ir institucijų dalyvavimui visais civilinės saugos institucijų lygmenimis. Taip pat reikia nutarti, kokius asignavimus prevencinėms priemonėms valstybės narės turėtų numatyti savo biudžetuose. (sma)

EESRK norėtų, kad pilietinė visuomenė atliktų svarbesnį vaidmenį ES išorės veiksmuose

2018 m. spalio 17 d. EESRK plenarinėje sesijoje dalyvavo Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini. Su ja buvo surengta diskusija dėl pagrindinių išorės grėsmių ir iššūkių, kylančių Europos Sąjungai. EESRK pirmininkas Luca Jahier pabrėžė svarbų ES, kaip pagrindinės humanitarinės pagalbos teikėjos, vaidmenį ir nurodė, kad „pilietinės visuomenės organizacijos yra pasirengusios prisidėti prie šios veiklos“.

2018 m. spalio 17 d. EESRK plenarinėje sesijoje dalyvavo Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini. Su ja buvo aptartos pagrindinės išorės grėsmės ir iššūkiai, kylantys Europos Sąjungai. EESRK pirmininkas Luca Jahier pabrėžė svarbų ES, kaip pagrindinės humanitarinės pagalbos teikėjos, vaidmenį ir nurodė, kad „pilietinės visuomenės organizacijos yra pasirengusios prisidėti prie šios veiklos“.

Plenarinė sesija prasidėjo diskusija su F. Mogherini dėl išorės grėsmių ir iššūkių, su kuriais susiduria ES. Luca Jahier išreiškė apgailestavimą, kad pastaraisiais metais, nepaisant ES pastangų, padėtis daugumoje Viduržemio jūros regiono šalių nepagerėjo: „ES atliko svarbų humanitarinės pagalbos teikėjos vaidmenį, tačiau jai taip pat iškilo būtinybė, viena vertus, laikytis pragmatinio politinio požiūrio į migracijos srautų valdymą, kita vertus, ginti pagrindines ES vertybes, kaip antai žmogaus teises“.

Vis dėlto pirmininkas nurodė, kad „EESRK puikiai geba matyti teigiamus šio tamsaus paveikslo aspektus", ir paragino į ES išorės veiksmus aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę: „Akivaizdu, kad visuomenės parama požiūriui, kad reikia „daugiau Europos“, vis dar yra didelė ir kad pilietinė visuomenė yra pasirengusi prisidėti prie šios veiklos. Tai, gerb. Mogherini, yra didžiulis politinis turtas Jūsų rankose“.

F. Mogherini paminėjo kai kuriuos bendrus Europos išorės veiksmų tarnybos ir EESRK prioritetus. Tai darnus vystymasis ir nuolatinė taika – sritys, kuriose „profesinės sąjungos ir pilietinės visuomenės organizacijos yra neišskiriami partneriai“; išorės veiksmų kultūrinis aspektas, kaip Europos švelniosios galios panaudojimo būdas; taip pat dėmesys jaunimui, kuris, pasak F. Mogherini, yra ES išorės veiksmų pagrindas. (dgf)

Klimato kaitai reikėtų skirti 40 proc. ES biudžeto

Šia savo nuomone dėl Europos kovos su klimato kaita finansavimo pakto EESRK siekia, kad būtų numatytas finansavimas pertvarkos procesams, kurie būtini ES ekonomikos ekologizavimui. Komitetas teigia, kad 40 proc. ES biudžeto reikėtų skirti kovai su klimato kaita ir jos padariniais.

Šia savo nuomone dėl Europos kovos su klimato kaita finansavimo pakto EESRK siekia, kad būtų numatytas finansavimas pertvarkos procesams, kurie būtini ES ekonomikos ekologizavimui. Komitetas teigia, kad 40 proc. ES biudžeto reikėtų skirti kovai su klimato kaita ir jos padariniais.

„Klimato kaita yra viena didžiausių grėsmių žmonėms ir mūsų planetai. Tačiau mes įžvelgiame ir galimybių, kurios susijusios su būtinybe keisti Europos ekonomiką taip, kad ji taptų tvari. Tai pasiektume Europoje veikdami drauge“, – teigia Rudy de Leeuw.

Kasmet Europoje kovai su klimato kaita ir jos poveikiu reikia skirti 1 115 milijardų EUR. Kovos su klimato kaita finansavimo paktui reikia aiškaus ir nuspėjamo Europos politikos pagrindo. Daugiametė finansinė programa (2021–2027 m.) turi skatinti tvarų ekonomikos vystymąsi ir kokybiškų darbo vietų kūrimą. ES biudžeto dalį, skiriamą kovai su klimato kaita ir jos padariniais, reikėtų padidinti iki 40 proc.

Reikėtų pagalvoti apie tai, kad EIB taptų tvarų vystymąsi finansuojančiu banku, daugiausia lėšų skiriančiu energetikos pertvarkai, ekologiškam judumui ir inovacijoms. EESRK pritaria suvienodintos ES klasifikavimo sistemos (taksonomijos) kūrimui, kad būtų galima skatinti tvarius projektus ir investicijas, kurios teigiamas ekologinis ir ekonominis poveikis yra didžiausias.

„Žaliasis ženklas“ turėtų būti suteiktas investicijoms, kurios atitinka ES taksonomiją ir griežčiausius tvarumo standartus. Reikia skatinti žiedinę ekonomiką ir investicijas į pastatų energetinį efektyvumą. Be to, kiekviename laisvosios prekybos susitarime socialinės ir aplinkos apsaugos sąlygos turėtų būti sutvirtintos privalomu įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą.

„Esame įsitikinę, kad ilgainiui tik tie, kurie ekologizuos savo ekonomiką, išsilaikys pasaulio rinkos viršūnėje. Mes, europiečiai, galime tapti šio proceso lyderiais.“ (sma)

EESRK teigia, kad tvirta, visiškai finansuojama bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra labai svarbi.

