Dėl įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties mes prarandame milijonus ir prarasime dar daugiau!

parengė EESRK Darbdavių grupė

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) užsakytas naujausias tyrimas rodo, kad dėl įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties Europos ekonomikos našumas per metus smunka daugiau nei 2 proc. Tai reiškia, kad prarandame 80 centų už darbo valandą. Jei nesiimsime reformų, padėtis tik blogės.

Tyrimu nustatyta, kad didžiojoje ES dalyje bendrovėms vis dažniau trūksta tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Jau labai trūksta kai kurių profesijų darbuotojų, pavyzdžiui, IRT specialistų, gydytojų, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) specialistų, taip pat mokytojų, slaugių ir akušerių. Be to, trūksta vidutinio lygio įgūdžių turinčių darbuotojų, tokių kaip vairuotojai, virėjai ir suvirintojai.

To pasekmė – darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos, prarastas konkurencingumas ir lėtesnis įdarbinimo procesas. Daugiau kaip 70 proc. bendrovių, teikiančių profesines, mokslines ar technines paslaugas, ir daugiau kaip 67 proc. IRT bendrovių pripažino, kad įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis daro didelį poveikį jų žmogiškųjų išteklių politikai.

Apklaustos bendrovės nurodė, kad mokymosi visą gyvenimą ir (per)kvalifikavimo tradicija nėra pakankamai įsigalėjusi, ir tai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį. Labiausiai ši neatitiktis paveikia jaunesnius nei 24 metų ir vyresnius nei 65 metų žmones. Mažiausiai tikėtina, kad jos poveikį pajus 40–54 metų amžiaus asmenys.

Atotrūkiui sumažinti būtinas veiksmingas profesinis rengimas ir mokymas, daugiau mokymosi visą gyvenimą galimybių ir veiksmingas tarpininkavimas įsidarbinant, taip pat geresnis įgūdžių vertinimas, padedantis iš anksto nustatyti įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje.

Įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį lėmė politikos formavimo priežastys – lėtos švietimo reformos, pernelyg griežtas darbo rinkos reglamentavimas, perdėtas darbo apmokestinimas ir nepagrįsti algų nustatymo mechanizmai. Keisti padėtį turi ir nacionalinės bei vietos valdžios institucijos, ir suinteresuotieji subjektai – švietimo įstaigos, darbdaviai ir patys darbuotojai.

Tyrimą EESRK Darbdavių grupės prašymu parengė Rinkos ekonomikos institutas. Jį galima parsisiųsti adresu http://europa.eu/!dM96Ft. (jl)