EESRK info

EESRK gavo 148 paraiškas dėl apdovanojimo, kuris šiais metais bus skiriamas už novatoriškas tapatybę, Europos vertybes ir kultūros paveldą Europoje skatinančias iniciatyvas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), ES lygmeniu atstovaujantis organizuotai pilietinei visuomenei, šių metų konkursą dėl 50 000 EUR premijos paskelbė birželio mėnesį. Kandidatus siūlyti buvo galima iki rugsėjo 7 d. ir šį kartą sulaukta dalyvių iš 27 ES valstybių narių. Tai rodo, kad, palyginti su 2017 m., kai konkurse dalyvavo tik 20 šalių, išaugo pilietinės visuomenės susidomėjimas šiuo apdovanojimu.

2018 m. daugiausia dalyvių yra iš Italijos, kurios atstovai pasiūlė 24 projektus. Po 13 kandidatų yra iš Vokietijos ir Belgijos, 11 – iš Graikijos.

Kandidatų paraiškas vertins 10 ekspertų komisija, o apie rezultatus nugalėtojams bus pranešta lapkričio mėn. pabaigoje. Apdovanojimų ceremonija įvyks 2018 m. gruodžio 13 d. Briuselyje, EESRK plenarinės sesijos metu.

Premija bus skirta ne daugiau kaip penkiems nugalėtojams.

EESRK Pilietinės visuomenės premija gali būti apdovanotos visos pilietinės visuomenės organizacijos, oficialiai įregistruotos Europos Sąjungoje ir veikiančios vietos, nacionaliniu, regionų ar Europos lygmeniu. Ji taip pat gali būti skiriama atskiriems asmenims.

Pilietinės visuomenės premija, kurią EESRK teiks jau dešimtą kartą, apdovanojamos ir skatinamos pilietinės visuomenės organizacijų ir (arba) pavienių asmenų, svariai prisidėjusių propaguojant bendras vertybes, kuriomis grindžiama Europos sanglauda ir integracija, konkrečios iniciatyvos ir laimėjimai.

Daugiau informacijos apie premiją rasite mūsų interneto svetainėje 2018 m. EESRK pilietinės visuomenės premija. (ll)

Per rugsėjo mėn. plenarinės sesijos diskusijas su Güntheriu Oettingeriu (už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingu Komisijos nariu) dėl ES 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos EESRK paragino, atsižvelgiant į Europos Parlamento poziciją, parengti plataus užmojo biudžetą, kuris sudarytų ne mažiau kaip 1,3 proc. BNP. Tokio dydžio biudžetas suteiktų ES priemonių dabartiniams ir būsimiems sunkumams įveikti. Susitarus dėl tvirto biudžeto prieš 2019 m. gegužės mėn. įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus, būtų pasiųsta svarbi politinė žinia ir būtų galima nedelsiant pradėti įgyvendinti svarbias išlaidų programas.

EESRK nuomonės šia tema pranešėjas Javier Doz Orrit dėl Komisijos biudžeto pasiūlymo pasakė: „Pritariame ir pasiūlymo struktūrai, ir jame išdėstytiems prioritetams, ir supaprastinimo, lankstumo ir sinergijos priemonėms, tačiau tolesnis išteklių mažinimas, atsižvelgiant į ES ekonomikos būklę, yra nepriimtinas.“

Günther Oettinger ryžtingai pasisakė už planuojamą biudžeto sumažinimą nuo 1,16 proc. iki 1,11 proc. BNP. Šį sprendimą priimti paskatino dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sumažėjusios pajamos ir kai kurių valstybių narių nenoras mokėti didesnius įnašus. Komisijos pasiūlymas turėjo būti platesnio užmojo, tačiau realistiškesnis, kad galiausiai būtų pasiektas vieningas sutarimas.

EESRK nariai teigė, kad jie jokiais būdais negali pritarti drastiškam sanglaudos politikai arba BŽŪP skirto biudžeto sumažinimui. Abiem politikos sritims turėtų būti palikta bent tiek pat lėšų, kiek yra skirta dabartiniame biudžete.

Komisijos narys apgailestavo dėl biudžeto lėšų šioms programoms sumažinimo, tačiau išreiškė nuomonę, kad tai tinkamas sprendimas. Šios lėšos sumažintos dėl sumažėjusio biudžeto ir naujų politinių prioritetų nustatymo.

Šiuo klausimu EESRK pritaria naujų nuosavų biudžeto išteklių sukūrimui pajamoms padidinti. Komitetas apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme pateikiama tik dalis Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais pasiūlymų.

Susiję teiginiai:

Pirmininkas Luca Jahier

Pranešėjas Javier Doz Orrit

Europos Komisijos pasiūlymuose dėl sanglaudos politikos po 2020 m. yra daug teigiamų aspektų, tačiau jų užmojai nėra pakankamai platūs. Sanglaudos politikai skirto biudžeto, kuris, palyginti su ankstesniu, buvo sumažintas 10 proc., nepakaks norint patenkinti esamos politinės darbotvarkės ir aplinkos poreikius. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria ES, Iki 2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą reikia iki galo susitarti dėl 2021–2027 m. ES biudžeto.