EESRK mano, kad tvirta, visiškai finansuojama bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra labai svarbi, ir nepritaria jokiam BŽŪP biudžeto sumažinimui. Jis palankiai vertina pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP, kuriais dėmesys vėl sutelkiamas į aukštesnius tikslus aplinkos ir klimato kaitos srityje, subsidiarumą ir supaprastinimą, tačiau norėtų užtikrinti, kad BŽŪP ir toliau būtų bendra politika, grindžiama tvirta bendrąja rinka.

EESRK mano, kad tvirta, visiškai finansuojama bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra labai svarbi, ir nepritaria jokiam BŽŪP biudžeto sumažinimui. Jis palankiai vertina pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP, kuriais dėmesys vėl sutelkiamas į aukštesnius tikslus aplinkos ir klimato kaitos srityje, subsidiarumą ir supaprastinimą, tačiau norėtų užtikrinti, kad BŽŪP ir toliau būtų bendra politika, grindžiama tvirta bendrąja rinka.

BŽŪP biudžetas neturi būti mažinamas

BŽŪP biudžetui ir toliau turėtų būti skiriama tokia pat finansavimo dalis, sudaranti 38 proc. ES biudžeto. Pastarasis turėtų būti padidintas iki 1,3 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). „Bet koks BŽŪP biudžeto sumažinimas yra nepriimtinas, – pabrėžė EESRK narys , – nes tai pakenktų BŽŪP tikslams ir užmojams. BŽŪP biudžetas labiausiai padeda užtikrinti darbo vietas ir pajamas ūkininkavimo sektoriuje, tačiau taip pat ir ekologiškų prekių gamybą, o tai naudinga mums visiems.“

Svarbu išlaikyti dabartinę dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą: pagal pirmąjį ramstį remiamos ūkininkų pajamos, o pagal antrąjį – kaimo plėtra. Tačiau tiesiogines išmokas turėtų gauti tik tikrieji ūkininkai.

Už nepriekaištingą, tvarią ir supaprastintą BŽŪP

Labai svarbu, kad 2021–2027 m. BŽŪP atitiktų įvairių žemės ūkio sektoriuje veikiančių subjektų, pavyzdžiui, šeimos ūkių, kooperatyvų, gamintojų grupių ir kitų ūkininkavimo ir maisto produktų gamybos formų, poreikius. Be to, nustatant BŽŪP turi būti atsižvelgiama į Europos žemės ūkio sektoriaus įvairovę, kulinarinę įvairovę ir rinkos perspektyvas, ir numatyti įvairūs kokybės skatinimo būdai. Kalbant apie 40 proc. žemės ūkio išlaidų skyrimą ES kovos su klimato kaita tikslui, ūkininkams turėtų būti suteikta įvairių priemonių, iš kurių jie galėtų pasirinkti atsižvelgdami į savo konkrečias aplinkybes. Itin svarbu sumažinti ūkininkams tenkančią biurokratinę naštą, kartu išlaikant tinkamas išsamias patikras.

EESRK pateikė naujų idėjų, kaip gerinti ES ekonomikos valdymą

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) spalio mėn. priėmė nuomonių dėl ES ekonomikos valdymo rinkinį, kuriame ES politikos formuotojams pateikiama naujų idėjų, skirtų šiuo metu vykstančioms diskusijoms dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimo bei kito Europos semestro proceso.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) spalio mėn. priėmė nuomonių dėl ES ekonomikos valdymo rinkinį, kuriame ES politikos formuotojams pateikiama naujų idėjų, skirtų šiuo metu vykstančioms diskusijoms dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimo bei kito Europos semestro proceso.

Nuomonėse EESRK pritaria Komisijos pasiūlymams naujame ES biudžete (2021–2027 m.) sukurti Reformų rėmimo programą ir Europos investicijų stabilizavimo priemonę (EISP). Tai būtų sveikintinas žingsnis siekiant gerinti ES ekonominę integraciją ir valdymą.

Vis dėlto būtų naudinga stebėti struktūrinių reformų, įgyvendinamų naudojant Reformų rėmimo programos lėšas, ir į programą įtraukti europinės svarbos projektus. Šios naujos priemonės sėkmė priklausys nuo nuoseklaus tam tikrų klausimų, būtent struktūrinių reformų apibrėžties, jų įvertinimo procedūrų ir lėšų išmokėjimo sąlygų, .

EESRK taip pat išreiškia susirūpinimą dėl . Ji gali būti nepakankama, kai sukrėtimą patiria dvi valstybės narės ar daugiau jų. EESRK mano, kad nustačius nedarbo lygį kaip vienintelį pagalbos aktyvavimo kriterijų gali sumažėti priemonės taikymo savalaikiškumas ir veiksmingumas.

Kiti papildomi kriterijai galėtų dar anksčiau parodyti, kad artėja didelis sukrėtimas. Tai leistų pradėti teikti pagalbą prieš įvykstant tokiems dideliems sukrėtimams. EESRK taip pat rekomenduoja toliau plėtoti EISP ir išnagrinėti, kaip galėtų veikti visos ES draudimo sistema.

