EESRK info

EESRK rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje dalyvavusi Europos ombudsmenė Emily O'Reilly kritiškai įvertino jai einant šias pareigas nuveiktus darbus ir pateikė savo įžvalgas, su kokiais sunkumais susiduria Europos viešojo administravimo institucijos ir kaip juos būtų galima įveikti. EESRK pirmininkas Luca Jahier pabrėžė, kad ES institucijos turi būti orientuotos į žmones.

E. O'Reilly atkreipė dėmesį į tai, kad ES institucijoms susidūrus su opiais klausimais labai svarbu, kad jos tarpusavyje bendradarbiautų ir taip skatintų pokyčius. „Kai reikia spręsti sudėtingą ir opų klausimą, visų susijusių dalyvių, pradedant institucijomis ir baigiant valstybėmis narėmis, bendradarbiavimas ir jėgų sutelkimas tikrai gali padėti pakeisti padėtį, – kalbėjo ombudsmenė. – Pokyčius pajuntame tik tada, kai spaudimas pasiekia tam tikrą lygį, nes tada klausimas įgauna daugiau svarbos institucijų darbotvarkėje.“

L. Jahier pabrėžė, jog Komitetas yra į Europos piliečius orientuota ES institucija ir įvertino su tuo susijusį Europos ombudsmeno vaidmenį ir darbą.

„Nepamirškime, kad EESRK sudaro 350 narių, kurie nuolat bendrauja su žmonėmis vietoje, – pažymėjo jis. – Mums reikia į žmones orientuoto valdymo ir manome, kad Europos ombudsmenui tenka labai svarbus vaidmuo padedant ES institucijoms prisitaikyti prie šių pokyčių. Jūs priėmėte ne vieną su tuo susijusią priemonę ir Komitetas griežtai laikosi ir ateityje laikysis jūsų rekomendacijų.“ (mp)

„ES – tai jūs (ir jums)“ Pilietinės visuomenės vaidmuo informuojant apie Europos Sąjungą.

2019 m. spalio 10–11 d. Malagoje vykusiame pilietinės visuomenės seminare dalyvavo apie 130 dalyvių. Seminare, kurį EESRK surengė bendradarbiaudamas su Malagos universitetu, vyko intensyvios diskusijos dėl būtinybės vykdyti patikimą, aktualijas atspindinčią, konstruktyvią ir kūrybišką informavimo apie Europos Sąjungą veiklą.

Diskusijose dalyvavo tyrėjai, mokslininkai, taip pat už spaudą ir komunikaciją atsakingi pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, Malagos universiteto studentai, žurnalistai, įvairių nacionalinių ESRT atstovai ir EESRK trijų grupių nariai.

Šio susitikimo tikslas, kurį apibrėžė už komunikaciją atsakinga EESRK pirmininko pavaduotoja Isabel Caño Aguilar, – išklausyti vienas kitą, padiskutuoti ir pasikeisti informacija apie bendrą projektą – Europos Sąjungą. Europos projektas gimė iš idėjos suvienyti susiskaldžiusį žemyną, užtikrinti politinį stabilumą ir taikų sambūvį ir sukurti ekonominės gerovės sąjungą.

Trijų apskritojo stalo diskusijų dalyviai ir svečiai pabrėžė žiniasklaidos kaip stebėtojo vaidmenį, taip pat gyvybiškai svarbų komunikacijos vaidmenį piliečių švietimui, mokymui ir informavimui.

Pirmojo apskritojo stalo diskusiją „Europa – tai viltis“ vedė žurnalistė Maroun Labaki. Joje dalyvavo Briuselyje įsikūrusio Europos pažangiųjų tyrimų fondo vyresnioji patarėja politikos klausimais Maria Freitas, Prancūzijos laikraščio „Sud-Ouest“ korespondentas Briuselyje ir tinklaraščio „B2–Bruxelles“ vyriausiasis redaktorius Nicolas Gros-Verheyde, laisvai samdoma žurnalistė ir rašytoja Cristina Marconi ir Miuncheno Ludwigo Maximiliano vardo universiteto Europos istorijos katedros vedėjas Kiran Klaus Patel.