Tai yra keletas iš pagrindinių konferencijos, kurią neseniai suorganizavo EESRK, rengdamas keletą nuomonių dėl Komisijos sanglaudos politikos dokumentų rinkinio, pateikto kartu su daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlymais, išvadų.

Konferencijos metu pabrėžta, kad reikalingi tvirti įsipareigojimai regionų vystymosi ir sanglaudos politikos srityje. Itin svarbiu ES ateičiai metu plataus užmojo politika galėtų padėti sumažinti augantį euroskepticizmą ir atremti kitus politinius, socialinius ir ekonominius iššūkius suteikdama realios naudos žmonių gyvenimui ir darydama įtaką ES politikos supratimui. Tikri įsipareigojimai visų pirma turėtų atsispindėti aiškioje strategijoje ir tinkamose biudžeto nuostatose. Jas reikėtų pritaikyti prie politinės aplinkos, kad jos būtų veiksmingos ir kad būtų patenkinti piliečių lūkesčiai. Daugumos dalyvių nuomone, reikėtų bent jau išsaugoti ankstesnės DFP nuostatas dėl sanglaudos politikos. Sprendžiamas ES patikimumo klausimas.

Pranešėjai taip pat teigė, kad, siekiant išsaugoti prieigą prie fondų visiems gavėjams, būtina išsaugoti bendro finansavimo dalį.

Balsavimas dėl EESRK nuomonių dėl Komisijos sanglaudos politikos dokumentų rinkinio bus surengtas 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn. plenarinių sesijų metu. (jk)

Atotrūkis tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje yra jau ankstyvoje vaikystėje prasidedančios moterų diskriminacijos pasekmė. EESRK siūlo nagrinėjant įvairius nelygybės šaltinius taikyti daugiapakopį požiūrį ir visapusišką politiką.

„Švietimo sistema yra pagrindinė politikos sritis, kurioje reikia imtis veiksmų. Reikia kovoti su kultūriniais ir kalbiniais stereotipais, ir būtent pastarojoje srityje mes visi galime prisidėti, – teigia Giulia Barbucci. – Mergaitėms (ir berniukams) reikia priskirti kitokius pavyzdinius vaidmenis. XXI amžiuje pats laikas kovoti su lyčių stereotipais ir spręsti su jais susijusią problemą dėmesį sutelkiant į jos giliausias socialines ir kultūrines šaknis.“

Itin svarbu užtikrinti skaitmeninį raštingumą ir išsilavinimą visiems, o mokytojai ir dėstytojai turi mokėti naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis.

Būtina didinti moterų susidomėjimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) sritimis, pavyzdžiui, pateikiant pavyzdžių apie moterų dalyvavimą skaitmeninėje srityje ir sėkmingas moteris verslininkes, parodant sėkmingos profesinės ateities galimybes turint daugiau STEM dalykų žinių. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į didėjančią su IRT susijusio ugdymo, įskaitant kompleksinius, verslumo, skaitmeninius ir socialinius emocinius įgūdžius, kaip antai empatija, kūrybiškumas ir sudėtingų problemų sprendimas (kurie dažniausiai priskiriami moterims), svarbą.

Mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią išstūmimui iš darbo rinkos, visų pirma moterims. Šioje srityje labai svarbus socialinių partnerių vaidmuo. „Socialiniai partneriai paprastai turi imtis esminio vaidmens siekdami užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas ir galimybes naudotis socialine apsauga. Tai yra būtina ir atsižvelgiant į „gig“ ekonomiką“, – nurodo Giulia Barbucci. (sma)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) savo nuomonėje dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl rekomendacijos dėl socialinės apsaugos galimybių įspėjo, kad, nors galimybės naudotis socialinės apsaugos sistemomis yra svarbus sąžiningesnės visuomenės elementas, šios galimybės Europos darbo rinkoje darosi vis labiau ribotos, ypač pagal naujas darbo formas arba savarankiškai dirbantiems asmenims.

EESRK paragino Europos Sąjungoje visais lygmenimis veikiančias institucijas, pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius bendradarbiauti ir atkurti socialinį tvarumą „siekiant platesnio tikslo sukurti vienodas socialines sąlygas, kai kiekvienas pagal tas pačias taisykles ir panašiomis sąlygomis gali naudotis socialine apsauga“.