2018 m. euro zonos ekonominės politikos klausimu EESRK ragina euro zonoje laikytis pozityvios bendros fiskalinės krypties. Didesnės investicinės išlaidos einamosios sąskaitos perteklių turinčiose šalyse būtų ekonominės politikos būtinybė. Kitas ekonominės politikos prioritetas turėtų būti palankios aplinkos verslo investicijoms ir inovacijoms kūrimas, taip pat netikrumo dėl darbo santykių, skurdo ir nelygybės mažinimas. (jk)

Sanglaudos politikos biudžeto apkarpymai – klaidingas ženklas visuomenei

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad sanglaudos politika yra labai svarbi Europos ateičiai, nes ji užtikrina pakankamus išteklius ir reikiamas reformas. Biudžeto sumažinimas 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu būtų klaidingas ženklas visuomenei ir gali pakenkti sanglaudos politikai. Biudžetas turi išlikti tokio pat dydžio kaip dabar, o teritoriniam bendradarbiavimui – padidintas.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad sanglaudos politika yra labai svarbi Europos ateičiai, nes ji užtikrina pakankamus išteklius ir reikiamas reformas. Biudžeto sumažinimas 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu būtų klaidingas ženklas visuomenei ir gali pakenkti sanglaudos politikai. Biudžetas turi išlikti tokio pat dydžio kaip dabar, o teritoriniam bendradarbiavimui – padidintas.

Nors EESRK neseniai priimtame nuomonių rinkinyje kritikuoja Komisijos pasiūlymų dėl būsimos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos finansines nuostatas, jis palankiai vertina jos pastangas pradėti reformas ir pripažįsta didelius patobulinimus supaprastinimo, lankstumo ir veiksmingumo požiūriu. Vis dėlto jis apgailestauja, kad naujajame taisyklių rinkinyje nėra nustatyta, kad visiems fondams taikomos vienodos taisyklės.

Jo nuomone, naujos sanglaudos politikos nuostatos turėtų būti suderintos su nauja strategija „Europa 2020“. Jomis turėtų būti stengiamasi įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir Europos socialinių teisių ramstį ir visapusiškai įtvirtinti.

EESRK atmeta pasiūlymus dėl makroekonominių sąlygų, n + 2 įsipareigojimų panaikinimo taisyklės ir bendro finansavimo normų sumažinimo. Šiais pasiūlymais būtų sukurta pernelyg griežta ekonominė aplinka ir jie gali pakenkti investicijoms. Reikėtų daugiau lankstumo, kad būtų atsižvelgta į konkrečias regionų aplinkybes.

Kadangi sanglaudos politika turi sudaryti sąlygas struktūrinių ir nuolatinių trūkumų turinčioms vietovėms veiksmingai atremti joms kylančius iššūkius, EESRK palankiai vertina siūlomą mechanizmą, skirtą šalinti teisines ir administracines kliūtis tarpvalstybiniams klausimams spręsti. Šis mechanizmas turi užtikrinti teisinį tikrumą potencialiems naudotojams ir kompensuoti galimą pusiausvyros sutrikimą tarp partnerių.

Kalbant apie Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, EESRK siūlo aktyviau įtraukti jaunimą. Visų ETB programų prioritetas turėtų būti skaitmeninės atskirties mažinimas ir reikėtų apsvarstyti galimybę pirmenybę teikti civilinės saugos ir pagrindinių pavojų mažinimo integracijai.

Daugiau informacijos apie EESRK nuomones pateikiama čia. (jk)

EESRK ragina sparčiai, tačiau laipsniškai pereiti į tvarią ekonomiką

ES įsipareigojo siekti ne tik socialinių tikslų, bet ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tausiau išteklius naudojančios ir tvarios ekonomikos. Šių įsipareigojimų finansavimas, atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir valdymo kriterijus, yra didžiulis investicinis iššūkis.

ES įsipareigojo siekti ne tik socialinių tikslų, bet ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tausiau išteklius naudojančios ir tvarios ekonomikos. Šių įsipareigojimų finansavimas, atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir valdymo kriterijus, yra didžiulis investicinis iššūkis.

EESRK mano, kad valstybės narės turi sukurti bendrą Europos tvarumo pagrindą, kad pereinant į tvarią ekonomiką būtų užtikrinta finansinės sistemos parama. Todėl Komitetas labai remia Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą, rekomenduodamas jį įgyvendinti sparčiai, tačiau laipsniškai. Siūlomas planas taps dideliu postūmiu atkuriant pasitikėjimą finansų rinkomis ir nukreipiant sutaupytas lėšas tvarioms investicijoms į realiąją ekonomiką.

Nors EESRK pripažįsta svarbų finansų rinkų dalyvių vaidmenį šiame pertvarkos procese, jis pabrėžia, kad sistema veiks tik tada, jeigu bus įtraukta visa visuomenė.

Būtų prasminga pertvarką pradėti sukuriant ES tvarumo taksonomiją, taip pat mažo anglies dioksido kiekio lyginamuosius standartus. Taksonomija turėtų būti dinamiška ir atsižvelgti į verslo realijas. Galiausiai reikėtų propaguoti taksonomiją visame pasaulyje ir įtraukti ją į ES teisę vienodai ir vienu metu visose valstybėse narėse. Reikia imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad taksonomija būtų nuolat peržiūrima ir atnaujinama.

Nors EESRK sutinka, kad pradėti reikia nuo riboto sričių ir teisinių įsipareigojimų skaičiaus, pirmiausia ir svarbiausia – nuo aplinkos veiksnių konfigūravimo ir įvedimo, Komitetas teigiamai vertina tai, kad nuo pat pradžių buvo numatytos būtiniausios socialinės ir valdymo garantijos. Vėliau reikėtų išplėsti pradinę taksonomiją ir teisinius įsipareigojimus, kad jie ateityje apimtų socialinio tvarumo ir valdymo tikslus.

EESRK teigiamai vertina siūlomas patikėtinio pareigas finansų rinkos dalyviams. Tai leis galutiniams investuotojams suderinti savo investavimo sprendimus su savo tvarumo prioritetais.