„Euroactiv“ žurnalisto Jorge Valero vedamoje antrojo apskritojo stalo diskusijoje „Kartu Europos labui“ dalyvavo Ispanijos vyriausiojo Darbotvarkės iki 2030 m. komisaro kabineto narys Álvaro Gallego Peris, advokatė ir proeuropietiško judėjimo „Volt Europa“ kandidatė į Europos Parlamentą Marie-Isabelle Heiss, laisvai samdoma žurnalistė, tyrėja ir prodiuserė Silviu Mihai, Oslo Europos studijų centro ARENA vyriausioji tyrėja Helena Seibicke.

EFE agentūros žurnalistas José Manuel Sanz Mingote vadovavo trečiojo apskritojo stalo diskusijai „Demokratija mus vienija“, kurioje dalyvavo Pauline Adès-Mével („Žurnalistai be sienų“), Lenkijos radijo ir televizijos žurnalistas Maciej Zakrocki, Tina Bettels-Schwabbauer (Europos žurnalistikos observatorija), Mar Cabra (Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas) ir Elina Makri (Oikomedia.com).

Darbdavių grupės pirmininkas Jacek Krawczyk sakė: „Europa – tai žmonės, žmonėms ir su žmonėmis! Grąžinkime Europą tiems, kuriems ji priklauso – jos piliečiams.“

Darbuotojų grupės pirmininkas Oliver Röpke paragino imtis veiksmų, kad Europos socialinių teisių ramstis taptų prieinamas piliečiams. Jo nuomone, paskelbę šį ramstį, turime jį įgyvendinti dirbdami kartu, nes pati Europa yra bendrų pastangų rezultatas.

Grupės „Įvairovė Europa“ vardu kalbėjusi Jane Morrice teigė, kad demokratija gali suburti, tačiau, jei nebus tinkamo mokymo, komunikacijos ir informacijos, ji gali ir išskirti, supriešinti. Demokratijos sėkmė priklausys nuo to, ar jos siekiame rūpindamiesi piliečiais, stengdamiesi juos suprasti ir pasitelkdami humorą.

Išklausius visų kalbėjusiųjų – vedėjų ir dalyvių – buvo galima pasidžiaugti, kad seminaro tikslai iš esmės buvo pasiekti. Išvadose daugiausia dėmesio skirta visuotinai pripažintam poreikiui užtikrinti didesnį skaidrumą įgyvendinant demokratiją, budrumui naudojantis žiniasklaidos priemonėmis ir itin svarbiam žurnalistų ir žiniasklaidos, kurie yra spaudos laisvės ir demokratijos vertybių gynėjai, vaidmeniui atliekant tyrimus.(ehp)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) apgailestauja, kad ne visos Europos Sąjungos valstybės narės yra patvirtinusios Pasaulinį susitarimą dėl migracijos, kuris, jo nuomone, suteikia puikią galimybę daryti pažangą pasauliniu lygmeniu nustatant bendrą ES poziciją migracijos klausimais.

Nuomonėje savo iniciatyva „Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos įgyvendinimas remiantis ES vertybėmis“ EESRK pabrėžia, kad susitarimas yra neprivaloma priemonė, kuria ES valstybėms narėms nesukuriama jokių naujų įpareigojimų.

Priešingai, susitarimas visapusiškai grindžiamas pagrindinėmis ES vertybėmis, tokiomis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms bei mažumų teisėms, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje.

„Susitarimas pats savaime nėra nei revoliucinis, nei radikalus, jis tik užtikrina daugiašalę kilmės, tranzito ir priimančiųjų šalių bendradarbiavimo sistemą“, – sakė nuomonės pranešėjas José Antonio Moreno Díaz.

EESRK, kuris vienas pirmųjų iš ES institucijų pasisako už saugią ir teisėtą migraciją, taip pat stengiasi skatinti institucijų diskusijas Europos Sąjungoje šiuo klausimu.

„Susitarimas gali būti puiki proga pradėti faktais grindžiamas diskusijas migracijos klausimu, kurių metu būtų svarstoma, kaip būtų galima suderinti skirtingą įvairių ES šalių požiūrį“, –sakė J. A. Moreno Díaz. (ll)

EESRK pirmininkas Luca Jahier ir Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Klára Dobrev EESRK rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje vykusių vaisingų derybų metu pasikeitė nuomonėmis dėl Europos ateities.