„ES turi skatinti Europos piliečių lygybę, o mes turime kalbėti apie mūsų visuomenės socialinį tvarumą, – plenariniame posėdyje sakė pranešėja Giulia Barbucci. – Mūsų tikslas – dar kartą patvirtinti Europos socialinį modelį, atkurti pasitikėjimą ES ir taip kovoti su euroskeptiškumo plitimu. Tai gali padaryti poveikį ES ateičiai.“

EESRK paragino valstybes nares išnagrinėti socialinės apsaugos sistemų finansavimo galimybes, kad būtų užtikrintas ne tik šių sistemų tvarumas, bet ir didesnis įtraukumas, sudarant galimybes jomis naudotis pagal naujas darbo santykių formas ir savarankiškai dirbantiems asmenims bei pažeidžiamoms gyventojų grupėms. (ll)

Rugsėjo 20 d. EESRK plenariniame posėdyje Europos piliečių iniciatyvos (EPI) „Minority SafePack“ iniciatoriai pristatė iniciatyvą, kuria siekiama gerinti tautinių ir kalbinių mažumų apsaugą Europoje.

Loránt Vincze penktosios sėkmingos EPI rėmėjų vardu padėkojo EESRK už tai, kad Komitetas buvo pirmoji ES institucija, suteikusi platformą šiai iniciatyvai. 

Iniciatyvos iniciatoriai mano, kad ne visada yra paisoma tautinių ir kalbinių mažumų teisių ir kad neretai mažumų kalboms ir kultūroms net kyla pavojus.

Savo pranešime L. Vincze kritikavo ir pačią EPI priemonę, teigdamas, kad ji yra pernelyg sudėtinga ir brangi eiliniams piliečiams. EESRK taip pat daugelį metų dėl to reiškė nepasitenkinimą, kol galiausiai įtikino Komisiją, kad būtina peržiūrėti šią svarbią piliečių dalyvavimo ES lygmeniu priemonę. Ši peržiūra šiuo metu vyksta ir Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba jau pradėjo oficialias konsultacijas.

Organizatoriai dar nenusprendė, kada oficialiai pateiks savo piliečių iniciatyvą Komisijai. L. Vincze paaiškino, kad, nesant jokių laiko apribojimų, jie pirmiausia susitiks su aukšto lygio ES sprendimus priimančiais asmenimis, kad išsiaiškintų, kokio geriausio rezultato būtų galima pasiekti šia iniciatyva.

EESRK pirmininkas Luca Jahier, kurio vienas iš pirmininkavimo prioritetų yra Europos kultūros paveldas, pripažino didelę iniciatyvos sėkmę pabrėždamas, kad ji parodo, jog europiečiai gali kurti Europos ateitį dirbdami išvien ir kalbėdami vienu balsu.

Rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenariniame posėdyje Europos įmonių ir vartotojų atstovai gana šaltai sutiko Komisijos pasiūlytas naujas galimybes vartotojams. Skelbdamas savo poziciją dėl šio pasiūlymo, Komitetas abejojo, ar naujos galimybės vartotojams pateisins lūkesčius, kad ES vartotojų apsaugos teisės aktai būtų pritaikyti skaitmeniniam amžiui. EESRK nuomone, pirmenybę reikėjo teikti realiam galiojančių vartotojų apsaugos taisyklių įgyvendinimo užtikrinimui.

Nors EESRK teigiamai vertina faktą, kad Komisija pagaliau suteikė daugiau tikrumo dėl kolektyvinio žalos atlyginimo, jis būtų norėjęs, kad būtų buvę nuveikta daugiau suteikiant galimybių pateikti kolektyvinius ieškinius ir užtikrinant jų prieinamumą.

Vienas iš pasiūlymo trūkumų yra tas, kad jame nėra nuostatų, leidžiančių vartotojams spręsti, ar dalyvauti kolektyviniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo, ar tokio dalyvavimo atsisakyti.

EESRK mano, kad Komisija taip pat turėtų spręsti klausimą, kaip finansuoti vartotojų ir pilietinės visuomenės organizacijas, kurioms patikėta ginti vartotojų kolektyvinius interesus, paprašydama valstybių narių paremti bylinėjimosi fondų sukūrimą.

Komitetas mano, kad Komisija pirmiausia turėjo pagalvoti, kaip įgyvendinti jau galiojančias taisykles, reglamentuojančias produktų saugą, rinkos priežiūrą, nesąžiningą prekybos praktiką ir Komisijos ir valstybių narių vartotojų teisių institucijų bendradarbiavimą.

EESRK teigiamai vertina kai kuriuos Komisijos pasiūlymo elementus. Labai geras sprendimas yra išplėsti vartotojų teisių nuostatų taikymą visoms skaitmeninėms paslaugoms, įskaitant iš pažiūros nemokamas skaitmenines paslaugas, taip pat sprendimas nustatyti taisykles pažeidžiančioms bendrovėms konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų skiriamos atgrasančioms baudos, sudarančios ne mažiau kaip 4 proc. prekiautojo apyvartos.

Labai reikia priemonių, kurios saugotų vartotojus nuo dvejopos kokybės, visų pirma maisto produktų atveju, kad vartotojai, kurių dalis jaučiasi laikomi antrarūšiais piliečiais, jaustųsi lygūs visoje Europoje.

Tačiau EESRK prekiautojų ir vartotojų atstovai pripažino, kad jų nuomonių konkrečiais klausimais suderinti nepavyko.