Daugiau informacijos: ECO/456 ECO/466 ECO/467 (jk)

EESRK pritaria valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išbandymui rinkose, tačiau ragina sukurti tvirtesnę naujai finansinei priemonei palankią sistemą

Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai gali prisidėti prie bankų ir kitų finansų subjektų valstybės obligacijų portfelių didesnio diversifikavimo ir rizikos sumažinimo. Tai galėtų turėti teigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui ir atsparumui ir pagerinti finansų rinkos integraciją.

Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai gali prisidėti prie bankų ir kitų finansų subjektų valstybės obligacijų portfelių didesnio diversifikavimo ir rizikos sumažinimo. Tai galėtų turėti teigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui ir atsparumui ir pagerinti finansų rinkos integraciją.

Todėl EESRK remia Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sukurti palankią sistemą, leidžiančią rinkai kurti valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius. Komitetas pritaria tam, kad būtų sukurti ir rinkose išbandyti valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai, tačiau kartu ragina atsakyti į daug pasiūlyme neatsakytų klausimų.

„Vienintelis būdas įsitikinti, ar bankai ir investuotojai iš tikrųjų domisi valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais, yra jų išbandymas“, – sako nuomonės šia tema pranešėjas Daniel Mareels. Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai galėtų padėti toliau silpninti glaudžią bankų ir jų buveinės valstybių sąsają. Nuo pastarosios finansų krizės pradžios EESRK ragino imtis papildomų veiksmų šiam tikslui pasiekti.

Tačiau bus svarbu užtikrinti siūlomos sistemos aiškumą, veiksmingumą ir efektyvumą ir, nors EESRK sutinka su daugeliu pasiūlymo aspektų, kitus reikėtų sustiprinti, pavyzdžiui, EVPRI vykdoma stebėsena turi būti griežtesnė ir prasidėti anksčiau, jeigu specialios paskirties subjektams bus leista patiems kontroliuoti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinių portfelių sudėtį.

Be to, yra nemažai neatsakytų klausimų, kuriuos reikėtų išspręsti, nepamirštant išanalizuoti, ar valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai būtų veiksmingi bet kokiomis aplinkybėmis; prireiks tolesnių svarstymų, ar valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai turėtų būti siūlomi privatiems santaupų turintiems asmenims ir vartotojams.

Siūloma sistema turėtų būti toliau plėtojama palaikant glaudų dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais. (jk)

Nauji migracijos ir sienų valdymo fondai daugiausiai dėmesio turėtų skirti migrantų integracijai

EESRK pritaria naujiems fondams, skirtiems prieglobsčiui ir migracijai bei sienų ir vizų valdymui. Spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje, kurią parengė Giuseppe Iuliano, Komitetas pritaria Komisijos sprendimui padidinti biudžetą abiem politikos sritims, bet laikosi nuomonės, kad žodis „integracija“ turėtų išlikti migracijai skirto fondo pavadinime ir kad turėtų būti parengtos teisėto patekimo į ES nuostatos.

EESRK remia naują prieglobsčio ir migracijos fondą ir fondą sienų ir vizų valdymui. Spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje, kurią parengė Giuseppe Iuliano, Komitetas pritaria Komisijos sprendimui padidinti biudžetą abiem politikos sritims, bet laikosi nuomonės, kad žodis „integracija“ turėtų išlikti migracijai skirto fondo pavadinime ir kad turėtų būti parengtos teisėto patekimo į ES nuostatos.

„Susirūpinimą kelia tai, kad iš Prieglobsčio ir migracijos fondo pavadinimo pašalinus žodį „integracija“ gali būti suprasta, kad šiam klausimui skiriama mažiau dėmesio“, – sakė G. Iuliano. „Nepamirškime, kad vienodas požiūris ir kovos su diskriminacija politika yra Europos politikos, įskaitant susijusią su trečiųjų šalių piliečių integracija, ramsčiai“, – pridūrė jis. – Manoma, kad į Prieglobsčio ir migracijos fondo pavadinimą reikia sugrąžinti žodį „integracija“, nes įtrauktis yra valstybių narių uždavinys.“

Be to, Komisijos pasiūlyme daugiausiai dėmesio skiriama konkrečiai į pasienio kontrolės punktus neteisėtai atvykstantiems asmenims, nenurodant jokių įprastų patekimo į ES kanalų. Taip pat nepateikiama konkrečių nuorodų į pagrindinių teisių apsaugą pasienio kontrolės punktuose. Komitetas patvirtina teisę į prieglobstį ir ragina parengti bendrą migracijos politiką numatant priemones, kurios padėtų užtikrinti teisėtą ir tvarkingą migraciją. Bendroje Europos migracijos sistemoje mums reikalinga pažanga ir naujovės. Todėl turime reformuoti Dublino sistemą. (mp)

EESRK nepritaria tam, kad būtų mažinamas ESF +, kuris yra pagrindinis investavimo į žmones ES fondas.

EESRK kategoriškai nepritaria pasiūlymui šešiais procentais sumažinti asignavimus naujajam „Europos socialiniam fondui +“, kuris naujuoju ilgalaikiu 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpiu apjungs keletą esamų fondų ir programų, skirtų stiprinti Sąjungos socialinį aspektą.

EESRK kategoriškai nepritaria pasiūlymui šešiais procentais sumažinti asignavimus naujajam „Europos socialiniam fondui +“, kuris naujuoju ilgalaikiu 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpiu apjungs keletą esamų fondų ir programų, skirtų stiprinti Sąjungos socialinį aspektą.

EESRK nepritaria, kad kitame sanglaudos politikos biudžete būtų panaikinta privaloma mažiausia sanglaudos politikos finansavimo iš ESF+ dalis, kuri šiuo metu sudaro 23,1 proc.; Komitetas taip pat nepritaria pasiūlymui sumažinti fondo Europos bendro finansavimo normą.