L. Jahier pabrėžė, kaip svarbu būti arčiau Europos piliečių, stiprinti demokratiją ir skatinti piliečius aktyviau dalyvauti ES politikos formavime, kartu parodant, kad Europa pasiryžusi siekti rezultatų.

„EESRK visada laikėsi aiškios pozicijos dėl Europos projekto: mums reikia daugiau ir geresnės Europos ir remsime visus veiksmus, kuriais siekiama šio tikslo, tačiau turime parodyti Europos piliečiams, kad Europa duoda naudos! – sakė jis. – Piliečiai turi būti svarbiausi institucijoms, o be pilietinės visuomenės demokratija išliks trapi.“

, supažindinusi su Parlamento 2019–2024 m kadencijos prioritetais, su džiaugsmu pažymėjo, kad EESRK ir Europos Parlamentas randa bendrą kalbą. „Turime suvokti, kad mūsų trumpalaikiai politiniai įgaliojimai priklausys nuo mūsų ilgalaikio politinio įsipareigojimo. Turime išklausyti Europos piliečius, o tai yra bendra visų institucijų užduotis. Turime išgirsti jų nuomonę – jie prašo užtikrinti didesnį saugumą ir geresnes gyvenimo sąlygas“, – teigė ji ir baigdama pridūrė: „Mūsų prioritetai bus ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas, nedarbo mažinimas ir klimato kaitos socialinio poveikio problemos sprendimas.“ (mp)

EESRK pritarė Komisijos pasiūlymui, kad ES turėtų sprendimus energetikos ir klimato klausimais priimti demokratiškiau, t. y. energetikos mokesčių srityje pereiti nuo vieningo balsavimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma.

Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje savo nuomonėje, kurią parengė Baiba Miltoviča ir Dumitru Fornea, EESRK energijos apmokestinimą išskyrė kaip sritį, kuriai ES lygmeniu reikia operatyviau veikiančios ir demokratiškesnės balsavimo sistemos, tokios, kurioje Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos balsai priimant sprendimus būtų lygiaverčiai.

Šis pokytis yra svarbus keičiant 2003 m. Energijos mokesčių direktyvą, todėl svarbus užbaigiant energetikos pertvarką ir siekiant 2030 m. energetikos ir klimato tikslų.

„Energijos rinkos liberalizavimas beveik nedavė naudos vartotojams – jie negavo jiems teisėtai priklausančios ES pastangų energetikos srityje dalies“, – pažymėjo B. Miltoviča. „Dar daugiau –mokesčiai ES energijos vartotojams ir taip jau labai dideli. Apie 40 proc. galutinės elektros kainos, kurią moka Europos vartotojai, sudaro mokesčiai ir rinkliavos“, – pridūrė narė.

Šiuo atveju sudėtinga pereiti nuo vieningo balsavimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, nes tai reiškia, kad svarbioje mokesčių srityje reikės atsisakyti suverenumo. Todėl, kaip pažymėjo D. Fornea, „suverenumo perdavimas turi vykti kartu su tikros energetikos sąjungos sukūrimu. Socialinis teisingumas yra mūsų prioritetas. Turime suprasti, kad bet koks taršesnių degalų apmokestinimas gali tiesiogiai pakenkti silpnesniems visuomenės nariams ir būti laikomas papildoma našta.“ (mp)

Aukšto lygio svarbiausių ES pareigūnų ir ekspertų komisija Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinėje sesijoje padarė išvadą, kad norint užbaigti plataus užmojo reformas, kurių reikia Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimui, itin svarbus bus vyriausybių ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimas ir partnerystė.

EESRK pirmininko Lucos Jahier vedamoje diskusijoje dalyvavo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, buvęs Graikijos ekonomikos ministras Tarptautinio valiutos fondo atstovas ir Suomijos finansų ministerijos atstovas Tuomas Saarenheimo.

Pranešėjai sutiko, kad, stiprinant Europos semestro socialinį vaidmenį, vienodai svarbu atsižvelgti į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus.