Prekiautojai mano, kad reikia atnaujinti, supaprastinti ir pritaikyti iki sutarties sudarymo pateiktiną informaciją, tuo tarpu vartotojai mano, kad tai sumažintų apsaugos lygį.

Dėl vartotojų teisės atsisakyti internetinės sutarties įmonės, ypač MVĮ, norėtų, kad neliktų įpareigojimo priimti internetu nusipirktas prekes, kurios grąžinamos jau panaudotos, o ne tiesiog pabandytos, ir grąžinti išlaidas nepatikrinus, ar grąžintos prekės nėra sugadintos. Vartotojai mano, kad šis pasiūlymas gali apriboti vartotojų teises, jeigu nebus pateikta įrodymų, kad tokiomis teisėmis plačiai piktnaudžiaujama.

Dėl agresyvios komercinės praktikos prekiautojai mano, kad valstybėms narėms suteikus galią riboti išnešiojamąją prekybą, gali būti stigmatizuotas visas ekonomikos sektorius, ir norėtų, kad būtų numatytos priemonės bet kokiai agresyviai praktikai. Vartotojai pritaria šiai priemonei, jeigu ji dėl sveikatos ir saugos priežasčių būtų taikoma gerai apibrėžtoms prekių (vaistų, ginklų) kategorijoms. (dm)

ES turi užtikrinti, kad dėl dirbtinio intelekto revoliucijos neiškiltų grėsmė darbo kokybei Europoje. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje teigia, kad darbuotojų ir protingų mašinų sąveika turi būti reglamentuojama, kad žmonės niekada nebūtų valdomi mašinų.

EESRK mano, jog nepaprastai svarbu apibrėžti žmonių ir mašinų santykius, nustatyti mašinų autonomiškumo ribas ir būdus, kaip jos papildys žmonių darbą. Komitetas ragina Komisiją spręsti šiuos klausimus šiuo metu jos rengiamose etinėse gairėse.

„Etiškai nepriimtina, kad žmones kontroliuotų dirbtinis intelektas arba kad jie būtų valdomi mašinų, kurios įsakinėtų, kada ir kokias užduotis atlikti. Tačiau kartais atrodo, kad mes jau peržengėme šį konkretų etikos Rubikoną“, – teigia pranešėjas Franca Salis Madinier.

Europos Komisijos dirbtinio intelekto strategija, kurioje daug dėmesio skiriama švietimui, mokymui ir skaitmeninių įgūdžių ugdymui, naudinga norint pažaboti socialinę poliarizaciją, tačiau ji tik iš dalies atliepia susijusius sudėtingus iššūkius. EESRK atkreipia dėmesį į tris socialinio dialogo priemones, kurios gali padėti užtikrinti socialiniu požiūriu priimtiną perėjimo procesą:

• įtraukus dirbtinis intelektas, kai darbuotojai įtraukiami į praktinius dirbtinio intelekto integravimo į darbo vietą procesus, siekiant palengvinti dirbtinio intelekto priėmimą;
• pokyčių numatymas vedant socialinį dialogą, įvertinant, kaip gamybos procesai pakeis įmones ir sektorius;
• socialiniu požiūriu atsakingas restruktūrizavimas, kai atleidimo iš darbo planai tampa neišvengiami, išnagrinėjant visas galimas darbuotojų atleidimo alternatyvas.

EESRK taip pat perspėja dėl algoritmų taikymo samdant darbuotojus pavojaus ir rekomenduoja Komisijos etikos gairėse įtvirtinti skaidrumo principus.

Kadangi dėl žmogaus ir mašinų sąveikos darbo vietoje jau pasitaiko nelaimingų atsitikimų, EESRK ragina aiškiai nustatyti naujus pavojus sveikatai ir saugai ir įtraukti atitinkamą nuostatą į ES teisės aktus, kurie skirti su šiais pavojais susiduriantiems darbuotojams.

Galiausiai EESRK norėtų, kad Komisija pradėtų diskutuoti apie tai, kaip ateityje finansuoti socialinės apsaugos sistemas, nes dabartinės sistemos, kurios daugiausia paremtos pajamomis iš darbo apmokestinimo, nebebus tvarios. (dm)

Nesąžiningos prekybos praktika daro neigiamą poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai. Maisto tiekimo grandinė yra itin pažeidžiama dėl nesąžiningos prekybos praktikos, kaip pripažino Komisija. Tačiau jos pasiūlymas dėl direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje nėra pakankamai išsamus.

„Maisto tiekimo grandinėje didėja galių koncentracija, nuo kurios labiausiai nukenčia ūkininkai, darbuotojai, MVĮ ir vartotojai. Nepakanka taikyti būtiniausią derinimo metodą. Mums reikalinga visą nesąžiningos prekybos praktiką draudžianti ES teisinė sistema“, – pakartojo Peter Schmidt. Be to, teisės aktai turi būti taikomi ir žemės ūkyje pagaminamiems ne maisto produktams ir pašarams.