EESRK ragina 30 proc. ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikai skirtų išteklių skirti ESF + ir rekomenduoja 30 proc. ESF + lėšų skirti socialinės įtraukties priemonėms.

„ESF + finansavimo mažinimas šešiais procentais yra nepriimtinas turint omenyje didelį ir nemažėjantį skurdo lygį ES, kuris šiuo metu sudaro daugiau kaip 23 proc.“, – pabrėžė Krzysztof Balon, EESRK nuomonės dėl Komisijos pasiūlymo dėl ESF + pranešėjas.

Nors ir nepritaria finansavimo mažinimui, EESRK palankiai vertina pasiūlymą, visų pirma todėl, kad jis dera su Europos socialinių teisių ramsčiu ir dėl to, kad juo siekiama apjungti esamus fondus siekiant pagerinti kovą su skurdu, socialine atskirtimi ir nedarbu.

Pasak EESRK, ESF + turėtų tikslinę lėšų dalį skirti jaunimo nedarbui ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimui. Pilietinė visuomenė turėtų visapusiškai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant ESF + projektus. (ll)

Trečiajame judumo dokumentų rinkinyje reikėtų atsižvelgti į visas transporto formas

Naujuoju Komisijos pasiūlymu reikia siekti daugiau, apimant visas esamas transporto formas. Jis turėtų būti skirtas ir krovinių bei keleivių vežimo įvairiarūšiškumui. Pranešėjos Giulia Barbucci parengtoje ir spalio mėn. priimtoje nuomonėje EESRK pritaria Komisijos pateiktam Trečiajam judumo dokumentų rinkiniui, tačiau teigiama, kad šio projekto užmojis turėtų būti platesnis.

Naujuoju Komisijos pasiūlymu reikia siekti daugiau, apimant visas esamas transporto formas. Jis turėtų būti skirtas ir krovinių bei keleivių vežimo įvairiarūšiškumui. Pranešėjos Giulia Barbucci parengtoje ir spalio mėn. priimtoje nuomonėje EESRK pritaria Komisijos pateiktam Trečiajam judumo dokumentų rinkiniui, tačiau teigiama, kad šio projekto užmojis turėtų būti platesnis.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui, laikydama jį tolesniu žingsniu link tvaraus transporto Europoje. Tačiau G. Barbucci pareiškė: „Mes raginame Komisiją žvelgti plačiau ir neapsiriboti kelių transportu. Norint efektyviai plėtoti tvarų ir saugų transportą reikia atsižvelgti į visas esamas transporto formas. Mums reikia didesnės vizijos, kuri apimtų viešojo ir privataus transporto įvairiarūšiškumą, nes ji leistų pasiekti veiksmingumo, gyvenimo kokybės ir saugos tikslus.“

Komitetas taip pat ragina Komisiją numatyti pakankamai lėšų programai, remia strateginius kelių eismo saugos ir baterijų veiksmų planus ir primena Komisijai apie galimas problemas, susijusias su visišku automobilių automatizavimu ir perėjimu prie elektra varomų transporto priemonių.

2018 m. gegužės mėn. Europos Komisija paskelbė trečiąjį dokumentų rinkinį „Europa kelyje“ – tai naujausias jos indėlis į Europos transporto modernizavimą. Šiame rinkinyje daug dėmesio skiriama kelių transportui, ypač motorinėms transporto priemonėms, ir kartu – trims svarbiems elementams: saugai, susiejimui ir automatizavimui bei švariam transportui. (mp)

EESRK: Komisija turi siekti įtraukios skaitmenizacijos

Komisijos parengta Skaitmeninės Europos programa yra žingsnis teisinga kryptimi, nes pripažįstama skaitmeninių įgūdžių svarba, tačiau programa galėtų būti labiau susieta su socialinėmis realijomis. EESRK narių Norbert Kluge ir Ulrich Samm parengtoje ir spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui ir pažymi, kad skaitmeninimo procesas Europoje turi būti įtraukus, o „skaitmeninis dividendas“ turi būti lygiai paskirstytas taikant tinkamas politikos priemones.

Komisijos parengta Skaitmeninės Europos programa yra žingsnis teisinga kryptimi, nes pripažįstama skaitmeninių įgūdžių svarba, tačiau programa galėtų būti labiau susieta su socialinėmis realijomis. EESRK narių Norbert Kluge ir Ulrich Samm parengtoje ir spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui ir pažymi, kad skaitmeninimo procesas Europoje turi būti įtraukus, o „skaitmeninis dividendas“ turi būti lygiai paskirstytas taikant tinkamas politikos priemones.

„Kadangi skaitmeninimas daro poveikį visiems žmonėms ir visoms gyvenimo sritims, nepaprastai svarbu, kad visi ES pajustų šio proceso naudą“, – teigia N. Kluge. – Skaitmeninimo procesas Europoje turi būti įtraukus. Iš piliečių negali būti atimta galimybė pajusti skaitmeninį progresą dėl tokių veiksnių kaip lytis, socialinė padėtis, žemesnis išsilavinimas, kvalifikacija, skaitmeniniai įgūdžiai, kilmė, amžius ar negalia.“

Skaitmeninės žinios ir įgūdžiai yra būtini ir programoje buvo pripažinti reikšmingu elementu. Labai svarbu padėti įmonėms, darbuotojams ir vartotojams įsigyti ir naudoti tiek bazines, tiek pažangiausias skaitmenines technologijas. Mokymą galėtų užtikrinti regionuose įsteigti skaitmeniniai inovacijų centrai. „Mes teigiamai vertiname Europos kompetencijos ženklą skaitmeninių inovacijų centrams, siekiant skatinti tarpusavio jungtis ir užtikrinti, kad būtų suteikiami ne tik aukšto lygio ir pažangūs skaitmeniniai įgūdžiai, bet ir baziniai gebėjimai“, – pabrėžė U. Samm.