V. Dombrovskis paskelbė, kad Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas bus vienas svarbiausių naujos sudėties Komisijos darbotvarkės klausimų. Girdamas pilietinės visuomenės vaidmenį ir svarbų jos indėlį iššūkius paverčiant galimybėmis, V. Dombrovskis palankiai įvertino EESRK darbą ne tik darbuotojų socialinių teisių srityje, bet ir vykstant diskusijoms dėl EPS ateities.

Baigdamas diskusiją EESRK pirmininkas pažymėjo: „Mes pritariame stipresnei EPS, nes žinome, kad dėl šiandienos globalizuotos, itin konkurencingos ir sparčiai kintančios ekonomikos nė viena ES valstybė narė negali klestėti viena pati.“ (ks/ll)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai įvertino tai, kad Komisija svarsto galimybę išplėsti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma, t. y. kad pagal bendro sprendimo procedūrą Taryba priimtų sprendimus kartu su Europos Parlamentu dėl didesnio skaičiaus socialinės politikos sričių.

„Šiais klausimais Europos Parlamentą įtraukti į ES teisėkūros procesą vienodomis teisėmis su Taryba yra nepaprastai svarbu, nes socialiniai klausimai yra tiesiogiai susiję su piliečiais ir socialine sanglauda, kuri yra itin svarbi ES išlikimui“, – teigė EESRK rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje.

Kai kuriose socialinės politikos srityse sprendimai Taryboje vis dar priimami vieningai.

„Europos Parlamentas turėtų tapti tikru ir lygiaverčiu partneriu ES sprendimų socialinės politikos klausimais priėmimo procese. Tai yra svarbi didesnio socialinio teisingumo ir didesnės demokratijos sąlyga. Jeigu tai numatyta Sutartyje, tai kodėl mes jos neįgyvendiname ir laukiame?“, – klausė nuomonės pranešėjas Christian Bäumler.

EESRK pabrėžė, kad balsuodama kvalifikuota balsų dauguma ES liktų ištikima subsidiarumo principui.

Komitetas taip pat pažymėjo, kad jis pritaria visiškam perėjimui prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma nediskriminavimo srityje, priimant rekomendacijas socialinio saugumo ir darbuotojų apsaugos klausimais, taip pat dėl sprendimų, kuriais reglamentuojamos teisėtai ES gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygos. (ll)

Rugsėjo 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) priėmė nuomonę savo iniciatyva dėl Rytų partnerystės dešimtmečio.

Šioje nuomonėje EESRK pripažįsta didelius šios iniciatyvos laimėjimus, tačiau taip pat ragina tęsti reformas demokratizacijos ir pagrindinių laisvių srityje. Nuomonėje pabrėžiama, kad reikia stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį ir suteikti įtikinamą narystės ES perspektyvą Rytų partnerystės šalims, kad būtų galima atversti naują bendradarbiavimo puslapį.

Nuomonės pranešėja Indrė Vareikytė sakė: „Mes nebegalime pritarti vieno visiems tinkančio sprendimo idėjai; tos šalys, kurios yra priešakyje ir turi daugiau užmojo, turėtų vadovauti šiam procesui. Dešimt metų turėtų pakakti ES vertybėms perduoti, taigi dabar Rytų partnerystė tapo tikra partnerystės, o ne gavėjų politika.“

Didžiausias iššūkis daugumai Rytų partnerystės šalių yra demokratinės reformos. Kaip teigiama nuomonėje, „EESRK mano, kad ES pirmiausia yra vertybių sąjunga, todėl jos santykiai su kaimynėmis taip pat turėtų remtis tomis pačiomis vertybėmis ir iškeltomis sąlygomis“. Rytų partnerystės šalys turėtų stengtis užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės, piliečių laisvė, žiniasklaidos laisvė ir teisinės valstybės principas, ir aktyviau kovoti su korupcija. (dgf)

„Jei norime pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., turime veikti dabar“, – primygtinai ragina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) savo nuomonėje dėl Komisijos diskusijoms skirto dokumento „Darni Europa – iki 2030 m.“.