EESRK taip pat siūlo griežtinti vykdymo užtikrinimo mechanizmus ir užtikrinti skundo pateikėjo anonimiškumo apsaugą. Vykdymas galėtų būti užtikrinamas taikant specialią kreipimosi į ombudsmeną procedūrą, pateikiant grupės ieškinį ir institucijoms užtikrinant teisės vykdymą. Skundų teikimo procesui palengvinti reikėtų numatyti privalomas rašytines sutartis – tai padidintų sąžiningumą derybose.

Apsaugos aprėpties klausimu EESRK laikosi nuomonės, kad būtina ją išplėsti įtraukiant visus veiklos vykdytojus ES ir už jos ribų, nes net ir tuo atveju, kai nuo nesąžiningos prekybos praktikos nukenčia stambūs veiklos vykdytojai, spaudimą neišvengiamai pajus silpniausi grandinės dalyviai.

Be to, negalima taikstytis su tuo, kad maistas parduodamas už mažesnę kainą nei jo savikaina. „Norime realiai uždrausti prekybos maisto produktais rinkoje parduoti prekes už mažesnę kainą nei jų gamybos sąnaudos, – pabrėžė P. Schmidt. – Gamintojams, kaip ir ūkininkams, turi būti mokama sąžininga ir teisinga kaina. Jie turėtų gauti pakankamai pajamų investicijoms, inovacijoms ir tvariai gamybai.“ (sma)

Socialinių medijų platformos turėtų būti atsakingesnės ir laikytis griežtų taisyklių. Komitetas sutinka su Europos Komisija, kad tai būtų didelis žingsnis į priekį kovojant su dezinformacija. Tačiau Komisijos pasiūlyme trūksta praktinių priemonių šiems tikslams pasiekti. Martino Sieckerio parengtoje nuomonėje, kurią EESRK priėmė 2018 m. rugsėjo 19 d. plenariniame posėdyje, EESRK ragina Komisiją patvirtinti privalomas priemones.

Įvairių valstybinių ir nevalstybinių subjektų vykdomos organizuotos dezinformacijos masto didėjimas kelia realią grėsmę demokratijai, kadangi tinkamas demokratijos veikimas priklauso nuo gerai informuotų piliečių, kurie priima sprendimus remdamiesi patikimais faktais ir nuomonėmis.

Viena pagrindinių dezinformacijos problemų yra ta, kad iš esmės neįmanoma patikrinti internetu skleidžiamos dezinformacijos šaltinių tapatybės. Be to, žmonės ir organizacijos, kurie veikia kibernetinėje erdvėje turėdami piktavališkų ketinimų, naudojasi suklastota tapatybe. „Technologijos nėra nei geros, nei blogos, tačiau jos gali būti naudojamos gerais arba blogais tikslais. Svarbu, kas už viso to slypi“, – sakė M. Siecker. „Todėl turime kovoti su dezinformacija tuo pačiu pagrindu ir išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes, kad informuotume piliečius saugiai ir teisingai“, – baigdamas pasakė jis. (mp)

Europos Komisijos pasiūlytas naujasis reglamentas dėl bendrosios skaitmeninės rinkos apsaugos ne tik e. prekybos vartotojus, bet ir – pirmą kartą – MVĮ. Interneto platformose ir paieškos sistemose veikiančios įmonės galės spręsti galimus konfliktus neteisminiu būdu. Ši pažanga akcentuojama Marco Vezzani parengtoje nuomonėje, kuri buvo priimta EESRK 2018 m. rugsėjo 19 d. plenariniame posėdyje.

Komisijos tyrimo duomenimis, 50 proc. interneto platformose veikiančių Europos įmonių patiria problemų. Be to, 38 proc. atvejų su sutartiniais santykiais susijusios problemos lieka neišspręstos, o 26 proc. atvejų jos išsprendžiamos, tačiau nelengvai. Iki šiol Europos teisės aktuose daugiausia dėmesio buvo skiriama įmonių santykiui su vartotojais (B2C) elektroninėje prekyboje apibrėžti, tačiau niekada nebuvo ryžtingai sprendžiamas įmonių ir interneto platformų santykio (B2B) klausimas.

Todėl Komisija, siekdama didesnio sąžiningumo ir skaidrumo, nusprendė peržiūrėdama bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją spręsti MVĮ ir interneto platformų verslo santykių klausimą. „Mes palankiai vertiname tai, kad Komisijos pasiūlymas yra pirmasis bandymas sureguliuoti įmonių tarpusavio santykius (B2B) e. prekybos srityje ir apsaugoti verslo klientus, besinaudojančius internetinio tarpininkavimo paslaugomis“, – sakė Marco Vezzani. „Tačiau vien tik šiuo reglamentu neįmanoma išspręsti visų bendrosios skaitmeninės rinkos problemų, – tęsė jis. – Pasauliniai žaidėjai ir verslo klientai, ypač MVĮ, turi skirtingą galią šioje labai dinamiškoje ir sudėtingoje rinkoje. Komisija turėtų nustatyti aiškias ribas ir suinteresuotųjų subjektų santykius ir kovoti su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.“ (mp)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas perspėjo, kad Europos Komisijos aplinkosaugos veiksmų planui, kuriuo siekiama visoje ES gerinti nepakankamą ir nevienodą ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą ir aplinkos valdymą, labai trūksta užmojo ir išteklių, o siūlomos priemonės yra pernelyg švelnios, kad reikalavimų nesilaikančios valstybės narės būtų tinkamai ir vienodai drausminamos.