2018 m. birželio mėn. Europos Komisija pristatė 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programą, kuria siekiama sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, padaryti Europą skaitmenizacijos lydere ir padidinti jos ekonominę galią ir konkurencingumą pasaulyje. (mp)

Finansinių paslaugų populiarinimas tarp vartotojų

Skaitmeninės tarpvalstybinės finansinės paslaugos labai nepopuliarios tarp Europos vartotojų – jie vis dar linkę palaikyti fizinius ryšius su nacionaliniais mažmeniniais bankais. Reikia daugiau pastangų, kad Europos vartotojai galėtų geriau pasirinkti aiškiai suprantamus produktus ir įperkamas paslaugas, taip pat užtikrinti didesnį tarpvalstybinių sandorių saugumą ir patikimumą. Tai buvo pagrindinės išvados, prie kurių buvo prieita per rugsėjo 26 d. EESRK vykusias diskusijas.

Skaitmeninės tarpvalstybinės finansinės paslaugos labai nepopuliarios tarp Europos vartotojų – jie vis dar linkę palaikyti fizinius ryšius su nacionaliniais mažmeniniais bankais. Reikia daugiau pastangų, kad Europos vartotojai galėtų geriau pasirinkti aiškiai suprantamus produktus ir įperkamas paslaugas, taip pat užtikrinti didesnį tarpvalstybinių sandorių saugumą ir patikimumą. Tai buvo pagrindinės išvados, prie kurių buvo prieita per rugsėjo 26 d. EESRK vykusias diskusijas.

Renginį Europos finansų sektoriaus dėmesio centre – vartotojai suorganizavo EESRK Vidaus rinkos skyrius (INT), bendradarbiaudamas su Europos mažmeninių finansinių paslaugų forumu (angl. ERFF). Jame dalyvavo EESRK nariai Ariane Rodert (INT skyriaus pirmininkė) Petru Sorin Dandea (nuomonės dėl „FinTech“ srities veiksmų plano pranešėjas), Carlos Trias Pintó (nuomonių dėl tvaraus finansavimo veiksmų plano ir reglamento dėl informavimo ir konsultavimo pranešėjas ir nuomonės dėl vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų plano bendrapranešėjis), vartotojų atstovai Evangelia Kekeleki ir Claude Mader, Europos Parlamento nariai Othmar Karas ir Molly Scott Cato, Europos Komisijos Vartotojų politikos skyriaus vadovas Renatas Mažeika, ERFF ir vartotojų organizacijų atstovai, valstybių narių tarnautojai ir kiti dalyviai.

Diskusijos vyko dviejose grupėse, svarsčiusiose šias temas:

Vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo atvejai,

Skaidrumo ir pasitikėjimo didinimas kuriant tvarią ateitį.

Dalyviai sutiko, kad Europos vartotojams nepriimtinas visiškas suskaitmeninimas, nes jiems vis dar labai svarbus fizinis ryšys. Iki šiol tarpvalstybiniais finansiniais sandoriais naudojasi tik 7 proc. vartotojų. Pasitikėjimo trūkumą dar labiau sustiprina nevienodas ES vartotojų apsaugos teisės aktų perkėlimas į skirtingų Europos valstybių nacionalinę teisę. Konferencijoje prieita prie išvados, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama vartotojams, nes jiems finansų sritis vis dar mažai pažįstama.

Pirmoji diskusijų grupė pabrėžė, jog siekdamos, kad bendroji skaitmeninė rinka taptų realybe, valstybės narės turėtų geriau informuoti savo piliečius apie kibertnetinio saugumo ir duomenų apsaugos potencialą ir riziką. Ji atkreipė dėmesį į būtinybę skatinti pasitikėjimą konsultuojant vartotojus apie jų teises ir užtikrinant galimybę nesunkiai gauti žalos atlyginimą, nes 74 proc. iš 48 000 Europos vartotojų centrų tinklui (ECC-Net) pateiktų pagalbos prašymų yra susiję su elektronine prekyba.

Kalbėtojai pažymėjo, kad „FinTech“ suteikia galimybių užtikrinti didesnę konkurenciją ir mažesnes kainas vartotojams, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl automatizuoto konsultavimo, dirbtinio intelekto bei didelių duomenų rinkinių naudojimo ir finansinių platformų veikimo.

Grupė pabrėžė, kad remiantis Komisijos pasiūlymu gali būti sukurta antrinė neveiksnių paskolų rinka, o tai kelia didelį pavojų vartotojams, kurie jau sumokėjo didelę finansinės krizės kainą. Finansinės konsultacijos paskatino vartotojus tikėtis, kad jie galės pasirinkti tinkamus finansinius produktus, tačiau duomenys rodo, kad iš visų sektorių finansinės paslaugos užima pačią paskutinę vietą vartotojų pasitikėjimo ir pasitenkinimo požiūriu.

Antroji diskusijų grupė nurodė, kad tvarus finansavimas yra tvarios ekonomikos pagrindas, nes tyrimai atskleidė, kad 70 proc. investuotojų rūpi aplinka. Pabrėžta, kad vertinimo agentūros, kurios vertina finansinių produktų kokybę, taip pat turėtų pateikti aiškios informacijos apie investicijų panaudojimą.

Viena iš pateiktų rekomendacijų – apibrėžti paprastus, palyginamus ir skaidrius populiariausius produktus, teikiamus vartotojams visoje ES per įvairias skaitmenines platinimo sistemas, taip skatinant vartotojus pasitikėti šiais produktais.