Nuomonėje EESRK įspėja, kad nesiimama pakankamai politinių veiksmų sprendžiant neatidėliotinas šiandienos problemas. „Mokslininkai aiškiai kalba apie neveiklumo pasekmes, – pabrėžė nuomonės autorius Cillian Lohan. – Naujojo Europos žaliojo ir socialinio kurso įgyvendinimo pradžia bus svarbus aspektas nukreipiant Europos šalių ekonomiką tvaresne kryptimi.“

Šis klausimas buvo plačiau aptartas EESRK konferencijoje šia tema, kuri buvo surengta kartu su ES pirmininkaujančia Suomija ir RK.

„Dabartiniai pokyčiai ES lygmeniu yra daug žadantys. Išrinktoji Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė ketinimą paspartinti perėjimą prie darnesnio vystymosi įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, paskiriant už šį klausimą atsakingą pirmininko pavaduotoją“, – sakė EESRK pirmininkas Luca Jahier. Suomijos atstovas Sami Pirkala pabrėžė, kad tai yra galimybė užtikrinti gerokai didesnį ES tvarumą, o Aplinkos GD generalinis direktorius Daniel Calleja Crespo atkreipė dėmesį į išrinktosios Komisijos pirmininkės įsipareigojimą parengti Europos klimato įstatymą ir naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą.

„Turime atsisakyti priklausomybės nuo BVP augimo ir naudoti kitus gerovės rodiklius, – perspėjo nuomonės bendrapranešėjis Peter Schmidt. – Turime parodyti pasauliui, kad iš tiesų tvari ekonomika skatina ekonomikos vystymąsi, užtikrina ekologinę gerovę ir sudaro sąlygas socialinei sanglaudai, nė vieno nepaliekant nuošalyje.“ (sma)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) neseniai priimtoje nuomonėje teigia, kad nuolat mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui Europos Sąjunga ir valstybės narės turi parengti išsamias strategijas, kaip formuoti nacionalinę politiką, kad būtų veiksmingai sprendžiamas aktyvaus senėjimo klausimas.

EESRK manymu, priemonės, kurių iki šiol imtasi ES ir nacionaliniu lygiu, yra nesuderintos ir nepadėjo užtikrinti, kad Europos darbo rinkose nebūtų diskriminuojami vyresnio amžiaus darbuotojai. Daugelį žmonių tai dažnai atgraso nuo minties apskritai ieškoti darbo arba paskatina juos per anksti pasitraukti iš darbo rinkos.

Be to, nebuvo tinkamai išnagrinėtas įgyvendintų priemonių poveikis, todėl valstybės narės tiksliai nežino, kurios priemonės yra veiksmingos ir kokią geriausią praktiką reikėtų skleisti.

„Kintančiame darbo pasaulyje demografinių pokyčių ir užimtumo problemas galima spręsti tik holistiškai. Turime stiprinti socialinį dialogą ir įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus į aktyvaus senėjimo strategijų rengimo procesą“, – nurodė nuomonės pranešėjas Irinel Eduard Floria.

Nuomonėje EESRK pateikia keletą konkrečių rekomendacijų, kaip spręsti senėjimo problemą, įskaitant įgūdžių lavinimą mokantis visą gyvenimą, kovą su stereotipais bei diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkose ir kartų solidarumo skatinimą. (ll)

EESRK priimtoje nuomonėje nurodomos penkios sritys, kurias Europos Komisijos programoje reikia keisti, siekiant patobulinti ES teisės aktus („Geresnis reglamentavimas“), kad juos būtų galima taikyti ir ateityje. Tačiau apskritai EESRK mano, kad 2014–2019 m. programos rezultatai yra geri.

Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę dėl Europos Komisijos programos „Geresnis reglamentavimas“, kurioje pabrėžia, kad apskritai programa padėjo patobulinti ES reglamentavimą. Komitetas mano, kad ji turėtų būti tęsiama, tačiau įspėja, kad ja neturėtų būti naudojamasi siekiant pakeisti politinius sprendimus, ir pabrėžia, jog svarbu išsaugoti vartotojų ir piliečių teises.

„Geresnis reglamentavimas negali pakeisti politinių sprendimų ir dėl jo jokiu atveju neturi sumažėti nei reguliavimo, nei socialinės, aplinkos ir vartotojų bei pagrindinių teisių apsaugos lygis“, – įspėja pranešėjas Denis Meynent.