„Tai tik mažytė dalis to, ką reikia padaryti norint užtikrinti, kad aplinkosaugos teisės aktai būtų įgyvendinami“, – teigia nuomonės pranešėjas Arnaud Schwartz. –  Mes manome, kad ES teisės nesilaikymo problema turi būti sprendžiama pakankamai aukštu lygmeniu ir laiku, o to šiame komunikate nesiūloma.“

Neseniai priimtoje nuomonėje EESRK pareiškė, kad Komisija, būdama sutarčių sergėtoja, privalo pasirūpinti priemonėmis, užtikrinančiomis, kad aplinkosaugos taisyklių būtų laikomasi, ir turi teisę pradėti vykdymo užtikrinimo procedūras, nes Komisijai tenka svarbus vaidmuo ginant šį bendrą ES interesą, ypač atsižvelgiant į dabartinį didelį aplinkos būklės blogėjimą.

Tačiau plane kalbama tik apie pajėgumų stiprinimą valstybių narių lygmeniu. Dar vienas prieštaravimas – plane siūlomos priemonės tik tokiems atvejams, kai reikalavimų nesilaikoma dėl apsirikimo, nepakankamo taisyklių išmanymo, tačiau nepagalvota apie kitas rimtas reikalavimų nesilaikymo priežastis, pavyzdžiui, politinės valios trūkumą.

Kad būtų atidžiai stebima, ar laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti pakankamą finansavimą papildomiems darbuotojams. (ll)

2018 m. rugsėjo 20 d. EESRK plenariniame posėdyje EESRK pirmininkas Luca Jahier ir už transportą atsakinga Komisijos narė Violeta Bulc dalyvavo audringoje diskusijoje judumo klausimu. Svarbiausi diskusijos su EESRK nariais klausimai – tinkama gerai veikiančios bendros Europos transporto erdvės reguliavimo sistema, skaitmeninimas sausumos transporto technologijų srityje, geresnis įvairių esamų elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumas ir investavimas į švarią elektros energiją.

2018 m. gegužės mėn. paskelbtu trečiuoju judumo teisės aktų rinkiniu užbaigiama Komisijos plataus masto judumo modernizavimo darbotvarkė. EESRK aptarė ir priėmė nuomones šia tema savo spalio mėn. plenarinėje sesijoje.

„EESRK atidžiai stebėjo visus judumo teisės aktų rinkinius ir aktyviai prisidėjo prie naujos politikos formavimo, – teigė Luca Jahier. – Džiaugiamės, kad Komisija ėmėsi veiksmų įgyvendindama iniciatyvas „Europa kelyje“, kuriomis siekiama iš esmės modernizuoti Europos judumą ir transportą. Pritariame trečiąjam judumo teisės aktų rinkiniui. Sutelksime jėgas, kad investuotume į tvarų, saugų ir pažangų judumą.“

Violeta Bulc pabrėžė, kad trys judumo teisės aktų rinkiniai atspindi Europos Komisijos viziją, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, skaitmeninimui, investicijoms ir inovacijoms. „Mūsų tikslas – užtikrinti, kad Europos judumas būtų saugus, švarus, įtraukus ir veiksmingas“, – sakė ji, o baigdama pridūrė, kad „visų pirma trečiuoju judumo dokumentų rinkiniu siekiama mūsų tikslo – saugaus judumo be eismo įvykiuose žūstančių žmonių, nulinės taršos judumo ir autonominio judumo be dokumentų“. (mp)

Didesnis biudžetas, didesnė tinklų sinergija, nuolatinė techninė parama, dar kartą patvirtintas įsipareigojimas investuoti į elektros energijos projektus ir dvejopo naudojimo civilinė ir karinė infrastruktūra. 2018 m. rugsėjo 19 d. EESRK plenariniame posėdyje, kuriame buvo priimta Aurelio Laurențiu Plosceanu ir Grahamo Watsono kartu parengta nuomonė, EESRK plačiai parėmė naują Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) reglamentą 2021–2027 m. ir nurodė tobulintinas sritis.

Reformavus EITP programą, Europos Sąjunga investuos į transeuropinius transporto, skaitmeninius ir energetikos tinklus. Siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, svarbi šiuolaikiška ir gerai veikianti infrastruktūra, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Europos regionus.