Kalbiniai ir teisiniai skirtumai, didesni mokesčiai ir galimybės naudotis tam tikromis finansinėmis paslaugomis ir produktais nesuteikimas nerezidentams, mokesčių skirtumai, valiutos keitimo rizika ir pan. – visa tai kliūtys, kurias būtina šalinti. Atsižvelgiant į tai, kad 60–70 proc. vartotojų nesutinka, kad jų duomenys būtų atskleisti tretiesiems asmenims, pabrėžta būtinybė, kad skaitmeniniai platinimo kanalai taikytų technologinio neutralumo, proporcingumo ir vientisumo principus. (dm)

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: EESRK nariai Carlos Trias Pintó, Ariane Rodert ir Michael Ikrath, Europos Parlamento narys Othmar Karas ir ERFF atstovė Fiona Murray.

Grupių naujienos

Ar ES pagaliau ėmėsi kurti socialinę Europą?

Darbuotojų grupė

Europos socialinių teisių ramsčiui skirtas praktinis seminaras, 2018 m. spalio 12 d. surengtas Sankt Peltene

Darbuotojų grupė

Europos socialinių teisių ramsčiui skirtas praktinis seminaras, 2018 m. spalio 12 d. surengtas Sankt Peltene

Šio kartu su Žemutinės Austrijos Darbo rūmais Sankt Pelteno darbuotojų centre surengto praktinio seminaro metu buvo aptartas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas.

Renginyje, į kurį atvyko maždaug 80 dalyvių, diskutavo EP narė Evelyn Regner, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD skyriaus vadovas Egbert Holthuis, socialinių partnerių organizacijų atstovai ir regionų politikai. EESRK atstovavo Gabriele Bischoff ir Jukka Ahtela. Savo pagrindiniame pranešime Gabriele Bischoff pabrėžė: „Praėjusiais metais pasirašydamos Geteborgo deklaraciją valstybės narės ir ES institucijos įsipareigojo panaikinti socialinį susiskaidymą ir socialinį dempingą Europoje. Reikia užtikrinti lygias galimybes ir galimybes įsidarbinti, sukurti tinkamas darbo sąlygas ir visur užtikrinti socialinę apsaugą ir socialinę įtrauktį. Laikas nelaukia. Atsižvelgiant į „Brexit’ą“, Prezidento D. Trumpo pareiškimus ir dešiniosios pakraipos populistų ir nacionalistų sustiprėjimą daugelyje Europos šalių, teigiamą Europos projektą sukurti reikėjo jau anksčiau.“

Savo kalboje Jukka Ahtela pabrėžė Europos socialinio modelio svarbą. Jo nuomone, socialinėje srityje ES galėtų daryti poveikį, visų pirma, rengdama teisės aktus, rekomendacijas ir užtikrindama bendradarbiavimą. Tačiau akivaizdu, kad reikia siekti viena nuo kitos neatsiejamos ekonominės ir socialinės konvergencijos. Jis taip pat pabrėžė socialinio dialogo svarbą sprendžiant Europai kylančias problemas, pavyzdžiui, susijusias su naujomis užimtumo formomis ir darbo ateitimi. (mg)

Nuotraukoje: iš kairės į dešinę Egbert Holthuis (Europos Komisija), Evelyn Regner (EP narė), Thomas Wieser (Žemutinės Austrijos Darbo rūmų prezidentas), Gabriele Bischoff, Jukka Ahtela, Valentin Wedl (Austrijos federalinių darbo rūmų ES ir tarptautinių reikalų skyriaus vadovas), Bettina Heise (Žemutinės Austrijos Darbo rūmų direktorė), Réne Pfister (Žemutinės Austrijos žemės parlamento narys, socialinės politikos ekspertas).

Laisvosios profesijos 4.0. Tvari profesinių funkcijų pertvarka

parengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) grupė „Įvairovė Europa“

EESRK grupė „Įvairovė Europa“ organizuoja laisvosioms profesijoms skirtą renginį, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama tvariai profesinių funkcijų pertvarkai. Renginio tikslas – įgyti naujų įžvalgų siekiant parengti perspektyvią laisvųjų profesijų apibrėžtį skaitmeniniame profesiniame pasaulyje.

parengė EESRK grupė „Įvairovė Europa“

EESRK grupė „Įvairovė Europa“ organizuoja laisvosioms profesijoms skirtą renginį, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama tvariai profesinių funkcijų pertvarkai. Renginio tikslas – įgyti naujų įžvalgų siekiant parengti perspektyvią laisvųjų profesijų apibrėžtį skaitmeniniame profesiniame pasaulyje.

Aukšta kvalifikacija ir kompetencija, su viešuoju interesu susijusios pareigos teikiant paslaugas, glaudžiai susijusias su esminės svarbos sritimis, kaip antai sveikata, sauga, būstas, gyvenimo kokybė ir kt., griežta savikontrolė (profesinis reguliavimas, elgesio kodeksai, drausminės priemonės), asmeninė atsakomybė ir profesinio elgesio nepriklausomumas nuo ekonominių ir kitų interesų – visa tai bus svarbios diskusijų temos.

Renginio pradžią paskelbs grupės „Įvairovė Europa“ pirmininkas Arno Metzler. Laisvųjų profesijų kategorijos atstovai, laikydamiesi praeitais metais laisvųjų profesijų konferencijoje Romoje priimto manifesto, trumpai pristatys pasiekimus ir apibūdins būsimus veiksmus vadovaudamiesi šūkiu „Iš Romos į Briuselį“.

Konferencijoje dalyvaus daug nacionalinio ir Europos lygmens laisvųjų profesijų atstovų, taip pat mokslininkai, tiriantys šią temą. Ji bus svarstoma trijose grupėse:

„Protekcionizmo“ klišės atsisakymas ir „viešojo intereso“ apibrėžties pritaikymas prie visuomeninės raidos.

Ar skaitmeninimas keičia esminius žmonijos poreikius ir kokį poveikį tai daro laisvųjų profesijų atstovams?