EESRK išskiria penkis pagrindinius programos :

– poveikio vertinim, kuris turėtų būti grindžiamas mažesniu ekonominių kriterijų skaičiumi, mažiau orientuotas į sąnaudas, atliekamas nepriklausomomis sąlygomis ir vykdant tvarumo kontrolę;

– viešos konsultacijos, kurios dėl kultūrinių ir ekonominių veiksnių parodo pernelyg supaprastintą padėties Europoje vaizdą;

– biurokratizmas, kuris vis dar yra pernelyg didelis;

– inovacijų principas, kuris nėra pakankamai aiškus, kad veiksmingai pakeistų atsargumo principą, kuris ir ateityje turėtų išlikti savo noru taikomu principu;

– REFIT platforma, kuri kritikuojama dėl ekspertinių žinių trūkumo, neproporcingų sąnaudų, lėto ir asimetriško proceso, Tarybos darbo grupių veiklos dubliavimo ir ne tokio svarbaus EESRK vaidmens, palyginti su kitais suinteresuotaisiais subjektais.

parengė EESRK Darbdavių grupė

„Atvira ekonomika ir atvira visuomenė yra pagrindiniai Europos klestėjimą, gerovę ir gyvenimo būdą skatinantys veiksniai“, – teigiama Helsinkio deklaracijoje dėl atviros Europos. Deklaraciją pasirašė EESRK Darbdavių grupė, Suomijos pramonininkų konfederacija (EK) ir Suomijos prekybos rūmai spalio 9 d. Helsinkyje (Suomija) vykusioje konferencijoje „Atvira Europa. Kuo ji naudinga mums visiems?“.

Renginyje dalyvavo aukšto lygio pranešėjai, atstovaujantys ES Tarybai pirmininkaujančiai Suomijai ir vyriausybei, mokslinių tyrimų institutams, EESRK Darbdavių grupei, ir daug kitų dalyvių. Visi sutiko, kad atvira Europa yra pagrindinė sąlyga, kad ES išliktų stipri ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu.

„Europos sistema pagrįsta atvirumu ir mes tikime šia vertybe. Nors kitos šalys ja abejoja, esame pasiryžę ją ginti“, – savo įžanginėje kalboje patikino Suomijos pramonės konfederacijos (EK) generalinis direktorius Jyri Häkämies. „Tik stipri ES galės konkuruoti pasaulyje, įveikti netikrumą ir trikdžius ir užtikrinti Europos piliečiams saugumą ir gerovę“, – pridūrė Darbdavių grupės pirmininkas Jacek Krawczyk.

Helsinkio deklaracijoje dėl atviros Europos yra įtvirtintas šis įsitikinimas. Joje pabrėžiama, kad siekiant atviros ES ekonomikos būtina skatinti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę prekybą, stiprinti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką ir supratimą, kad inovacijos, įgūdžiai ir konkurencija yra ekonominio vystymosi pagrindas. Stipri ES neatsiejama nuo atviros, vertybėmis pagrįstos visuomenės, ginančios teisinę valstybę, tęsiančios dialogą su pilietine visuomene ir pripažįstančios žmonių įvairovę.

Visą deklaracijos tekstą galite rasti čia:

 https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/helsinki_declaration_on_open_europe.pdf (lj)

parengė EESRK Darbuotojų grupė

Svarbiausi spalio 9 d. Helsinkyje įvykusio Darbuotojų grupės posėdžio darbotvarkės klausimai – tvarios Europos socialinis aspektas ir Europos darbuotojų judumas. Darbuotojų grupė pasisako už tvarią bendrąją rinką, kuri turi užkirsti kelią socialiniam dempingui ir užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje.

Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta teisingo darbuotojų judumo reguliavimo būdams skatinant abipusį pasitikėjimą ES ir Europos darbo institucijos vaidmeniui šioje srityje. Šiuo tikslu posėdžio dalyviai nagrinėjo įvairius darbuotojų judumo aspektus ir jo svarbą skirtingoms darbuotojų kategorijoms, ypatingą dėmesį skirdami įgūdžių judumui ir mokymuisi visą gyvenimą. Šie klausimai yra labai svarbūs žvelgiant į darbo ateitį.