„EITP yra viena sėkmingiausių ES programų ir yra strateginės svarbos integruojant vidaus rinką, baigiant kurti energetikos sąjungą, užtikrinant pažangųjį susisiekimą ir ES galimybę sukurti apčiuopiamos pridėtinės vertės piliečiams, socialinei sanglaudai ir įmonėms“, – teigė Aurel Laurențiu Plosceanu. „Neturime leisti valstybių narių ar ES lygmens reguliavimo institucijoms trukdyti sujungti elektros energijos tinklus, pavyzdžiui, įšaldant projektus, kurie yra finansuojami privačiomis lėšomis. Jei norime pasiekti savo klimato tikslus, transeuropiniams tinklams mums prireiks tiek viešojo, tiek privačiojo finansavimo“, – baigdamas pasakė Graham Watson. (mp)

parengė EESRK Darbdavių grupė

Norint sėkmingai įgyvendinti socialinę politiką, reikia sėkmingos ekonominės politikos. Siekiant užtikrinti, kad Europos socialinis modelis ir toliau būtų tvarus, turime pagerinti jo veiksmingumą ir padidinti Europos našumą. Tokios buvo pagrindinės 2018 m. rugsėjo 27 d. Sopote, Lenkijoje, vykusios diskusijos „Ar globalizuotame pasaulyje vis dar įmanomas Europos socialinis modelis?“ išvados.

„ES gyvena 7 proc. visų pasaulio gyventojų, sukuriama 20 proc. pasaulio BVP ir socialinei apsaugai išleidžiama 40 proc. pasaulio viešųjų išlaidų“, – pabrėžė EESRK Darbdavių grupės pirmininkas Jacek Krawczyk. „Vis dėlto atskirties jausmas tarp Europos piliečių auga, kaip ir populizmas“, – sakė jis.

Dalyviai sutarė, kad reikia tikros ekonominės ir socialinės politikos pusiausvyros, bet nesutarė, kaip tą pusiausvyrą reikėtų paskirstyti. BUSINESSEUROPE atstovo Markuso Beyrerio nuomone, pirmenybė ir toliau turėtų būti teikiama konkurencingumo skatinimui. Jis pabrėžė, kad Europos socialinio modelio stiprybė glūdi nacionalinių sprendimų įvairovėje ir šio požiūrio reikėtų laikytis toliau.

„Reikėtų pradėti ekonomines, socialines ir aplinkos apsaugos teises laikyti lygiavertėmis. Socialinės teisės – tai taip pat žmogaus teisės“, – pabrėžė ESBO atstovė Katarzyna Gardaphadze.

Lenkijos įmonės „Work Service“ valdybos pirmininkas Maciej Witucki dalyviams priminė, kad norėdami finansuoti socialines sistemas turime apmokestinti įmones ir darbuotojus, o norėdami gyventojams užtikrinti darbo vietas turime tinkamai juos apmokyti.

Europos socialinis modelis turėtų būti laikomas ne išlaidomis, o investicija. Lenkijos profesinių sąjungų forumo atstovė Dorota Gardias pažymėjo, kad siekiant išsklaidyti darbuotojų, darbdavių ir valstybės tarpusavio nepasitikėjimą, reikia tikro socialinio dialogo.

Kelno Ekonomikos mokslinių tyrimų instituto atstovas Hans-Peter Klös pabrėžė, kad nedidinant Europos našumo būtų sunku išsaugoti Europos socialinį modelį.

Diskusija vyko Europos naujų idėjų forume, kurį surengė Lenkijos konfederacija „Lewiatan“. (jl)

parengė EESRK Darbuotojų grupė

Darbuotojų grupės nariai šį mėnesį susirinko Vienoje aptarti Austrijos pirmininkavimo laikotarpio, Europos darbuotojams ir piliečiams kylančių grėsmių ir profesinių sąjungų strategijų joms įveikti.

Rasizmas, ksenofobija, nacionalizmas ir dešiniojo sparno populizmas vis auga. Šias tendencijas skatina jau daugelį metų vykdoma neoliberali politika, kuri kelia vis didesnį visuomenės nepasitenkinimą dėl augančios nelygybės ir skurdo. Nacionalinio solidarumo trūkumas Europos lygmeniu pasireiškė tuomet, kai valstybės narės pasinaudojo visomis galimybėmis, kad susilpnintų Europos socialinę darbotvarkę. Socialinis ramstis, kuris turėjo ištaisyti susidariusią padėtį, pasirodė esąs neveiksmingas ir stokojantis išteklių bei mechanizmų. Be to, kai kurios nacionalinės vyriausybės atvirai abejoja demokratijos pagrindu ir teisine valstybe ir puola pilietinę visuomenę ir profesines sąjungas.