Dalyvavimo valdant įmonės kapitalą apribojimai: ar jie nebereikalingi, ar, atvirkščiai, – būtini labiau nei bet kada anksčiau? Investuotojų interesai ir profesiniai reikalavimai.

Renginys vyks lapkričio 27 d. 10.00–15.00 val. Briuselyje. (cl)

Kaip remti įmones skaitmeniniame amžiuje. MVĮ skaitmeninimas

parengė EESRK Darbdavių grupė

Žinių stoka, nepakankamai išvystyta infrastruktūra, didelės investicinės sąnaudos, taip pat kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis – tai tik keletas sunkumų, su kuriais susiduria MVĮ, bandydamos pasinaudoti skaitmenine revoliucija. Konferencijos „Kaip remti įmones skaitmeniniame amžiuje. MVĮ skaitmeninimas“ dalyviai pabandė nustatyti galimas kliūtis ir pasiūlyti, kaip jas įveikti ateityje. Renginys įvyko 2018 m. spalio 24 d. Vienoje (Austrija).

parengė EESRK Darbdavių grupė

Žinių stoka, nepakankamai išvystyta infrastruktūra, didelės investicinės sąnaudos, taip pat kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis – tai tik keletas sunkumų, su kuriais susiduria MVĮ, bandydamos pasinaudoti skaitmenine revoliucija. Konferencijos „Kaip remti įmones skaitmeniniame amžiuje. MVĮ skaitmeninimas“ dalyviai pabandė nustatyti galimas kliūtis ir pasiūlyti, kaip jas įveikti ateityje. Renginys įvyko 2018 m. spalio 24 d. Vienoje (Austrija).

„Negalime užmerkti akių į skaitmeninę transformaciją, turime užtikrinti, kad visos mūsų bendrovės galėtų pasinaudoti šiuo procesu“, – sakydama įžanginę kalbą teigė Austrijos federalinių ekonomikos rūmų pirmininko pavaduotoja ir Europos amatų, mažųjų ir vidutinių įmonių asociacijos (UEAPME) pirmininkė Ulrike Rabmer-Koller. Ji paaiškino, kad UEAPME kaupia geriausios MVĮ skaitmeninimo praktikos ES pavyzdžius, kad suteiktų pakankamai informacijos įmonėms.

Darbdavių grupės pirmininkas Jacek Krawczyk pabrėžė, kad skaitmeninimas MVĮ vis labiau reikalingas. Pusė MVĮ skaitmeninimą vertina kaip galimybę išplėsti savo produktų ir paslaugų portfelį. Tokia pat jų dalis mano, kad skaitmeninimu remiami nauji verslo modeliai. 79 proc. MVĮ skaitmeninimas suteikia galimybę optimizuoti produktus.

MVĮ stebi skaitmeninimo paskatintus pokyčius, tačiau daugelis jų dar negali nustatyti, kokių galimybių jis atveria konkrečiai jų atveju. Sparčiai vykstanti skaitmeninė revoliucija suteikia daug tobulinimo galimybių visuose ekonominės veiklos, t. y. amatų ir transporto, sektoriuose.

Be to, būtų naudinga toliau paprastinti elektronines įmonių, taip pat viešųjų paslaugų ir įmonių tarpusavio operacijas. Šiuo klausimu Europos Komisijos atstovas pažymėjo, kad MVĮ daug galimybių suteikiama eIDAS reglamentu (Reglamentas dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo).

Nepakankami skaitmeniniai įgūdžiai – dar vienas MVĮ skaitmeninimą stabdantis veiksnys. Austrijoje gerai išvystytas dualinis švietimo modelis galėtų padėti iš dalies išspręsti šį klausimą. Įmonės ir mokyklos gali padėti pritaikyti mokymo programas prie rinkos poreikių nustatydamos naujas su skaitmeninimu susijusias profesijas ir parengdamos tinkamas pameistrystės programas.

Konferenciją bendrai surengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbdavių grupė ir Austrijos federaliniai ekonomikos rūmai. (lj)

Netrukus EESRK / kultūriniai renginiai

Tavo Europa, tavo balsas! 2019. Balsuokite už ateitį!

Pagrindiniam Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto renginiui Tavo Europa, tavo balsas!, suteikiančiam galimybę jaunimui išreikšti savo nuomonę formuojant Europos politiką, kitais metais sukaks 10 metų. 2019 m. bus išrinktas naujas Europos Parlamentas, kuriam teks priimti labai svarbius sprendimus tokiu laikotarpiu, kai viskas – nuo ekonomikos iki komunikacijos ir nuo politikos iki socialinių tendencijų – keičiasi iš esmės.

Pagrindiniam Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto renginiui Tavo Europa, tavo balsas!, suteikiančiam galimybę jaunimui išreikšti savo nuomonę formuojant Europos politiką, kitais metais sukaks 10 metų. 2019 m. bus išrinktas naujas Europos Parlamentas, kuriam teks priimti labai svarbius sprendimus tokiu laikotarpiu, kai viskas – nuo ekonomikos iki komunikacijos ir nuo politikos iki socialinių tendencijų – keičiasi iš esmės.

EESRK nekantrauja sužinoti, kaip Europos jaunimas įsivaizduoja šią ateitį ir kokius sprendimus gali pasiūlyti visai Europos visuomenei. Į renginį Briuselyje 2019 m. kovo 21–22 d. balsuoti už ateitį ir paminėti 10-ųjų renginio metinių bus pakviesti 99 vidurinių mokyklų moksleiviai iš 33 šalių. Vidurinės mokyklos iš visos Europos gali teikti kandidatūrą iki 2018 m. lapkričio 18 d. 2018 m. gruodžio mėn. burtų keliu iš kiekvienos šalies bus atrinkta po vieną mokyklą. (ks)