Didelis šiuo metu vykstančios technologinės plėtros tempas, klimato kaita, globalizacija ir kiti reiškiniai gali paskatinti įmonių reorganizavimą, perkėlimą ar kolektyvinį atleidimą iš darbo. Tokiais atvejais svarbu užtikrinti teisingą perėjimą, pavyzdžiui, padedant darbuotojams tobulinti įgūdžius.

Kadangi tai yra prioritetiniai šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos klausimai, į posėdį buvo pakviesti Suomijos vyriausybės, Suomijos ir Europos profesinių sąjungų ir akademinės bendruomenės atstovai ir kiti pranešėjai.

Be to, buvo aptarta Europos Komisijos 2019–2024 m. darbo programa. Šios diskusijos išvados bus panaudotos rengiant pasiūlymus dėl EESRK indėlio į Komisijos programą. Ateinantys mėnesiai Darbuotojų grupei bus lemiami užmezgant ryšius su naujos kadencijos Europos Parlamento ir Komisijos atstovais siekiant sustiprinti jų įsipareigojimus, siejamus su darbuotojais ir socialiniu teisingumu Europos Sąjungoje, kurios tikslas – siekti daugiau. (mg)

parengė EESRK grupė „Įvairovė Europa“

Lapkričio 12 d. grupė „Įvairovė Europa“ surengs neeilinį posėdį EESRK rūmuose Briuselyje. Mūsų konferencijos tikslas – pradėti diskusiją tema „Nauji sektini pavyzdžiai Europos visuomenei“, ištirti, kaip būtų galima pakeisti mąstyseną ir įveikti išankstines nuostatas, ir

užmegzti dialogą.

Pastaraisiais dešimtmečiais socialiniai pokyčiai labai pakeitė mūsų visuomenę. Reikšmingiausias iš įvykusių pokyčių – laipsniška moterų pažanga siekiant lygybės darbo vietoje.

Tuo pat metu susiformavo naujas sociologinis kraštovaizdis: santuokos sudaromos rečiau, žmonės tuokiasi vėliau, daugiau skyrybų bei išsiskyrimų ir didesnė nepilnų, tos pačios lyties asmenų ir sudėtinių šeimų dalis. Kadangi prasideda ES direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros perkėlimo į nacionalinę teisę etapas, labai svarbu, kad pilietinė visuomenė išsakytų savo nuomonę nacionaliniams ir Europos politikos formuotojams, kaip reikėtų keisti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką ir teisės aktus.

Renginys vyks nuo 9.00 iki 18.00 val. Po įžanginės dalies bus skaitomi du pagrindiniai pranešimai: Kodėl lygios vyrų ir moterų galimybės darbo rinkoje vis dar taip sunkiai pasiekiamos ir

Diskutuosime ir kitomis svarbiomis temomis:

• visuomenės požiūris į vaikų priežiūrą ir šeiminį gyvenimą,
• sunkumai vesti pilietinį ir socialinį dialogą,
• visuomeninių sprendimų įgyvendinimas,
• lygios galimybės visiems: tolesni veiksmai nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

Sekite naujienas ir susipažinkite su mūsų programa! (ih)

Minėdamas 30-ąsias Berlyno sienos griūties metines EESRK surengs fotografijos parodą , kurioje bus eksponuojami žinomo Graikijos fotografo Constantino Pittaso darbai.

1980 m. pabaigoje C. Pittas keliavo po visą padalytą žemyną, Rytų ir Vakarų Europoje, iš pietų į šiaurę ir iš Lisabonos į Krokuvą. Jis fiksavo įbaugintų, priespaudą patiriančių Rytų Europos žmonių ir vienišų ar vyresnio amžiaus Vakarų Europos žmonių veidus.

Jo naivi idėja buvo pristatyti europiečius kaip vieną didelę šeimą, kurios negali atskirti nei šalių, nei plytų sienos.

C. Pittaso darbai bus eksponuojami 6 aukšto fojė iki 2019 m. lapkričio 22 d. (ck)