Šiuo kritiniu metu, kai kyla pavojus darbuotojų teisėms ir gyvenimo sąlygoms, Darbuotojų grupės nariai susirinko ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės būstinėje aptarti, ką profesinės sąjungos gali ir turėtų padaryti, kad pakeistų šią padėtį, kol dar ne vėlu. Diskusijoje dalyvavo Austrijos profesinių sąjungų konfederacijos (ÖGB) pirmininkas Wolfgang Katzian, garsus žurnalistas ir istorikas Raimund Löw, buvęs Europos Parlamento S&D frakcijos pirmininkas Hannes Swoboda ir kiti. (ppr)

parengė EESRK grupė „Įvairovė Europa“

Du puikūs ginklai kovojant su euroskepticizmu yra ekonominė pažanga ir socialinis stabilumas, tačiau jų nepakanka. 2018 m. spalio 11 d. Feldkirche įvykusioje konferencijoje, kuri buvo surengta bendradarbiaujant su Forarlbergo darbo rūmais, EESRK grupė „Įvairovė Europa“ tyrė, kaip ir kodėl Europos Sąjungoje iškilo populizmas, ir nurodė, kad pilietinė visuomenė gali atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su juo.

Į šį renginį susirinkę EESRK nariai ir Austrijos pilietinės visuomenės organizacijų atstovai aptarė pagrindinius Europos piliečių veiksmų tarnybos (ECAS) tyrimo „Visuomenė už didmiesčių ribų: pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo priešinantis populizmui“, kurį užsakė grupė „Įvairovė Europa“. Svarbiausias diskusijos klausimas buvo populizmo iškilimas keturiose šalyse ir kiekvienoje jų buvo lyginami du nevienodo ekonominio išsivystymo lygio regionai:

• Austrijoje – Klagenfurtas-Filachas ir Pietinė Žemutinė Austrija,
• Prancūzijoje – Dromas ir Ena,
• Italijoje – Udinė ir Kalabrijos Rèdžas,
• Lenkijoje – Płocki ir Nowosądecki.

„ES turėtų ne tik kalbėti žmonėms, bet ir įdėmiai jų klausytis bei vesti dialogą, – kalbėjo grupės „Įvairovė Europa“ pirmininkas Arno Metzler. – Europos pilietinė visuomenė turėtų padėti Sąjungai su jais susisiekti. Mums, kaip EESRK nariams, tenka dviguba atsakomybė: turime aktyviau stengtis sujungti Europos ir nacionalinius lygmenis ir privalome glaudžiau bendradarbiauti. Tik taip galėsime sumažinti nepagrįstą baimę, kuria populistai taip sėkmingai manipuliuoja.“ (cl)

Pilietinės visuomenės vaidmuo saugant, propaguojant ir stiprinant mūsų vertybių paveldą artėjant Europos Parlamento rinkimams

12-ajame pilietinės visuomenės žiniasklaidos seminare, kuris lapkričio 22–23 d. vyks Atėnuose, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas į Europos vertybes pažvelgs kaip į Europos paveldo dalį. Europos Parlamento rinkimų išvakarėse bus surengtos trys podiumo diskusijos, kuriose bus aptarti šiuolaikinės Europos iššūkiai ir opiausi klausimai, kaip antai daugiakultūriškumas, mažėjantis solidarumas, augantis nacionalizmas ir liberalių vertybių silpnėjimo tendencija, taip pat klausimas, ką gali padaryti pilietinė visuomenė, kad būtų apsaugota Europa, puoselėjanti savo vertybių paveldą, kurį sudaro pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, laisvė, demokratija, lygybė ir teisinė valstybė.

Tokiam seminarui negali būti geresnės vietos kaip Atėnai Graikijoje, kur tokie filosofai kaip Sokratas, Platonas ir Aristotelis mokė filosofijos, politikos, etikos, estetikos ir daugelio kitų dalykų.

Spalio mėn. plenarinės sesijos metu 6 aukšto fojė vyks tapybos paroda „Edvard Stepančič ir sienas peržengiantis konstruktyvizmas“. Parodoje, kurią spalio 17 d., trečiadienį, 13.00 val. atidarys EESRK pirmininkas Luca Jahier, bus eksponuojamas 21 originalus meno kūrinys iš privačios kolekcijos.

Šio mėnesio kultūros renginys organizuojamas kartu su kultūros asociacija „Giuliani nel Mondo“, jį remia Friulio-Venecijos Džulijos autonominio regiono ryšių biuras Briuselyje. Paroda supažindins su Edvardo Stepančičiaus, vieno iškiliausių konstruktyvizmo meno judėjimo atstovų, neeiline karjera. (ck)

Lapkričio mėn. EESRK patalpose bus surengta paroda „Penas apmąstymams“, kurioje bus eksponuojami gerai žinomo menininko Bruce’o Thurmano 25 aliejiniais dažais ant drobės tapyti paveikslai. Jie bus pristatyti kaip iliustruota kulinarinė knyga – kelionė po įvairių Europos šalių receptus, atskleidžianti skirtingą maisto kultūrą.

Paroda bus atidaryta lapkričio 28 d., kai vyks nuolatinės tyrimo grupės dėl maisto tvarumo sistemų posėdis. Ji veiks iki gruodžio 7 d. (ck)